Connect with us

Naujienos

Legendinis ansamblis „Lietuva“ švenčia jubiliejų: kartu su kitais atlikėjais pristato muzikinį albumą

Milda Vedegytė

Paskelbta

Nors daugeliui vasario 22-oji – tik dar viena diena metuose, kai kam ji tapo ilgo kūrybinio kelio pradžia. Šiandien jubiliejų švenčia vienas didžiausių šalies kolektyvų – valstybinis ansamblis „Lietuva“, savo pirmąjį koncertą surengęs lygiai prieš 80 metų. Ilgainiui keitęsis ir universalumu stebinantis ansamblis šią sukaktį mini išleisdamas dviejų dalių muzikinį albumą. Prie jo prisidėjo ir garsūs atlikėjai bei aktoriai: Monika Marija, Giedrius Arbačiauskas, Gediminas Storpirštis, Saulius Bareikis, Deividas Norvilas-Deivis, Veronika Povilionienė, Povilas Meškėla, folkroko grupė „Žalvarinis“, sunkiojo metalo grupė „Thundertale“ ir kiti.

„Esame dėkingi visiems kolegoms, visiems talentams, kada nors prisidėjusiems prie kūrybinio ansamblio kelio. Kartu sukūrėme įspūdingų dalykų – vien paskutinio dešimtmečio projektai kaip „Dievai ir žmonės“, „Kilkim, broliai, sakalais!“ ar „Mažvydas“ atskleidė visai kitą tautiškumo pusę, o kur dar visa puokštė kitų programų“, – sako Egidijus Kaveckas, ansamblio „Lietuva“ dirigentas ir orkestro vadovas. Pirmą kartą „Lietuvos“ choras, tautinių instrumentų orkestras bei šokėjai jubiliejinius metus pasitinka ne scenoje, kaip įprasta su žiūrovais, o nuotoliniu būdu.

Jubiliejų mini kartu su bendražygiais

Nuo pirmųjų dienų iki naujausių pastatymų – tokią įvairiapusišką veiklą simbolizuoja jubiliejinis albumas „Mes – Lietuva! Geriausių kūrinių rinkinys“. Savo patirtimi jungtiniuose projektuose su ansambliu dalinasi ir žymūs atlikėjai, kurių balsus galima išgirsti į albumą įtrauktose programose.

„Man buvo didžiulis iššūkis ateiti ir pradėti tokį kelią su jais, bet džiaugiuosi, nes iš tų žmonių išmokau be galo daug. Ansamblis nustebino savo visuma. O „Mažvydas“ yra širdžiai brangus projektas“, – pasakoja Monika Marija, koliažinėje operoje įkūnijanti Mažvydo mylimąją. Antra albumo dalis, vaizduojanti modernųjį „Lietuvos“ laikmetį, gerbėjus pradžiugins populiaria arija „Dabar ir visados“ – ją Monika Marija dainuoja kartu su Mažvydo vaidmenį atliekančiu G. Arbačiausku.

„Kiek stebiu paskutinius žingsnius, „Lietuva“ plečia savo galimybes ir veiklos sferas. Mane džiugina, kad jie bando išeiti iš komforto zonos ir kad gali tai įvaldyti“, –  teigia kitas ansamblio bendražygis G. Storpirštis, vienas iš projekto su bardais „Dainuoju Tau gyvenimą“ solistų.

„Man „Lietuva“ yra absoliutūs profesionalai. Tiek šokyje, dainavime, grojime, tiek vizualiai – manau, tai matosi jų spektakliuose ir kituose projektuose“, – savo patirtimi su ansambliu dalinasi ir atlikėjas D. Norvilas, albume atliekantis kūrinius iš ankstesnio repertuaro miuziklų „Žemės paukščiai“ ir „Devynbėdžiai“.

Be jau minėtų programų, visų laikų repertuare – daugelis kitų kūrinių iš misterijos „Dievai ir žmonės“, muzikinės dramos „Legenda apie Pilėnus“, koncerto „Švęskime laisvę“, muzikinių spektaklių „Lietuviškos giesmės“, „Žvejų dainos“, „Kelk, broleli“ ir kt. Tautinio meno gerbėjams skirta „Populiariausių kūrinių programa“, dar žinoma kaip „Aukso fondas“.

Nuo klumpakojo iki elektroninės muzikos

Jau ne vienerius metus ansamblis „Lietuva“ garsėja profesionaliai atliekamu tautiniu žanru. Tačiau minint jubiliejinį sezoną, kolektyvas dar kartą primena, kaip šiuolaikiški sprendimai bei skirtingų muzikos žanrų samplaika gali atskleisti naujas galimybes.

„80 metų ansambliui buvo pakankamai ilgas ir spalvingas periodas, kurį norėjosi kuo įdomiau atspindėti „Geriausių kūrinių rinkinyje“. Viena repertuaro dalis išliko tautiška, o kita – mūsų kūrybiniai ieškojimai, iš kurių gimė netikėčiausi sprendimai. Šiandien tuo ir norime pasidalinti, kartu pasidžiaugti. Kad ir kaip bebūtų, kiekvienas laikmetis simbolizuoja ne tik besikeičiantį ansamblio veidą, bet ir mūsų visų istoriją ir kultūrą – tai, kas gali suvienyti, įkvėpti“, – komentuoja E. Kaveckas.

Ansamblio vadovai džiaugiasi, jog nauji projektai sudomina vis įvairesnio amžiaus sekėjus.

„Manau, kad ansamblis visada turės savo žiūrovą ir klausytoją. Taip pat jaučiame jaunosios kartos susidomėjimą mūsų žanru. Į naujus projektus įtraukiame jaunuosius kūrėjus, jiems suteikiame galimybę išreikšti savo kūrybines mintis, taip praturtinant ir mūsų repertuarą. Dabar kaip tik su jaunaisiais kūrėjais rengiame kūrybines stovyklas ir ruošiame jubiliejinę programą – šį projektą ansamblio gerbėjai galės išvysti jau šių metų rudenį. Tegul tai būna staigmena“, – užsimena ansamblio „Lietuva“ meno vadovas Giedrius Svilainis.

Šiuo metu ansamblis daugiausia dėmesio skiria virtualiems projektams. Vienas jų – ketvirtąjį kartą vyksiantis sceninių lietuvių liaudies šokių konkursas „Šoka Lietuva 2021“, kuris dėl pandemijos organizuojamas nuotoliniu būdu. Šiais metais dalyviai laukiami iš visų amžiaus kategorijų ir ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lietuvių bendruomenių. Paraiškas kviečiama pildyti iki balandžio 12 d., o konkurso laureatai bus skelbiami Tarptautinę šokio dieną – balandžio 29 d. virtualioje ceremonijoje.

Ansamblis „Lietuva“ , atsižvelgdamas į situaciją šalyje, taip pat ketina rengti tiesiogines koncertų transliacijas bei supažindinti su virtualiomis tautinio meno edukacijomis. Dar metų pabaigoje sėkmingai buvo užbaigtas projekto vaikams „Tada ir dabar“ pirmas sezonas.

Jubiliejiniame sezone žadama sugrįžti prie žiūrovų pamiltų pastatymų kaip šokio spektaklis „Dėdės ir dėdienės“ pagal J. Tumą-Vaižgantą, projektas su bardais „Dainuoju Tau gyvenimą“ ar koliažinė opera „Mažvydas“ pagal Just. Marcinkevičių. Į ansamblio repertuarą taip pat sugrįš sakralinės muzikos koncertai, kasmet ansamblio „Lietuva“ patalpose  organizuojami edukaciniai užsiėmimai vaikams (premjera „Lid lido, Rad ralio“), o kalėdiniu laikotarpiu – naujas muzikinis spektaklis mažiesiems „Elnias devyniaragis“.

Valstybinis ansamblis „Lietuva“ ruošia premjerą – oratoriją, skirtą Laisvės gynėjų dienos 30-mečiui paminėti. Kūrybinėje grupėje – žymus latvių kompozitorius Ēriks Ešenvalds, kurio kūrinius atlieka tokie pasaulio kolektyvai kaip Bostono, Birmingemo simfoniniai orkestrai, JAV chorai ir kiti pasaulyje pripažinti kolektyvai. Libreto autorius – poetas Arnas Ališauskas, režisierė – Leokadija Dabužinskaitė.

Reklama

Naujienos

Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-ąsias metines

Milda Vedegytė

Paskelbta

Minėsime Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos 31-ąsias metines
Virtualios parodos, istorijos žinių konkursas, šviesų ir meninės instaliacijos, pirmąkart organizuojama pasaulio lietuvius suvienijusi kultūrinė iniciatyva „Pasveikink Lietuvą“, koncertai, tradiciniai šventiniai valstybingumo atkūrimo metinių renginiai ir kt. – taip šiemet bus paminėtos 31-osios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos metinės.
Dėl pandemijos dalis renginių bus nufilmuoti iš anksto, o parengta vaizdo medžiaga skelbiama Seimo „YouTube“ kanale „Atviras Seimas“, transliuojama per televizijos programą „Seimas – tiesiogiai“, per LRT.
Maloniai kviečiame visus naudoti sukurtą šiai sukakčiai vizualinę medžiagą: maketus plakatams ir socialiniams tinklams galima atsisiųsti iš Seimo svetainės. Taip pat raginame naudoti ir specialiai šiai progai sukurtą rėmelį Facebook!
Valstybingumo atkūrimo 31-ųjų metinių renginių programa
Kovo 4–18 d.
Skaitmeniniuose ekranuose Vilniuje bus rodoma Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Žmonės, kuriantys Lietuvą“
Kovo 10 d., trečiadienis
Gėlių padėjimas ant Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų kapų (Joniškyje, Kaune, Kelmėje, Kėdainiuose, Klaipėdoje, Pakruojyje, Palangoje, Plungėje, Šilutėje, Ukmergėje, Vilniuje)
Nacionalinis konkursas „Lietuvos istorijos žinovas“ (12 val. konkursas vyks naujienų portale Delfi.lt)
Pasaulio lietuvių kultūrinė iniciatyva „Pasveikink Lietuvą“ (21 val. vaizdo įrašo transliacija Seimo „YouTube“ paskyroje ir „Facebook“)
Kovo 11 d., ketvirtadienis
Gėlių padėjimas prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“ Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje
Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija Nepriklausomybės aikštėje, Vilniuje (12 val. vaizdo įrašo transliacija per LRT)
Šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje (12.30 val. tiesioginė transliacija per LRT)
Šviesų instaliacija ,,Laisvė“ Kaune
Virtuali pilietinė akcija ir meninė kompozicija „Laisvai“ Šiauliuose
Šventinė instaliacija ,,Jungiamės, Lietuva“ Panevėžyje
Šv. Kristoforo kamerinio orkestro šventinis koncertas ,,Mes – kartu“ (19.15 val. vaizdo įrašo transliacija per „LRT Plius“)
Šventinis koncertas ,,Nepriklausomybės laikas“, skirtas Kovo 11-ajai (21 val. vaizdo įrašo transliacija iš Lietuvos Respublikos Seimo per LRT)
Kviečiame susipažinti su virtualiomis parodomis, skirtomis Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarams ir Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti.
Seimo interneto svetainėje galima susipažinti su pirmą kartą publikuojama nuoseklia 1990 m. kovo 10–11 d. pirmųjų trijų Aukščiausiosios Tarybos posėdžių chronologija.
Parengė
Informacijos ir komunikacijos departamento
Skaityti toliau

Greitos naujienos

Ūkininkai šiemet galės pildyti ir popierinį, ir elektroninį augalų apsaugos produktų naudojimo apskaitos žurnalą

Žemės ūkio ministerija

Paskelbta

Žemės ūkio ministerija pakeitė Augalų apsaugos produktų saugojimo, tiekimo rinkai, naudojimo taisykles. Atšaukus reikalavimą pildyti augalų apsaugos produktų (AAP) naudojimo apskaitos žurnalą tik elektroniniu būdu, ūkininkai, kaip ir anksčiau, jį galės pildyti ir popieriuje. Taisyklių pakeitimas įsigalios nuo balandžio 5 d.

AAP naudojimo apskaitos žurnalo pildymo pareiga profesionaliems šių produktų naudotojams nėra naujas reikalavimas – ji buvo nustatyta ir galiojanti. Augintojai turėjo pildyti šį žurnalą popieriuje, Paraiškų priėmimo informacinėje sistemoje (PPIS) arba per elektroninę bankininkystę. Žurnalas turėjo būti užpildytas ne vėliau kaip per 24 valandas nuo profesionaliajam naudojimui skirtų AAP panaudojimo.

Tačiau ankstesnės ŽŪM vadovybės priimtas taisyklių pakeitimas, kai per dvi paras po pesticidų išpurškimo privaloma prisijungus per elektroninę bankininkystę tai pažymėti PPIS, sukėlė didelį ūkininkų nepasitenkinimą. Nebelikus alternatyvos pildyti popierinį ar elektroninį AAP naudojimo apskaitos žurnalą ir nurodant, kad jie per elektroninę bankininkystę naudotų tik PPIS, ūkininkai pateikė daug priežasčių, kodėl niekaip negalės laiku įvykdyti numatytų reikalavimų.

Žemės ūkio ministerija atsižvelgė į ūkininkų argumentus ir pakeitė APP naudojimo taisykles, palikdama šiais metais galimybę AAP žurnalą pildyti popieriuje, PPIS arba elektroninėje formoje ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo profesionaliajam naudojimui skirtų AAP panaudojimo.

Vis dėlto duomenų perkėlimas į elektroninę erdvę yra neišvengiamas procesas visose veiklos srityse, taip pat ir žemės ūkyje. Skaitmenizacija yra vienas iš trijų pagrindinių Vyriausybės prioritetų.  Žemės ūkio ministerija siekia kiek įmanoma labiau didinti skaitmenizacijos  lygį žemdirbių kasdienėje veikloje, įskaitant žemės ūkio veiklos žurnalų, kuriuos žemdirbiai privalo pildyti, skaitmenizavimą. Vienas tokių žurnalų – AAP naudojimo apskaitos žurnalas. Suskaitmeninus duomenis, sumažėtų kontrolierių atliekamų įvairių fizinių patikrų skaičius ūkininkų ūkiuose, nes reikiamą informaciją būtų galima pasiimti iš duomenų bazių. Tai būtų naudinga ir patiems ūkininkams, ir kontroliuojančioms institucijoms.

Skaityti toliau

Sportas

Kauno „Žalgirio“ trenerių štabe – teigiamas COVID-19 atvejis

Žalgiris.lt

Paskelbta

Kauno „Žalgirio“ komandoje užfiksuotas COVID-19 ligos atvejis. Blogai pasijutusiam vienam trenerių štabo narių trečiadienį atliktas COVID-19 testas parodė teigiamą atsakymą.

Visų kitų trenerių štabo narių ir krepšininkų trečiadienio testų rezultatai buvo neigiami.

Žalgiriečiai buvo tirti ir prieš antradienį vykusias Eurolygos rungtynes su Vilerbano ASVEL komanda. Tuomet visi komandos narių rezultatai buvo neigiami.

Dviejų neigiamų atsakymų per 48 valandas sulaukę komandos nariai pagal Eurolygos taisykles ir toliau gali ruoštis artimiausioms rungtynėms – penktadienį „Žalgirio“ arenoje kauniečiai susitiks su Milano „AX Armani Exchange“ komanda.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Klimato kaitos iššūkiai žemės ūkiui: dalis sprendimų – gamtoje

Aplinkos ministerija

Paskelbta

Klimato neutralumo siekis gali tapti varomąja žemės ūkio jėga, jeigu pradėsime realiai gyventi pagal principą „ne prieš gamtą, o kartu su gamta“, tikisi Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijos.

Todėl turime tvariai ūkininkauti, daugiau dėmesio skirti dirvožemio būklei, naudoti aplinkai draugiškas trąšas, diegti bioekonomikos ir žiedinės ekonomikos principus gamyboje – ir tai padės siekti Žaliojo kurso tikslų, numatytų ir Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje.

Pagal šią darbotvarkę, iki 2030-ųjų žemės ūkio emisijos turėtų sumažėti 11 proc., palyginti su 2005 m.

„Žemės ūkio sektoriuje dar yra neišnaudoto potencialo, kai kalbame apie kovą su klimato kaita, ypač sugeriant anglies dioksidą. Šiuo atveju didžiausia Žaliojo kurso sąjungininke gali tapti gamta, tik reikia pasinaudoti jos teikiamomis galimybėmis. Svarbų šiltnamio dujų absorbcijos darbą atlieka sausumos ekosistemos, todėl turime gerinti jų būklę, sodinti daugiau miškų, apsaugoti ir atkurti pievas bei šlapynes, užtikrinti tvarų jų išteklių naudojimą, siekiant kurti vertę tiek gamtai, tiek žmogui“, – teigia žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis.

Žaliojo kurso tikslų pasiekti padės ir išteklius tausojančios technologijos, tokios kaip neariminė žemdirbystė, atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtra.

„Numatytos priemonės skirtos ne naujiems draudimams ir ribojimams įvesti, o skatinti keisti ūkininkavimo principus, praktikas ir metodus palankesniais aplinkai ir sveikesniais žmogui“, – sako aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.

Pavyzdžiui, laukiami pokyčiai gyvulininkystės sektoriuje skirti ne gyvulių skaičiui mažinti, o efektyviau panaudoti tai, kas atlieka: gyvulių mėšlas virs organine trąša ir žaliava biodujoms gaminti, kurių paklausa transporto, pastatų ir pramonės sektoriuose augs jau artimiausiais metais. Klimato kaitos darbotvarkėje numatyta tinkamai sutvarkyti vis daugiau mėšlo ir srutų – iki 2030 m. padvigubinti jų kiekį, bet kartu siekti, kad didelė kiaulių, galvijų mėšlo ir srutų dalis būtų naudojama gaminti biodujoms.

Kartu užsibrėžta iki 2030 m. efektyviau naudoti mineralines trąšas augalininkystėje, siekiant ne mažiau kaip 15 proc. sumažinti išberiamų azotinių mineralinių trąšų. Tai prisidėtų ir prie kitų siekių aplinkos būklei gerinti, ypač vandens taršai mažinti.

Darbotvarkėje užsibrėžta per dešimtmetį padvigubinti ekologinio ūkininkavimo plotą, palyginti su 2020 m., ne mažiau nei 8000 ha padidinti daugiamečių pievų plotus, o žemės naudmenų plotus, kuriems taikomos neariminės technologijos, išplėsti tris kartus. Numatoma, kad maisto produktų tiekimo grandinės artės prie vartotojų, pavyzdžiui, vystant žemės ūkį ir miestuose, siekiant mažinti transportavimo poreikį ir atstumus.

Daug dėmesio ir paramos bus skiriama žemės ūkio sektoriaus atsparumui klimato pokyčiams didinti, ūkininkų gebėjimams ir kompetencijoms, susijusioms su prisitaikymu prie klimato kaitos, stiprinti. Be to, bus skatinama bendradarbiauti su mokslu: auginti atsparesnes klimato pokyčiams augalų veisles, keisti ūkininkavimo metodus tvaresniais ir aktyviau naudotis pavojų ir krizių valdymo finansinėmis priemonėmis. Investuojant į aplinkai palankias technologijas bus kuriamos naujos darbo vietos ir prisidedama prie klimato kaitos švelninimo – tai padės išvengti gamtinių katastrofų, taip pat finansinių nuostolių.

Skaityti toliau

Naujienos

Kauniečiai raginami parodyti deramą pagarbą mirusiems artimiesiems ir susitvarkyti apleistas kapavietes

Milda Vedegytė

Paskelbta

Kauno kapinėse per pastaruosius kelerius metus sutvarkius nemažą dalį infrastruktūros, miestas siekia užtikrinti ir deramą pačių kapaviečių priežiūrą. Fiksuojant vis daugiau apleistų bei nykstančių amžinojo poilsio vietų, už tai atsakingi specialistai imasi griežtesnės jų kontrolės. Gyventojai raginami susitvarkyti artimųjų palaidojimo vietas. Per kelerius metus neatsiliepus į tokius prašymus, apleista kapavietė gali būti perleista naujiems šeimininkams.

Įspėjimai artimiesiems

Vadovaudamiesi LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir Kapinių priežiūros taisyklėmis, įmonės „Kapinių priežiūra“ darbuotojai vertina ir fiksuoja apleistas ir niekieno nelankomas amžinojo poilsio vietas. Už kapavietę atsakingiems gyventojams primenama apie tokią pareigą, raginant susitvarkyti.

Šiuo metu pilnai peržiūrėtos Seniavos kapinės. Radus apleistas kapavietes, įspėjimai išsiųsti už jų priežiūrą atsakingiems asmenims. Analogišku būdu paeiliui bus peržiūrimos visos mieste esančios amžinojo poilsio vietos. Artimiausiuose planuose – Panemunės kapinės.

„Suprantame, kad artimųjų atminimo vieta – itin jautrus klausimas. Jokiu būdu nesiekiame perimti kapaviečių iš gyventojų ir neturime tikslo žūtbūt jas perleisti kitiems. Tačiau daugybę metų apleistos teritorijos ne tik niekina mirusiuosius, bet ir bjauroja bendrą kapinių aplinką. Taip būti neturėtų. Todėl imamės priemonių, kurios padėtų atsikratyti tokių aplaidumo atvejų. Suprasdami šios temos svarbą bei sakralumą, kiekvieną atvejį vertinsime individualiai ir tikrai atsakingai“, – teigė savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna.

Specialus sąrašas internete

Nors dalis perspėtų gyventojų apleistus artimųjų kapus jau sutvarkė, vis dėlto nemažai kauniečių tokį prašymą kol kas linkę ignoruoti. Praėjus metams nuo perspėjimo, niekieno neprižiūrimos kapavietės nuo šiol skelbiamos specialiame sąraše, kuris nuolat pildomas bei atnaujinamas. Jį galima rasti internete: www.kaunas.lt/miestieciams/kapines/

Patekus į šį registrą, gyventojams skiriamas dar dvejų metų terminas susitvarkyti apleistus plotus. To nepadarius, kapavietė gali būti perduota kitiems šeimininkams.

Tokio sprendimo prieita ne tik siekiant išvengti netvarkomų teritorijų, bet ir ieškant būdų esamų kapinių plėtrai, kadangi vietų kiekis jose su kiekviena diena vis mažėja. Tuo metu gyventojai linkę rinktis naujas kapavietes arčiau savo gyvenamosios vietos, todėl kaskart ieško vietų miesto kapinėse.

Pradėta kapinių skaitmenizacija

Kauno kapinių istorijoje žengtas dar vienas svarbus žingsnis – pradėta jų skaitmenizacija. Šiuo metu renkami turimi rašytiniai duomenys apie mirusiuosius, jų kapavietes, artimuosius, vėliau informacija apdorojama ir perkeliama į specialią sistemą.

Taip pat, atšilus orams, dronų pagalba bus fotografuojamos ir fiksuojamos visos miesto kapinės bei kuriamas jų žemėlapis. Tuomet ši informacija bus susieta su minėta sutvarkyta dokumentacija.

„Šiandien neturime dalies informacijos apie senesnes kapavietes. Dabar vykstantis skaitmenizacijos procesas – puiki galimybė surasti ir užpildyti šiuos trūkumus bei turėti rimtą informacinę bazę apie visus palaidojimus miesto kapinėse. Naujoji sistema taip pat prisidės ir prie geresnio, patogesnio kapinių valdymo, o tuo pačiu bus savotiška kontrolės priemonė prieš savavališkus, neteisėtus veiksmus“, – teigė R. Čėsna.

Sukurta bendra skaitmeninė sistema bei žemėlapis padės vieno mygtuko paspaudimu matyti, kas ir kur palaidota Kauno mieste.

Nuoseklus atnaujinimas

Kaunas, ragindamas gyventojus susitvarkyti apleistas kapavietes, taip pat nuolat investuoja į kapų atnaujinimą ir infrastruktūros tvarkymą.

„Pažliugusias automobilių stovėjimo vietas prie pakeitė patogios asfaltuotos aikštelės, kapinių teritorijos tvarkingai aptvertos, išasfaltuoti kapinių keliai, takeliai ir šaligatviai. Daug kur įrengtas lauko vandentiekis. Anksčiau šie darbai buvo gerokai pamiršti, o dabar tapo savaime suprantamais. Tęsime juos ir ateityje“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Pernai dar daugiau kelių išasfaltuota Eigulių, Karmėlavos ir Vainatrakio kapinėse. 2014 metais netoli Rokų atidarytose kapinėse taip pat išdidintas, išgilintas bei apsodintas tujomis vandens surinkimo baseinas.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Donorinė širdis ir kepenys iš Latvijos išgelbės dviejų žmonių gyvybes

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Trečiadienio pavakarę, kovo 3 dieną, Vilniaus Santariškių eismo žiede Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų straigtasparniu transplantacijos operacijai atskraidinta širdis iš Latvijos.

Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tarptautinį transplantacijos koordinavimo procesą pradėjo dar antradienio vakarą, kai Latvija pasiūlė kepenis ir širdį. Patikrinus recipientų registrą, Latvijai pateiktas atsakymas, kad širdis ir kepenys yra tinkamos Lietuvos recipientams.

Lietuva aktyviai bendradarbiauja su Latvija organų donorystės ir transplantacijos srityje, pagal turimą pasirašytą sutarti.

Širdies iš kaimyninės šalies pergabenimui pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Jis, kartu su Lietuvos medikų komanda, į Latviją išvyko trečiadienį, 9 val. ryto. Kartu su širdies medikais išskrido ir kepenų transplantologai.

Mirusiojo donoro širdis bus transplantuota recipientui VUL Santaros klinikose, kepenys – recipientui LSMUL Kauno klinikose.

Atsižvelgiant į tai, kad širdies išemijos laikas itin trumpas, todėl visais atvejais šio organo pergabenimui į kitą šalį visada pasitelkiamas pasienio arba Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Siekiant sutaupyti laiko ir širdį, kurios laukia recipientas, pargabenti kuo greičiau, buvo nuspręsta, kad kepenis iš Latvijos į Kauną tikslinga gabenti greitosios pagalbos automobiliu su policijos palyda.

Trečiadienį popiet širdis atgabenta į Lietuvą. Vilniaus Santariškių eismo žiede sraigtasparnis nusileido 16 val., širdis pristatyta transplantacijos operacijai VUL Santaros klinikose.

Tai pirmasis tarptautinis donorystės procesas šiais metais, įsivežant donoro organus į Lietuvą. 2021 metais iš Lietuvos buvo išvežti plaučiai į Vokietiją. 2020 metais į Lietuvą iš Latvijos yra įvežtos širdis ir kepenys, iš Lietuvos į kitas šalis (Šveicariją, Latviją, Vokietiją) išvežtos kepenys, širdis, plaučiai.

Tarptautinės organų donorystės esminis principas yra tas, jog užsienio šalims donoriniai organai pasiūlomi tik tuomet, kai savo šalyje gydomiems recipientams dėl medicininių parametrų jie yra netinkami.

Šiuo metu organų ir audinių transplantacijos Lietuvoje laukia 410 recipientų. Iš jų – 93 žmonės laukia kepenų, 47 – širdies, 119 – inksto ir kasos-inksto komplekso, 8 – plaučių, 5 – širdies-plaučių komplekso, 138 – ragenų. Inkstų transplantacijų 2021 metais atlikta jau 14, ragenų – 11, kepenų – 3, širdies – 1.

Organų transplantacija yra dviejų lygiaverčių dedamųjų – aukštų medicinos pasiekimų ir pačios didžiausios pagarbos verto kilnaus artimųjų sprendimo – rezultatas, kuris suteikia galimybę pasveikti ar pagerinti gyvenimo kokybę sunkiai sergantiems ligoniams.

Išreikšti savo pritarimą organų donorystei gali kiekvienas pilnametis pilietis. Tai padaryti galima pasirašant sutikimą organų donorystei, o pasirašius – tai ypač svarbu – apie tai pasikalbėti su artimaisiais, kurie ir priima lemiamą sprendimą mirties atveju.

Pasirašyti sutikimą donoro kortelei gauti galima ir internetu: https://ntb.lt

Nacionalinio transplantacijos biuro prie SAM informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi