Connect with us

Greitos naujienos

Kviečiama į diskusiją „Klimatui neutralus transportas: svajonė ar realybė?“

Aplinkos ministerija

Paskelbta

Rytoj, baigiamąją Europos judumo savaitės dieną, Aplinkos ministerija kviečia plačiosios visuomenės, verslo ir institucijų atstovus į diskusiją „K limat ui neutralus transportas: svajonė ar realybė?“.

Plačiau : http://am.lrv.lt/lt/naujienos/kvieciama-i-diskusija-klimatui-neutralus-transportas-svajone-ar-realybe

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Dviem savaitėms nustatyti didesni ribojimai organizuojant kultūros renginius

Kultūros ministerija

Paskelbta

2020 10 28

Įvertinus blogėjančią epidemiologinę situaciją, Vyriausybės posėdyje nutarta nuo spalio 30 d. iki lapkričio 13 d. nustatyti didesnius nei iki šiol ribojimus kultūros renginiams.

Pakeistame Vyriausybės nutarime „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo“ kultūros renginiuose uždarose erdvėse dalyvių skaičius ribojamas iki 300 žmonių, o atvirose – iki 400 dalyvių (žiūrovų). Tiek uždarose, tiek atvirose erdvėse nustatomas privalomas 2 metrų atstumas tarp žiūrovų, o uždarose erdvėse vykstančiuose renginiuose galimos tik sėdimos vietos. Atstumo reikalavimai netaikomi šeimos nariams.

Vyriausybės sprendimu kultūros renginiuose, nepriklausomai nuo jų dalyvių skaičiaus, organizatoriai turi užtikrinti bilietų platinimą elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ar dalyvių registravimą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad jei bilietai buvo platinami elektroniniu būdu, juos įsigijusių asmenų registracija patenkant į renginį nėra reikalinga. Siekiant užtikrinti renginių dalyvių srautų kontrolę ir kontaktų atsekamumą, renginių organizatoriai taip pat įpareigoti kontroliuoti žmonių patekimą į renginio vietą.

Renginių žiūrovai ir dalyviai, išskyrus atlikėjus, taip pat aptarnaujantis personalas viso renginio metu privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones. Veido kaukių, respiratorių ar kitų apsauginių priemonių gali nedėvėti žmonės, turintys negalią, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti sveikatai. Tokiu atveju rekomenduojama dėvėti veido skydelį.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Laikinai apribojami renginiai ir susibūrimai viešose vietose

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta

Atsižvelgusi į šalyje blogėjančią epidemiologinę situaciją, Vyriausybė trečiadienio posėdyje apsisprendė nuo 2020 m. spalio 30 d. iki lapkričio 13 d. riboti atvirose ir uždarose erdvėse organizuojamus renginius ir susibūrimus viešose vietose.

„Įvertinus blogėjančią epidemiologinę situaciją ir tai, kad renginiuose egzistuoja palankios sąlygos plisti koronaviruso ligai, dviem savaitėms nustatomas specialus renginių organizavimo reglamentavimas“, – sako vidaus reikalų ministrė Rita Tamašunienė.

Išimtys numatytos aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir kultūros renginiams, kai jie vyksta uždarose erdvėse, tačiau žiūrovų skaičius neviršija 300 asmenų, ir užtikrinamos šios sąlygos: žiūrovai renginį stebi tik iš sėdimųjų vietų, tarp žiūrovų išlaikomas 2 metrų atstumas (išskyrus šeimos narius (sutuoktinį arba asmenį, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, vaikus (įvaikius), įskaitant asmens ir jo sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, tėvus (įtėvius), globėjus).

Žiūrovai viso renginio metu privalės dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones). Minėtu atveju nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių (leidžiama nedėvėti neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatai. Pastariesiems asmenims rekomenduojama dėvėti veido skydelį. Taip pat tokiuose renginiuose turės būti užtikrinamas bilietų platinimas elektroniniu būdu ir (arba) žiūrovų ir (ar) dalyvių registravimas, vykdoma žiūrovų ir (ar) dalyvių patekimo į renginio vietą kontrolė.

Išimtis taip pat bus taikoma šiems sporto ir kultūros renginiams, jei jie vyksta atvirose erdvėse, tačiau žiūrovų skaičius neviršija 400 asmenų, ir užtikrinamos anksčiau nurodytos sąlygos. Taip pat draudimai ar ribojimai nebus taikomi laidotuvėms.

Be to, Vyriausybės posėdžio metu nuspręsta, kad parduotuvėse, prekybos centruose, turgavietėse, kitose viešose prekybos vietose, kai veikla vykdoma uždarose erdvėse, bei kitose prekybos ir paslaugų vietose turi būti užtikrinamas 10 m2 prekybos plotas vienam lankytojui.

Visi pakeitimai įsigalios nuo 2020 m. spalio 30 d., t. y. nuo šio penktadienio.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Ministrė R. Tamašunienė: civilinės saugos sistemos pertvarka būtina kovojant su antrąja koronaviruso banga 

Vidaus reikalų ministerija

Paskelbta

2020 10 28

Šiandien Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam Civilinės saugos sistemos pertvarkos įstatymų projektų paketui, siekiant užtikrinti kryptingą pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei efektyvų ekstremaliųjų situacijų valdymą.

Pasak vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės, pagrindinis įstatymų projektų tikslas – pertvarkyti pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir jų valdymo modelį, siekiant užtikrinti valstybės ir savivaldybių institucijų, ūkio subjektų ir gyventojų pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms bei veiksmingą ir greitą ekstremaliųjų situacijų valdymą.

„Pateikti Vyriausybei įstatymų projektai yra itin aktualūs ekstremaliosios situacijos metu, kai reikalingi skubūs sprendimai, o jų nepriėmimas keltų grėsmę visuomenei. Vidaus reikalų ministerijos nuomone, šiandieninė situacija yra būtent tokia –  būtina šiuo metu priimti sprendimus dėl civilinės saugos sistemos efektyvesnio veikimo“, – sako ministrė R. Tamašunienė.

Šiuo metu civilinės saugos sistemoje pastebimi šie trūkumai: pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms mechanizmas yra sudėtingas ir lėtai veikiantis, nėra vienos atsakingos institucijos, todėl praktikoje kyla sprendimų privalomumo klausimas, kai pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms metu kelių institucijų kompetencijos persidengia.

„Šias problemas siūlome spręsti stiprinant Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą ir konsoliduojant bei centralizuojant civilinės saugos kompetencijas vienoje institucijoje, atsisakant Vyriausybės ekstremaliųjų situacijų komisijos ir Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centro kaip perteklinių grandžių“, – teigia ministrė R. Tamašunienė.  

Kartu ketinama keisti ir departamento pavadinimą į Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentą akcentuojant civilinės saugos aspektą.

Teikiamų įstatymų projektų nuostatose numatyta, kad Civilinės ir priešgaisrinės saugos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos vadovaus valstybės ir savivaldybių institucijų pasirengimui ekstremaliosioms situacijoms, jų prevencijai. 

Taip pat departamentas organizuos ir koordinuos ekstremaliųjų situacijų likvidavimą, padarinių šalinimą bei gyventojų evakavimą. Departamento sprendimai bus privalomi visiems subjektams ir pasirengimo, ir ekstremaliųjų situacijų metu. 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

VIVA stebėtojų taryboje – nauja narė

Finansų ministerija

Paskelbta

UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) stebėtojų taryboje darbą pradeda Aušra Vičkačkienė. LR Finansų ministerijos valstybės turto valdymo departamento direktorė A. Vičkačkienė keičia iš pareigų ministerijoje pasitraukusią Raimondą Eidžiūnę.

A. Vičkačkienė turi daugiau nei 20 metų darbo valstybės tarnyboje patirties, pastaruosius 10 metų dirba Finansų ministerijos Valstybės turto valdymo departamento direktore, anksčiau ėjo ministerijos Finansų rinkų departamento Finansinių paslaugų skyriaus vedėjos pareigas, vadovavo Valstybės skolos departamento Paskolų ir garantijų priežiūros skyriui. Šiuo metu A. Vičkačkienė atstovauja Finansų ministeriją „Ignitis“ grupės stebėtojų taryboje. Anksčiau yra dirbusi Turto banko valdybos nare, Viešųjų investicijų plėtros agentūros valdybos pirmininke.

Be naujai prisijungusios Finansų ministerijos atstovės A. Vičkačkienės šiuo metu VIVA Stebėtojų tarybą sudaro: tarybos pirmininkas ir nepriklausomas narys Valdas Vitkauskas, nepriklausomi nariai Darius Daubaras ir Giedrius Dusevičius bei Lietuvos banko atstovas Algirdas Neciunskas.

VIVA valdo ir administruoja Pagalbos verslui fondą (PVF), kuris padeda užtikrinti vidutinių ir didelių įmonių likvidumą, galimybes joms gauti finansavimą ir verslui greičiau atsigauti po COVID-19 sukeltos krizės. Fondas investuoja į Lietuvos įmones, patyrusias finansinių sunkumų, keliančių riziką jų veiklos tęstinumui. Prioritetas teikiamas įmonėms, kurios veikia svarbiuose ekonomikos sektoriuose, yra reikšmingi darbdaviai ir kurių pasitraukimas gali turėti neigiamų ekonominių ar socialinių pasekmių. Investicijomis PVF sieks palaikyti ir įmones, kurių plėtojama veikla ar technologijos gali turėti didelę reikšmę šalies ekonomikos ar atskirų sektorių plėtrai.

Pagalbos verslui fondas taip pat sieks paskatinti kapitalo rinkos plėtrą, pritraukiant institucinius investuotojus į Lietuvoje veikiančius fondus, kartu sieks ir investicinės grąžos Fondo dalyviams.

Valstybė į PVF investuoja 100 mln. eurų dydžio pradinį įnašą, priklausomai nuo poreikio planuoja išleisti iki 400 mln. eurų skolos vertybinių popierių su valstybės garantija ir pritraukti iki 500 mln. eurų institucinių investuotojų lėšų.

Visa informacija apie PVF veiklą, investavimo kriterijus, taip pat būdą teikti paraiškas yra pateikta fondo interneto svetainėje www.lpvf.lt.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Pandemija tęsiasi: kokios galimos senos pagalbos priemonės ir kurios atnaujinamos?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Paskelbta

2020 10 28

Pandemijai tebesitęsiant darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai ar mažus bei negalią turinčius vaikus, jei jie mokosi nuotoliniu būdu, prižiūrintys tėvai toliau gali naudotis įvairiomis pagalbos priemonėmis. Vyriausybė trečiadienį taip pat pritarė dviem atnaujintoms priemonėms, kurios palies savarankiškai dirbančius darbuotojus bei įmokas atidėti siekiančias įmones.

Išmokos savarankiškai dirbantiems asmenims

KAIP YRA DABAR? Savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoka už pilną mėnesį gali, jeigu atitinka tris sąlygas: jų veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. Išmoką skiria Užimtumo tarnyba, moka „Sodra“. Ji mokama kas mėnesį, kol galioja ir ekstremali situacija, ir karantinas. Karantinui pasibaigus, išmoka mokama dar du mėnesius, o vėliau mokėjimas nutraukiamas.

KAIP SIŪLOMA? Pataisomis siūloma 257 eurų dydžio išmoką už pilną mėnesį mokėti savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie atitinka anksčiau nurodytas tris sąlygas, bet tik tuo atveju, kai įvesdama lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o savarankiškai dirbantis asmuo įtraukiamas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.

Kartu siūloma atsisakyti išmokos mokėjimo po karantino pasibaigimo praėjus dar dviem mėnesiams.

Įmokų atidėjimai įmonėms

KAIP YRA DABAR? Karantino metu ir du mėnesius jam pasibaigus įmonės turėjo galimybę atidėti įmokas „Sodrai“ be jokių palūkanų ir delspinigių. Praėjus dviem mėnesiams po karantino ši priemonė nebuvo taikoma.

KAIP SIŪLOMA? Siūloma sudaryti sąlygas įmonėms atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių, bet tik tuo atveju, kai įvesdama lokalų ar visuotinį karantiną Vyriausybė nustato ūkinės veiklos ribojimus, o įmonė įtraukiama į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą.

Taip pat siūloma atsisakyti įmokų atidėjimo po karantino pasibaigimo praėjus dar dviem mėnesiams.

Visos kitos pagalbos priemonės

LIGOS IŠMOKOS. Kai savivaldybėse dėl karantino arba dėl infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo pereinama prie nuotolinio mokymo, už vaikų iki 4 klasės ir vaikų su negalia iki 21 metų priežiūrą tėvams, globėjams, budintiems globotojams ir dirbantiems seneliams gali būti mokamos ligos išmokos, kurios siekia 65,94 proc. nuo atlyginimo „ant popieriaus“. Išmokos mokamos tiek, kiek trunka nuotolinis mokymas dėl karantino ar specialaus infekcijų plitimą ribojančio režimo įvedimo.

SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS ESANT PRASTOVOSE. Tęsiantis ekstremaliai situacijai darbdaviai darbuotojams gali toliau skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo. Prastovos metu darbuotojas nedirba, tačiau jam mokama ne mažiau nei minimali mėnesio alga, jeigu darbo sutartyje sutarta dėl visos darbo laiko normos. Tai reiškia, kad darbuotojas gauna 607 eurus „ant popieriaus“ arba 447 eurus „į rankas“.

Apie prastovą per 1 darbo dieną reikia pranešti Valstybinei darbo inspekcijai, o vėliau galima kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl subsidijos.

Darbdavys už prastovoje esantį darbuotoją gali gauti tokio dydžio valstybės subsidiją:

Už darbuotoją, kuris dar nėra sulaukęs 60 metų:

  • 90 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
  • 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.

Už 60 metų ar vyresnį darbuotoją:

  • 100 proc. nuo priskaičiuoti darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai.
  • 70 proc. nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų.

SUBSIDIJOS DARBUOTOJAMS JAU DIRBANT. Darbuotojams pradėjus dirbti po prastovų, taip pat įdarbinus Užimtumo tarnybos siunčiamus remiamus bedarbius arba darbdaviui iš Valstybinės mokesčių inspekcijos sudaryto nuo COVID-19 nukentėjusių įmonių sąrašo gali būti mokamos 6 mėnesių trukmės subsidijos, kurios skirtos atsitiesti po karantino, arba 4 mėnesių, jeigu darbuotojas įdarbinamas terminuotai.

Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Darbdavys už dirbantį darbuotoją gali gauti valstybės subsidiją:

  • Už darbuotoją, grįžusį po prastovos (6 mėn. trukmės).
  • Už įdarbinamą Užimtumo tarnybos siunčiamą remiamos grupės bedarbį (6 mėn. trukmės).
  • VMI sąrašo įmonėms – už ne daugiau nei 10 darbuotojų, jei iš viso įmonėje dirba iki 20 žmonių, arba ne daugiau nei už 50 proc. darbuotojų, jei įmonėje dirba nuo 21 darbuotojo (6 mėn. trukmės). Abiem atvejais neįskaičiuojami darbuotojai, už kuriuos buvo mokama subsidija darbuotojams esant prastovoje – jie gauna kito tipo subsidiją.
  • Už darbuotoją, dirbantį pagal sezoninę ar terminuotą sutartį (4 mėn. trukmės).

DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Užimtumo tarnyboje registruoti gyventojai, kuriems yra suteiktas bedarbio statusas, gali pretenduoti gauti paramą – laikiną darbo paieškos išmoką, kuri gali siekti 42 eurus jau gaunantiems įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką arba 200 eurų negaunantiems įprastos bedarbio išmokos. Išmoka nemokama, jeigu asmuo pradeda dirbti arba gauna paramą mokymusi bei dalyvauja kitose aktyviose darbo rinkos priemonėse.

Ši priemonė galioja tik iki 2020 m. gruodžio 31 d.

Primenama, kad ne trumpesnį nei 12 mėnesių stažą per dvejus su puse metų iki darbo netekimo įgiję gyventojai, gali gauti įprastą nedarbo socialinio draudimo išmoką, kuri mokama 9 mėnesius. Nedarbo draudimo išmoka yra nuolatinė priemonė.

DIDESNĖS SOCIALINĖS PAŠALPOS IR KOMPENSACIJOS UŽ ŠILUMĄ. Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos: socialinės pašalpos, kompensacijos už šildymą, karštą bei geriamąjį vandenį. Reaguojant į susidariusią situaciją dėl COVID-19 plitimo buvo priimtos pataisos, pagal kurias teisę į piniginę socialinę paramą įgijo daugiau gyventojų, padidėjo socialinės pašalpos dydis bei išlaidų kompensacijos už šilumą vienišiems asmenims. Šie išvardinti pakeitimai yra nuolatiniai.

Nenuolatinė, bet dar galiojanti, yra nuostata, kad 6 mėn. po ekstremalios situacijos ir karantino atšaukimo nustatant teisę į piniginę socialinę paramą nevertinamas šeimų ir asmenų turimas turtas – tik pajamos. Pasibaigus šiems pusei metų įsigalios nuolatinė nuostata, kad į turtą bus neatsižvelgiama bent 3 mėnesius, kai dėl piniginės socialinės pašalpos kreipiamasi pirmą kartą arba praėjus 24 mėnesiams po paramos gavimo.

DIDESNI VAIKO PINIGAI PLATESNIAM ŠEIMŲ RATUI. Vertinant, ar šeimai gali priklausyti 100 eurų vaiko pinigai su papildoma išmoka, atsižvelgiama ne į 12 praėjusių mėnesių, o 3 mėnesių pajamas. Nepasiturinčia šeima laikoma tokia, kurioje vidutinės pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį neviršija 250 eurų, neskaitant pačių vaiko pinigų ir dalies darbo užmokesčio.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Savivaldybių mediatoriams ir visuomenei – leidinys apie mediaciją 

Teisingumo ministerija

Paskelbta

2020 10 28

Teisingumo ministerija parengė ir savivaldybėms perduos metodinį leidinį ,,Mediatoriaus vadovas”, skirtą mediatoriams ir besidomintiems neteismine ginčų sprendimo procedūra. Šiandien Vyriausybės posėdyje buvo pritarta šiai iniciatyvai. 

Leidinys supažindina su mediacijos principais ir suteiks pagalbą mediatoriams jų kasdieniame darbe. Čia patrauklia klausimų-atsakymų forma pristatomos dažniausiai mediatorių darbe aptariamos temos, atskleisti mediacijos procesai ir įrankiai. Daug dėmesio skirta šiandien itin aktualioms temoms – šeimos ginčų mediacijai bei informacinių technologijų naudojimui mediatoriaus veikloje. 

1000 vienetų tiražu išleista metodinė priemonė bus perduota savivaldybių bibliotekoms,  nemokamai dalinama mediatoriams ir besirengiantiems jais būti.

Visuomenei leidinys atveriamas elektroniniu formatu – jį galima atsisiųsti šioje nuorodoje. 

Mediatoriaus vadovas“ parengtas Teisingumo ministerijai įgyvendinant ES fondų lėšomis finansuojamą projektą „Taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) sistemos plėtra“.

 

 

Skaityti toliau
Renginiaiprieš 2 min

Ingos Kalvaitienės tapybos paroda „Iš širdies“

Lapkričio 5–30 d. Aleksoto padalinyje, Veiverių g. 43, veiks tautodailininkės Ingos Kalvaitienės tapybos paroda „Iš širdies“. Tel. (8 37) 29...

Greitos naujienosprieš 12 min

Dviem savaitėms nustatyti didesni ribojimai organizuojant kultūros renginius

2020 10 28 Įvertinus blogėjančią epidemiologinę situaciją, Vyriausybės posėdyje nutarta nuo spalio 30 d. iki lapkričio 13 d. nustatyti didesnius...

Greitos naujienosprieš 1 val

Laikinai apribojami renginiai ir susibūrimai viešose vietose

Atsižvelgusi į šalyje blogėjančią epidemiologinę situaciją, Vyriausybė trečiadienio posėdyje apsisprendė nuo 2020 m. spalio 30 d. iki lapkričio 13 d....

Greitos naujienosprieš 1 val

Ministrė R. Tamašunienė: civilinės saugos sistemos pertvarka būtina kovojant su antrąja koronaviruso banga 

2020 10 28 Šiandien Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam Civilinės saugos sistemos pertvarkos įstatymų projektų paketui, siekiant užtikrinti kryptingą pasirengimą...

Greitos naujienosprieš 1 val

VIVA stebėtojų taryboje – nauja narė

UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) stebėtojų taryboje darbą pradeda Aušra Vičkačkienė. LR Finansų ministerijos valstybės turto valdymo departamento direktorė...

Naujienosprieš 1 val

INFORMACIJA APIE KAUNO APYLINKĖS TEISMO DARBO ORGANIZAVIMĄ

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 26 d. nutarimą „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ pakeitimo, Teisėjų...

Politikaprieš 2 val

„Socialdarbiečiai“ skelbia moratoriumą – šimtą dienų siūlo nekritikuoti naujų valdančiųjų

Lietuvos socialdemokratų darbo partija trečiadienį pranešė skelbianti moratoriumą – šimtą dienų siūlo nekritikuoti naujų valdančiųjų. „Manau, kad tai labai logiška,...

Greitos naujienosprieš 2 val

Pandemija tęsiasi: kokios galimos senos pagalbos priemonės ir kurios atnaujinamos?

2020 10 28 Pandemijai tebesitęsiant darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai ar mažus bei negalią turinčius vaikus, jei jie mokosi nuotoliniu būdu,...

Greitos naujienosprieš 2 val

Savivaldybių mediatoriams ir visuomenei – leidinys apie mediaciją 

2020 10 28 Teisingumo ministerija parengė ir savivaldybėms perduos metodinį leidinį ,,Mediatoriaus vadovas”, skirtą mediatoriams ir besidomintiems neteismine ginčų sprendimo...

Rajonasprieš 2 val

Puikus Kauno rajono jaunųjų rankininkų sezonas

Lietuvos rankinio federacijai pavyko sėkmingai užbaigti visas numatytas 2019/2020 m. sezono Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių ir vaikų varžybas. Rankinis ir...

Skaitomiausi