Connect with us

Naujienos

KTU studentų sukurta programėlė pakeis bendravimo įpročius tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų

Paskelbta

Gestų kalba yra vizualiai perduodama rankų bei kitų kūno dalių judesiais bei padėtimi, turinti savitą gramatiką. Girdintieji neretai susidaro klaidingą nuomonę apie šią kalbą, manydami, kad ji – tarptautinė. Vis dėlto, rinkoje trūksta sistemų, kurios galėtų atpažinti ne tik gestų kalbos abėcėlę, bet ir kitus ženklus. 

Tam, kad komunikacija tarp girdinčiųjų bei kurčiųjų taptų lengvesnė Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) Programų sistemų absolventas Lukas Gužauskas ir KTU magistrantas Laurynas Bičkauskas pasiūlė pirmąją Lietuvoje išmaniąją mobiliąją programėlę, kuri leis greitai ir tiksliai versti gestų kalbos ženklus ir galės būti naudojama kaip alternatyvus teksto suvedinėjimo būdas.

Šiuo metu vien Lietuvoje gyvena apie 40 tūkst. asmenų, turinčių didesnį ar mažesnį klausos sutrikimą. Kurčias žmogus nekalba, tad gestų kalba tampa jo gimtąja kalba. Pasaulinės sveikatos organizacijos (angl. World Health Organization) duomenimis pasaulyje gyvena daugiau nei 460 milijonų klausos negalią turinčių žmonių – tai sudaro daugiau nei 5 procentus viso pasaulio žmonių. Prognozuojama, kad 2050 metais tokių žmonių bus daugiau nei 900 milijonų.

Iš gestų kalbos į šnekamąją verčia mobilusis telefonas

KTU studentų sukurta programėlė suteikia galimybę mokytis tarptautinės gestų kalbos abėcėlės – ji turi gestų kalbos vaizdų sąrašą, kuris sudarytas iš 29 skirtingų tarptautinio gestų abėcėlės raidžių. Pagrindinė produkto funkcija – vaizdų klasifikavimas realiu laiku.

„Mobilios programėlės vartotojui planuojame prieinamas keturias pagrindines funkcijas: tarptautinės gestų kalbos abėcėlės pavyzdžių peržiūra, abėcėlės raidžių prognozavimas iš vaizdo realiu laiku, tuo pačiu metu užrašant ekrane, ir žmonių kalbos vertimas iš garso į ekrane atvaizduojamą tekstą“, – paaiškina veikimo principą L. Gužauskas.

Kurtiesiems bendraujant su girdinčiaisiais, nebereikės rašyti ant popieriaus, o tiesiog atidaryti šią programėlę – savo gimtąja kalba kurčiasis rodo gestus į telefono kamerą, o girdintysis taria žodžius, abu gali matyti kito mintis tekstu.

„Taip pat programėlėje yra keli nustatymai: pirmas – rankos prognozavimo nustatymas. Šiuo nustatymu vartotojas pasirenka tinkamos rankos (kairės ar dešinės) mygtuką. Kitas – prognozavimo greičio ir tikslumo nustatymas“, – apie mobiliąją programėlę pasakoja pašnekovas.

Rinkoje yra gestų kalbos programėlių naudojančių atviro kodo programas, tačiau jų naudojimas pritaikytas tik asmeninio kompiuterio ekrane. Dėl to, pasak studento, tikslas buvo panaudoti greitai prieinamą įrenginį – mobilųjį telefoną, naudojant išmaniąją programėlę.

Gerai suprasdami problemą kliūtį pavertė išskirtinumu

Pasak klausos negalę turinčio L. Gužausko, kurčias žmogus, norintis bendrauti su girdinčiais, kurie nemoka gestų kalbos, susiduria su komunikacijos problema. Žmonės negali suprasti, ką nori pasakyti kurčiasis, nes gestų ir lietuvių kalbose yra skirtinga sakinių struktūra bei gramatika.

„Dažnos problemos todėl, kad girdintis dažnai nesupranta, ką kurčias parašo ir atvirkščiai. Kurčiųjų kalba negali būti išversta pažodžiui. Sakinių struktūros ir kalbos gramatika skiriasi. Kadangi kurčiasis negirdi, tai ne visada išeina gramatiškai teisingai parašyti sakinį, o tai kartais būna reali problema norint teisingai perteikti mintį“, – sako L. Gužauskas

Studentas pasakoja, kad kurčias žmogus dažniausiai turi užsisakyti ir naudotis gestų vertėjų paslaugomis, o tai reikia daryti iš anksto. Tai reiškia, kad nenumatytais atvejais gestų vertimo paslaugos klausos negalią turintis žmogus išviso negaus.

„Daug kartų pastebėjau, kad kurčias žmogus negali ar nesugeba, o kartais jam ir per sunku gyvai bendrauti su žmonėmis. Kurčias žmogus kartu su gestų vertėju gali surinkti labai daug informacijos iš aplinkos, o be vertėjo kurčiasis jos gauna per mažai“, – teigia absolventas.

Baigiamojo projekto darbo vadovas, KTU Informatikos fakulteto (IF) mokslininkas Mantas Lukoševičius pasakoja, kad dirbant su studentais bendravimo barjerą tarp kurčiųjų ir girdinčiųjų teko patirti ir jam.

„Puiku, kad jie šią kliūtį pavertė į savo išskirtinumą ir pranašumą: gerai suprasdami problemą, sukūrė įrankį, kuriuo gali naudotis visi. Smagu dirbti su tokiais studentais kaip Laurynas ir Lukas. Savo darbe jie praėjo visą kelią nuo idėjos iki galutinio rezultato: išsigrynino problemą, kurią sprendė, surinko reikalingus duomenis – abėcėlės gestų vaizdus, atliko tyrimą kokie moderniausi dirbtinio intelekto metodai geriausiai juos atpažįstą. Taip pat, apmokytą neuroninių tinklų modelį sėkmingai perkėlė veikti į išmanųjį telefoną“, – džiaugiasi rezultatais M. Lukoševičius.

Baigiamasis darbas buvo įvertintas mecenatų stipendija

 Idėja sukurti tarptautinių gestų kalbos ženklų mobiliąją programėlę gimė, kai vaikinai atlikinėjo praktiką įmonėje „Indeform“.

„Praktikos vadovas pasiūlė man ir mano kolegai Laurynui šią temą – kad telefono kamera galėtų nuskaityti žmogaus rankų gestų atpažinimą, panaudojant neuroninį tinklą“, – prisimena L. Gužauskas.

Pasak įmonės „Indeform“ direktoriaus dr. Algirdo Noreikos, naujausių IT technologijų, tokių kaip vaizdų atpažinimas ir dirbtinis intelektas panaudojimas buvo vienas iš pagrindinių kriterijų, dėl ko šis darbas buvo įvertintas mecenatų stipendija.

„Idėja atėjo savaime, kadangi vienas iš praktikantų turėjo klausos negalę, tad natūraliai atsirado poreikis rasti sprendimą komunikacijai su juo pagerinti. Darbas aktualus tiek dėl realaus pritaikymo, potencialaus poreikio, tiek dėl darbe naudotų IT technologijų“, – sako A. Noreika.

Jis taip pat teigia, kad jeigu ateityje bus poreikis bei susidomėjimas šiuo produktu, darbas bus plėtojamas.

Programėlės „Gesture Alphabet Translator“ beta versija šiuo metu yra įkelta į mobilių telefonų programėlių parduotuvę „Google Play“ ir yra viešai prieinama Lietuvoje.

Kauno technologijų universiteto informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl matematikos mokymo

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę, teiksiančią siūlymus ir papildymus jau parengtam matematikos mokymo planui, kuris bus diegiamas nuo naujų mokslo metų. Ši darbo grupė taip pat siūlys papildomas priemones ir būdus, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose.   

„Kalbėdami apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, mes nelaukiame, kol jie bus padaryti, o, priešingai, pradedame juos įgyvendinti. Tam jau ruošėmės iš anksčiau. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose. Siekdami dar labiau stiprinti matematikos, gamtos mokslų mokymą, pasitelksime šios darbo grupės narių įžvalgas ir siūlymus, kartu bus koordinuojamas minėtų priemonių įgyvendinimas“, – teigia ministras A. Monkevičius.

Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Ministro įsakymu, darbo grupei pavesta koordinuoti priemonių, skirtų matematikos mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo gerinimui, įgyvendinimą 2020–2021 metais, pateikti siūlymus dėl tvaraus matematikos pasiekimų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Darbo grupė į posėdį rinksis jau kitą savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Politika

Lietuva griežtai smerkia pradedamą branduolinio kuro pakrovimą į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje

Paskelbta

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota,  griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.

Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, o taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.

Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.

„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija
Skaityti toliau

Miestas

Atsinaujina vienas ryškiausių Kauno architektūrinių akcentų – Soboras

Paskelbta

Kauno Naujamiesčio širdyje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai. Daugelį metų neliestas, papilkėjęs ir byrantis fasadas, stogo kupolai bei kiti autentiški bažnyčios elementai atnaujinami miesto biudžeto, Kultūros paveldo departamento ir ES fondų lėšomis – daugiau kaip 2 mln. eurų. Planuojama, kad rūbą pakeitusi XIX a. architektūros ikona dar šiemet bus pritaikyta visuomenės poreikiams ir išplės savo veiklų spektrą. 

„Ne viena kauniečių karta Įgulos bažnyčią laiko vienu iš miesto simbolių. Nepriklausomybės aikštė tapusi populiaria susitikimų vieta, iš kur atsiveria vaizdinga atnaujintos Laisvės alėjos perspektyva, puikiai jaučiamas miesto gyvenimo ritmas. Miesto svečių fotoaparatai taip pat krypsta į centrinėje aikštės dalyje esantį unikalios architektūros pastatą.

Per daugelį metų Soboras prarado savo reprezentacinę išvaizdą, vis būdavo „palopomas“, tačiau atėjo laikas sugrąžinti jam tikrąjį grožį, kad ir toliau puoštų miestą. Iš daugelio taškų matoma bažnyčia neabejotinai taps dar vienu iš akcentų kompleksinėje Laisvės alėjos bei jos prieigų rekonstrukcijoje. Po restauracijos darbų pastatas bus prieinamesnis visiems – kauniečiams, turistams. Pagaliau jame pilnavertiškai galės lankytis žmonės, turintys judėjimo negalią“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbus pradėjo nuo viršaus

Praėjusių metų pabaigoje Sobore virė intensyvių darbų etapas, kurio metu buvo atnaujintas bažnyčią karūnuojantis pagrindinis kupolas. Šiuo metu tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Taip pat keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai. Darbai neatsitiktinai pradėti nuo pastato viršaus – stogas vietomis praleisdavo vandenį.

„Prakiuręs stogas ir įtrūkimai dangoje buvo mūsų prioritetas, kadangi sunkiantis drėgmei galėjo būti pažeidžiamos pastato medinės ir metalinės konstrukcijos, didėti gaisro tikimybė dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija. Galime pasidžiaugti, kad su darbais nebuvo pavėluota – Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi dalis jau keliauja į pabaigą“, – apie darbų seką aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bažnyčios viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą. Medinės-sijinės perdangos, gegninė ir kupolinė stogo struktūra buvo impregnuota, apsaugant nuo kenkėjų, puvimo ir drėgmės bei sustiprinant jos atsparumą ugniai.

Daugiau erdvių menui

Šiemet 125 metus skaičiuojanti Švento arkangelo Mykolo bažnyčia sulaukia dar vieno Renesanso – restauruojamas pastato fasadas. Darbai palies ne tik sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus – keičiami išoriniai langai, metalinės grotos, bus atrestauruotos pietinėje dalyje esančios durys, sudėti ilgaamžiai ketaus lietvamzdžiai. Kauniečius pasitiks atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, pritaikytas neįgaliųjų patekimui į pagrindines pastato erdves.

Šiuo metu jau atlikti šiaurinio fasado valymo nuo purvo ir apnašų darbai, užglaistytos pažeistos ir smarkiai ištrupėjusios tinko vietos, kiti atsivėrę plyšiai. Nuplovus ir nuvalius apsilaupiusias išorines pastato dalis, jos perdažomos. Čia taip pat jau vyksta langų montavimo ir parapetų apskardinimo procesai.

Jau visai netrukus šie darbai bus tęsiami pietrytinėje ir pietinėje maldos namų dalyse. Visus minėtus darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio.

„Atlikus numatytus darbus bus išsaugotos bei atskleistos unikalaus kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, o tuo pačiu erdvės taps patrauklesnės ne vien tikintiesiems. Siekiame, kad vienas iš labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.

Prieš 15 metų rūsiuose įrengtas muziejus neregiams  – „XXI amžiaus katakombos“ – tapo pirmuoju tiltu tarp bažnyčios ir kultūros, kviečiančiu pažinti aplinką per jutimines patirtis ir meną, tačiau nesinori sustoti pusiaukelėje. Čia gali atsirasti erdvės ekskursijoms apie turtingą pastato istoriją, koncertams ir parodoms, įvairioms edukacinėms veikloms organizuoti“, – pasakojo už Soboro restauraciją atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė.

Solidūs finansiniai indėliai

Kauno miesto taryba paskutiniame šios vasaros posėdyje pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383 tūkst. eurų. Tokia suma padidintas viešosios įstaigos „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.

VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.

Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o likusią bažnyčios restauracijos dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.

Dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų finansavimą atskiru projektu skyrė Kultūros paveldo departamentas. Už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi