Connect with us

Sveikata

Krūtų mamografijos tyrimas su nauju skaitmeniniu mamografu

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Skubame pranešti, kad Dainavos ir Šančių padaliniuose yra laisvų talonų mamografijos tyrimams, kurie atliekami naujausiu ITALRAY MAMMOGRAPH FFDM (Italija) skaitmeniniu mamografu. Gamintojas – plačiai žinoma Italų kompanija ITALRAY, besispecializuojanti mamografų, kuriuose taikomos tiek skaitmeninės, tiek modernesnės tomosintezės technologijos.

Mamografijos tyrimas leidžia aptikti:

  • krūties vėžį, kurio dar negalima pajusti ar apčiuopti
  • įvairius krūties pakitimus – cistas, riebalines sankaupas, kalcinatus bei įvairaus pobūdžio navikus ar mažus mazgelius (iki kelių milimetrų dydžio).

Mamografijos procedūra nėra skausminga.

PRIMENAME, kad kartą per 2 metus nemokamai atliekame skaitmeninės mamografijos tyrimą ir jo įvertinimą:

  • moterims nuo 50 iki 69 metų
  • draustoms privalomuoju sveikatos draudimu
  • turinčioms šeimos gydytojo siuntimą (forma F027/a)

Plačiau apie mamografijos tyrimą https://kaunopoliklinika.lt/skaitmenine-mamografija/

Registracija:

Dainavos padalinys (Pramonės pr. 31) tel. (8 37) 403 900

Šančių padalinys (A.Juozapavičiaus pr. 72), tel. (8 37) 342 167

arba internetu https://kaunopoliklinika.lt/registracija/

Nedelskite – aplenkite ligą!

 

Plačiaus: https://kaunopoliklinika.lt/2020/09/28/krutu-mamografijos-tyrimas-su-nauju-skaitmeniniu-mamografu/

Skaityti toliau
Advertisement

Sportas

Krepšinio legendai Valdemarui Chomičiui prireikė medikų pagalbos: „Kenčiau didžiulį skausmą“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Legendinis Lietuvos krepšininkas Valdemaras Chomičius apsisprendė grįžti į krepšinį ir vos prieš kelias dienas išvyko treniruoti garsiojo Ukrainos flagmano Kijevo „Budivelnyk“. Tačiau prieš pat kelionę krepšinio legendai prireikė gydytojų pagalbos.

Valdemaras Chomičius prisipažino ilgą laiką gyvenantis su kojų sąnarių skausmu. „Tai tarsi profesinė liga, persekiojanti daugelį profesionalių sportininkų. Mano sąnariai yra išdilę, todėl judėjimas kelia skausmą. Reikalinga operacija“, – pasakojo jis.

Aktyvų gyvenimo būdą gyvenantis Valdemaras Chomičius tarsi susigyveno su jį nuolat lydinčiu skausmu. Kad kojų sąnariai būtų mažiau apkrauti, teko rinktis tokias sporto šakas, kurios keltų kuo mažiau diskomforto. „Mano sportas dabar yra plaukimas, nardymas, važiavimas dviračiu. Teko atsisakyti teniso. Buvau grįžęs žaisti krepšinį, tačiau trumpam, nes per didelis sąnarių darbas sukeldavo didžiulį skausmą“, – sakė buvęs krepšininkas.

Progresuojantis abiejų kelių sąnarių skausmas privertė Valdemarą Chomičių ieškoti pagalbos. „Pasirašius sutartį su Kijevo krepšinio klubu supratau, kad negaliu daugiau delsti, nes nežinau, kas gali nutikti krepšinio aikštelėje. Kolegų rekomendacijos mane nuvedė pas ortopedą -traumatologą Aurimą Širką, dirbantį plastinės rekonstrukcijos ir chirurgijos klinikoje „Fi Clinica“, – sakė jis.

Gydytojas ortopedas – traumatologas Aurimas Širka krepšinio legendos nuogąstavimus patvirtino – operacija reikalinga, tačiau, dėl susiklosčiusių aplinkybių ir esant poreikiui skubiai išvykti į užsienį tęsti tolesnę trenerio karjerą, pasirinktas greitą efektą duodantis konservatyvus gydymas – vienkartinės didelės koncentracijos hialurono rūgšties injekcijos į kelio sąnarius.

Pasak gydytojo, hialurono rūgšties injekcijos į sąnarius paskirtis – atstatyti sąnarinio skysčio klampumą ir taip sumažinti uždegiminį procesą, skausmą ir pagerinti sąnario funkciją. Klinikoje po gydymo didelės koncentracijos hialurono rūgšties injekcijomis simptomų pagerėjimo požymiai pasireiškia jau pirmomis savaitėmis bei tęsiasi nuo pusmečio iki metų.

Ortopedas – traumatologas Aurimas Širka neslėpė – Valdemarui Chomičiui maždaug po pusmečio teks sugrįžti į kliniką naujai apžiūrai ir tolimesniam operaciniam kelių sąnarių gydymui. Tačiau kol kas krepšinio trenerio dideli sąnarių skausmai varginti neturėtų.

Praėjus kelioms valandoms po hialurono injekcijų, Valdemaras Chomičius pripažino, kad skausmas atlėgo. „Anksčiau jausdavau, kaip įsitempę mano kelių raiščiai, o dabar dingo tas nemalonus tempimo jausmas. O svarbiausia – stipriai sumažėjo skausmas“, – džiaugėsi jis.
Kelių sąnarių skausmus kenčiantiems žmonėms gydytojas Aurimas Širka patarė kuo daugiau judėti. „Gali atrodyti neįtikėtina, tačiau reguliarus judėjimas gali sumažinti skausmą. Geriausiai rinktis tokias fizinio aktyvumo veiklas, kurios mažiausiai apkrauna jau ir taip pažeistus sąnarius – tam labiausiai tinka važiavimas dviračiu, vaikščiojimas, plaukiojimas. Vaikščiojimas taip pat geras judėjimo būdas. Jei sunku surasti laiko, bus lengviau, jei planuosite savo veiklą. Užuot važiavę automobiliu ar autobusu, nedidelius atstumus stenkitės įveikti pėsčiomis“, – sakė jis. „Kelios priežastys, kodėl reikia judėti, net kai skauda sąnarius: judesių metu į sąnario ertmę padidėja išsiskiriančio sąnarinio skysčio, kuris sutepa ir svarbiausia maitina kremzlę, nes ji neturi kraujagyslių ir negauna mitybinių medžiagų iš sisteminės kraujotakos. Dėl fizinės veiklos taip pat stiprėja sąnarį supantys raumenys ir raiščiai, sąnarys tampa stabilesnis, sąnariui tenkantis krūvis sumažėja ir taip pristabdomas ligos progresavimas. Visa tai ypač svarbu ir po jau atliktų sąnarių endoprotezavimo operacijų, nes tokiu atveju dalis krūvio yra nukraunama nuo sąnario implantų bei kaulinių paviršių ir taip užtikrinamas ilgesnis implantų tarnavimo laikas. Sustiprėjus raumenims ir raiščiams, ilgiau išliksite judrūs ir ne taip greitai pavargsite. Svarbu paminėti, kad judant organizme išsiskiria gerinančios nuotaiką medžiagos, kurios tuo pačiu sumažiną ir skausmą, tad po mankštos pasijusite geriau net tik fizine prasme, bet ir emociškai“.

 

Skaityti toliau

Naujienos

Slyvos žiemai: džiovintos, marinuotos, kompote ir uogienėje su bruknėmis

kaunieciams.lt

Paskelbta

Slyvos paprastai nesulaukia tiek dėmesio ir šlovės kaip braškės, mėlynės, šilauogės ar avietės. Tačiau, pasak turgaus prekeivių, slyvas lietuviai labai mėgsta ir populiarumu joms nenusileidžia. Juolab, kad ir slyvų panaudojimo būdų tikrai daug.

Vėlyvųjų lietuviškų slyvų vis dar gausu ant turgaus prekystalių, o žmonės jas šiuo metu itin gausiai perka.

„Nors dabar slyvų gali nusipirkti vos ne ištisus metus, žmonės įpratę nuo seno rudenį įsigyti didesnius kiekius. Kas tiesiog valgo, kas džiovina, kas kompotus ir uogienes verda“, – pasakojo prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusiame Centriniame Kauno turguje prekiaujanti Vitalija.

Slyvas, kitaip nei daugelį kitų vasaros ir rudens gėrybių, labai paranku džiovinti. Džiovintos slyvos išlieka maistingos, turi gerą skonį ir taip jas labai patogu išlaikyti visą žiemą. Slyvos dėl savo skonio ir savybių išlaikyti formą labai tinka virti kompotams.

Dar vienas, galbūt šiek tiek mažiau žinomas būdas paruošti slyvas žiemai yra jų marinavimas. Ir be reikalo jis primirštas, nes rezultatas – labai gardus. Slyvos marinuojamos su actu ir įvairiais prieskoniais. Dažniausiai su gvazdikėliais, cinamonu, lauro lapais, kvapiaisiais pipirais. Taip paruoštos slyvos labai tinka su kepta mėsa – ypač su vištiena, antiena.

Na ir, žinoma, uogienės. Jų variantų yra įvairių – ir vien slyvos, ir su kitais vaisiais ar uogomis. Klasika galima laikyti tarpusavyje ypač derantį slyvų ir šokolado receptą, populiaru virti slyvas su obuoliais ar kriaušėmis.

Yra ir įdomesnių variantų, pavyzdžiui, slyvos su bruknėmis. Apie šį derinį papasakojo jau minėta Vitalija, turguje prekiaujanti vaisiais ir daržovėmis.

„Įsikalbėjome kartą su pirkėja ir papasakojo, kad jai patiko slyvos su bruknėmis. Aš nusistebėjau, ar skanus čia toks derinys. Bet kai pabandžiau, galiu pasakyti, kad tikrai įdomus ir geras. Gaunasi tokia šiek tiek saldžiarūgštė, gaivi uogienė su įdomiu prieskoniu, kurį duoda bruknės“, – pasakojo pašnekovė.

Slyvos, beje, vertinamos ne tik dėl gero skonio. Jos – ypač maistingos, turi daug ląstelienos, išsiskiria mineralų ir antioksidantų gausa., taip pat ląstelienos ir antioksidantų. Laikoma, kad slyvose esantys elementai gali padėti sumažinti kai kurių lėtinių ligų tikimybę ir pagerinti širdies veiklą.

Slyvų ir bruknių uogienė

Ruošiant šią uogienę 1 kg bruknių, reikės 0,5 kg slyvų ir 1 stiklinės cukraus. Bruknes reikia išvirti atskirai su puse stiklinės cukraus. Nuluptas, be kauliukų ir perpus perpjautas slyvas taip pat reikia apvirti atskirai su likusiu cukrumi.

Į stiklainius bruknes ir slyvas reikia dėti sluoksniais, bet apatinis ir viršutinis sluoksniai turi būti bruknių. Stiklainius uždaryti prieš tai juos pakaitinus apie 10 min 80 laipsnių temperatūroje.

 

Skaityti toliau

Sveikata

Namuose užsiveisė kenkėjai: kaip jų atsikratyti

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai primena, kad atvėsus orams į namus plūsta įvairias ligas platinantys graužikai – pelės ir žiurkės. Dažniausios šių graužikų platinamos ligos yra leptospirozė, jersiniozė, pseudotuberkuliozė, hemoraginės karštinės su inkstų sindromu, tuliaremija ir kt.  Tačiau užkrečiamąsias ligas platina ir kiti namus mėgstantys kenkėjai, tokie kaip tarakonai ar skruzdėlės.

ULAC dezinfektologas Jonas Antanavičius atsako, kodėl svarbu ir kaip tinkamai atsikratyti namus užpuolusių kenkėjų.

Kaip atsikratyti pelių ir kitų graužikų?

Graužikams, kad išgyventų, reikia trijų dalykų: maisto, vandens ir priedangos. Todėl maisto šaltinio pašalinimas ir tvarkinga aplinka – pagrindinis žingsnis naikinant šiuos kenkėjus. Nesant maisto, graužikai žūva per 3–5 paras arba iškeliauja į kitas teritorijas ieškoti maisto bei tinkamų gyvenimo sąlygų. Visos šios priemonės padeda sumažinti graužikų buvimą, bet dėl spartaus jų vislumo neužtikrina graužikų populiacijos sumažinimo iki nepavojingo lygio. Todėl graužikų stebėjimas ir naikinimas turi būti sistemingai atliekamas, kad užtikrintume maisto produktų apsaugą, išvengtume neigiamo psichologinio poveikio, materialinių nuostolių, ir, svarbiausia, užkirstume kelią užkrečiamosioms ligoms plisti.

Graužikų naikinimui patalpų viduje gali būti naudojami įvairūs mechaniniai, automatiniai spąstai bei kitos necheminės priemonės. Veterinarijos vaistinėse gyventojai gali įsigyti ne profesionaliam graužikų naikinimui skirtų biocidinių produktų arba mechaninių priemonių (spąstų, gaudyklių, lipnių juostų suteptų klijais ir kt.).

Siekiant, kad graužikai nesiveistu, reikia imtis ir profilaktinių priemonių: tinkamai sandarinti patalpas, prižiūrėti buitinių atliekų surinkimo vietas, šalinti atliekas, tvarkyti rūsius t. y. pašalinti nereikalingus daiktus, savalaikiai valyti pagalbines patalpas, pasirūpinti teritorijos prie namų švara.

Jei patys bijote užsiveisusių kenkėjų ar norite būti užtikrinti dėl kokybės, rekomenduoju kreiptis į kenkėjų kontrolės įmonių specialistus, turinčius licencijas šiai veiklai – jie suteikia atliktų darbų garantiją. Šiam darbui jie parenka tinkamas chemines medžiagas, atsižvelgiant į patalpų pobūdį ir graužikų gausumą, jų teikiamos paslaugos yra efektyvios.

Ar galima graužikus atbaidyti ultragarsiniais prietaisais?

Galimybė graužikus atbaidyti ultragarsu egzistuoja tik teoriškai. Daugybė mokslininkų tyrimais įrodyta, jog ultragarsinės atbaidymo sistemos yra trumpalaikės ir neveiksmingos.

Ar tarakonai platina užkrečiamąsias ligas? 

Iš šiukšlių ir kitų nešvarių vietų tarakonai gali mechaniškai pernešti tuberkuliozės, salmoneliozės, vidurių šiltinės, dizenterijos ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus, užteršti maistą savo išskyromis. Tarakonai gali sukelti alergijas.

Šie kenkėjai gali būti pernešami su drabužiais, dėžėmis, prekių maišais, augalais, maisto ir gėrimų kroviniais. Jie gali lengvai pereiti iš vieno pastato į kitą, kai nesandarios durys, yra plyšių sienose, taip pat per vėdinimo angas.

Kokiomis priemonėmis patys gyventojai gali naikinti užsiveisusius tarakonus bei kitus kenkėjus savo būstuose?

Gyventojai gali naikinti tarakonus ir kitus kenkėjus įsigiję parduotuvėse neprofesionaliam naudojimui skirtų cheminių preparatų ropojantiems vabzdžiams naikinti. Prieš atliekant tarakonų naikinimą, šias vietas reikia gerai išplauti muiluotu vandeniu. Purškiant ant nešvarių paviršių cheminių medžiagų veiksmingumas sumažėja. Jei tarakonų nėra daug, galima naudoti nechemines priemones (specialius klijus, feromonines gaudykles ir kt.).

Kuo pavojingos skruzdėlės? Kaip jas išnaikinti?

Skruzdėlių, ypač faraoninių, naikinimas reikalauja daug kantrybės ir laiko. Faraoninės skruzdėlės būtina naikinti vienu metu visose pastato patalpose. Būstuose faraoninės skruzdėlės gyvena sienose, už grindjuosčių, keramikinių plytelių, produktų ir atliekų taroje, įsikuria virtuvės balduose, tualetuose, produktų laikymo induose ir kitose vietose. Taip migruodamos per gyvenamąsias patalpas jos gali išnešioti helmintų kiaušinius, kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus.
Faraoninių skruzdėlių naikinimo būdai labai sudėtingi, nes jų lizdai dažnai būna sunkiai prieinamose vietose. Geriausias naikinimo metodas – sunaikinti lizdus. Apskaičiuojama, kad skruzdėles naikinančios medžiagos būtų tiek, kad ja mintančios skruzdėlės darbininkės žūtų ne iš karto, o tik po to, kai parneštu maistu pamaitins kitus šeimos narius, pirmiausiai pateles, todėl skruzdžių šeima išnyksta laipsniškai. Faraoninių skruzdėlių šeimą gali sudaryti šimtai tūkstančių individų, per metus ją gali papildyti 25–30 tūkst. skruzdėlių. Šeimos atsiskiria naujomis kolonijomis ir greitai užima pastato patalpas, patekusios per mažiausius tarpus, o vasarą – ir per išorines sienas. Pamažu jos gali paplisti ne tik dideliame pastate, bet ir ištisuose namų kvartaluose. Joms ypač patinka drėgnesnės ir šiltesnės vietos.

Faraoninių skruzdėlių naikinimą geriausiai atliks specialistai, jie parinks tinkamiausius pagal veikliąją medžiagą cheminius preparatus (insekticidus). Nepatariama faraoninių skruzdėlių naikinti purškiant insekticidus. Purškiant įprasta chemija tik dalis skruzdėlių sunaikinama, likusios lizde ima plisti po gretimas patalpas ir užkrėstumas po kurio laiko tampa tik dar didesnis.

Skruzdėles baido riešutmedžių, pomidorų, petražolių, pelynų, citrinų, tabako ir lauro lapai, actas, saulėgrąžų aliejus, tačiau šios liaudiškos priemonės nėra efektyvios, sunaikinama tik dalis skruzdėlių ir po kiek laiko jos dar gausiau išplinta.

Daugiau informacijos apie graužikų ir kitų kenkėjų naikinimą rasite čia.

Graužikų platinamų ligų prevencijos ir naikinimo metodines rekomendacijas rasite čia.

ULAC informacija

Skaityti toliau

Miestas

Medicinos technologijų sektoriaus žaidėjai Kaune: „Turime gerą vaizduotę ir ją nuolat laviname“

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Medicinos technologijų (MedTech) verslas yra vertinamas kaip vienas iš prioritetinių ir didelį potencialą turinčių sektorių Kaune. Potencialą šiam sektoriui plėtotis ir augti sukuria ne tik Kauno technologijų (KTU) bei Lietuvos sveikatos mokslų (LSMU) universitetai, bet ir čia jau veikiančių medicinos inovacijas kuriančių kompanijų sinergija, verslo ir mokslo partnerystės, Kaune gyvenantys talentingi specialistai. Vieni tokių – UAB „Vaizduotė“, suvienijusi inovatyvių technologijų vystytojus, šiuo metu dirbančius prie perspektyvių ne tik medicinos, bet ir gynybos srities technologijų.

Įmonės priešistorė prasidėjo nuo startuolių kūrėjų, daugiau kaip dešimtmetį dirbusių MedTech sektoriuje ir vysčiusių inovatyvias medicinos technologijas. Vienas tokių startuolių buvo UAB „Vittamed“ – kartu su prof. A. Ragausku ir komanda kurtos ir tobulintos neinvazinės neuro-diagnostikos technologijos. Vėliau sekė sėkmingai įgyvendintas ne vienas technologijų vystymo projektas, finansuotas Europos Komisijos, NASA, DLR (Vokietijos Kosmoso agentūros), atlikti klinikiniai tyrimai tiek Lietuvoje, tiek Skandinavijos šalyse, Šveicarijoje, JAV. Pagaliau, įmonei pritraukus 10 milijonų USD investiciją, jos valdymas  persikėlė į JAV, ji pervadinta į „Boston Neurosciences Inc.“, o sėkmės paskatinti lietuviai nusprendė imtis kitų įdomių projektų, kurių idėjos jau kuris laikas sukosi galvoje.

Inovacijų raktas – vaizduotė

„Nusprendėme UAB „Vaizduotė“ pasitelkti inovatyvių technologijų vystymui – juk vaizduotės tam tikrai reikia.  Komandos nariai atsinešė sukauptą ilgametę ne tik vadybinę, sertifikavimo, bet ir inžinerinę technologijų vystymo patirtį; tiek elektroninių sistemų (aparatinės ir programinės įrangos), tiek precizinės mechanikos, robotikos ir mechatronikos, sensorikos bei signalų apdorojimo kompleksiniais algoritmais, mašininio mokymosi ir panašias kompetencijas,“ – apie „Vaizduotės“ veiklos pradžią pasakoja jos vadovas Edvardas Satkauskas.

Pradėjusi kaip technologijų vystymo paslaugas teikianti įmonė su specializacija medicinos įrangos, jutiminių sistemų ir robotikos sprendimų kūrime, šiuo metu kompanija su partneriais vysto įdomias ir perspektyvias ne tik medicinines, bet ir gynybos srities technologijas.

Kaunas patraukia kompetencijomis ir išskirtine infrastruktūra

Paklaustas, kuo Kaunas yra palankus tokios krypties veikla užsiimančiam verslui, E. Satkauskas pirmiausia mini akademinius partnerius, turinčius kompetencijas, infrastruktūrą, suteikiančius išsilavinimą būsimiems (ir esamiems) darbuotojams: „Mūsų sritis reikalauja tarpdisciplininių technologinių bei medicininių kompetencijų, išskirtinės infrastruktūros. Kaune turime du stiprius universitetus – KTU ir LSMU, kurių prioritetinės mokslo bei technologijų vystymo kryptys puikiausiai atitinka mūsų įmonės poreikius. Be to, šios kompetencijos gimdo ir vis daugiau startuolių, kuriems savo ruožtu reikia daugiau paslaugų iš skirtingų industrijų (prototipavimo, laboratorinių tyrimų, klinikinių tyrimų, dizaino, medžiagų ir t. t.). Taip plečiantis visai ekosistemai miestas palaipsniui tampa vis geresne ir geresne vieta MedTech pramonei, kur koncentruojasi tikslinės kompetencijos. Manau, ši kryptis yra tikrai labai perspektyvi, kurianti didelę pridėtinę vertę tiek Kaunui, tiek visai Lietuvai“.

Platus projektų spektras

Kompanija gali kalbėti ne apie visas savo kuriamas technologijas – kai kurių užsienio klientams teikiamų technologijų vystymo paslaugų atskleisti negalima dėl konfidencialumo sutarčių. O tarp pristatomų pavyzdžių – futuristiškai skambantys projektai ir ambicingos inovacijos: pavyzdžiui, su partneriu UAB „Inovatyvi medicina“ kuriama robotinė sistema kraujagyslių chirurgijai, rinkoje teturinti vieną realų konkurentą (korporacija „Siemens“ jį pernai nupirko už 1,1 mlrd. EUR) ir dar kelias šiuo metu vystomas konkuruojančias technologijas.

„Mums kol kas puikiai sekasi, manome, kad einame teisingu keliu ir į šią technologiją investuojame tikrai daug,“ – šypsosi E. Satkauskas.

Kitas projektas – su UAB „Emplastrum“ kuriamas inovatyvus žvynelinės gydymui skirtas UV šviesos terapijos prietaisas – kokio rinkoje nėra. Bendradarbiaujant su Santaros klinikomis kuriamas išmanusis operacinio lauko apšvietimo sprendimas, 3D technologijomis gaminamų ortopedinių įtvarų technologija. Bendradarbiaujama ir su LSMU, MedTech startuoliais, kuriamos technologijos krašto apsaugos poreikiams.

MedTech inkubatorius

„Kas veda kompaniją į priekį? Tai, kas užkoduota jos pavadinime: vaizduotė, – tvirtina E. Satkauskas.

„Turime gerą vaizduotę ir ją nuolat laviname. Šiuo metu investuojame išties daug laiko ir lėšų į kuriamus prototipus, tad, natūralu, ateityje tikimės, kad jie pavirs produktais ir generuos solidžią grąžą“.

Komanda tiki, kad „Vaizduotės“ kuriamos technologijos taps ateities sėkmės istorijomis, kurios savo ruožtu paskatins naujų technologijų bei produktų vystymą. O pačią kompaniją regi kaip savotišką MedTech inkubatorių, kuriame gimsta inovatyvios technologijos, vėliau virstančios inovatyviais produktais rinkoje.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Įveikiant koronavirusą: savivaldybėse pradedama teikti daugiau nemokamų psichologinių konsultacijų gyventojams

kaunieciams.lt

Paskelbta

Startuoja svarbi naujovė: nuo šiol gyventojai, susidūrę su koronaviruso (COVID-19) situacijos sukeltu stresu, nerimu ir kitais psichologiniais sunkumais gali gauti nemokamą psichologų konsultaciją. Tokią pagalbą jau rugsėjo-spalio mėnesiais pradės teikti šalies savivaldybių visuomenės sveikatos biurai. Specialaus gydytojo siuntimo paslaugai gauti nereikia, pageidaujant konsultacija gali būti anoniminė.

Tam šiais metais skirta 1 mln. eurų, nuo kitų metų kasmet bus skiriama po 1,8 mln. eurų. Už šios programos įgyvendinimą atsakinga SAM.

Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, karantino metu buvo ypač stipriai išaugęs skaičius gyventojų, patiriančių nerimą, pyktį ar neviltį, siejamą su sveikatos būkle, asmenine finansine situacija, neapibrėžtumu. Nors šiuo metu situacija pagerėjo, bet vis dar reikalinga profesionalų pagalba, nes visuomenės psichikos būklė išlieka prasta.

„Natūralu, kad susiklosčius esamai situacijai žmonės jaučia didesnį nerimo, streso lygį dėl nežinomybės, pokyčių kasdieniame gyvenime, darbuose, santykiuose. Labai svarbu, kad žmonės gautų reikiamą pagalbą, net jei neserga konkrečia psichikos liga, laiku išspręstų aktualias psichologines problemas ir taip užkirstų kelią galimam sveikatos sutrikimui“, – sako ministras.

Lietuvos psichologų sąjungos (LPS) prezidentė Valija Šap džiaugiasi, kad savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose pradėję dirbti psichologai prisidės prie visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo, suteikiant žinių apie psichikos sveikatą, ugdant streso valdymo, emocijų atpažinimo, konfliktų valdymo įgūdžius, suteikiant emocinę paramą savitarpio pagalbos grupėse bei teikiant psichologines konsultacijas.

„Labai svarbu mokyti visuomenę kuo anksčiau atpažinti psichikos sunkumus ir drąsiai priimti psichologinę pagalbą tuos sunkumus sprendžiant“, – pabrėžia V. Šap.

Anot jos, būtina sudaryti galimybes tiek vaikams, tiek suaugusiems gauti reikalingą psichologinę pagalbą, kuri būtų teikiama pagal gyvenamą vietą ne tik psichikos sveikatos centruose, bet ir kitose įstaigose, pavyzdžiui, tose vietose, kur įprastai renkasi vietos bendruomenė.

Gyventojai galės nemokamai gauti iki 5 individualių anoniminių psichologo konsultacijų. Taip pat vyks grupiniai užsiėmimai apie streso ir konfliktų valdymą, emocijų atpažinimą, psichologinės konsultacijos asmenų grupėms. Numatyta, kad viena individuali konsultacija kainuos apie 30 eurų, o 1 valandos grupinė konsultacija ar užsiėmimas, kai dalyvauja 10 žmonių, – apie 60 eurų. Kaip minėta, tiek apmokės valstybė, žmogui konsultacijos nekainuos.

Norint gauti nemokamą psichologinę pagalbą, nereikia specialaus gydytojo siuntimo, reikia tik skambinti į artimiausią Visuomenės sveikatos biurą, užsiregistruoti ir atvykti sutartu laiku.

Svarbu pažymėti, kad paslaugos bus orientuotos į psichikos sveikatos stiprinimą ir prevenciją, o ne sutrikimų gydymą. Tai reiškia, kad šias nemokamas paslaugas gaus žmonės, kurie patirdami neigiamas koronaviruso pasekmes, ilgesnį laiką išgyvena stresą, nerimą, pyktį ir kitus neigiamus jausmus, tačiau jiems psichinis sutrikimas nėra diagnozuotas. Esant psichikos ir elgesio sutrikimams, kai žmogus nuolat dėl to bendrauja su gydytojais specialistais, jis toliau tęsia bendravimą ir gydymą įprasta tvarka, t. y. tokiu atveju gyventojas turėtų kreiptis į psichikos sveikatos centrą, prie kurio yra prisirašęs.

Paslaugos pradedamos teikti rugsėjo-spalio mėnesiais. Planuojama, kad paslaugos bus nuolatinės, kitais metais planuojama jas tęsti ir plėtoti. Ateinančią savaitę SAM pateiks visą informaciją, kokias paslaugas teiks kiekvienos Lietuvos savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, taip pat ir kontaktus.

Skaityti toliau

Sveikata

Spalis – pagyvenusių žmonių mėnuo! Renginiai senjorams Kauno miesto poliklinikoje

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Spalio mėnuo yra skirtas mūsų senjorams. Tad šiuo laikotarpiu Kauno miesto poliklinikoje bus organizuojami įvairūs renginiai, skirti pagyvenusiems žmonėms. Renginių metu senjorai turės puikią galimybę pasimankštinti, sudalyvauti relaksacijos seansuose, atlikti atminties testą bei sudalyvauti įvairiose paskaitose apie:

  • infekcinių ligų profilaktiką ir skiepus
  • senjorų burnos ir protezų priežiūrą
  • sveiką mitybą sergantiems lėtinėmis ligomis
  • sveiką mitybą vyresniame amžiuje ir kaip išvengti virškinimo sistemos sutrikimų
  • mitybos ypatumus vyresnio amžiaus žmonėms
  • kaip išvengti peršalimo susirgimų rudenį

The post Spalis – pagyvenusių žmonių mėnuo! Renginiai senjorams Kauno miesto poliklinikoje appeared first on KMP.

Plačiaus: https://kaunopoliklinika.lt/2020/09/24/spalis-pagyvenusiu-zmoniu-menuo-renginiai-senjorams-kauno-miesto-poliklinikoje/

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 10 min

VIVA stebėtojų taryboje – nauja narė

UAB Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA) stebėtojų taryboje darbą pradeda Aušra Vičkačkienė. LR Finansų ministerijos valstybės turto valdymo departamento direktorė...

Naujienosprieš 15 min

INFORMACIJA APIE KAUNO APYLINKĖS TEISMO DARBO ORGANIZAVIMĄ

Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. spalio 26 d. nutarimą „Dėl karantino kai kurių savivaldybių teritorijose paskelbimo“ pakeitimo, Teisėjų...

Politikaprieš 19 min

„Socialdarbiečiai“ skelbia moratoriumą – šimtą dienų siūlo nekritikuoti naujų valdančiųjų

Lietuvos socialdemokratų darbo partija trečiadienį pranešė skelbianti moratoriumą – šimtą dienų siūlo nekritikuoti naujų valdančiųjų. „Manau, kad tai labai logiška,...

Rajonasprieš 22 min

Puikus Kauno rajono jaunųjų rankininkų sezonas

Lietuvos rankinio federacijai pavyko sėkmingai užbaigti visas numatytas 2019/2020 m. sezono Lietuvos jaunimo, jaunių, jaunučių ir vaikų varžybas. Rankinis ir...

Miestasprieš 24 min

Kitais metais Kaune duris atvers naujas 3,5 mln. eurų vertės KTU multifunkcinis centras su visą parą veikiančia biblioteka

Sukurti aplinką profesiniam tobulėjimui, kur novatoriškos idėjos gimsta visą parą, o įvairūs technologiniai sprendimai ne tik įkvepia, bet ir pasitarnauja...

Naujienosprieš 27 min

Nuo trečiadienio – karantinas ir Kaune: įvedamos naujos priemonės, teks susitaikyti su ribojimais

Atsižvelgiant į kasdien kylančią koronavirusinės infekcijos plitimo kreivę bei prastėjančią epidemiologinę padėtį šalyje, greta kitų didžiųjų miestų nuo spalio 28...

Greitos naujienosprieš 43 min

Startuoja dvi naujos ES paramos priemonės verslui: bus kuriami ir sertifikuojami kovai su COVID-19 skirti produktai

Verslas kviečiamas pasinaudoti Europos Sąjungos investicijų parama ir įgyvendinti projektus, kuriais siekiama spręsti COVID-19 pandemijos sukeltas problemas. Ekonomikos ir inovacijų ministerija...

Greitos naujienosprieš 1 val

Praėjusią parą registruoti 776 koronaviruso atvejai

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja, kad per praėjusią parą Lietuvoje patvirtinti 776 koronavirusinės infekcijos (COVID-19) atvejai. 270 iš jų...

Greitos naujienosprieš 2 val

Tyrimų ataskaita: Baltijos jūra ir Kuršių marios neatitiko geros cheminės būklės

2020 10 28 Kuršių marios ir Baltijos jūra 2019-aisiais neatitiko geros cheminės būklės, kaip rodo Aplinkos apsaugos agentūros parengta ataskaita,...

Greitos naujienosprieš 2 val

Vyriausybė pritarė Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro steigimui

2020 10 28 Trečiadienį Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos parengtam projektui, kuriuo patvirtintas valstybės sprendimas steigti Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrą...

Skaitomiausi