Connect with us

Kultūra

Lauko kine – JAV režisierės dokumentinio filmo premjera

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno menininkų namų (KMN) ir platformos „Kitas Kinas“ inicijuojamas dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ tęsia lauko kino sezoną. Šįkart ekranuose – premjera Lietuvoje – JAV režisierės Marnie Ellen Hertzler šiais metais sukurtas filmas „Krestonas“ (Crestone). Filmas bus rodomas Kaune ir Vilniuje, o jį pristatys prodiuseris ir kūrėjas Vitalijus Vaiper.

Debiutinis pilnametražis režisierės Marnie Ellen Hertzler filmas buvo nufilmuotas vos per aštuonias dienas ir susilaukė itin palankių kritikų įvertinimų: „Primenantis Harmonyʼio Korineʼo „Gummo“ <…> Fiksuoja šiurkščias išpūstos realybės akimirkas ir prarastųjų bei keistuolių sielose atsispindintį žmogiškumą.“ (Fiona Murphy, „Vox Magazine“); „Pačios žavingiausios formos ir turinio sankirtos, kokias tik atsimenu, nuo tada, kai Charlieʼis Kaufmanas ir Spikeʼas Jonzeʼas bandė su tuo žaisti „Adaptacijoje“. (Stephen Saito, „Moveble Fest“); „Trumpalaikio dėmesio ekstravagancija postmoderniai kartai.“ (Cosmo Bjorkenheim, „Screen Slate“).

Pasaulyje, kuris svyruoja tarp tikrovės ir fikcijos, skaitmeninės ir fizinės realybių, grupelė „Soundcloud“ reperių gyvena vienišą, postsocialinį gyvenimą dykumos miestelyje Krestone, Kolorade. Kadaise daugelio laikytos religine ir dvasine meka, nesibaigiančios Krestono kopos, kriokliai ir tamsios olos veikia kaip fonas tatuiruotų kūnų, cosplay drabužių ir žolės dūmų debesų atvaizdams. „Krestonas“ tyrinėja dažnai paslėptus bendradarbiavimo ir draugystės aspektus bei žmogišką troškimą išlikti nežiūrint visų sunkumų.

„Norėjau sukurti filmą, kuriame būtų užfiksuota konkreti JAV subkultūra perdėtame mūsų kultūros, aplinkos ir politikos kraštovaizdžio kontekste. Repo muzika „SoundCloud“ platformoje, pasiskolinusi unikalią kalbą ir stilių, kupiną nuorodų į 2000-ųjų pradžios emo muziką, videožaidimus ir anime kultūrą, per pastaruosius kelerius metus tapo atskiru žanru. Nebuvo geresnio būdo šiam judėjimui ištirti nei jo ištakos: mano seniausi draugai. Juos pažinojau daugiau nei dešimtmetį. Nepaisant mūsų skirtumų šiandien, dėl bendrų patirčių dalijamės tam tikru supratimu. Norėjau, kad „Krestonas“ būtų susitikimas, meilės laiškas ir bandymas pratęsti mūsų kolektyvinę patirtį“, – teigia režisierė.

Marnie Ellen Hertzler yra vaizdo menininkė, animatorė ir režisierė, gyvenanti ir dirbanti Baltimorėje. Jos pilno metražo ir animaciniuose filmuose dažnai nagrinėjamas multimedijos požiūris į filmų pristatymą ir platinimą. Autorės filmai buvo rodyti Lokarno filmų festivalyje, Roterdamo tarptautinių filmų festivalyje, MoMA muziejuje ir kt. 2018 m. „Filmmaker Magazine“ įvardijo Marnie kaip vieną iš 25 naujų nepriklausomo kino veidų. Įtakota tiek psichologijos, tiek dailės studijų, ji kuria filmus, kurie veikia kaip kino platformos, leidžiančios tyrinėti tarpasmeninius santykius, mus apibūdinančias technologijas ir viso to pabaigą.

Dokumentinių filmų peržiūrų ciklas „Common People“ (liet. k. „paprasti žmonės“) siekia pristatyti unikalius dokumentinius filmus, pasakojančius apie įvairias bendruomenes ar (sub)kultūras: nuo privilegijų stokojančių visuomenės grupių istorijų iki kultinių figūrų meno ir kultūros istorijoje portretų. Ciklą lydinčių pristatymų metu skatinama diskutuoti ne tik apie filmų turinį ir socialinę problematiką, bet ir apie dokumentinio kino reiškinį apskritai.

Šiemet „Common People“ ciklas plečia geografiją – žiūrėti ir diskutuoti apie dokumentinius filmus kviečiame ne tik, kaip tapo įprasta, Kauno menininkų namuose, bet ir Vilniuje – Kirtimų kultūros centre (KKC).

Filmą abiejuose miestuose pristatys Vitalijus Vaiper, ilgalaikis mediatorius tarp lietuviškos underground ir pop muzikos scenos, savo veiklą vystantis daug plačiau už savo hiphopo grupės Despotin Fam ribų ir jau ne pirmus metus aktyviai kovojantis naujų vardų ir talentų pusėje.

Filmas „Crestone“ (rež. Marnie Ellen Hertzler, 2020 m.) rodomas: liepos 22 d. 21 val. Kauno menininkų namų kiemelyje, liepos 23 d. Vilniuje – Kirtimų kultūros centro kieme.

Filmas rodomas anglų kalba be lietuviškų subtitrų. Filmo trukmė 73 min.

Bilieto kaina – 3 EUR (2 EUR moksleiviams, studentams, senjorams). Bilietus galima įsigyti renginio vietoje ir „Tiketa“ kasose bei interneto svetainėje.

Projektą finansuoja Lietuvos kino centras, organizuoja – Kauno menininkų namai. Partneriai – platforma „Kitas Kinas“, Kirtimų kultūros centras, Kauno kurčiųjų reabilitacijos centras, Vilniaus queer festivalis „Kreivės“.

 

Šaltinis: Kauno menininkų namai 

Skaityti toliau
Advertisement

Kultūra

Ką reiškia būti moterimi rašytoja?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Publicistė, rašytoja, režisierė, aktorė Sandra Bernotaitė atveria duris į rašytojų pasaulį, kartu su Virginia Woolf ir dalijasi kaip realizuoti save įvairiose sferose. S. Bernotaitė šiųmečio „Baltojo kaspino“ festivalio dalyvė: gruodžio 4 d. vyks virtualus susitikimas su šia rašytoja kūrybinio rašymo dirbtuvėse.

Kaip manote ar kiekvienas iš mūsų gali būti rašytoju?

Kūrybines dirbtuves vedu gana dažnai, taip pat dėstau aukštosiose mokyklose, tačiau kūrybinis rašymas kaip dalykas nėra susijęs vien tik su rašytojo profesija. Net galima sakyti, kad tai mažai susiję su tuo. Paprastai dalyvius supažindinu su kūrybiškumo įrankiais, pasakoju ir leidžiu išsibandyti rašymą be cenzūros, taisyklių ir suvaržymų, noriu, kad žmonės suvoktų, kiek patys sau trukdo, draudžia ir riboja. Rašyti gali kiekvienas. Būti rašytoju – retas. Tam išties reikia talento ir drąsos pripažinti savo talentą. Tačiau tik pradėjęs rašyti gali atrasti ar atverti rašytojo talentą savyje. Žinoma, viskas prasideda dar anksčiau, nuo skaitymo, nuo aistros literatūrai.

Visi turime unikalių patirčių, pasidalinkite paslaptimi, kaip jas užrašyti ant lapo, jog sukeltume kitiems susidomėjimą.

Tos mūsų patirtys ir unikalios, ir universalios. Visada skirsis aplinkybės, žmogaus tipai, situacijos, tačiau iš esmės dalykai kartojasi – archetipai, stereotipai, panašūs naratyvai. Kai skaitome stipriai kabinančią knygą, džiaugiamės ne tik tuo, kad mums suteikė iki šiol nežinotą informaciją apie žmogų ar palinksmino istorija, ne, mes džiaugiamės tuo, kad pasakojime atpažįstame save ir kitus. Genialus pasakotojas sugrąžina mūsų pačių patirtį, artikuliuodamas ją labai meistriškai – patrauklia ir pagavia forma. Jokios paslapties, kaip tai padaryti, nėra. Trys procentai įkvėpimo, o visa kita – darbas.

Viena iš pjesių, kurias parašėte yra apie Virginia‘ą Woolf. Kodėl pasirinkote rašyti apie ją?

Labiau nei proza, mane jau seniai domino jos pačios gyvenimas ir pasisakymai apie moterų rašymą. Knygoje „Savas kambarys“ („A Room of One‘s Own“) Woolf atvirai nupasakoja savo vidinį ir išorinį konfliktą, kylantį iš to, jog yra kurianti moteris. Tai, ką ji kalbėjo prie šimtą metų, vis dar aktualu ir šiandien, nors nemažai dalykų pasikeitė į gera. Rašydama pjesę apie ją, pajutau, kad išties rašau ir apie save. Artimas man yra ir Woolf modernistinis rašymas, jos ekstatiškas, parataksinis stilius. Kurti pjesę buvo lengva: kaupiausi maždaug metus, bet vieną dieną tarsi atsivėrė pasąmonės langas ir pro jį išgirdau monologą, kurį tereikėjo užrašyti.

Ką reiškia būti moterimi rašytoja?

Tai dalis mano tapatybės ir tai tam tikra pamišimo forma… kai jauti aistrą literatūrai ir leidi sau atsiduoti jai, nors aplinkiniai tai sunkiai pavadintų profesija ar darbu. Man ilgokai teko aiškintis, kodėl nedirbu etatinio darbo, nedarau karjeros, nekaupiu pensijos. Paskui visi apsiprato. Tiesiog sakau, kad mano gyvenimas nėra „normalus“ ir pati tai pasirinkau. Beje, vyrams rašytojams ne ką lengviau. Tik tiek, kad visuomenė jiems neužduoda įžeidžiančių klausimų „kodėl rašai, kai galėtum tik gyventi?“ Moterų to klausia. Pasirinkus būti rašytoja, sumoki tam tikrą kainą. Kita vertus, sunku pasakyti, ar tai pasirinkimas, ar tiesiog kelias – eiti savuoju, ne kitų primestu keliu, yra laimė.

Kaip rašytojai gali prisidėti prie visuomenei svarbių temų?

Vienas iš rašytojų intelektinės veiklos barų yra kultūros žiniasklaida: literatūros kritika, apžvalgos, publicistika. Taip pat įvairūs autobiografiniai tekstai. Gydytojai pasižada padovanoti medicinos mokslui savo kūną, o mes literatūros istorijai dovanojame savo psichiką. Rašymas yra matymas – todėl įžvelgti problemas ir kelti klausimus yra vienas svarbus dalykas. Rašymas yra ir mąstymas – kritiškai apsvarstyti bet kurį klausimą, pateikti skirtingus matymo kampus, sujaukti nuostatas – tai kita svarbi misija. Grožinė literatūra skaitančiai publikai vertinga tuo, kad leidžia įsijausti į kito žmogaus patirtį, savotiškai išgyventi tai, pajusti atjautą ir patikėti galimybe, kad sukrėtimai, išbandymai ar šiaip gyvenimo peripetijos visiems gresia vienodai. Mes visi išgyvenome vaikystę, visi norime mylėti ir būti mylimi, visi galiausiai mirsime. Geros istorijos prasideda nuo to, kad pagrindiniam veikėjui kas nors nepasiseka, tačiau jis nepasiduoda ir kapstosi, kaip ir mes visi.

Kaip manote, ar šiuolaikiniame kontekste moterys įgauna daugiau galios ir gali lengviau save realizuoti įvairiose sferose?

Manau, kad nūdien moterys turi daugiau galimybių save realizuoti. Man tik kelia nerimą ne išorinės galimybės ir barjerai, o vidinis pačių moterų pasipriešinimas ir abejingumas tai savo potencijai. Nusivertinimas, kitų moterų nuvertinimas, netikėjimas, kad įmanoma keisti situaciją, keisti nuostatas, atsisakymas padėti viena kitai. Tai susiję, įtariu, su sąmoningumu. Moterų įgalinimo reikalas nėra vienmatis, jis yra kompleksiškas, komplikuotas ir negali būti atsietas nuo vyrijos, nuo tradicijų ir pokyčių, kurie turi būti daromi kartu, neskirstant žmonijos pagal lytį. Turime liautis konkuravę vieni su kitais lyties pagrindu ir keistis kartu. Moterys turi padėti viena kitai, užuot tarpusavyje konkuravusios dėl atseit ribotų aukštesnio statuso vietų „vyrų pasaulyje“.

Ką manote apie smurto prieš moteris problemą Lietuvoje?

Smurto problema yra sena kaip civilizacija, bet mane labiausiai jaudina smurto neigimas, pateisinimas ar net įteisinimas. Šitoje vietoje vėlgi matyčiau didesnio pačių moterų sąmoningumo ir įsitraukimo poreikį. Nėra gerai, jei užsiėmus būtent šios srities teisine puse darnus choras pragysta apie kurios nors kitos grupės patiriamą dar didesnį smurtą. Kviesčiau sutarti, kad bet koks brutalus veiksmas prieš kitą žmogų yra nepriimtinas, ir daryti išimtį smurtui prieš moteris tiesiog neetiška. Žvelgiant giliau į savo pačių atvaizdą, mes, moterys, galėtume pripažinti, kad gerbdamos save ir rodydamos sveikos savigarbos pavyzdį vaikams – būsimiems vyrams ir būsimoms moterims – keisime visuomenę iš pagrindų. Pagarba yra pamatas.

Labdaros ir paramos fondo „Frida“ prisideda prie pasaulinės akcijos, kuri atkreipia dėmesį į smurto lyties pagrindu temas, ir organizuoja festivalį „Baltasis kaspinas“. Kaip manote, kodėl tokie renginiai yra naudingi visuomenei?

Kultūra yra stipriausias idėjų sklaidos įrankis. Tokio festivalio metu prisiliečiame prie moterims aktualių temų ir turime progą ne tik apsikeisti patirtimi, bet ir generuoti idėjas apie tai, kaip galėtume kelti visuomenės sąmoningumą. Man bet kuri akcija atrodo prasminga, nes atkreipia užsiėmusių, skubančių, buities rūpesčiuose užsimiršusių žmonių dėmesį. Jei viena kita mintis ar ryškesnis vaizdinys iš viso to liks, tai gali būti grūdas, iš kurio po metų kitų išaugs kas nors gražesnio. Pagaliau netylėti, pareikšti, kad mums rūpi, irgi labai svarbu. Kai mes kalbame, jau nesame aukos ir mums nereikia laukti, kol kas nors iš šalies mus įgalins. Moterys tiek gyvenime, tiek šiuolaikiniuose romanuose jau kalba apie save ir už save – jos yra herojės, protagonistės, darančios pasirinkimus ir už juos atsakančios.

„Baltojo kaspino“ festivalis vyks iki gruodžio 10 d., kurio metu bus gvildenamo temos apie moters galią ir į(si)galinimą. Visi festivalio renginiai – nemokami ir organizuojami nuotoliniu būdu.

Skaityti toliau

Kultūra

Architektūra besidomintis mokslininkas Rokas iš „Lego“ detalių konstruoja pastatus: „Tam reikia nemažai kantrybės“

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Mokslininkas, architektūros ir kultūros paveldo puoselėtojas, „Lego“ modelių kūrėjas. Toks yra vilnietis Rokas Mikšiūnas. Suderinęs, regis, nesuderinimas veiklas – mokslinį darbą ir pomėgį – Rokas sako, kad jie turi ir bendrų bruožų. Ir vienam, ir kitam reikalingas kruopštumas bei kantrybė.

Kviečia į dirbtuves

Gruodžio pradžioje R.Mikšiūnas kviečia į modernizmo interpretacijų dirbtuves ir ketina su „Lego“ konstravimu supažindinti išsamiau. „Kultūros sostinės pamoka: Sukonstruok modernizmą“. Taip pavadintos dirbtuvės vyks gruodžio 4 dieną (vaikams nuo 8 iki 15 metų) ir gruodžio 5 dieną (jaunimui nuo 16 iki 29 metų). Projekto partneris – „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“. „Sukonstruok tarpukario modernizmo pastatą“ idėja Rokui gimė konstruojant modelius ir dalyvaujant edukacinėje veikloje. Laisvalaikiu modeliuojami modernistinio stiliaus pastatai paskatino Roką dalintis sukauptomis žiniomis ir įgūdžiais, mat Lietuvoje trūksta „Lego“ edukacinių veiklų, o ypač dirbtuvių, skatinančių paveldo puoselėjimą. Projekto siekis – supažindinti jaunus žmones su modernizmo paveldu per interaktyvias dirbtuves. R.Mikšiūnas nėra oficialus „Lego Group“ partneris – edukacinės dirbtuvės yra vystomos jo paties iniciatyva.

Šis projektas taip pat yra skirtas kultūros ar meno kūrėjų individualiai kūrybinei veiklai vystyti ir jį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, vienas iš partnerių – „Vilniaus memorialinių muziejų direkcijos Venclovų namai“. Dirbtuvės Vilniaus tarpukario modernizmo tema vyks gruodžio 11-12 dienomis. Rokas juokauja, kad dirbtuvėse nebus pažeidžiamas karantinas – mat konstruoti galima ir virtualiu būdu. „Dirbu su specialia programa Studio 2.0, kuri ypatinga tuo, jog leidžia kompiuteriu konstruoti „Lego“ modelius. Tai ypač aktualu tokių dirbtuvių metu“, – sakė R.Mikšiūnas.

„Sukonstruok tarpukario modernizmo pastatą“ dirbtuvių tikslas – supažindinti vaikus ir jaunimą su modernizmo architektūros elementais, kurti emocinį ryšį su išskirtiniais tarpukario pastatais per kaladėlių dirbtuves. Šiose dirbtuvėse lankytojai gilins žinias apie modernizmo bruožus, bandys juos atkurti naudodamiesi „Lego“ modelių programa.

Paruošęs dviejų pastatų instrukcijas

Užsiėmimuose bus akcentuojami modernistinės architektūros elementai: apvalūs langai, suapvalinti kampai, ritminga vertikalių ir horizontalių linijų sąveika, simetriškų ir asimetriškų pastatų fasadų dizaino principai. Dalyviai bus skatinami įgytas žinias pritaikyti ir praktiškai, kartu bus puoselėjamas jų kūrybiškumas, lavinami erdvinio mąstymo įgūdžiai.

„Pirmose dirbtuvėse supažindinsiu su pačia programa, konstravimo principais. Taip pat pasikalbėsime apie tai, kodėl yra svarbi tarpukario architektūra. Esu paruošęs dviejų pastatų instrukcijas: Kazimiero Škėmos ir Elijo Šneiderio namų. Kiekvienas dalyvis, vadovaudamasis jomis ir įvedant tam tikras „Lego“ detales, išmoktų naudotis programa ir sukonstruotų paruošiamąjį modelį“, – sakė Rokas.

„Sukonstruok tarpukario modernizmo pastatą“ dirbtuvių ciklas tęsis iki 2021 sausio pabaigos. Pasak R.Mikšiūno, konstruoti iš „Lego“ kaladėlių galima tiek virtualiai, tiek realiai. Tačiau, jei darbą pirma sukuri kompiuteriu, vėliau, norint jį sukonstruoti realiai, lengviau suskaičiuoti, kiek ir kokių detalių reikia. Vieno pastato modelio aukštis būna apie 10 centimetrų.

Architektūra – tik pomėgis

Pats R.Mikšiūnas gimė ir augo Vilniuje, tačiau kiekvieną kartą, apsilankęs Kaune, nepaliaudavo žavėtis Kauno modernizmo architektūra. Įkvėptas žymių tarpukario architektų – Le Corbusier ir Franko Lloydo Wrighto – Rokas ėmė fotografuoti modernistinio paveldo perlus Italijoje, Izraelyje, Ispanijoje ir kitose šalyse.

Tiesa, architektūra Rokui – tik pomėgis. Doktorantūros studijas inovatyvios medicinos centre neseniai baigęs R.Mikšiūnas atlieka mokslinius tyrimus su kamieninėmis ląstelėmis. „Esu mokslininkas. Tačiau šios dvi veiklos – mokslinė ir „Lego“ – turi panašumų. Laboratorijoje aš iš tiesų daug krapštausi, dirbu su ląstelėmis, regentais. Tai yra gana kruopštus darbas. O konstravimui taip pat reikia kruopštumo“, – sakė R.Mikšiūnas.

Vienam modeliui – kelios savaitės

Jau dvejus metus iš eilės jis savanoriauja atviros architektūros festivalyje „Open House Vilnius“, kur ruošia ir veda ekskursijas. Visų pirma Roko akiratyje atsirado architektūra, ir vėliau – „Lego“. „Architektūra intensyviai domiuosi nuo 8 klasės. Žinoma, pradžioje gilinausi mažiau ir ši mano kelionė buvo gana ilga. Įtaką tam padarė, manau, mama, o mano senelis buvo architektas. Buvo tarpsnis, kai domėjausi laikmečio iki Pirmojo pasaulinio karo architektūra.

Esu žmogus, kuris mėgsta krapštytis, mėgstu gilintis ir esu smulkmeniškas. Prieš tai, pavyzdžiui, lanksčiau origami. Taip nutiko, kad pomėgį architektūrai įprasmino „Lego“. Gavau dovanų, ir taip prasidėjo – pamačiau, kad pastatus galima sukonstruoti“, – pasakojo R.Mikšiūnas. Kalbėdamas apie ateities planus R.Mikšiūnas sakė, jog norėtų pristatyti visus savo modelius – surengti jų parodą.

„Sukonstruoti vieną pastatą užtrunka laiko. Didžiausias iššūkis yra atitaikyti namo proporcijas, kad jis nebūtų pernelyg platus ir didelis, kad būtų kuo realistiškesnis. Ir tai užtrunka. Prie vieno modelio savo laisvu metu dirbu kelias savaites“, – kalbėjo R.Mikšiūnas.

Pastatas turi daug apvalių formų

Jaunasis „Lego“ dizaineris taip pat ketina atkurti Kaune, Donelaičio gatvėje, esantį išskirtinės architektūrinės vertės ir dizaino Prano Gudavičiaus bei Aleksandros Iljinienės namą. Tiesa, konstruoti jį nebus lengva – šis modernistinės architektūros pastatas turi daug apvalių formų. Kai darbas bus užbaigtas, jis kartu su kitų konstruktorių darbais iš viso pasaulio varžysis „Lego Ideas“ platformoje.

„Tai reiškia, jei darbas sulauks 10 tūkst. patiktukų, jį įvertins „Lego“ kompanija. Jei modelis jiems patiks – gali būti, kad jis bus pasirinktas masinei gamybai. Žinoma, konkurencija yra didelė, mat į šią platformą darbus kelia konstruktoriai iš viso pasaulio. Tačiau architektūros darbų ten nėra daug“, – 15min pasakojo R.Mikšiūnas. Unikalus, Kauno modernizmo architektūros dvasią atspindintis „Lego“ modelis garsins Kauno kaip Europos kultūros sostinės vardą pasaulyje, o galbūt, jei sulauks reikiamo balsų skaičiaus, taps oficialiu „Lego“ rinkiniu.

Rokas sako, kad jei jam pasisektų, tai būtų ne Lietuvos ir Kauno vardų garsinimas, tačiau ir supažindinimas su modernistine architektūra. Ypač daug tokių pastatų yra Kaune, o 2017 metais Kauno tarpukario architektūra buvo įtraukta į UNESCO preliminarųjį paveldo sąrašą. Tai miestui atvėrė kelią pradėti rengti nominaciją į Pasaulio paveldo sąrašą. „J. ir A.Iljinų namą pasirinkau dėl to, kad šis pastatas yra žinomas ir tarptautiniu mastu. Jį konstruoti man yra didelis iššūkis visų pirma dėl apvalių formų“, – sakė R.Mikšiūnas.

Teksto autorė – Jurgita Lieponė, „15min“ žurnalistė. Tekstą portale 15min.lt galite rasti čia.

Nuotr. iš asmeninio R. Mikšiūno archyvo

Architektūra besidomintis mokslininkas Rokas iš „Lego“ detalių konstruoja pastatus: „Tam reikia nemažai kantrybės“

Skaityti toliau

Kultūra

Nuo gimnazistų iki bausmę atliekančių nepilnamečių – draugystė vienodai svarbi

kaunieciams.lt

Paskelbta

Lapkričio 29-ąją švęsime DRAUGYSTĘ – bus minima Tarptautinė draugo diena. Draugai  vienodai svarbūs, nepaisant mūsų amžiaus, tačiau, skirtingais amžiaus tarpsniais skirtingai suprantame kas yra draugas. Jeigu ankstyvoje vaikystėje draugas suvokiamas kaip žaidimų bendrininkas, tai visai kitokią reikšmę bei svorį jis įgauna bręstant, formuojantis asmenybei. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus komanda pakvietė į paauglystę žengiančius jaunuolius atkreipti dėmesį į draugystei svarbias savybes ir ugdyti jas savyje. Šia tema jaunimas samprotavo pratęsdami frazę: „Esi mano geriausias draugas, nes…“

 

Geriausi draugai padeda sudėlioti sielos dėliones

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė pasakoja, kad iš dešimčių vaikų atsiųstų frazių ryškėja pats svarbiausias jų poreikis – būti išklausytiems ir suprastiems. Tai, anot atstovės, stebinti neturėtų.

 

„Gebėjimą atliepti šiuos vidinius poreikius bręstantis ir ieškantis jaunas žmogus vertina išskirtinai reikliai. Dar mūsų paaugliams svarbu, kad šalia būtų žmogus, prie kurio jie galėtų būti savimi, jaustųsi mylimi tokie, kokie yra iš tiesų, svarbu, kad tas žmogus jiems nevadovautų ir nenurodinėtų. Štai ir visa draugystės esmė pagal paauglius“, – dalijasi A. Vežbavičiūtė.

 

Vaiko teisių specialistė pateikia keletą moksleivių užrašytų frazių, jas skaičiusius darbuotojus šios mintys palietė giliu atvirumu ir nuoširdumu:

 

Tu esi mano geriausias draugas, nes:

* apie mane žinai viską ir esi toks pat keistas kaip ir aš;

* esi linksmas, supratingas, manimi tikintis, nesi savanaudiškas pasipūtėlis, priimi mane, kokia esu;

* nes mano vidaus dėlionėj pasiklydusią dalelę suradai;

* nes su Tavimi jaučiuosi kaip namuose, Tu nesi paprasta – Tu esi mano geriausia draugė;

* nes tu esi visada šalia, kaip antras mano protas ir antras širdies balsas;

* nes man nesvarbu, tu storas ar plonas, ar turi kokių nors problemų su sveikata, nesvarbu ar tau patinka berniukai ar mergaitės, man esi svarbus TU! Nes tu esi TU;

* nes su tavimi galiu jaustis savimi, pasitikiu tavimi, tu mane papildai, pamokai.

 

Į pasiūlymą fraze apibūdinti draugystę atsiliepė Kauno miesto moksleiviai, dienos centrą lankantys vaikai, prisijungė ir sesers Faustos Palaimaitės globojami Kauno nepilnamečių kolonijos vaikinai. Jaunimo samprotavimai apie draugus ir draugystę, bičiulius ir mylimus žmones, papuoš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, čia užsukę, galės paskaityti vaikų mintis.

 

 Kalbėtis su vaikais, o ne kalbėti jiems

 

O ar gali tėvai išlikti draugais savo paaugliams? Darbo patirties su šios sudėtingos amžiaus grupės nepilnamečiais turinti psichologė Jūratė Marcinkevičienė, sako, kad gali. Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad daug kas priklauso nuo tėvų pastangų. Pirma taisyklė, į kurią dėmesį atkreipia psichologė ir ragina jos neužmirši – su savo vaikais būtina kalbėtis, o ne kalbėti jiems.

 

„Jeigu tėvai demonstruos savo autoritetą, pranašumą prieš paauglį – tai neabejotinai iššauks priešpriešą. Vienintelis kelias į dialogą yra nuoširdus domėjimasis savo paaugliu. Tai, žinoma, nereiškia perdėto domėjimosi – pavyzdžiui, šnipinėjimo, pakanka rasti laiko išklausyti, susipažinti su jo draugais bei veiklomis, gerbti pasirinkimo laisvę, padėti kartu spręsti kylančias problemas bei palaikyti“, – vardija psichologė.

Paauglystė neretai būna vienas sudėtingiausių amžiaus tarpsnių. Kalbėdama apie šį virsmo metą, psichologė atkreipia dėmesį, kad kai plečiasi galimybių laukas ir mažėja priklausomumas nuo tėvų – tuo metu ypatingai svarbu išlaikyti pagarbų bei lygiavertį santykį su paaugliu – tai kita svarbi taisyklė.

„Natūralu, kad paauglys ieško panašaus amžiaus bendraminčių bei veiklų savirealizacijai. Kartais tėvams gali atrodyti, kad augantis vaikas nebenori kartu leisti laiko, tačiau taip nėra. Jeigu siekiame išlaikyti ryšį su paaugliu, puoselėkime lygiaverčių žmonių bendrystę“, – akcentuoja psichologė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vaikas gali daug pasiekti ir daug duoti kitiems kaip draugas, bendramokslis, bičiulis, jeigu auga žinodamas, kad yra vertinamas, buvo priimtas ir besąlygiškai mylimas, o šeimoje susiformavusi vaiko savivertė – jo gyvenimo pamatas.

 

Autorė:

Ramunė Liubinaitė

Skaityti toliau

Kultūra

Iki Europos kultūros sostinės metų – tik vienas žingsnis

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Iki 2022 -ųjų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine, lieka visai nedaug: tik vieneri metai. Tai tėra vienas žingsnis iki didžiulės šventės, kai visos Europos akys sužiurs į Kauną.  O iki kokio svarbaus tikslo Jūsų gyvenime liko tas vienintelis žingsnis? Iki magistro diplomo rankose, lemtingojo „taip“ mylimajam, vaikelio gimimo, o gal verslo?

„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ komanda kviečia dalintis, kokiam tikslui pasiekti jums teliko vienas žingsnis. „Kaunas 2022“ socialiniuose tinkluose pasirodžiusių pranešimų komentaruose žymėk savo tikslą: Man liko vienas žingsnis iki ___________!

Iš visų jūsų pasidalintų žingsnių mes išrinksime dešimt pačių universaliausių ir pasiūlysime, kaip jų nepamiršti, o daugiausiai „patiktukų“ surinkusių žingsnių autorių apdovanosime „Kaunas 2022“ prizais.

Linkime įkvepiančių žingsnių savo tikslų ir didžiųjų švenčių link!

Iki Europos kultūros sostinės metų – tik vienas žingsnis

Skaityti toliau

Kultūra

„Kaunas 2022“ skelbia atviras pozicijas prekių ženklams

www.kaunieciams.lt

Paskelbta


Savanorystės anketa

Daug girdėjai apie projektą „Kaunas 2022 – Europos kultūros sostinė“ ir nori tapti jo dalimi?

„Kaunas 2022“ kviečia Tave savanoriauti! Tikime, jog šio projekto sėkmė priklauso tik nuo to, kiek žmonių įsijungs kurti geruosius pokyčius kartu ir padarys tai savo misija. Junkis!

„Kaunas 2022“ skelbia atviras pozicijas prekių ženklams

Skaityti toliau

Kultūra

Kačerginės prieplauka pasipuoš ypatingu meno kūriniu

Kauno rajono savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Kačerginės prieplaukoje gimsta pasaulyje pripažinto skulptūrų kūrėjo Raimondo Uždravio sūpynės ,,Plaukiam“.

Lietuvoje išgarsėjęs kūrėjas vykusiose atviros Anglijos drožėjų benzopjūklais varžybose Mančerteryje tapo čempionu. Jo kūrinys supynės „Plaukiam“ – projekto ,,Kačerginė mažoji Lietuvos kultūros sostinė 2020“ dalis. Iš ąžuolo išskobtos sūpynės primena valtelę. Raminantis  sūpuoklės bangavimas atkartoja romantišką kelionę valtimi. Prieš akis atsiveria panorama – nuo aukštų Nemuno krantų į senąją Kačerginės vasarvietę žvelgiantys Netoniai.

Mažosios kultūros sostinės devizas – ,,Praeitis kuria ateitį“, o medžio sūpynės prieplaukoje sumanytojai – sostinės organizacinė grupė. Ūkinius darbus įgyvendinti padeda Kačerginės seniūnija.

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba.

 

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 1 val

Gruodžio 1 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 12 01 Gruodžio 1 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios...

Greitos naujienosprieš 4 val

Priminimas medžiotojams: privalu atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą

2020 12 01 Aplinkos ministerija primena, kad medžiotojai kasmet gruodžio – kovo mėnesiais privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus...

Greitos naujienosprieš 5 val

ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

2020 12 01 Šiandien laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje....

Greitos naujienosprieš 5 val

Patvirtinti 2021 m. konkursinio balo skaičiavimo principai

Kitais metais stosiantiesiems į universitetus ir kolegijas konkursinio balo skaičiavimo principai išlieka panašūs kaip 2020 m. Laikinai einantis pareigas švietimo,...

Greitos naujienosprieš 6 val

Bus ribojama menkių priegauda priekrantėje

2020 12 01 Kilus grėsmei, kad artimiausiu metu bus išgaudyta priekrantei skirta menkių kvota, pakeistos verslinės žvejybos jūrų vandenyse taisyklės....

Greitos naujienosprieš 6 val

Mobilios komandos veikia jau 10-yje- šalies savivaldybių

2020 12 01 Siekdama sumažinti rizikos grupės asmenų, sergančių koronavirusu (COVID-19) srautus į šalies gydymo įstaigų priėmimo skyrius ir Greitosios...

Greitos naujienosprieš 6 val

Lietuvos bibliotekos tampa draugiškos autizmo sutrikimą turintiems lankytojams

2020 12 01 Nuo lapkričio mėnesio Lietuvos viešųjų bibliotekų duris puošia spalvota dėlionė „Biblioteka visiems“. Tai ženklas, kad biblioteka nuo...

Greitos naujienosprieš 7 val

Pareigūnai aiškinasi, kas apgadino automobilį

2020 12 01 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato policijos pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl turto...

Greitos naujienosprieš 7 val

Pareigūnai aiškinasi, kas sužalojo vyrą

2020 12 01 Kauno apskrities policijos pareigūnai atlieka tyrimą dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, kuomet šių metų lapkričio 16 d. Kaune,...

Greitos naujienosprieš 8 val

Atrinkta 12 pretendentų gauti Lietuvos nacionalines kultūros ir meno premijas

2020 12 01 Lietuvos nacionalinių kultūros ir meno premijų komisija paskelbė kūrėjų, pretenduojančių gauti 2020 metų Lietuvos nacionalines kultūros ir...

Skaitomiausi