Connect with us

Žmonių istorijos

KTU profesorius Ž. Nakutis: daiktų internetas – energetinių resursų apskaitoje

kaunieciams.lt

Paskelbta

Išmanūs matuokliai, naudojami energetinių resursų suvartojimui stebėti, leidžia vartotojams efektyvinti savo energetinius ūkius, taupyti energiją ir prisidėti ne tik prie savo išlaidų mažinimo, bet ir prie priemonių kovojant su globaliu atšilimu, teigia Kauno technologijos universiteto Elektros ir elektronikos fakulteto (KTU EEF) profesorius dr. Žilvinas Nakutis. Pasak jo, pasaulinis daiktų interneto (angl. Internet of Things, IoT) tinklas pradeda apimti ir milžinišką energijos matuoklių sektorių, o tai gera žinia vartotojams.

Visų energetinių resursų (elektros, dujų, vandens, šilumos) apskaitos sistemos, profesoriaus teigimu, techniškai gali būti apjungiamos į vieningą išmanią sistemą.

„Tam Europoje jau yra sukurtas atviras standartas OMS (angl. Open Metering Standard), aprašantis ne tik komercinių energetinių resursų skaitiklių, bet ir namų automatizavimo ir subapskaitos matuoklių apjungimo komunikacijų infrastruktūrą bei ryšio protokolus“, – sako Ž. Nakutis.

Jungia į vieningą sistemą

Elektroniniai dujų, vandens ir šilumos skaitikliai dažniausiai maitinami iš baterijų. Tuo tarpu elektros skaitikliai natūraliai yra prijungti prie elektros energijos tiekimo linijų.

„Numatoma, kad būtent elektros skaitikliai atliks koncentratoriaus, surenkančio parodymus iš kitų komunalinių paslaugų skaitiklių, rolę“, – tikina KTU EEF profesorius.

Gauti duomenis iš atskirų baterijos maitinamų apskaitos prietaisų įmanoma panaudojant laidinį arba bevielį M-Bus (angl., Meter-Bus) protokolą, perduodant reikalingus duomenis apie elektros, vandens, dujų ir kt. suvartojimą.

„Skirtingose Europos valstybėse dar yra paplitę ir ryšio per elektros perdavimo linijas protokolai (angl., Power Line Carrier, PLC), taip pat vyksta LTE tinklo siaurajuosčio daiktų interneto technologijos (angl. Narrowband Internet of Things, NB-IoT) per GSM tinklo infrastruktūrą paslaugų plėtra“, – pažymi Ž. Nakutis.

Pingant elektroniniams matuokliams, sparčiai plečiasi ne tik komercinės apskaitos priemonės, apjungtos skaitmeninio ryšio tinklais, bet ir vidinių, taip vadinamų subapskaitos, matuoklių, tokių kaip išmaniųjų rozečių, gatvių apšvietimo sistemų, atsinaujinančių elektros šaltinių energijos apskaitos matuoklių ir pan., parkas.

Anot KTU Elektros ir elektronikos fakulteto profesoriaus, tokiu būdu pasaulinis IoT tinklas pradeda apimti ir energijos bei komunalinių resursų matuoklių sektorių.

Ieško būdų matuoklių stebėjimui ir patikrai

Vykstant pokyčiams itin svarbus ir aktualus išlieka pasitikėjimas matavimo rezultatais. Ž Nakutis pasakoja, kad komercinės apskaitos prietaisų priežiūrą ir rinkos vartotojų ekonominę apsaugą užtikrina metrologinė sistema, kuri kiekvienoje Europos valstybėje yra adaptuota pagal šalies poreikius.

„Nepaisant to, jog elektroniniai išmanūs matuokliai teikia naujas paslaugas, jie nėra apsaugoti nuo galimų gedimų“, – atskleidžia jis.

Kinijoje atlikti masiniai tyrimai parodė, kad šiuolaikinių išmaniųjų elektros energijos skaitiklių gedimai dažniau susiję su įvairių defektų atsiradimu, mažiau – dėl tolygaus komponentų senėjimo.

„Nuolatiniam matuoklių būklės stebėjimui kuriami įvairūs technologiniai sprendimai. Pvz., kompanija „Analog Devices Inc.“ (JAV) diegia įterptinius etalonus į energijos apskaitos puslaidininkinius grandynus, siekiant atlikti nuolatinę matuoklių savitikrą ir savikalibravimą darbo metu.

Suomijos ir Kinijos mokslininkai vysto metodus, kurie leidžia stebėti grupinę energijos matuoklių būklę, panaudojant vadinamąjį atraminį suminį elektros energijos matuoklį, instaliuojamą elektros tinkle į namą, teritoriją ar vietovę įvade“, – teigia Ž. Nakutis.

KTU Elektros ir elektronikos fakultete taip pat kuriami alternatyvūs elektros energijos skaitiklių nuotoliniai metrologinių charakteristikų stebėsenos metodai, skirti ne grupiniam, bet individualių matuoklių būklės stebėjimui darbo metu.

„Stebėsena atliekama perduodant fizikinį dydį matavimo priemonei bei sinchroniškai išmatuojant jį atramine matavimo priemone, t. y. suminiu energijos matuokliu. GPS sistemose laiko vieneto perdavimas per atstumą naudojamas jau seniai, tačiau elektros energijos ar galios vieneto perdavimas šiuo metu dar tyrimų stadijoje“, – sako profesorius.

Pasak jo, skaitiklių apjungimas komunikacijų infrastruktūra, matavimo rezultatų skaitmenizavimas, jų sinchronizavimas, atveria technologines prielaidas nuotolinei energijos matuoklių stebėsenai.

Kuo pasižymi išmanieji elektros skaitikliai?

Ž. Nakutis tikina, kad išmanieji elektros skaitikliai – tai daugiafunkcinis išmanus elektroninis prietaisas, kuriame metrologijos mikroprocesorius realizuoja suvartotos elektros energijos kiekio ir kokybės parametrų matavimą, o komunikacijų mikroprocesorius valdo duomenų perdavimą ryšio kanalais.

Išmanieji skaitikliai suteikia galimybę aptikti vagystes, taip pat turi vidinį 1 sekundės tikslumo laikrodį, kuris sinchronizuojamas duomenų perdavimo tinkle.

„GPS palydovų signalus panaudoti laiko perdavimui dažnai yra sudėtinga, kadangi skaitikliai įrengiami radijo signalams sunkiai pasiekiamose vietose. Tačiau išmanieji energijos matuokliai skirtingai nuo savo pirmtakų yra išmaniųjų prietaisų tinklo dalis, o jais gaunami matavimo duomenys automatiškai kaupiami kompiuterinėse duomenų bazėse“, – pasakoja Ž. Nakutis.

Siekiant panaudoti išmaniųjų skaitiklių funkcionalumą ir duomenų perdavimo infrastruktūrą, mokslininkai ieško galimybių sukurti nuotolinės ir nepertraukiamos matuoklių būklės stebėsenos mechanizmus. Visų rūšių energetinių resursų apskaitos išmaniųjų priemonių, sistemų ir inovatyvių paslaugų kūrimas, apimantis elektronikos, elektros, matavimų, telekomunikacijų, informatikos inžinerijos sritis, artimiausioje ateityje bus vis labiau stimuliuojamas globalaus atšilimo suvaldymo, energijos taupymo ir Europos Sąjungos energetikos sektoriaus skaitmenizavimo poreikių.

statybunaujienos.lt informacija

Skaityti toliau
Advertisement

Rajonas

Šeimos susitiko pajūryje

Kauno rajono savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Paskutinį šių metų rugsėjo savaitgalį pajūryje jau 4-ąjį kartą vyko SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centro skyriaus Dienos socialinės globos centro organizuojama šeimų, auginančių neįgalius vaikus, stovykla „Laikas kartu“.

Šeimos tradiciškai rinkosi Lietuvos paraplegikų asociacijos Monciškėse įkurtame Ladšafto terapijos ir rekreacijos centre.

Penktadienis buvo skirtas atvykimui ir susipažinimui, šeimos buvo kviečiamos sukurti mandalą iš gamtoje rastų medžiagų. Vėliau stovyklos dalyviai dalyvavo estafetėse „Drąsiau, stipriau, vikriau“. Jų metu vaikai su tėvais ir broliais / sesėmis bandė kartu atlikti gautas užduotis.

Šeštadienį stovykloje svečiavosi psichoterapeutas Mindaugas Karpuška, jis vedė paskaitą tėvams, o tuo metu vaikų užimtumu rūpinosi animatoriai. Popietinėje dalyje Kūrybos ir užimtumo stuba kvietė mamas giedoti sutartines kopose ošiant jūrai ir pušims, o vaikai su tėčiais gamino aitvarus, kuriuos pajūrio vėjas puikiai kėlė aukštyn į dangų.

Paskutinę stovyklos dieną stovyklautojai rytą pradėjo nuotaikinga zumbos treniruote, vėliau šeimos gamino drobinius maišelius, naudodamos ekoprintą – sukuriant dailią šviežių augalų lapų kompoziciją ir ją užtvirtinant plaktuku.

Stovyklą užbaigęs Kauno fortepijoninio trio koncertas-pasaka šeimoms stebuklingais muzikos garsais visus nukėlė į paslaptingą garsų pasaulį.

Jau tradicija tapusi stovykla leido šeimoms pabūti drauge, dalytis savo patirtimis ir linksmais nutikimais auginant ypatingus vaikus. Vis dar gyvename jos akimirkomis ir džiaugiamės galėdami matyti šeimų pokytį, bendrystę ir norą sugrįžti čia dar ir dar kartą.

 

Skaityti toliau

Rajonas

Šimtametis pats nusikasa sodintas bulves

Kauno rajono savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Taikus charakteris, pozityvumas, smalsumas, aktyvus gyvenimo būdas – taip šimtamečio Šlienavos (Samylų sen.) gyventojo Broniaus Kučinsko ilgaamžiškumo paslaptį aiškina jo artimieji.

B. Kučinskas gimė ir užaugo Dvareliškių kaime, kurio šiandien nerasite nei su žiburiu – tai vienas iš 45 kaimų, kurių teritorijas, pastačius Kauno hidroelektrinę, 1959 metais užtvindė Nemuno vandenys.

Šeimoje augo šeši vaikai – penki broliai ir sesuo. Iš gausios šeimos šiandien gyvenimu džiaugiasi jau tik vienas Bronius.

Senjorui netrūksta artimųjų meilės ir dėmesio – Kučinskų giminė didelė, draugiška ir rūpestinga. Prieš porą metų palaidojęs sutuoktinę Leokadiją, vyras gyvena su dukra Virginija. Dažnai čia užsuka ir vaikaitis Egidijus su žmona. Sūnus Raimondas tik svečias, nes gyvena ir dirba užsienyje.

Pirmadienio popietę pasveikinti jubiliato atvyko Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, Socialinės rūpybos skyriaus vedėja Margarita Venslovienė, Samylų seniūnė Jolita Andrulytė.

Laimindamas sukaktuvininką, Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonas Antanas Mickevičius linkėjo jam stipresnės akių šviesos ir geresnės klausos – kitais sveikatos sutrikimais Bronius nesiskundžia.

Didžiąją savo gyvenimo dalį B. Kučinskas dirbo kolūkyje, daugiausia prižiūrėjo gyvulius. Matė ir šilto, ir šalto. Antrojo pasaulinio karo metais buvo paimtas į kariuomenę, yra apdovanotas ordinais ir medaliais.

Dukra Virginija pasakojo, kad taikaus būdo tėtis užsitarnavo žmonių pasitikėjimą ir pagarbą. Tinkamai rūpinosi šeima, auklėjo vaikus, neturi žalingų įpročių.

„Tėtis – ištikimas „Kauno dienos“ prenumeratorius. Pirmas jo dienos darbas – perskaityti, ką rašo laikraščiai“, – pasakojo dukra Virginija.

Vis dėlto didžiausias senjoro pomėgis – ūkio darbai. Bronius turi daržą, kuriame pasisodina pomidorų, pupelių, svogūnų ir, žinoma, bulvių. Derlių irgi nuima pats. „Šiemet bulves kasė vis prisėsdamas ant kėdutės, bet mes negalime iš jo atimti šio malonumo“, – šypsojosi šimtamečio dukra.

Skaityti toliau

Grožis

Vakarėlyje dalyvavusi Elvyra Monginienė prakalbo apie vyrų ištikimybę (foto)

kaunieciams.lt

Paskelbta

Jaukų rudenio vakarą Kauno Juozapavičiaus prospekte šurmuliavo būrys Lietuvoje gerai žinomų žmonių. Juos į studijos gimtadienio šventę pakvietė vyrų ir vaikų kirpimo meistrė Egidija Šatikienė.

Su vaikais ir antrosiomis pusėmis atvykusiems svečiams vakarėlio šeimininkė dėkojo už draugystę bei už kantrybę visuotinio karantino metu. “Sunku buvo ne tik man ir kolegoms laukti, kol galėsime grįžti į darbus. Sunkiausiai tuos tris mėnesius išgyveno mano klientai, kurie, vos tik gavome leidimą dirbti, buvo pasiryžę kirpimui važiuoti kad ir vidury nakties. Bet džiugu, kad viską išgyvenome. Nors praėjo keli mėnesiai, bet eilės iki šiol didžiulės. Atrodo, tarsi vyrai ruoštųsi antrai viruso bangai ir, jei mus vėl uždarytų, karantine jie nori sėdėti ką tik apkirptais plaukais”, – juokėsi Egidija Šatikienė.

Tarp vakarėlio svečių sutikta išskirtinių papuošalų kūrėja Elvyra Monginienė prisipažino, kad jos vyras ir sūnus čia yra nuolatiniai svečiai. “Jei kalbėtume apie tai, kam vyrai būna ištikimi visu šimtu procentų, pasakyčiau, kad savo kirpėjos. Mes, moterys, nebijom paeksperimentuoti ir laikas nuo laiko pakeisti savo grožio specialistus, o vyrams tai žymiai sudėtingiau. Jei jau jie atranda savąją meistrę – ištikimybė garantuota. Taip nutiko su mano vyru ir sūnumi”, – juokėsi ji.

Prekinio ženklo “Elvyra Design” įkūrėjai pritarė ir aktorė Sandra Daukšaitė – Petrulėnė. “Mano vyrui kirpykla – šventas dalykas. O kirpimo meistrė – kaip nuodėmklausė. Į mėnesį kartą vizitas yra privalomas. Net aš kirpykloje esu retesnė viešnia”, – sakė ji.

Trečiojo gimtadieni proga vaikų ir vyrų kirpimo studijos “Cut Cut” įkūrėją Egidiją Šatikienę pasveikinti atvyko ir TV laidų vedėja Kristina Rimienė su sūnumi, TV laidų prodiuserės Gintarė Kreipavičiūtė ir Danutė Nicolas, estetinės medicinos specialistė Rasa Marozienė, verslininkė Lina Vyšniauskienė, plaukų stilistas Karolis Murauskas, verslininkė bei TV laidų vedėja Gintarė Eimantaitė.

« 1 2 »

 

Skaityti toliau

Sveikata

Kauno klinikų medikai ir kraujo donorai išgelbėjo jaunos mamos gyvybę

kaunieciams.lt

Paskelbta

Vieną rytą nubudusi Akvilė pajuto, kad nutekėjo vaisiaus vandenys. „Sunerimau, nes laukiausi 35 savaites, o nutekėję vaisiaus vandenys buvo rožinės spalvos. Nedelsiant pasiėmiau reikalingus daiktus ir išvykau į ligoninę“, – prisimena telšiškė. – Kadangi jau esu gimdžiusi neišnešiotą naujagimį, paprašiau, kad iš rajoninės ligoninės mane vežtų tiesiai į Kauno klinikas.“

Atvykus tiek pacientės, tiek vaisiaus būklės buvo stabilios, tačiau po atliktų tyrimų paaiškėjo, jog vaisius yra netaisyklingoje padėtyje, gimdos kaklelis gimdymui nėra pasiruošęs. „Kadangi vaisiaus vandenys nutekėjo prieš laiką ir atlikti tyrimai parodė, kad reikia reaguoti nedelsiant, buvo nuspręsta atlikti skubią cezario pjūvio operaciją“, – sakė Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoja akušerė ginekologė Eglė Savukynė.

Operacija praėjo sklandžiai ir jos metu pacientė nekraujavo gausiau nei įprasta. Akvilei gimė sveikas, neišnešiotas naujagimis. Tačiau praėjus trims valandoms po operacijos nukrito moters kraujo spaudimas, sutriko sąmonė. „Pamenu, kai pasidarė silpna. Po atlikto ultragarso tyrimo man buvo nustatytas vidinis kraujavimas, o kraujas visai nekrešėjo“, – pasakojo pacientė.

Pasak gydytojos akušerės ginekologės, dėl kraujavimo į pilvo ertmę ir gimdos nesusitraukimo po gimdymo, pacientei teko atlikti skubią operaciją.„Nepaisant kraujavimo stabdymo vaistais, visos operacijos metu gimda nesusitraukė. Deja, tačiau siekiant išsaugoti moters gyvybę, gimdos šalinimo operacija tapo neišvengiama. Pacientė apie tokį gydymo būdą buvo informuota dar iki operacijos. Moteris neteko daugiau nei trijų litrų kraujo, jai buvo perpilta penki vienetai eritrocitų masės“, – apie ekstremalią situaciją operacinėje pasakojo E. Savukynė. Buvo atlikta sudėtinga operacija, kuriai vadovavo patyręs gydytojas akušeris ginekologas Ričardas Augustis.

Pacientė Akvilė Kauno klinikose praleido 11 parų, keturias iš jų ji gulėjo intensyviosios terapijos palatoje. „Ilgai nemačiau sūnelio, nebeturėjau pieno, tačiau laimė, kad ligoninėje veikia Donorinio motinos pieno bankas, todėl vaikeliu buvo pasirūpinta, – kalbėjo jauna mama. – Mano gyvybei grėsė pavojus ir žinau, kad per plauką likau gyva. Sunku nusakyti džiaugsmą, jog patekau į Kauno klinikų specialistų rankas. Esu labai dėkinga visam personalui ir ypatingai mane operavusiems gydytojams Eglei Savukynei ir Ričardui Augusčiui.“

Nors komplikacijos po cezario pjūvio yra retos, tačiau jų pasitaiko. „Viena dažniausių ir grėsmingiausių komplikacijų – kraujavimas, kuris gali baigtis gimdyvės mirtimi. Todėl svarbu laiku pastebėti pogimdyvinį kraujavimą ir operatyviai suteikti pagalbą, – teigia gydytojas akušeris ginekologas Ričardas Augustis. – Kritiniu momentu be galo svarbus komandinis darbas ir bendradarbiavimas tarp akušerių ginekologų, anesteziologų reanimatologų, neonatologų ir slaugytojų bei jų padėjėjų.“

Teikiant pagalbą pogimdyvinio kraujavimo atveju, svarbu laiku atlikti kraujo perpylimą, o gyvybiškai svarbių kraujo komponentų teikimą užtikrina ligoninėje veikiantis kraujo bankas. „Ypatingai dėkojame kraujo donorams, kurie dovanoja savo kraują Kauno klinikų Kraujo centre. Jų dėka galime išgelbėti ne vieną gyvybę. Akvilė liko gyva ir ant rankų gali sūpuoti savo naujagimį jūsų, kraujo donorų, dėka. Todėl kviečiame visus galinčius ir norinčius prisidėti prie šios kilnios kraujo donorystės misijos“, – prašo gydytoja akušerė ginekologė.

Informacija ir nuotraukos – Kauno klinikų. 

Skaityti toliau

Miestas

Grįžusi iš JAV jauna kaunietė pasinėrė į neįprastą verslą

kaunieciams.lt

Paskelbta

JAV 10 metų praleidusi Raminta Stowe prieš metus grįžo į Lietuvą kartu su savo amerikiečiu vyru ir ėmėsi gana neįprasto verslo: atnaujina ir dekoruoja senus baldus. Įdomu tai, kad idėja užsiimti tokia veikla kilo visiškai atsitiktinai: jauna kaunietė anksčiau nedirbo jokio panašaus darbo ir nekrimto jokių su tuo susijusių mokslų.

Vietoj jogos – baldų dažymas

Gyvendama JAV Raminta studijavo, po to dirbo. Būtent čia viskas ir prasidėjo. Dirbdama nedideliame šeimos viešbutyje Šiaurės Karolinoje, ji pastebėjo, kad šeimininkai kasmet keičia nemažai baldų ir kitų daiktų, kurie susidėvi ar susigadina.

Raminta pasiūlė juos ne kasmet keisti naujais, bet, pasibaigus turizmo sezonui, atnaujinti. Šeimininkams sutikus, pati ėmėsi darbo. Kasmet po turistų išvykimo dažydavo, atnaujindavo tai spintelę, tai stalą, tai lauko kėdes.

„Taip ir prasidėjo viskas, dar ten, Amerikoje. Pamatę mano darbus bendradarbiai paprašydavo ir jiems pagelbėti, po to pamatydavo dar daugiau žmonių. Ir man pačiai buvo įdomu, pradėjau domėtis įvairiomis technologijomis, ėmė patikti ir pats procesas. Aš juokauju, kad vieni užsiima joga, kiti bėgiojimu, o aš – baldų dažymu“, – pasakojo pašnekovė, „Tučio dirbtuvių“ šeimininkė.

Lietuvoje klientai kitokie

Pats atnaujinimo ir dekoravimo procesas, pasak Ramintos, nėra sudėtingas. Dažnai tereikia gero nuriebalintojo, poros sluoksnių dažų ir apsauginio lako ar vaško.

„Dažniausiai baldų nešveičiu, naudoju kreidinius mineralinius dažus. Dekoruodama naudoju trafaretus arba baldų aplikacijas, tereikia ja tinkamai pritaikyti. Smagiausia, kad technologijos tokios, jog baldai po tokio atnaujinimo atrodo labai natūraliai ir gražiai, o kaštai nėra dideli“, – pasakojo pašnekovė.

Ji pastebėjo, kad Lietuvoje klientų pageidavimai labai skiriasi nuo to, kokie jie buvo toje JAV vietovėje, kur moteris gyveno ir dirbo anksčiau.

„Reikėjo truputį laiko prisitaikyti. Nes ten kur aš gyvenau JAV, dominavo toks labiau pajūriškas, spalvingas kaimo sodybos tipo stilius. Lietuvoje visi nori ir ieško skandinaviško stiliaus – baltos, kreminės, pilkos spalvos, kad tiktų prie modernaus interjero“, – sakė Raminta.

Sulaukė susidomėjimo senturgyje

Didelio susidomėjimo ji sulaukė su savo darbais vasarą apsilankiusi Kauno prekybos miestelyje „Urmas“ vykusiame senturgyje „Laiko ratu“.

„Restauruoti, dekoruoti baldai išsiskyrė iš daugelio kitų prekybos vietų, todėl žmonės sustodavo, klausinėdavo kaip čia kas padaryta, apžiūrinėdavo. Daug dėmesio sulaukė ir baldų atnaujinimo bei dekoravimo priemonės, kurių pardavimas taip pat yra mano veiklos dalis. Net vėliau, po mugės, gavau žinučių iš žmonių, besidomėjusių mano darbais ir priemonėmis. Žodžiu, buvo labai smagi ir naudinga patirtis“, – pastebėjo pašnekovė.

Dabar ji kartu su vyru Kaune turi įsirengusi nedidelę dirbtuvėlę, kurioje darbuojasi pakaitomis su vyru.

„Galima būtų dirbti ir namuose, nes dažai, kuriuos naudojame, nėra toksiški. Bet turime du mažus vaikus, todėl darbas jiems būnant šalia būtų neįmanomas. Kartu su vyru dalinamės, tiek vaikų priežiūra, tiek baldų atnaujinimo darbais. Būna, kad vienas pradeda, o kitas pratęsia ir pabaigi to paties baldo prikėlimą naujam gyvenimui“, – pasakojo kaunietė.

Turi rimtų planų

Pora ne tik dirba su baldais, augina vaikus, bet ir grįžę į Lietuvą atnaujino studijas. Nors viską suderinti nėra lengva dirbdami savo mėgstamą darbą, stengiasi nuolat tobulėti, populiarinti savo veiklą tiek socialiniuose tinkluose, tiek gyvai, nes ir tolesnius savo gyvenimo planus sieja su šiuo užsiėmimu.

Šeima vėl ruošiasi dalyvauti rugsėjo mėnesį Kaune vyksiančioje sendaikčių mugėje ir pristatyti savo kūrinius dar didesniam būriui žmonių.

Tarptautinis senturgis „Laiko ratu“ vyks rugsėjo 18–20 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“.

Skaityti toliau

Naujienos

Globoje užaugusių vaikų savarankiško gyvenimo startas skirtingas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Be tėvų globos likę vaikai iš anksto ruošiami naujam gyvenimo etapui pilnametystei. Jiems padedama sustiprėti psichologiškai, jie gauna informaciją apie pagalbą, paramą ir lengvatas, kuriomis gali pasinaudoti savarankiško gyvenimo kelyje. Per metus vien Kauno regione pilnametystės globos namuose, šeimynoje ar globėjo šeimoje sulaukia apie dvidešimt jaunuolių.

„Kiekvienas vaikas – atskiras likimas. Kiekvieno situacija yra individuali, – kalba Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patarėja Regina Klevinskienė. – Daliai jaunuolių saugumą sukūrė rūpestingi globėjai, jų gyvenimas toliau eina savu ritmu, nesukeldamas nerimo. Bet vis dar yra sunkiau pirmąsias savarankiško gyvenimo pamokas priimančių įstaigų globotinių.“

Adrijui atmintin įsirėžė verkianti globėja

19-etis Adrijus B. šią savaitę pasirašė sutartį su viena Kauno profesinio rengimo mokykla. Planuoja mokytis su gyvūnų priežiūra susijusios specialybės. Vaikinas bandys įgyti profesiją, susirasti darbą. Viliasi, kad vėliau įgyvendins savo svajonę tapti veterinarijos gydytoju.

Jaunuolis pasakoja, kad mokytis jam niekad nebuvo labai lengva. Pas globėją Kauno r. jis apsigyveno jau bebaigiąs antrą klasę. Persikėlęs į naują mokyklą, neslepia, jautėsi visišku nevykėliu, sulaukė bendraklasių patyčių: skaitė skiemenuodamas, rašyti nesisekė, mokytojo užduodamų klausimų tiesiog nesuprasdavęs, neskyrė net metų mėnesių. Pradinę mokyklą baigė pagal modifikuotą programą.

„Globėja kiekvieną dieną ruošdavo kartu su manim namų darbus. Labai gerai atsimenu, kaip kartą net apsiverkė iš beviltiškumo: ji nesuprato, kodėl pratybų užduotis „užbraukti kas antrą langelį“ man yra neįveikiama. O aš tiesiog nesupratau, ką reiškia „kas antrą“, – dalijasi prisiminimais pašnekovas, jo žodynas buvo labai skurdus. Dabar vaikinas mano, kad tas momentas buvo tarsi lūžis, paskatinęs jį stengtis, nenuvilti kitų.

Adrijus šiandien save laiko pakankamai išprususiu žmogumi, pastebi daugiau už bedraamžius žinąs apie teatrą, kiną, yra apsiskaitęs, tokios knygos kaip „Trobelė“, jau seniai perskaitytųjų lentynoje. Jis pabrėžia, kad su globėja, jam pasisekė: „taip paprastai tapom savi, kartais galvoju, kad kažkokia klaida įvyko gimdymo namuose, ne pas tą mamą patekau“.

Adrijus su biologine mama ryšio nepalaiko. Ši niekada nerodė noro susitikti. Su ja gyveno iki ketverių, patyrė skurdą, smurtą, tikrą badą. Trejus metus praleido globos namuose. Po metų viešnagės savaitgaliais ir biologinei mamai teismo keliu ribojus valdžią, berniukui buvo nustatyta nuolatinė globa šeimoje.

„Kai užsimezga tvirtas ryšys su globėjais, o vaikas jaučia turįs tikrą šeimą, tai geriausia, kas gali nutikti. Tęstiniai santykiai su globėjo šeimos aplinka suteikia atramą visam gyvenimui. Žinojimas, kad globėjų namų durys nežsidaro, čia išlieki laukiamas, svarbus žmonėms, kurie užaugino, gali bet kada gauti jų patarimą, į tuos namus atvykti pasisvečiuoti ar padėti, tiesiog būti kartu, yra labai svarbus kuriant pilnavertį gyvenimą, šeimą“, – įsitikinusi R. Klevinskienė.

Jauna mama savo gyvenimo nebesupranta

Kėdainių regione gyvenančios Adrijaus bendraamžės Vilmos M. likimas klostėsi sudėtingiau. Šiandien ji – socialiniame būste besiglaudžianti vieniša mama. Verčiasi sunkiai, jaučiasi niekam nereikalinga. „Dažnai esu pikta, – tarsteli sutrikusi devyniolikmetė. – Net ir ant vaiko pykstu, nors žinau, kad jis tai dėl nieko čia nekalas.“

Vaiko tėvas (tėvystė oficialiai nenustatyta) tik palikusiai globos namus mergaitei padėjo greičiau išleisti vienkartinę įsikūrimo pašalpą ir dingo. Vilma pasakoja, kad pagudravo draugo pamokyta, pirko buitinius prietaisus, kuriuos tuojau pat kam nors parduodavo, o pinigus pasiimdavo draugas. Taip beveik trijų tūkstančių eurų valstybės vienkartinė parama įsikūrimui labai greitai išgaravo.

„Draugas tada manim rūpinosi, man patiko. Gaila, kad viskas pasikeitė. Būtų gerai, jei nors kokiam geram žmogui rūpėčiau. Kad pasikalbėti būtų galima, suprastų mane. Ateina socialinės darbuotojos, bet jos tik pamoko, prižiūri, jos gi ne mama“, – atvirauja pašnekovė.

Šiai merginai yra tekę pabuvoti areštinėje –  dar nepilnametė sulaikyta už vagystę. Ji nepritapo globos namuose, nepavyko išsilaikyti pas globėją. Visur koją pakišo noras gyventi be ribų ir taisyklių. Kaip pati sako, labiausia nemėgsta, kai kiti jai vadovauja.

Besibaigiant pokalbiui, Vilma kuo nuoširdžiausiai pasidalija jausmais: „Gal ir nebuvau labai gera. Dabar vis pagalvoju: nenoriu, kad vaikas gyventų kaip aš. Globos namuose aš nuo gimimo, rado gatvėje paliktą. Keistas jausmas, kai esi vienas. Daug žmonių aplink, visi su kažkuo, kažkur eina. O tu, nu visiškai, viena…“.

„Priklausyti šeimai yra vienas didžiausių kiekvieno vaiko poreikių, čia susiformuoja saugumo jausmas, pasitikėjimas. Globos namuose užaugusiajam savarankiškas gyvenimas neretu atveju prasideda didžiuliais iššūkiais. Nors likimo valiai žmogus nepaliekamas, teikiamos palydimosios globos paslaugos, ne visiems pavyksta planuoti gautas išmokas, atsilaikyti prieš pagunas. Institucinės globos pertvarka įgauna pagreitį. Jos tikslas, kad vieniši vaikai augtų tik šeimos aplinkoje“, – pabrėžia R. Klevinskienė.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 2 val

Koronavirusas gali būti perduotas gerokai lengviau negu galvojote: neišgelbės ir 2 metrų atstumas

CDC teigimu, virusas SARS-COV-2, sukeliantis COVID-19, lengviausiai plinta tarp artimą kontaktą palaikančių asmenų oro lašeliniu būdu sergančiam asmeniui kosint, čiaudint...

Sportasprieš 4 val

Klaipėdos derbyje – D. Donskichytės karjeros rungtynės ir užtikrinta „Neptūno“ pergalėR. Knyzaitė pasitraukė iš „Aisčių-LSMU“ gr…

Nuotr.: Klaipėdos LCC tarptautinis universitetas Nuotr.: Klaipėdos LCC tarptautinis universitetas Nuotr.: Klaipėdos LCC tarptautinis universitetas Nuotr.: Klaipėdos LCC tarptautinis universitetas...

Sportasprieš 4 val

R.Jokubaičio COVID-19 testas – teigiamas, žalgiriečiai – saviizoliacijoje

2020.10.31 Šeštadienį ryte Kauno „Žalgirį“ pasiekė žinios, kad Roko Jokubaičio COVID-19 testo rezultatas yra teigiamas. Testai komandai buvo atlikti penktadienį...

Greitos naujienosprieš 16 val

Vietinis karantinas gali būti paskelbtas dar 13-oje savivaldybių

2020 10 30 Ateinančią savaitę, nuo lapkričio 2 iki lapkričio 8 d. imtinai, remiantis naujuoju šviesoforo principu, raudonajai zonai priskiriamos...

Greitos naujienosprieš 16 val

Raudonoji zona plečiasi: paveiktų šalių sąrašą papildė daugiau valstybių ir regionų

2020 10 30 Nuo pirmadienio, lapkričio 2 d. įsigalioja naujas, pagal šviesoforo principą sudarytas paveiktų šalių sąrašas. Raudonojoje ir pilkojoje...

Greitos naujienosprieš 18 val

Praktikos galimybės jauniesiems verslininkams Niujorke

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kartu su partneriais iš Italijos (Unioncamere del Veneto), kviečia į virtualų susitikimą, su Italijos-Amerikos...

Greitos naujienosprieš 19 val

Stiprinama elektros energetikos sistema ir didinamas jos savarankiškumas

2020 10 30 Energetikos ministerija Vyriausybei tvirtinti teikia elektros energetikos sistemos savarankiškumo ir patikimumo stiprinimo priemonių planą. Šis planas užtikrins,...

Greitos naujienosprieš 19 val

Reklamos internete svarba verslui: kodėl svarbu tinkamai investuoti?

Koks yra pagrindinis taškas, nuo kurio turėtumėme pradėti renkantis tam tikrą reklamos sritį? Nepatyrusiam, reklama internete atrodo kaip įprasta investicija...

Greitos naujienosprieš 20 val

Įsigalioja hipertenzinių ligų gydymo kompensuojamais vaistais tvarka

2020 10 30 Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad nuo sekmadienio, lapkričio 1 d., įsigalioja naujas hipertenzinių ligų gydymo vaistais,...

Greitos naujienosprieš 20 val

Medikai kviečiami pasinaudoti turizmo paslaugomis savo mieste

2020 10 30 Ekonomikos ir inovacijų ministerijos inicijuotas projektas „Atostogos medikams“ įžengė į vėlyvąjį įgyvendinimo etapą. Pasinaudoti priemone liko mėnuo...

Skaitomiausi