Connect with us

Politika

Labiausiai nuo koronaviruso pasekmių gali nukentėti moterys

Avatar

Paskelbta

Daugybėje valstybių išplitus virusui COVID-19, žmogaus teisių ekspertai atkreipia dėmesį į tai, kad pandemija skirtingas visuomenės grupes paliečia skirtingai. Teigiama, kad labiausiai nuo viruso sukeltų pasekmių gali nukentėti moterys, taip pat – vyresnio amžiaus asmenys, migrantai, romų tautinės mažumos. Imantis apsaugos priemonių krizei suvaldyti, tarptautinės institucijos ragina į šiuos skirtumus atsižvelgti.

lygybe.lt nuotr.

Nors moterų ir vyrų užsikrėtimo koronavirusu rodikliai panašūs, vyrų mirštamumas yra didesnis. Tai gali būti siejama ne tik su biologiniais, bet ir su gyvenimo būdo veiksniais. Vyrai sudaro didesnę rūkančiųjų populiacijos dalį, jie taip pat vartoja daugiau alkoholio, rečiau laikosi sveikos mitybos ir gyvensenos principų, kai kuriais tyrimais – rečiau plauna rankas ir naudoja muilą.

Tačiau moterys yra nuolatinėje rizikoje užsikrėsti virusu savo darbovietės aplinkoje, nes dažniau nei vyrai dirba slaugėmis, socialinėmis darbuotojomis, vaistininkėmis, parduotuvių kasininkėmis. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2019 m. žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityje dirbo 85,4 tūkst. moterų, jos sudarė 86 proc. visų srities darbuotojų. Šių profesijų žmonės dirba savo darbo vietose net ir visuotinio karantino sąlygomis, kai kada – be apsauginių priemonių arba esant jų stygiui.

Uždarius mokyklas, darželius, žmonių su negalia, pagyvenusių asmenų ir vaikų dienos bei užimtumo centrus, padidėja priežiūros, namų ruošos, maisto gaminimo našta, kuri dažniausiai nugula ant moterų pečių. Jau dabar, Europos lyčių lygybės instituto duomenimis, Lietuvoje beveik visos moterys (97 proc.), gyvenančios poroje ir turinčios vaikų, namų tvarkymui ir maisto ruošai skiria bent 1 val. per dieną. Tokių vyrų yra vos 23 proc.

Didelėje dalyje darboviečių atsiradus nuotolinio darbo tvarkai, moterys padidėjusį namų, vaikų ir pagyvenusių asmenų priežiūros krūvį turi derinti su įprastinėmis darbo valandomis. Nuotolinio darbo galimybė padeda išlikti darbo vietoje ir tęsti įprastinę veiklą, tačiau karantino metu tai tampa dar vienu iššūkiu.

Įvairaus dydžio verslams priverstinai nutraukus savo veiklą karantino metu, skaudžias ekonomines pasekmes patirs kelionių, turizmo, grožio, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų sektoriaus darbuotojai, tarp kurių įprastai dirba daugiau moterų. Pavyzdžiui, Statistikos departamentas atskleidžia, kad Lietuvoje 2019 m. apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų srityje dirbo 28,5 tūkst. moterų, jos sudarė 73 proc. darbuotojų.

Socialinės izoliacijos sąlygomis padidėja smurto prieš moteris artimoje aplinkoje mastai. Moterys, šiuo metu gyvenančios smurtiniuose santykiuose, karantino sąlygomis yra priverstos ilgą laiką praleisti su smurtautoju, o tai padidina smurto riziką, apsunkina kreipimąsi pagalbos (pavyzdžiui, skambinant į pagalbos liniją, kviečiant policiją).

Lietuvoje 8 iš 10 nukentėjusiųjų dėl smurto artimoje aplinkoje yra moterys. Praėjusiais metais policija užregistravo rekordinį pranešimų dėl smurto artimoje aplinkoje skaičių – jų buvo virš 53 tūkst. Policijos atstovai jau praneša apie karantino metu padažnėjusius įvykius, susijusius su smurtu artimoje aplinkoje, ir prognozuoja, kad jų gali dar padaugėti, todėl reagavimo į iškvietimus sistemą ketinama tobulinti.

Tokios tarptautinės institucijos kaip Jungtinės Tautos, Europos lyčių lygybės institutas kviečia visas vyriausybes prieš priimant sprendimus, kuriais siekiama sumažinti viruso plitimą ir sušvelninti jo pasekmes ekonomikai, atsižvelgti į šiuos skirtingus moterų ir vyrų poreikius bei patirtis. Jungtinių Tautų lyčių lygybės ir moterų įgalinimo padalinys (UN Women) išleido rekomendacijas, kaip šį procesą palengvinti. Tarp jų – rekomendacija rinkti statistiką apie infekcijos atvejus, priežiūros naštą, smurto atvejus pagal lytį, įtraukti moteris į sprendimų priėmimą, pasitelkti lyčių lygybės ekspertus kuriant krizės valdymo planus ir pan.

lygybe.lt informacija

Reklama

Politika

Nakvynė Tarybos rūmuose, Molotovo kokteiliai ir kova su „fake news“: Sausio 13-osios liudininko prisiminimai

kaunieciams.lt

Paskelbta

Dažnai girdime  apie Sausio 13-ąją iš žmonių, budėjusių Vilniuje prie televizijos bokšto, Seimo rūmų. O kas tuo pat metu vyko laikinojoje sostinėje Kaune? Pasidalinti prisiminimais apie šiuos įvykius ir Atgimimo išvakares pakvietėme partijos steigėją Saulių Pikšrį, kuris drauge su bendraminčiais įsteigė vieną ryškiausių Lietuvos nepriklausomybės atgavimo laikų ekologinių judėjimų „Atgaja“.

Dalinkimės prisiminimais, nes taip galėsime išsaugoti istoriją gyvą! 

Email
Skaityti toliau

Politika

G. Paluckas siūlo atsisakyti gyventojų judėjimo kontrolės: šis ribojimas yra juokingas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Opozicinės Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas Vyriausybei siūlo atsisakyti sprendimo riboti gyventojų judėjimą tarp savivaldybių.

Pasak G. Palucko, toks Vyriausybės sprendimas, kaip rodo praktika, yra neveiksmingas, gyventojai jį apeina.

Tokie ribojimai yra juokingi, nes jų išvengti yra labai lengva.

„Judėjimo apribojimai yra praradę absoliučiai bet kokią prasmę, nes jų mastas yra per menkas, kad galėtų lemti užkrato neplitimą. Galų gale, tai sukelia visiškai nereikalingų nepatogumų žmonėms, kurie važiuoja į darbą ar su reikalais. Jei žmonės sustabdomi, pateikia krūva žodinių pasiteisinimų ir priežasčių, kodėl jie keliauja. Tokie ribojimai yra juokingi, nes jų išvengti yra labai lengva“, – sako G. Paluckas.

Socialdemokratų partijos lyderis teigia, kad nėra jokių duomenų apie tai, kad mobilumo ribojimai davė kokį nors rezultatą.

Tokie nepamatuoti ir nemotyvuoti sprendimai tik mažina žmonių pilietiškumą ir norą paklusti reikalavimams.

„Ši priemonė yra neveiksminga. Policininkai, pasieniečiai ir šauliai, kuriems pavesta visa tai prižiūrėti, gatvėse tiesiog gaudo vėją. Žmonės, jei nori, randa ir pasiteisinimų, pateikia reikiamus dokumentus ir draudimus apeina. Tokie nepamatuoti ir nemotyvuoti sprendimai tik mažina žmonių pilietiškumą ir norą paklusti reikalavimams“, – teigia G. Paluckas.

Valstybės pastangas ir pajėgas, mestas šiam sprendimui įgyvendinti, G. Paluckas siūlo nukreipti kitur.

„Reikia sudaryti sąlygas dirbti smulkiesiems verslininkams, nedidelėms parduotuvėlėms, kirpykloms. Leisti jiems dirbti, bet kontroliuoti. Dabar jiems viskas draudžiama, nes daroma prielaida, kad jie nusižengs, nesilaikys sanitarinių reikalavimų. Visi tie ištekliai, skirti judėjimo kontrolei, gali būti nukreipti priežiūrai, ar jie laikosi visų sanitarinių reikalavimų“, – sako G. Paluckas.

Politikas mano, kad toks sprendimas pasiteisintų labiau nei judėjimo ribojimai.

„Nauda būtų keturguba: žmonės nebebūtų erzinami, valstybės ištekliai naudojami racionaliai ir protingai, smulkus verslas galėtų veikti prižiūrimas, o žmonėms būtų suteikiamos paslaugos. Visos nelogiškos ir nepaaiškinamos priemonės, kaip, tarkime, judėjimo ribojimas, duoda atvirkštinį efektą – žmonės vis mažiau nori laikytis karantino sąlygų“, – vertina G. Paluckas.

Skaityti toliau

Politika

Partija prašo Vyriausybės sumažinti metinę miškų kirtimo normą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Vyriausybė raginama atšaukti anksčiau Sauliaus Skvernelio priimtą nutarimą dėl metinės valstybinių miškų kirtimo normos didinimo. Pastarųjų metų duomenys rodo, kad miškų Lietuvoje iškertama mažiau, nei leidžiama, todėl Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė įsitikinusi, kad galiojanti kirtimų norma buvo padidinta  be objektyvaus pagrindo ir suteikia laisvę ateityje priimti miškams nepalankius sprendimus.

Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, 2017 m. valstybės valdomuose miškuose buvo iškirstas 333 ha mažesnis plotas ir 1,7 mln. m3 mažesnis medienos tūris, nei numatė galiojanti norma. 2018 m. iškirsta 961 ha mažiau miško ir 0,4 mln. m3 mažiau medienos, nei leista. Pastarųjų dvejų metų duomenys viešai vis dar nėra prieinami, tačiau Lietuvos žaliųjų partijos atstovai, remdamiesi neoficialiais duomenimis, daro prielaidą, kad skirtumas tarp normos ir faktiškai iškirsto miško gali siekti apie 315 ha ploto ir 0,7 mln. m3 medienos tūrio.

„Tokie duomenys rodo, kad norma nėra išnaudojama ir ji buvo padidinta ne dėl objektyvaus poreikio, o dėl manevro laisvės galimai neskaidrių sprendimų priėmimui medienos pramonės, o ne aplinkosaugos labui. Raginame naują Vyriausybę atsižvelgti ir į tai, kad valstybinės miškų kirtimo normos didinimui  didelė dalis visuomenės nepritarė vos priėmus sprendimą. Vien mūsų inicijuotą peticiją dėl sprendimo atšaukimo pasirašė per 20 tūkst. šalies gyventojų, gaila, kad tuometė S. Skvernelio Vyriausybė į visuomenės nuomonę neįsiklausė“, – sakė partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

2019 metais Vyriausybė nusprendė netenkinti Lietuvos žaliųjų partijos peticijoje išdėstyto reikalavimo atšaukti nutarimą ir palikti iki tol galiojusią kirtimų normos apimtį. I. Budraitė viliasi, kad naujoji Vyriausybė bus kitokios nuomonės, todėl peticiją su tais pačiais reikalavimais įteikė dar kartą.

„Atsižvelgdami į tai, kad nauja Vyriausybė savo programoje yra užsibrėžusi tikslą padidinti šalies miškingumą nuo 33,7 proc iki 35 proc. šalies teritorijos, manome, kad kirtimo normos sumažinimas būtų sistemingas žingsnis ir tiesiausias kelias link tokio tikslo įgyvendinimo. Tikimės, kad nauja Vyriausybė labiau įsiklausys ir į aplinkos kokybe bei tvarumu susirūpinusios visuomenės dalies lūkesčius“, – sakė partijos pirmininkė.

Prieš dvejus metus S. Skvernelio vadovaujama Vyriausybė priėmė sprendimą 6 procentais padidinti metinę valstybinių miškų kirtimų normą penkerių metų laikotarpiui (2019-2023 m.). Toks sprendimas leido padidinti kertamą valstybės miško plotą nuo 11 168 ha iki 11 850 ha ir jame iškirsti iki 3 620 tūkst. kietmetrių likvidinės medienos.

Skaityti toliau

Politika

Dėl cenzūros ir žodžio laisvės varžymo Jėzuitų gimnazijoje G. Paluckas prašo pradėti tyrimą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją (ŠMSM) prašydamas pradėti tyrimą dėl Kauno jėzuitų gimnazijos vadovybės, kuri esą grasino moksleiviams, veiksmų.

Kaip skelbia žiniasklaida, gimnazijos administracija, grasindama pašalinimu iš mokyklos, uždraudė projektą „Giljožinios“, kuris buvo kuriamas gimnazijos moksleivių. Mokyklos vadovybės nepasitenkinimą sukėlė moksleivių parengta laida apie JAV imperializmą.

G. Paluckas ŠMSM prašo pradėti tyrimą ir aiškintis, ar mokyklos vadovybė neperžengė savo įgaliojimų ribos ir taip nepažeidė mokinių konstitucinių teisių į žodžio laisvę ir laisvą idėjų sklaidą.

Žodžio laisvė ir laisva idėjų sklaida neturi amžiaus cenzo. Ji galioja ir žmonėms, kurie nėra pilnamečiai.

„Jeigu mokyklos vadovybė mano, jog Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintos teisės negalioja jos mokiniams, svarstytina, ar valstybė turėtų kaip nors prisidėti prie tokios institucijos finansavimo“, – sako G. Paluckas.

LSDP pirmininkas pabrėžia, kad žodžio laisvė yra esminė ir kertinė.

„Žodžio laisvė ir laisva idėjų sklaida neturi amžiaus cenzo. Ji galioja ir žmonėms, kurie nėra pilnamečiai. Konstitucija saugo idėjų, netgi tokių idėjų, kurios kam nors nepriimtinos ar keliančios kontraversiją, laisvą sklaidą“, – teigia G. Paluckas.

Kreipimesi į ŠMSM ir gimnazijos administraciją LSDP pirmininkas sako, kad grasinimai pašalinimu iš mokyklos ir reikalavimai pakeisti publikuotą laidą ypač stebina, nes mokykla neturi jokių įgaliojimų kištis į ten besimokančių asmenų laisvalaikio veiklą.

Laidos vaizdo įrašas, pasak G. Palucko, nebuvo išleistas mokyklos vardu ar ištekliais, o tokie moksleiviu bauginimais siekiama tiesiog užgniaužti mokyklos vadovybei nepatinkančias idėjas.

„Ši neprotinga, neapgalvota, baili ir neatsakinga mokyklos vadovybės reakcija į informaciją veikiau nurodo negebėjimą argumentais apginti savo idėjų ir pozicijų. Viešoje erdvėje pasirodę mokyklos argumentai, esą „anarchistinis“ turinys kažkaip pateisina grasinimus, atsiduoda sovietmečiu“, – vertina G. Paluckas.

G. Palucko kreipimasis į ŠMSM ir mokyklos vadovybę

Skaityti toliau

Politika

Pateikėme siūlymus žuvų išteklių atkūrimui

kaunieciams.lt

Paskelbta

Atsižvelgdami į Lietuvos vandens telkinių ekologinę būklę, susipažinę su žvejų mėgėjų pasiūlymais ir mokslininkų-ichtiologų rekomendacijomis, sudarėme būtinų teisės aktų pakeitimų sąrašą, kurie padės atkurti senkančius žuvų išteklius.

Dėl kuo skubesnio pateiktų siūlymų įgyvendinimo Vilniaus skyriaus pirmininkas ir neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius Laurynas Okockis kreipėsi į Aplinkos ministeriją.

Susipažinti su siūlymais galite čia: http://bit.ly/žuvys

Email
Skaityti toliau

Politika

Dėl A. Navalno ir žmogaus teisių pažeidimų kreipėsi į Rusijos ambasadą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Dėl pilietinių teisių aktyvisto Aleksejaus Navalno sulaikymo aplinkybių Lietuvos žaliųjų partija kreipėsi į Rusijos ambasadą Lietuvoje. Partijos pirmininkė Ieva Budraitė ambasadai išreiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir teisinės valstybės principų laikymosi Rusijos Federacijoje, tačiau pripažįsta, kad paveikios gali būti tik plačiai taikomos ilgalaikės ekonominės priemonės, pavyzdžiui, dujų ir naftos embargas.

Ambasadai adresuotame rašte partija ragina nedelsiant paleisti A. Navalną ir jam bei kitiems aktyvistams, oponuojantiems išrinktiems politikams, garantuoti skaidrias ir nepolitizuotas teismines procedūras. Prašoma ištirti praėjusių metų vasarą įvykusį pasikėsinimą į A. Navalną ir visapusiškai bendradarbiauti su Cheminio ginklo draudimo organizacija (OPCW), užtikrinant nešališką tarptautinį tyrimą. Apeliuojant į savaitgalį planuojamus mitingus Maskvoje, taip pat akcentuojama asmenų teisės į taikius susirinkimus ir protestus užtikrinimo svarba.

„Kreipėmės į Rusijos ambasadą, kad išreikštume moralinį palaikymą tiek pačiam A. Navalnui, tiek ir visai pilietinei Rusijos visuomenei. Teisės viršenybės principų imitavimas papiktino ne tik mus, bet ir visą tarptautinę bendruomenę. Europos Parlamentas rengia rezoliuciją, Europos Komisija svarsto sankcijų režimui praplėtimą, tačiau žinant, kad tai toli gražu ne pirmas brutalus politinės opozicijos varžymas, svarbu ieškoti efektyvių poveikio priemonių režimui, kurios padarytų realią įtaką ir garantuotų žmogaus teisių laikymąsi“, – sakė Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Anot Vilniaus universiteto teisės profesoriaus ir partijos Tarybos pirmininko habil. dr. Vytauto Nekrošiaus, Europos valstybės gali paveikti Rusiją, tačiau tik ilgalaikėje perspektyvoje. Tam Europos Sąjunga turi būti vieninga ir įgyvendinti ambicingą žaliąją politiką,visose gyvenimo srityse atsisakant iškastinio kuro vartojimo.

„Šiandienos Rusija, mano manymu, yra klasikinė bizantiško tipo valstybė. Demokratijos, teisinės valstybės ir teisingo teismo ten yra tiek, kiek nori valdovas. Ar galime paveikti tokią valstybę? Galime, bet kad tas poveikis būtų realus, reikia labai plataus, bent jau Europos valstybių, sutarimo. Apriboti arba išvis atsisakyti iškastinio kuro, t.y. dujų ir naftos, pirkimo iš Rusijos“, – teigė V. Nekrošius. 

Profesorius pastebi, kad šiai valstybei svarbiau jos galia viduje, nei įvaizdis išorėje, todėl vienintelis būdas – paveikti Rusijos biudžetą ir tai padaryti per dujų ir naftos embargą. Tiesa, kol kas ES narės tam dar nėra visiškai pasiruošusios, todėl turi būti dedamos pastangos sparčiam Europos žaliojo kurso įgyvendinimui. 

Email
Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 14 val

Specialistai pataria: kaip suteikti pirmąją pagalbą nukentėjusiam nuo nudegimo

Tiek šaltuoju, tiek šiltuoju metų laiku neatsargiai elgdamiesi su ugnimi asmenys susiduria su įvairaus laipsnio nudegimais.  Sveikatos mokymų ir ligų...

Greitos naujienosprieš 14 val

Visuomenės aptarimui – statybai skaitmeninti skirtų norminių dokumentų projektai

Aplinkos ministerija kviečia visuomenę susipažinti su parengtais trijų pagrindinių norminių dokumentų, reikalingų bendradarbiavimu pagrįsto statinio informacinio modeliavimo metodams taikyti, projektais....

Greitos naujienosprieš 14 val

Pasaulio praktikoje tokio atvejo dar nebuvo: Santaros klinikose transplantuoti COVID-19 liga sirgusio donoro inkstai

2021 01 26 Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikose atliktos išskirtinės transplantacijos: COVID-19 liga sirgusio donoro, kurio nosiaryklėje mėginyje vis dar...

Greitos naujienosprieš 14 val

Vilniaus TV bokštas rengiamas rekonstrukcijai

Prieš kiek daugiu nei keturis dešimtmečius pastatytas Vilniaus TV bokštas iki šiol nebuvo kapitaliai remontuojamas, tačiau atliktos ekspertizės išvadose teigiama,...

Greitos naujienosprieš 14 val

Žemės ūkio ministras K. Navickas: negalime pamiršti maisto ir aplinkos kokybės

2021 01 26 Europos Sąjungos Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų vaizdo konferencijoje aptartos tarptautinės prekybos žemės ūkio produkcija, derybų su...

Sveikataprieš 14 val

Lietuviai karantino metu susiduria su nerimu ir psichologiniais sunkumais

Ilgalaikis priverstinis karantinas įvardijamas „didžiausiu pasaulyje psichologiniu eksperimentu“. Pasaulis dar niekada nebuvo susidūręs su tokio masto priemonėmis, kokios taikomos karantino...

Greitos naujienosprieš 14 val

Civilinis ieškinys dėl AB „Grigeo Klaipėda“ įtrauktas į baudžiamąjį ikiteisminį tyrimą

2021 01 26 2019 m. pabaigoje Aplinkos ministerijos pareigūnų koordinuotas Kuršių marių taršos tyrimas pereina į kitą stadiją – pirmadienį...

Greitos naujienosprieš 16 val

Teismo ekspertizė – inovatyvesnė, efektyvesnė ir našesnė 

2021 01 26 Per praėjusius metus Lietuvos teismo ekspertizės centras kasdien atliko po keturis narkotinių ir psichotropinių medžiagų tyrimus. O tyrimo...

Greitos naujienosprieš 16 val

Siekiama atverti duomenis verslui ir visuomenei

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, nuotoliniu būdu susitikusi su VĮ Registrų centro generaliniu direktoriumi Sauliumi Urbanavičiumi, kalbėjo, kaip atverti...

Greitos naujienosprieš 17 val

Forumas „Vilnius GreenTech“: dėmesys ryškėjančioms žaliosios Lietuvos ambicijoms

2021 01 26 Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas nuotoliniu būdu dalyvavo verslo, politikos ir visuomenės lyderių forume „Vilnius GreenTech“. Renginyje ...

Skaitomiausi