Kauniečiams redakcijaVideoŽmonėsLaive–ligoninėje savanoriaujantis lietuvis: skundžiamės, nors kitur daug blogiau

„Studijų metu mes turėdavome tokius trumpus ciklus – mėnuo kardiologijoje, mėnuo neurologijoje ir kelios savaitės oftalmologijoje. Būtent pastarojoje man labai patiko – tas smulkus akies pasaulis, kai per mikroskopą žiūrint į akį galima pamatyti net kraujo kūnelius. Ši sritis mane ypatingai sužavėjo, kai pamačiau kaip atliekamos  akių operacijos, tuomet akis tokia išdidinta ir su ja dirba mikroinstrumentai. O aš pats per metus atlieku apie 1500 operacijų.“ – apie savo meilę darbui pasakoja akių mikrochirurgas Paulius...
Donata Zabulionė Donata Zabulionė2019 spalio 186 min

Studijų metu mes turėdavome tokius trumpus ciklus – mėnuo kardiologijoje, mėnuo neurologijoje ir kelios savaitės oftalmologijoje. Būtent pastarojoje man labai patiko – tas smulkus akies pasaulis, kai per mikroskopą žiūrint į akį galima pamatyti net kraujo kūnelius. Ši sritis mane ypatingai sužavėjo, kai pamačiau kaip atliekamos  akių operacijos, tuomet akis tokia išdidinta ir su ja dirba mikroinstrumentai. O aš pats per metus atlieku apie 1500 operacijų.“ – apie savo meilę darbui pasakoja akių mikrochirurgas Paulius Rudalavičius. 

Paulius yra neeilinis gydytojas, nes jau dešimtmetį jis kasmet kelis mėnesius per metus savanoriauja didžiuliame laive – ligoninėje. Nevyriausybinės organizacijos Mercy Ship laive dirba keli šimtai savanorių gydytojų iš viso pasaulio. Plaukiodami aplink Afriką jie vietiniams žmonėms suteikia tokią reikalingą nemokamą medicininę pagalbą. 

Gydytojas pasidalino savo patirtimi „Mercy Ship“ laive – „Tame laive atliekamos reikalingos operacijos ir yra reabilitologų komanda, kuri padeda pacientams atsigauti po operacijų. Esu taip aplankęs daugybę šalių ir kai kurias net keletą kartų. Specializuojuosi akių ligose ir dažniausiai atlieku kataraktos operacijas. Tose šalyse yra begalė žmonių, apakusių dėl kataraktos, tačiau nėra gydytojų, kurie galėtų jiems padėti.“ 

„Įsivaizduokite, jeigu lęšiukas yra drumstas, tai pacientas mato viską, tarsi būtų paskendęs dūmuose. Kartais lęšiukas susidrumsčia taip stipriai, kad žiūrint iš išorės nebepavyksta matyti, kas darosi akies viduje. Tokios būklės žmogus yra beveik aklas, jis jaučia tik šviesą. Operacijos metu mes pašaliname tą drumstą lęšį, jį pakeičiame skaidriu lęšiu ir pacientui atsistato matymas. Pokyčiai yra labai greiti.“ – pasakoja Paulius. 

„Visi turi viltį ir baisiausia yra pasakyti, kad negalėsime operuoti. Kartais žmonės nesupranta kodėl išoperavome šimtus panašių atvejų, o jam padėti negalime. Tada jie labai išgyvena. Apžiūrų metu nusprendžiama, ar yra galimybė atlikti operaciją. Prieš operaciją visada įsitikiname, kad tie pooperaciniai rezultatai būtų tinkami. Yra priemonės, kuriomis galime įvertinti, ar operacija bus ne rizikinga, o efektyvi. Iš visų jėgų stengiamės nenuvilti pacientų, tačiau tuo pačiu stengiamės ir padėti kuo daugiau žmonių, kurių šansai pasveikti yra didesni nei galima rizika.“ – pacientų lūkesčiais dalinasi gydytojas. 

„Remdamasis ne vienerių metų patirtimi pastebiu, kad tie žmonės, kurie ten gyvena turi būti išmokyti veikti savarankiškai. Nes dabar jie išmokyti laukti pagalbos iš Europos. Pas mus daug žmonių skundžiasi, kad čia yra blogai. Galiu pasakyti – čia yra ypatingai gerai. Per dieną „Mercy Ship“ laive aš atlieku 20–25  operacijas ir pacientams operuojame tik po vieną akį, kad pagalbą galėtume suteikti kuo didesniam žmonių skaičiui.“

Galiausiai Paulius pasidalino viena gražia operacijos istorija – „Vyras su žmona vienas kito 10 metų nematė. Anūkus galėjo tik paliesti, bet ne pamatyti. Vaikai atlydėjo savo tėvus į apžiūrą, o po operacijos nuėmus tvarsčius jie vėl vienas kitą pamatė. Tai tikrai ypatingos akimirkos.“

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie