Connect with us

Verslas

KTU profesorė apie užsieniečių darbinimą: priimanti šalis visada laimi

kaunieciams.lt

Paskelbta

Mažėjant darbingo amžiaus gyventojų, Lietuva jau šiandien susiduria su darbuotojų trūkumu. Pasak Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) profesorės Vilmantės Kumpikaitės-Valiūnienės, mums nereikėtų vengti darbinti atvykėlių iš kitų šalių, mat jie atneša nemažai naudos, o galima žala dažniausiai – teorinė.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis darbuotojų pasiūlos situacija per 2017-2019 m. keitėsi mažai, nurodoma, kad buvo apie 20 000 laisvų darbo vietų.

Šių metų pradžioje paklausiausi buvo įvairūs inžinieriai, IT specialistai, ikimokyklinio ugdymo bei specialiųjų poreikių mokinių mokytojai, pastaruoju metu vis dažniau kalbėta ne tik apie mokytojų, bet ir mokyklų direktorių trūkumą.

Mažesniuose miestuose – Alytuje, Utenoje ar Marijampolėje nuolat trūksta gydytojų, o tarp kvalifikuotų darbininkų – vairuotojų, įvairių statybų darbininkų, pardavėjų bei kasininkų, virėjų bei konditerių.

Iškart gali įsijungti į darbo rinką

Įdarbinant užsieniečius, trūkstant vietinės darbo jėgos, užpildomos esamos laisvos darbo vietos. Neretai užsieniečiai atvyksta dirbti į Lietuvą todėl, kad Lietuvoje darbo užmokestis didesnis nei jų gimtinėje.

Tai viena pagrindinių ekspatriacijos (pas mus dažniausiai suprantamos migracijos) priežasčių. Yra paskaičiuota, kad daugiau nei 150 tūkst. lietuvių per daugiau nei 25 nepriklausomybės metus išvyko į užsienį dažniausiai dėl per mažo darbo užmokesčio Lietuvoje.

Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė. KTU nuotr

„Kai užsieniečiai įsidarbina svečioje šalyje, ši šalis „laimi“, nes nėra išleidusi nė cento šių žmonių išsilavinimui ir sveikatai, kol jie užaugo ir tapo darbingo amžiaus, o juos „gavo“ jau galinčius iškart įsijungti į darbo rinką. Tad ekonominiu požiūriu, priimančioji šalis iš laikinai dirbančių ar jau pasiliekančių gyventi užsieniečių gauna nemažą naudą“, – pranešime cituojama KTU profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė.

Pasak jos, egzistuoja nuomonių, kad daugiau grėsmių galima įžvelgti vietinei kultūrai, tautiškumui ir kalbai. Neva, esant daug užsieniečių, jie galimai pradėtų „dominuoti“, propaguoti savo kultūrą, kalbą, „nustelbti“ vietinius.

Profesorė įsitikinusi, kad dažnai tai yra tik stereotipinis supratimas ir realybėje tokie dalykai neįvyksta, jei užsieniečių nėra daug.

Emigrantų susigrąžinimas – virtualus darbas?

Nors darbuotojų trūkumo problemai spręsti yra ir daugiau būdų, užsieniečių (ekspatriantų) įdarbinimas yra vienas iš populiariausių ir greičiausiai įgyvendinamų sprendimų, ypač jei įstatyminė bazė šalyje tam yra palanki.

„Tokias priemones taiko Švedija, Vokietija, Olandija. Lietuvoje taip pat pradėta taikyti, ypač darbinant Ukrainos piliečius, deja, pas mus įstatyminė bazė tam nėra patogi, nors pastaruoju metu atliekamos korekcijos, siekiant sudaryti palankesnes sąlygas“, – sako V. Kumpikaitė-Valiūnienė.
Jos teigimu, kaip alternatyvą užsieniečių darbinimui būtų galima siūlyti trūkstamų specialistų rengimą šalyje. Tačiau tam taip pat turi būti sudarytos palankios sąlygos, populiarinamos specialybės, skatinamas jaunimas jas rinktis, žmonės raginami persikvalifikuoti. Tiesa, tai ilgiau trunkantis ir daugiau sąnaudų reikalaujantis kelias.

„Kaip dar viena darbuotojų papildymo alternatyva žinių darbams, galėtų būti pasiūlytas virtualus darbas, įdarbinant tiek lietuvius, gyvenančius užsienyje, tiek užsieniečius dirbti pilną arba ne pilną darbo dieną nuotoliniu būdu Lietuvos organizacijoms. Tuo pagrindu turime atlikę tyrimą ir parengtus mokslinius straipsnius, kad nemaža dalis užsienyje gyvenančių lietuvių tai visai norėtų daryti. Tai galėtų būti programavimo, konsultavimo, vertimo, apskaitos, redagavimo, pardavimo ir pan. darbai. Deja, nei vairuotojų, nei statybininkų, nei konditerių tokiu būdu neįdarbinsime“, – KTU pranešime cituojama profesorė.

Informacija paimta iš: statybunaujienos.lt

KTU nuotrauka.

Reklama

Verslas

Verslas siūlo PVM lengvatas turizmui ir sveikatingumui

BNS

Paskelbta

Lietuvos verslo konfederacija (LVK) siūlo taikyti nulinį pridėtinės vertės mokestį (PVM) nuo pandemijos ribojimų nukentėjusiam turizmo verslui, o sveikatingumo ir sveikatinimo įmonėms – 5 proc. PVM.

Ketvirtadienį visuomenei pristatytuose LVK siūlymuose valdžios institucijoms rašoma, kad turizmas yra bene labiausiai nuo pandemijos nukentėjęs verslas.

„Atvykstamasis turizmas yra faktiškai eksportinė paslauga, kuri dabar beveik sustojusi. Bet nulinio PVM tarifo taikymas, be abejonės, būtų puiki praktika ir puikus pavyzdys, lyginant su tuo, kaip turistinės šalys skatina savo paslaugų eksportą“, – spaudos konferencijoje sakė LVK prezidentas Andrius Romanovskis.

Pasak jo, šiuo metu Lietuvoje turizmo sektorius apmokestinamas labai griežtai ir PVM lengvata būtų labiau ilgalaikės perspektyvos klausimas.

„Mūsų manymu, galima susitarimas, kad įvedi kelių metų perspektyvoje tą mokestį ir tada žiūri, kokią įtaką daro. Bet prognozuoti, kad sektorius atsigaus per metus ar du, būtų labai drąsu, tai tikriausiai labiau yra kalba apie ilgalaikę perspektyvą“, – sakė A. Romanovskis.

Jis taip pat siūlo lengvatinį 5 proc. PVM tarifą taikuti sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugoms, kurios dėl karantino apribojimų šiuo metu taip pat yra uždraustos.

„Be abejonės, reikėtų įsivertinti sistemiškai, ką mes tikriausiai darysime, galutinį poveikį ir tada priimti sprendimą“, – pabrėžė LVK prezidentas.

„Lengvatos savaime nėra blogis“

LVK taip pat siūlo ieškoti būdų naikinti vadinamąjį „gyvūlių ūkį“ – perteklines lengvatas, kurios iškreipia ar padidina socialinę nelygybę.

Tačiau konfederacijos vadovai pabrėžia, kad lengvatos savaime nėra blogai, jei jos orientuotos į aiškius tikslus.

„Mes manome, kad lengvatos iš principo yra geras dalykas tada, kai jos atliepia socialinius ir visuomenei svarbius dalykus. Manome, kad jos turėtų būti skatinamos, ypatingai ten, kur jos skatina ar taupymą, ar žmonių tam tikrą gerovę“, – sakė A. Romanovskis.

Savo ruožtu M. Dubnikovas pabrėžė, kad kai kurias lengvatas reikėtų naikinti, pavyzdžiui, iškastiniam kurui.

Tai, anot jo, padėtų Lietuvai įgyvendinti ir Europos Sąjungos (ES) Žaliojo kurso tikslus.

„Mes vis tik judame į Žaliąjį kursą. Norėtųsi Lietuvą matyti kaip pirmaujančią šioje srityje. Mes turime labai didelį potencialą dėl to, kad neturime tokio bagažo, kaip, pavyzdžiui, Lenkijos anglių pramonė, kurios negali nukirsti, nes tai reikštų milžinišką bedarbystę“, – sakė M. Dubnikovas.

„Tačiau mes neturėtume remti tokių dalykų, kurie teršia mūsų aplinką. Pavyzdžiui, visi „spalvoti“ dyzelinai. Yra absurdas 2021 metais kaitinti ir šilumą išgauti iš „raudono“ dyzelio, tuo tarpu nuodijant aplinkinius gyventojus“, – pridūrė jis.

Anot jo, panaikinus tokias lengvatas, lygiagrečiai būtų galima nukreipti į žalumo skatinimą.

„Tai yra, statykime, nuklokime visus stogus saulės elementais. Pakeiskime savo šildymo katilus iš kieto kuro į elektrinius. Jeigu atsisakytume iškastinio kuro, tai reikštų, kad visi pinigai, kurie iškeliauja į Rusiją, Norvegiją, ar kitą šalį, iš kurios perkame energetinius išteklius, jie liktų čia, Lietuvoje“, – pabrėžė M. Dubnikovas.

Skaityti toliau

Verslas

Didėjant pasitikėjimui e. paslaugomis operacijų su m. parašu ir „Smart-ID“ augo 1,5 karto

kaunieciams.lt

Paskelbta

Viktoras Kamarevcevas_SK ID Solutions verslo vadovas Lietuvoje_Smart_ID

Pernai Lietuvoje operacijų internete, kurios buvo atliktos patvirtinant mobiliuoju parašu ar asmens tapatybės patvirtinimo įrankiu „Smart-ID“, atlikta beveik 360 mln. Tai 50 proc. daugiau nei 2019 m. Šias paslaugas teikianti tarptautinė bendrovė „SK ID Solutions“ pastebi, kad tarp Baltijos šalių Lietuvoje šie įrankiai naudojami dažniausia.

2020 m. pabaigoje trijose Baltijos šalyse asmens tapatybės nustatymo internete ir elektroninio pasirašymo įrankiu „Smart-ID“ naudojosi 2,9 mln. gyventojų, o Lietuvoje – beveik 1,4 mln. Per metus Lietuvoje jų padaugėjo 12 proc., mobiliojo parašo naudotojų – net 23 proc.

Tačiau praėję metai parodė, kad asmens tapatybei internete patvirtinti vis labiau reikalingi įrankiai, kurie leidžia ne tik jungtis prie savo banko paskyrų, bet virtualioje erdvėje pasinaudoti bet kokiomis paslaugomis. Pernai net 45 proc. padaugėjo „Smart-ID“ kvalifikuotų vartotojų skaičius. Jei su „Smart-ID Basic“ galima jungtis tik prie savo banko, tai su kvalifikuotu „Smart-ID“ įrankiu – prie bet kurių internete teikiamų įvairių privačių ir valstybinių institucijų bei įmonių paslaugų.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, „Smart-ID“ yra populiariausia sertifikuota tapatybės patvirtinimo ir kvalifikuoto e. parašo priemonė šalyje. Daugiau kaip pusė visų prisijungimų prie finansų institucijų internete atliekama su šiuo įrankiu. Anot jį sukūrusios įmonės „SK ID Solutions“ verslo vadovo Lietuvoje Viktoro Kamarevcevo, „Smart-ID“ populiarumą lemia ir paprastas jo naudojimas. Tereikia belaidžio ar mobiliojo interneto ryšio ir „Smart-ID“ galima naudoti visuose išmaniuosiuose įrenginiuose – telefonuose bei planšetiniuose kompiuteriuose.

Atnaujinti „Smart-ID“ – neišeinant iš namų

Kamarevcevas atkreipia dėmesį, kad siekiant užtikrinti „Smart-ID“ saugumą jis galioja ribotą laiką, todėl jį privaloma atnaujinti kas treji metai. Šiemet vien Lietuvoje tokių paskyrų bus kiek daugiau nei 400 tūkst.

„Šiandien atnaujinti paskyrą labai paprasta, tai galima padaryti programėlėje neišeinant iš namų. Pernai „SK ID Solutions“ pasiūlė naudotis biometriniu asmens tapatybės patvirtinimu, todėl atnaujinti paskyrai tereikia turėti asmens tapatybės kortelę arba pasą, o automatinė programėlės „Smart-ID“ sistema žingsnis po žingsni tai padės atlikti per kelias minutes. Kad nereikia eiti į banką, – šiandien ypač patogu“, – pasakoja V. Kamarevcevas.

Pernai naudojantis biometriniu asmens tapatybės patvirtinimu Lietuvoje buvo sukurta daugiau kaip 270 tūkst., o vien tik pernai gruodį naudojantis elektroniniais būdais, neišeinant iš namų, sukurta net 77 proc. visų paskyrų.

Beje, šia galimybe naudojasi ir tie, kurie savo seną telefoną keičia nauju. Programėlė yra susieta su konkrečiu įrenginiu ir į naują įrenginį su SIM kortele nepersikelia. Ją naujajame telefone reikia sukurti. Todėl nereikėtų skubėti trinti šios programėlės senajame telefone. V. Kamarevcevas pataria pirmiausia atsisiųsti programėlę „Smart-ID“ į naują telefoną ir vadovaujantis jos nuorodomis bei naudojant turimą paskyrą susikurti naują. Šiemet planuojama pasiūlyti ir daugiau patogių būdų susikurti „Smart-ID“ naujiems klientams.

Populiarumu naudojasi sukčiai

Kamarevcevas perspėja, kad išpopuliarėjus „Smart-ID“ internetiniai sukčiai bando ja pasinaudoti apgaudinėdami gyventojus ir siekdami iš jų išvilioti pinigus. Pavyzdžiui, gyventojams siuntinėjami elektroniniai laiškai ar trumposios žinutės (SMS) su apgaulingomis nuorodomis atnaujinti „Smart-ID“, skambinama prisistatant bankų ar valstybės institucijų pareigūnais ir gražbylystėmis bandoma išvilioti PIN kodus.

„Žinotina, kad „Smart-ID“ galima atnaujinti tik per jūsų įrenginyje turimą programėlę, atnaujinimui niekada nei e. paštu, nei SMS‘u nėra siunčiamos nuorodos. Bankų ar kitų institucijų darbuotojai niekada neprašo „Smart-ID“ PIN kodų ar kitų banko prisijungimo bei asmeninių duomenų“, – perspėja specialistas.

Pasitikrinti savo budrumui V. Kamarevcevas rekomenduoja atlikti trumpą testą „Ar žinote, kaip apsaugoti savo „Smart-ID“?“ šios programėlės tinklapyje. Jis padės atpažinti ir išvengti sukčių pinklių.

Sprendimą „Smart-ID“ tarptautinė kompanija „SK ID Solutions“ pristatė 2017 m. pradžioje. Pastaruoju metu su „Smart-ID“ kiekvieną mėnesį atliekama daugiau kaip 60 mln. operacijų. „SK ID Solutions“ aptarnauja beveik 1 000 finansų, sveikatos priežiūros, švietimo bei įvairių kitų privačių ir viešojo sektoriaus organizacijų e. paslaugų. Pernai kompanija elektroninių paslaugų teikėjams išleido e. paslaugų „Saugaus diegimo vadovą“, kuris padeda joms apsisaugoti nuo kibernetinių išpuolių. Dokumente įvardintos dažniausiai pasitaikančios grėsmės ir išpuoliai, kurie anksčiau buvo vykdomi prieš e. paslaugų teikėjus ir jų klientus. Tai jiems padeda įvertinti, kurios atakos gali padaryti neigiamos įtakos jų verslui ir klientams, o taip pat kokios atsakomosios priemonės turėtų būti taikomos

Skaityti toliau

Verslas

Lietuvoje ekologiškas viešasis maitinimas bus sertifikuojamas pagal naują supaprastintą tvarką: naujos taisyklės įsigalios gegužę

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nuo gegužės įsigalios naujos taisyklės

Lietuva ekologiško viešojo maitinimo veiklą yra reglamentavusi nacionaliniu teisės aktu – žemės ūkio ministro 2009 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 3D-309 patvirtintomis Ekologiškų produktų tvarkybos maitinimo įmonėse taisyklėmis. Pagal šias taisykles per pastarųjų penkerių metų laikotarpį „Ekoagros“ kasmet sertifikuodavo tik 4–5 viešojo maitinimo įstaigas. Taisyklės buvo sunkiai įgyvendinamos praktikoje, todėl sertifikuotis paprastai ryždavosi tik įmonės, dalyvaujančios viešuosiuose pirkimuose.

Vienas iš „Ekoagros“ strateginių tikslų buvo pasiūlyti viešojo maitinimo įstaigoms supaprastintas sertifikavimo taisykles, kurios būtų lengvai įgyvendinamos ir būtų esminis proveržis, skatinantis visuomenę pažinti ir vartoti ekologiškus produktus, o ūkininkus auginti ir tiekti daugiau ekologiškos produkcijos viešajam maitinimui. Taip pat padidintų besisertifikuojančių įmonių išskirtinumą rinkoje.

„Ekoagros“ išstudijavusi panašią veiklą užsienio šalyse parengė ekologiškų viešojo maitinimo įstaigų sertifikavimo standarto projektą. Remdamasi šiuo projektu Žemės ūkio ministerija parengė naujas nacionalines taisykles ir žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 3D-854 buvo patvirtintas Maisto tvarkymo subjektų veiklos sertifikavimo ir viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklo suteikimo tvarkos aprašas.

Remtasi gerąja užsienio patirtimi

Kuriant naująją tvarką remtasi gerąja Danijos patirtimi – čia 2009 m. buvo pristatytas Ekologiškų visuomeninio maitinimo įstaigų valdymo reglamentas ir jau 2016 m. daugiau kaip 1500 viešojo maitinimo įstaigų naudojosi šio reglamento ekologiškų patiekalų ženklinimo etiketėmis, o net 248 maitinimo vietose buvo naudojama 98 proc. ekologiškų žaliavų.

Ligšiolinėse Lietuvos taisyklėse didžiausias dėmesys buvo skiriamas ekologiškų ir įprastinių žaliavų atsky

rimui sandėliavimo bei gamybos metu, buvo reikalaujama suregistruoti visas procedūras, o patiekalą ekologišku buvo galima vadinti tik jei jame būdavo ne mažiau kaip 95 proc. ekologiškų žaliavų.

Nauja tvarka bus didelis palengvinimas norinčioms sertifikuotis viešojo maitinimo įstaigoms. Pagal ją, pagrindinis reikalavimas bus keliamas įsigyjamoms žaliavoms ir ekologiškų žaliavų procentui nuo bendro įsigyjamų žaliavų kiekio.

Bus lengviau įgyvendinti reikalavimus

Pagal naujas taisykles įmonėms bus suteikiamas auksinis, sidabrinis arba bronzinis viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklas pagal tai, kiek įmonėje naudojama ekologiškų žaliavų nuo bendro žaliavų kiekio – 95–100 proc., 60–90 proc. ar 30–60 proc. Ekologiško viešojo maitinimo įstaigos galės tiekti vartotojui maistą, pavadintą ekologišku, jei bus  nurodomi konkretūs ekologiški produktai ar patiekalų ekologiškos dalys. Be to, naują tvarką bus nesudėtinga įsidiegti ir administruoti.

„Ekoagros“, kaip sertifikavimo įstaiga, atliks dokumentines ir fizines patikras. Už viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklų naudojimo kontrolę rinkoje bus atsakinga Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Nauja tvarka įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d.

„Liūdna, kad naujovė startuoja tokiu nepalankiu metu, kai viešojo maitinimo įstaigų veikla dėl pandemijos yra suvaržyta ir patiria sunkumų. Tačiau iki naujos tvarkos įsigaliojimo dar yra laiko, tad tikimės įvyksiant teigiamų pokyčių suvaldant pandemiją. O besidominčius ekologiško viešojo maitinimo sertifikavimu kviečiame susipažinti su naujomis taisyklėmis jau dabar ir kreiptis į mus iš anksto“, – sako „Ekoagros“ direktorė Virginija Lukšienė.

Skaityti toliau

Verslas

Dėl karantino į internetinę erdvę keliasi ir turgaus prekyba

kaunieciams.lt

Paskelbta

Du šių metų karantinai paspartino elektroninės prekybos plėtrą Lietuvoje. Nuošalyje neliko ir šalies turgavietės – maisto produktų iš turgaus į namus jau galima užsisakyti Vilniuje ir Kaune.

Turgaus gėrybių į namus galima nusipirkti per jau kurį laiką veikiančią programėlę „Bazzarr Delivery“. Neseniai prie jos prisijungė ir Centrinis Kauno turgus – didžiausias maisto turgus Kaune, įsikūręs prekybos miestelyje „Urmas“.

„Tai galimybė ne tik mūsų nuolatiniams klientams saugiai, būnant namuose, apsipirkti pas savo pamėgtus prekybininkus. Kartu tai ir labai gera proga išbandyti turgaus produkciją tiems žmonėms, kurie dėl laiko stokos ar kitų priežasčių ir anksčiau čia negalėjo apsilankyti“, – sakė prekybos miestelio „Urmas“ marketingo vadovė Dovilė Lengvenienė.

Pasak jos, turguje didelė dalis produkcijos yra kitokia nei parduotuvėse. Pirmiausia dėl to ji ir sulaukia išskirtinio pirkėjų dėmesio.

„Turime daug ūkininkų, ekologiškos, natūraliai augintos produkcijos: šviežios mėsos, vaisių, daržovių. Labai didelis pasirinkimas tradicinių kaimiškų rūkytų ir vytintų mėsos gaminių, kepyklėlėse kepami išskirtiniai kepiniai. Gausu įvairių gurmaniškų produktų, saldumynų, prieskonių, kurių kitur sunku rasti arba nėra visai“, – akcentavo D. Lengvenienė.

Dabar šiuos išskirtinius produktus bus paprasta gauti tiesiai į namus. O kartu ir padėti išgyventi smulkiesiems prekybininkams, kuriems šis karantino suvaržymų laikotarpis yra ypač sunkus.

„Prekybininkai tikrai yra sujaudinti ir labai dėkingi matydami, kad dalis pirkėjų atvyksta pas juos ir šiuo sudėtingu laikotarpiu. Norėdami ne tik įsigyti sau įprastų produktų, bet ir palaikyti sunkiu metu. Nors prekybos miestelis skiria labai didelį dėmesį saugiam apsipirkimui vietoje, dabar pirkėjai tą galės padaryti visiškai saugiai – nepalikdami savo namų“, – sakė pašnekovė.

Programėlę „Bazzarr Delivery“ į mobilųjį telefoną galima parsisiųsti iš „Google Play“ ir „App Store“.

Skaityti toliau

Verslas

Kokių priemonių gali imtis verslai, norėdami sušvelninti karantino padarinius?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Pasaulinė COVID-19 pandemija neabejotinai turėjo įtakos ir verslui Lietuvoje. Karantino apribojimai valstybėse sukėlė nemažai sunkumų įvairiems verslams. Alternatyvaus finansavimo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis komentuoja, kokių priemonių gali imtis įmonės, šiuo sunkmečiu siekdamos kuo greičiau atsitiesti ir toliau plėtoti veiklą. Koks galėtų būti veiksmų planas verslui ir ką reikia žinoti apie papildomą finansavimą?

INVEGA duomenimis, pernai verslui per įvairias finansines ir dotacijų priemones skirta daugiau kaip 526 mln. eurų. Didžiausia šių lėšų dalis – 378,6 mln. eurų – skirta įmonėms ir verslininkams padėti sušvelninti pandemijos poveikį. O šiuo metu bent 30 % apyvartos susitraukimą patiriančių įmonių, galinčių pretenduoti į valstybės pagalbą, yra 94 tūkst. Tam jau ruošiamos ir netrukus turėtų startuoti pagalbos priemonės. Skaičiai iškalbingi ir tik dar kartą patvirtinantys apie skaudžius pandemijos padarinius.

Labiausiai nukentėję sektoriai

Aptardamas Lietuvos verslo situaciją, E. Volskis išskiria kelis verslo sektorius, kurie pandemijos metu nukentėjo bene labiausiai. Be dažniausiai minimų turizmo, aviacijos, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų verslų, jis išskiria ir transporto sektorių, ypač tarptautinį transportą. Pirmo karantino metu dėl sugriežtintos sienų kontrolės ir pasaulinio neapibrėžtumo vežėjams teko ilgai laukti pasienio punktuose, procesai strigo. „Ypatingai paveiktos buvo automobilių transporto pervežimo įmonės. Jų veikla praktiškai buvo sustojusi, nes pagrindinės gamyklos buvo užsidariusios,“ – pastebi finansų ekspertas.

Gamybos ir prekybos sektoriai irgi nemenkai paliesti pandemijos padarinių. Gamybos sektoriaus įmonėms reikėjo ir tebereikia atrasti naujų būdų, kaip organizuoti darbą ir užtikrinti darbuotojų saugumą. „Įmonės pakeitė darbo organizavimo principus, kontroliuoja judėjimą, darbo laiką ir net maisto pertraukas įmonės viduje. Neretai įmonės taiko 2 ar net 3 pamainų darbo principus, kai vienos pamainos darbuotojai visiškai nesusitinka su kitos pamainos darbuotojais,“ – komentuoja pašnekovas.

Prekybos sektorius turi būti itin lankstus, norėdamas prisitaikyti prie naujų ribojimų ir į juos laiku reaguoti. „Pradedant nuo priverstinio nebūtinųjų prekių parduotuvių uždarymo iki papildomų saugumo priemonių, tokių kaip privalomo atstumo išlaikymas, apribojimai automobilių aikštelėse, privalomo prekybos ploto užtikrinimas vienam klientui ir jų srautų kontrolė,“ – pastebi finansų ekspertas.

Darbuotojų nuomos įmonės, ypač teikiančios paslaugas tarp skirtingų šalių, taip pat iki šiol susiduria su dideliais sunkumais. Pavasario karantino metu apgyvendinimo veikla buvo sutrikdyta, todėl darbuotojus reikėjo saugiai transportuoti namo, tam buvo užsakomi net specialūs skrydžiai.

„Stresinei situacijai atslūgus įmonės vėl siuntė savo darbuotojus į objektus, tačiau susidūrė su kita problema: priverstine 2 savaičių izoliacija, tai didino įmonių kaštus,“ – išskiria E. Volskis, paminėdamas ir nekilnojamojo turto plėtojimo sektorių, kuris dėl ateities neapibrėžtumo irgi tapo vienas labiausiai pandemijos paveiktų.

Šių sunkumų sprendimas verslui buvo aktualus ne tik po pavasario karantino, bet ir dabar, mąstant, kaip ateityje pašalinti šios žiemos karantino padarinius.

Papildomas finansavimas ir finansų valdymas

Paklaustas, ko šiuo metu verslams reikia labiausiai, finansų ekspertas akcentuoja, kad dabar dažniausiai pritrūksta apyvartinių lėšų. „Karantino apribojimai padarė didelę įtaką daugumos įmonių pajamoms. Kai kurie verslai visiškai prarado pajamas, tačiau turėjo dengti einamąsias išlaidas: darbuotojų užmokesčius, patalpų nuomą ir panašiai. Dėl šios priežasties verslams reikalinga išorinė pagalba,“ – komentuoja pašnekovas. Jis priduria, kad visgi buvo ir tokių įmonių, kurių pardavimai išaugo, todėl papildomos lėšos reikalingos investiciniams projektams arba augančio užsakymų srauto finansavimui.

Pagrindinis klausimas išlieka, kaip verslai turėtų valdyti pinigų srautus ir kokių veiksmų imtis, kad padariniai nebūtų skaudūs. Finansų ekspertas pataria aktyviai komunikuoti su pagrindiniais kreditoriais pristatant realią įmonės mokumo būklę. „Jei įmonės mokėtinų sumų vėlavimo lygis yra išaugęs, reikia formuoti bent jau dalinio atsiskaitymo planus ir ieškoti papildomų pardavimo rinkų, kanalų, kurie padėtų atstatyti pajamų srautus“, – tikina E. Volskis, pridurdamas, kad turint aiškų veiklos planą galima kreiptis ir į išorinius kreditorius, kurie gali kompensuoti laikiną pajamų trūkumą.

Kada apsimoka toliau tęsti veiklą?

Ko gero, daugeliui verslininkų kirba klausimas, ar tikrai verta ir yra protinga skolintis šiuo metu. Karantinas dar nesibaigia, tad verslai yra nežinioje. Galbūt vietoj papildomo finansavimo ieškojimo mažiau padarinių sukeltų veiklos sustabdymas? Finansų ekspertas tikina, kad veiklos stabdymas nerekomenduojamas, kol išlaikomas įmonės mokumas, tačiau veiklos adaptacija atsižvelgiant į pasikeitusias rinkos sąlygas yra būtina. Tai padės lengviau atsitiesti, be to, kreditoriai taip pat palankiau žiūri į verslus, kurie turi sudarę tolesnį veiksmų planą.

Volskis atkreipia dėmesį, kad net jei šiuo metu nėra reikalingas papildomas išorės finansavimas, verslams vertėtų pasitikrinti savo galimybes.

„Kreditoriai atlieka rizikos vertinimą ir gali pasakyti, kokią lėšų sumą turi galimybę pasiskolinti besikreipianti įmonė, pakomentuoti pagrindinius verslo rizikos veiksnius, įvertinti verslo plano stabilizavimo priemones, patarti verslo vystymo ar kitais klausimais,“ – pabrėžia finansų ekspertas, pridurdamas, kad dabar būtina pasinaudoti ir valstybės teikiama pagalba, kuri leidžia finansavimą gauti kur kas palankesnėmis nei standartinėmis rinkos sąlygomis.

Skaityti toliau

Verslas

Į Lietuvos kelius išvyko pasidabinę neužmirštuolėmis

kaunieciams.lt

Paskelbta

Minint ypatingą – 30 metų – Laisvės gynėjų dienos jubiliejų, autobusų vairuotojai į kelius išvyko pasipuošę neužmirštuolėmis. Taip parodydami jog istorija yra gyva, ją prisimena ir prisideda prie atminimo išsaugojimo.

„Kiekvieno iš mūsų pareiga nepamiršti svarbiausių praeities įvykių ir žmonių, kurie sumokėjo didžiausia kaina už tai, kad dabar būtume laisvi. Seguosi ir džiaugiuosi, kad kolegos bei patys keleiviai palaiko ir nepamiršta“, – pasakojo tarpmiestinių autobusų vairuotojas Rimas Pranckevičius.

Į Lietuvos kelius pasidabinę neužmirštuolėmis išvyko daugiau nei 200 „Kautros” autobusų vairuotojų.

Skaityti toliau
Naujienosprieš 12 val

Koronavirusas toliau mutuoja – kuri vakcina apsaugos geriausiai?

Šiuo metu daugelyje pasaulio šalių fiksuojami naujų koronaviruso mutacijų atvejai, o septyniose iš jų stebimas koronaviruso mutacijų plitimas. Tarp šių...

Greitos naujienosprieš 13 val

Sveikinimas grafikui Rimvydui Kepežinskui 65-mečio proga

2021 01 26 Šiandien grafikas, iliustruotojas, Vilniaus dailės akademijos profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Rimvydas Kepežinskas švenčia...

Greitos naujienosprieš 14 val

Dosjė: aplinkos ministro susitikimai su pavaldžių įstaigų vadovais

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas nuo savo kadencijos pradžios susitiko su visų 13 ministerijai pavaldžių įstaigų vadovais. Dviejų iš jų –...

Greitos naujienosprieš 15 val

„CAS 2021“ visą pasaulį ragina susivienyti prisitaikant prie klimato kaitos

2021 01 25 Pirmadienį 15 val. Lietuvos laiku prasideda pirmasis pasaulio lyderių, valstybių atstovų, nevyriausybinių ir kitų organizacijų susitikimas (CAS...

Greitos naujienosprieš 15 val

„Lexus“ vairuotojui surašytas ne vienas administracinio nusižengimo protokolas

2021 01 25 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių kuopos pareigūnai, siekdami užtikrinti saugumą kelyje, praėjusią...

Greitos naujienosprieš 15 val

VRM: atvykti į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių leista beveik 792 Baltarusijos piliečiams

Sausio 25 d. duomenimis vidaus reikalų ministro įsakymu yra išduoti 792 leidimai Baltarusijos piliečiams atvykti į Lietuvos Respubliką ypatingais humanitariniais...

Greitos naujienosprieš 15 val

Pretenduoti į „Google“ skiriamą paramą kviečia ir Lietuvos kultūros bei meno atstovus

Technologijų kompanija „Google“ paskelbė programos „Google.org Impact Challenge“ kvietimą, skirtą Vidurio ir Rytų Europos šalims. Pagal šią iniciatyvą 2 mln....

Greitos naujienosprieš 16 val

VESK: karantiną pratęsti siūloma iki vasario 28 dienos

Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija (VESK) nusprendė Vyriausybei siūlyti tęsti karantiną nuo vasario 1 dienos iki vasario 28 dienos. Vyriausybė sprendimą...

Greitos naujienosprieš 16 val

Nuo COVID-19 bus vakcinuojama daugiau darbuotojų ir savanorių, turinčių sąlytį su pacientais ir rizikos grupės asmenimis

2021 01 25 Atsižvelgiant į ekspertų ir Vyriausybės rekomendacijas bei siekiant apsaugoti didžiausią riziką užsikrėsti koronavirusu (COVID-19) turinčius gyventojus, sveikatos...

Greitos naujienosprieš 16 val

Vaikų dienos centrams – 1,6 mln. eurų

2021 01 25 Jau šią savaitę savivaldybes pasieks vaikų dienos centrams skirtas finansavimas. Visoje šalyje veikiantiems 425 vaikų dienos centrams,...

Skaitomiausi