Connect with us

Sveikata

KTU doc. V. Kaunelienė: viskas apie sergančio namo sindromą

Paskelbta

Patalpų oro kokybė yra vienas pagrindinių sveikatą lemiančių veiksnių, mat patalpose praleidžiame apie 80–90 proc. laiko. Remiantis mokslininkų atliekamais tyrimais, sveikatai kenkia net ir iki šiol sveikomis laikytos statybinės medžiagos. O didžiausią neigiamą įtaką žmogaus organizmui daro lakūs organiniai junginiai (LOJ, PLOJ), kurie išsiskiria praktiškai iš visų statybinių žaliavų.

KTU Aplinkosaugos technologijos katedros docentės Violetos Kaunelienės teigimu, patalpose yra labai daug įvairių statybinių medžiagų, kurios daro įtaką orui patalpose. Kartais taršos šaltinis gali slypėti ten, kur visai nesitikime. Tarkime, natūrali mediena, kuri tradiciškai laikoma „švaria, nes yra natūrali, išties išskiria nemažai medžiagų, kurios veikia mūsų sveikatą.
„Terpenai, kurie ir suteikia medienai būdingą malonų kvapą, mažomis dozėmis žmogui yra naudingi ir, kaip ir kitų augalų išskiriamos aromatinės medžiagos, yra naudojami aromaterapijoje, tačiau didelės koncentracijos gali būti žalingos. Dar didesnė problema yra ne patys terpenai, bet jų reakcijos su ozonu. Be to, pastarieji tolimesnėse reakcijose virsta kietosiomis dalelėmis, kurios yra labai smulkios ir gali lengvai skverbtis į mūsų kvėpavimo takus.

Ne mažesnė problema yra ir lakūs organiniai junginiai (LOJ), kurie išsiskiria iš praktiškai visų statybinių medžiagų. Daugeliu atvejų tai gamyboje naudoti tirpikliai. Ypač didelėmis LOJ emisijomis pasižymi kiliminė danga, linoleumas, izoliacinė puta, medienos drožlių plokštė, PVC grindų ir sienų dangos, laminuotos grindys. Dauguma LOJ yra toksiškos, netgi vėžį sukeliančios medžiagos“, – sako V. Kaunelienė.

Docentės teigimu, statybinėse medžiagose esantys pusiau lakūs organiniai junginiai (PLOJ) – plastifikatoriai, pvz., ftalatai ir antipirenai, t.y., degumą mažinančios medžiagos, priskiriami endokrininę sistemą ardančių medžiagų grupei. PLOJ poveikis gali pasireikšti nutukimu, antro tipo diabetu, endokrininių liaukų vėžiniais susirgimais bei reprodukcinės sistemos sutrikimais. Kalifornijoje, aptikus antirpirentus motinos piene bei kūdikių kraujyje, šių medžiagų naudojimas statybinėse medžiagos ženkliai sumažintas, balduose – išvis atsisakyta.

„Pastaraisiais dešimtmečiais atsirado nauja sąvoka – sergančio namo sindromas (SNS). Tai savijautos pablogėjimas, pasireiškiantis nuovargiu, galvos skausmu, svaigimu, koncentracijos stoka, pykinimu, alerginėmis reakcijomis ir kt., susijęs su buvimu pastate. Šie simptomai išnyksta po keleto valandų išėjus ir pastato. SNS sukelia lakūs organiniai junginiai patalpų ore, kurie didžiąja dalimi yra iš statybinių medžiagų. Nuo to apsisaugoti pirmiausiai padės medžiagų pasirinkimas būstui ar jo remontui. Paprasčiausias būdas jas atskirti – atkreipti dėmesį į eko ženklinimą. Tačiau nereikia manyti, kad įsigiję mažiausias emisijų vertes turinčias medžiagas, vandens pagrindu pagamintus dažus ar lakus, galime būti užtikrinti, kad oras mūsų namuose nebus užterštas. Net ir ekologiškiausios medžiagos vis tiek išskirs tam tikrą kiekį teršalų“, – atkreipia dėmesį V. Kaunelienė.

Mokslininkės nuomone, labai svarbu naujai pastatytas ar suremontuotas patalpas gerai vėdinti, vengti jose būti. Nustatyta, kad oro užterštumas naujame name ženkliai sumažėja per pirmus 6 mėnesius, o praėjus maždaug 1,5 metų jau nelabai skiriasi nuo senesnių namų. Vėdinant patalpas svarbu įsitikinti, ar lauko oras yra pakankamai švarus. Esant užterštam orui problemą galima padidinti.

„Vėdinti patalpas patartina anksti ryte – tuomet būna mažiausias oro užterštumas dėl transporto ar kieto kuro deginimo. Naujuose namuose, kuriuose yra įrengta priverstinė mechaninė ventiliacija, svarbu ją sureguliuoti taip, kad oro apykaita būtų pakankama, t.y., kad oro kaitos koeficientas būtų ne mažesnis kaip 0,5 karto per valandą. Mūsų atlikti tyrimai naujuose, energetiškai efektyviuose namuose Lietuvoje parodė, kad gyventojai neretai kreipia per mažai dėmesio į ventiliacinės sistemos parametrus. Tiesa, svarbu nuolat valyti dulkes, kad jos neturėtų galimybės vėl pakilti ir patekti į mūsų kvėpavimo takus. Beje, ftalatai, antiprirenai kaip tik ir kaupiasi dulkėse. Reikia nepamiršti, kad kambariniai augalai gerai valo orą nuo lakių organinių junginių. NASA net yra parengusi rekomendacijas, kokius augalus vertėtų rinktis oro valymui. Tačiau tam, kad būtų pasiektas ženklus efektas, augalų turi būti gana daug. Tuo tikslu patalpose, ypač biuruose, įrengiamos žaliosios sienos. Jas turėti savo namuose taip pat rekomenduoju“, – teigia V. Kaunelienė.

statybunaujienos.lt informacija

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiams – proga nemokamai išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą

Paskelbta

Kauno apskrities viešoji biblioteka kartu su Startwalking.lt treneriais kiekvieną rugpjūčio trečiadienį (5, 12, 19, 26 d.) 18 val. kviečia į šiaurietiško ėjimo treniruotes Ąžuolyne.

Treneriai siekia paneigti mitą, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas tik senjorams. Toks ėjimas tinka bet kokiai amžiaus grupei, tai ypač naudingas ir universalus laisvalaikio leidimo būdas visai šeimai. Jis teikia galimybę sustiprinti raumenis, pagerinti savijautą, pabūti gryname ore, pasigrožėti gamta ir turiningai praleisti laisvalaikį su draugais.

„Lyginant su įprastu vaikščiojimu, šiaurietiško ėjimo metu kalorijų sąnaudos padidėja iki 46 proc., nes į darbą įsijungia ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Be to, sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, judesių koordinaciją, tobulina laikyseną ir pusiausvyrą“, – šiaurietiško ėjimo privalumus vardija R. Žeimys.

Susitikimo vieta – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2, lauke prie įėjimo į biblioteką. Lazdomis ir dezinfekavimo priemonėmis pasirūpins organizatoriai, o dalyviai turėtų pasirūpinti patogiais rūbais ir gera nuotaika bei nepamiršti laikytis saugių atstumų.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Atgavusi regėjimą Kauno klinikų pacientė džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe

Paskelbta

Laimutė puikiai pamena laikotarpį, kai dar prieš kelerius metus ji kentė stiprų akies skausmą ir su viltimi laukė donorinės ragenos bei jos transplantacijos. „Buvo laikotarpis, kai regėjimas taip nusilpo, kad nebegalėjau skaityti, žiūrėti televizoriaus ar perskaityti žinutės telefone, – sako raseiniškė. – Po ragenos transplantacijos mano gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo.“

Po anksčiau atliktos kataraktos operacijos moteriai progresavo ragenos liga – pūslinė keratopatija. Po operacijos matymas operuota akimi nepagerėjo, o progresuojant ligai atsirado stiprus akies skausmas. „Vėliau, kai mane gydė Kauno klinikų akių ligų gydytoja dr. Rima Boguševičienė, po atliktų tyrimų buvo nuspręsta, kad man būtina atlikti ragenos transplantacijos operaciją“, –   prisimena pacientė Laimutė.

„Pacientei laukiant donorinės ragenos ir nepakeliant varginančio skausmo teko nešioti gydomąjį kontaktinį lęšį, reguliariai lašinti vaistus ir gerti medikamentus nuo skausmo“, – pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Moteriai ragenos persodinimo operacijos prireikė dėl vidinio ragenos sluoksnio pažeidimo ir ligos progresavimo. „Laimutė buvo pirmoji pacientė, kuriai tuomet Kauno klinikose buvo taikyta nauja metodika – endotelinė keratoplastika. Jai buvo pakeista ne visa ragena, o tik pažeista jos dalis, – aiškina akių ligų gydytoja. – Tuo metu ragenos liga greitai progresavo ir jau buvo beapimanti visus ragenos sluoksnius. Operaciją atlikome laiku ir pavyko išvengti sudėtingesnės bei ilgesnio pooperacinio gijimo reikalaujančios kiaurinės keratoplastikos operacijos.“

Pasak Akių ligų klinikos vadovės, ragenos persodinimo operacija pavyko puikiai. „Džiaugėmės, jog pooperacinė eiga buvo gerokai  sklandesne. Gera buvo stebėti, kai moters regėjimas palaipsniui gerėjo. Ji pavyzdingai laikėsi visų rekomendacijų ir iki šiol reguliariai atvyksta pasitikrinti. Paskutinės konsultacijos metu be galo džiaugiamės operacijos rezultatais.“

Rageninis aklumas – tai trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga ragenos ar jos sluoksnių persodinimo operacija. Ragenos persodinimo operacija (kerotoplastika) – tai operacija, kurios metu pažeisti paciento ragenos audiniai pakeičiami sveikais donorinės ragenos audiniais.

Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Per metus Lietuvoje atliekama apie 40 ragenos persodinimo operacijų. Įsteigus pirmąjį Baltijos šalyse Akių donorinės medžiagos banką (Audinių banką), nuo 2001 metų Akių ligų klinikoje atlikta 450 ragenos persodinimo operacijų. 2019 metais Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atlikta 30 keratoplastikos operacijų. Laukiančių donorinės ragenos pacientų skaičius nemažėja. Vien Akių ligų klinikoje laukia 100 pacientų.

Informacija ir nuotrauka – Kauno klinikų

Skaityti toliau

Sveikata

COVID-19 ir psichologinė sveikata – kodėl turime ja rūpintis?

Paskelbta

Remiantis epidemiologiniais COVID-19 pandemijos Lietuvoje duomenimis, maždaug kas dešimtas sveikatos priežiūros specialistas buvo saviizoliacijoje dėl tiesioginio sąlyčio su infekcija užsikrėtusiais asmenimis, o maždaug 18 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 buvo medikai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė Nida Žemaitienė pabrėžia, kad sveikatos priežiūros darbuotojai ir farmacijos specialistai COVID-19 pandemijos laikotarpiu tapo itin pažeidžiami.  

„Natūralu, kad nauji, iki šiol nepatirti iššūkiai žmonių sveikatai daugiausiai gulė ant sveikatos priežiūros specialistų pečių. Todėl šiuo laikotarpiu medikams ir farmacijos specialistams teko dirbti padidintos rizikos sveikatai sąlygomis, nuolatos gilintis į besikeičiančią sveikatos ir gydymo informaciją, sparčiai mokytis naujų žinių bei įgūdžių. Juos, kaip ir kitus visuomenės narius, palietė su saviizoliacija susiję gyvenimo pokyčiai, nerimas dėl padidėjusios grėsmės savo ir šeimos narių sveikatai bei kiti pandemijos sukelti pokyčiai“, – teigia prof. N. Žemaitienė.

Anksčiau nei Lietuva su COVID-19 pandemija susidūrusių šalių patirtis rodo, kad rūpestis sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų savijauta bei sveikata yra ypatingai svarbūs.

„Gera sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinė savijauta teigiamai veikia pacientus, padeda konstruktyviai spręsti profesinius sunkumus ir saugo nuo profesinio perdegimo, – sako prof. N. Žemaitienė. – Deja, tyrimai rodo, kad ir prieš šią pandemiją nemaža dalis sveikatos sektoriuje dirbančių specialistų jau buvo susidūrę su perdegimu, o ši situacija jų psichologinei sveikatai iškėlė dar papildomų ir nepažįstamų iššūkių“.

Siekdami įsigilinti į kovos su COVID-19 linijose atsidūrusių sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinę savijautą ir traumuojantį pokyčių poveikį jų psichologinei sveikatai, LSMU mokslininkai atlieka tyrimą apie pandemijos metu patirtus darbo iššūkius, savijautą ir psichologinės pagalbos poreikius. Mokslinio tyrimo vadovė prof. N. Žemaitienė sako, kad šie duomenys svarbūs, siekiant pasirengti galimiems panašaus pobūdžio iššūkiams ateityje ir tinkamai pasirūpinant sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų psichologine savijauta bei gerove.

LSMU mokslininkų komanda tyrimo metu apklaus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojus ir farmacijos specialistus, siekdami išsiaiškinti, kas galėtų jiems padėti kovoje su galima antrąja COVID-19 banga arba kitais panašiais infekcijų protrūkiais.

Tyrimo rezultatai bus panaudoti planuojant priemones, skirtas mažinant neigiamas pasekmes sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinei savijautai ir sveikatai. Taip pat mokslininkai pateiks rekomendacijas minėtų specialistų sveikatos išsaugojimui, profesinio perdegimo prevencijai ir pagalbos prieinamumo užtikrinimui.

LSMU komunikacijos skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi