Connect with us

Sveikata

Kristina Ušackienė: „Pozityvus mąstymas turi įtakos ne tik geresnei emocinei savijautai, bet ir fizinei žmogaus būklei“

Paskelbta

Viena iš psichologinės paramos ir konsultavimo centro steigėjų bei Lietuvos psichologų sąjungos narė Kristina Ušackienė teigia, kad „pozityvus mąstymas stiprina pasitikėjimą savimi, savo jėgomis, į nesėkmes leidžia pažiūrėti iš „čia ir dabar“ perspektyvos, nesuabsoliutinant ir netapatinant su nevykėliškumu.“

Psichologė Kristina Ušackienė mano, kad pozityvumas yra mąstymo būdas, padedantis remtis vidinėmis stiprybėmis, ieškoti potencialiai pozityvių išeičių, priimti nesėkmes ir neužstrigti ties jomis. Pozityviai mąstyti yra ne tas pats, kas sakyti „viskas bus gerai“, nes nežinoma, kaip bus. Tačiau galima pasirinkti ar stiklinę laikyti puspilne, ar apytušte, jei joje yra vandens iki pusės.

Kristina Ušackienė / Nuotrauka iš asmeninio archyvo

Minčių galia

Psichologė prisimena filosofo mintį: „Gyvenimo laimė priklauso nuo gerų minčių, kurias mąstome”. Ji pasakoja, kad mintys turi įtakos emocijoms, o emocijos – elgesiui. Galiausiai net tas pats asmuo analogiškoje situacijoje gali pasielgti visiškai kitaip dėl tuo metu vyravusios minties. Psichologė tai iliustravo vienu pasakojimu apie keltininką. „Keltininkui keliant per upę žmogų, šis jo klausia, kokie žmonės gyvena kitoje upės pusėje. Keltininkas jo paklausia, o kokie žmonės gyvena ten, iš kur jis keliauja. Žmogus atsako, jog pikti, melagiai ir tinginiai. Keltininkas pasakė, kad kitoje upės pusėje taip pat gyvena pikti, melagiai ir tinginiai. Kitąkart žmogui paklausus, kokie žmonės gyvena kitoje upės pusėje, keltininkas jo perklausia, o kokie žmonės gyvena ten, iš kur keliauji? Žmogus atsako, kad geraširdžiai, draugiški ir nuoširdūs. Keltininkas atsakė, kad kitoje pusėje sutiksi taip pat geraširdžius, draugiškus ir nuoširdžius.“

Kristina Ušackienė teigia, kad neigiamos mintys ateina ir praeina, tačiau kai mintis kažkuo patraukia, ji tampa mums svarbi, pradeda veikti minčių-emocijų-elgesio ratu. Būna minčių, kurias vadiname iracionaliomis. Tai mintys, kurios nėra tiesa ir trukdo, nes žmogus galvoja, kad tai yra tiesa. Pavyzdžiui: „aš niekam nerūpiu“, „esu bevertis“. Psichologė pataria, kad galime išmokti atpažinti tokias mintis, užrašyti jas ir pabandyti pakeisti racionalesnėmis. Pavyzdžiui, draugas neatsiliepė į mano skambutį, bet tai nereiškia, kad aš niekam nerūpiu. Galbūt jis negirdėjo ar buvo užsiėmęs juk paprastai perskambina, kai gali kalbėti.

Taip pat psichologė pabrėžia, kad neigiamos emocijos kyla tam tikrose situacijose. Svarbu jas įsisąmoninti, sieti su įvykiu ar dabarties momentu, bet nesuabsoliutinti. Emocijos pasižymi bangavimu, tad galime pasakyti sau: kad ir kaip sunku šiuo metu, bet tai praeis ir nesitęs amžinai.

Dabartinė pasaulio situacija – laikina

Nors gyvenimas po truputį grįžta į savas vėžias, tačiau vis dar kyla klausimas, kaip esant tokioms gyvenimo sąlygoms jaustis neatskirtiems nuo kitų. Pašnekovė atsako, kad tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, kai negalime aplankyti sergančių artimųjų, apkabinti mylimo žmogaus ar surengti pasibuvimo kartu su brangiais žmonėmis, jausti liūdesį ar vienišumo jausmą yra adekvatu ir vargu, ar to pavyks išvengti. Nepaisant to, palaikyti bendravimą, sumažinti atskirties jausmą labiau išnaudojamos išmaniosios technologijos, pasitelkiamas kūrybiškumas. „Manau, kad fizinis atstumas kelia įvairius jausmus, tačiau iš esmės yra nepajėgus nutraukti emocinio ryšio, kurį turime. Svarbu neprarasti vilties, kad tai laikina ir kad bus atrastos priemonės, skirtos suvaldyti virusą.“ – drąsina K. Ušackienė.

 „Tikiu, kad kiekvienoje, net ir pačioje sunkiausioje situacijoje yra išeitis, net jei tuo metu jos ir nematome. Saugus, atviras ryšys padeda į sunkumus pažvelgti naujai.“

Streso ir nerimo valdymas

Kiekvieną dieną susiduriame su stresu, tačiau dažnai jo net neatpažįstame ar nežinome, kaip su juo tvarkytis. Psichologė Kristina pasakoja, kad staigų nerimą ir stresą išduoda padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas. Labai svarbu pajutus stresą sureguliuoti širdies ritmą, sulėtinti kvėpavimą, kas padeda nuraminti mintis. „Galima tiesiog užsimerkti ir keletą kartų giliai pakvėpuoti. Tai daryti reikėtų lėtai, vienodu ritmu, įkvėpus nežymiai užlaikyti kvėpavimą, iškvėpti lėčiau (pvz., santykiu 2:4).  Vidiniu žvilgsniu sekant oro keliavimą, pastebėsime, kad įkvepiame vėsesnį orą, iškvepiame šiltesnį. Dėmesio koncentracija į kūno pojūčius padeda atitraukti mintis nuo negatyvių minčių. Iškvėpimo metu galima taikyti teigiamas frazes:„Aš esu ramus “, „Nusiraminsiu ir padarysiu, ką galiu“) arba pasitelkti vaizduotę – įsivaizduoti, kad esi tau saugioje aplinkoje. Esant galimybei, gali padėti sportas, pavyzdžiui bėgimas  ar greitas ėjimas.“ – pataria psichologė.

Kristina Ušackienė apie stresą kalba,  kaip apie mūsų kasdienio gyvenimo palydovą. Jis praneša apie gręsiantį pavojų, organizmas pasiruošia reaguoti, spręsti iškilusius sunkumus. Tokiu atveju stresas gali būti net naudingas. „Tačiau užsitęsęs stresas alina fizinius ir emocinius resursus, pradeda kenkti. Tyrimai rodo, kad žmogui įtaką daro ne pats stresas, o tai, ką asmuo galvoja apie jį. Jei žmogus stresą suvokia kaip signalą apie sunkumus ir ieško galimybių, kaip su tuo susidoroti, išsprendus problemas jis paprastai nepalieka neigiamų pasekmių“, – pasakoja psichologė.

Pozityvo kūrimo prasmė

Pašnekovė motyvuoja būti pozityviems, nes pozityvus mąstymas stiprina pasitikėjimą savimi, savo jėgomis, į nesėkmes leidžia pažiūrėti iš „čia ir dabar“ perspektyvos nesuabsoliutinant ir netapatinant su nevykėliškumu. Toks požiūris padeda į klaidas pasižiūrėti kaip į galimybę augti, kažko išmokti ir nebijoti bandyti dar kartą. Pozityvių minčių įsitvirtinimas pasąmonėje suteikia vidinių jėgų ir ryžto žmogui imtis veiklų. Teigiamas mąstymas turi įtakos ne tik geresnei emocinei savijautai, bet ir fizinei žmogaus būklei.

Kasdienybė žavi

Kristina Ušackienė teigia pastebėjusi, kad šiuo metu dalis žmonių negeba atrasti džiaugsmo ir gyvenimo žavesio paprastuose dalykuose. „Musė ir pačioje gražiausioje pievoje susiras mėšlo krūvą, ant kurios nutūps, o bitutė net ir didžiausioje mėšlo krūvoje suras kad ir mažiausią gėlytę“, – prisimena mėgstamą  posakį psichologė.

Anot Kristinos Ušackienės turėtume pastebėti gražius dalykus mūsų kasdienybėje ir gebėti jais pasigėrėti: „Pavyzdžiui, jei paklausime kito: „Kokia šiandien buvo mūsų kelionė į darbą?“, greičiausiai išgirsime atsakymą: „Kaip ir visada“. Bet kiekviena kelionė kartu gali būti ir vis kitokia. Galbūt šįryt medžiai buvo pasidabinę šerkšno sidabru ir leidau sau akimirką pasigrožėti. Galbūt sutikau seniai matytą draugą ar nusprendžiau eiti kitu keliu? Galiausiai gal alyvų žydėjimas sužadino prisiminimą, kaip vaikystėje ieškojome penkialapio žiedo?“

Taip pat psichologė teigia, kad kasdienybėje atrasti žavesį gali padėti tokios praktikos, kaip dėkingumo dienoraščio rašymas, dienos peržvalga, kai vienas iš užduodamų sau klausimų galėtų būti: „Kuo galim šiandien pasidžiaugti?“ ir „Kas mums šiandien pavyko?“

Skaityti toliau

Sveikata

Profesorė: „Miokardo infarktas – mirtina grėsmė, kurios galima išvengti“

Paskelbta

Lietuvoje miokardo infarktu per metus suserga apie 10 tūkst. žmonių, iš jų apie 1,5 tūkst. – darbingo amžiaus pacientai. Dažnai ši grėsminga liga pasiglemžia žmonių gyvybę arba turi negrįžtamų padarinių sveikatai. Pasak Lietuvos kardiologų draugijos prezidentės, profesorės Jelenos Čelutkienės, miokardo infarktas – liga, kurios galima išvengti. Vienas efektyviausių būdų – stebėti ir koreguoti rizikos veiksnius.

Profesorė J. Čelutkienė neabejoja, kad COVID-19 – pamoka tiek medikams, tiek pacientams, kuri paveiks miokardo infarkto susirgimų statistiką, ir tai išryškės artimiausiais mėnesiais. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė įsitikinusi, kad būtina plėsti ir stiprinti nuotolines paslaugas, ruošti daugiau slaugytojų ir išnaudoti jų potencialą. Taip būtų pasiruošiama galimai antrai pandemijos bangai.

Jeigu žmogaus cholesterolio kiekis kraujyje atitinka rekomenduojamą normą, ar tikimybė patirti miokardo infarktą yra didelė? Kokios dar priežastys tai lemia?

– Tikimybę patirti miokardo infarktą mes, kardiologai ir šeimos gydytojai, įvertiname pagal rizikos skaičiuoklę. Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje – vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Kai tikriname vidutinio amžiaus žmones Lietuvoje ir vertiname jų rizikos veiksnius, cholesterolis padidėjęs būna 90 proc. žmonių, kurie dalyvauja širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programoje, jos metu kasmet patikrinama apie 300 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Tačiau svarbu suprasti, kad cholesterolio norma dar nėra pakankamas rodiklis kalbant apie miokardo infarktą. Būtina fiksuoti ir kitus rizikos veiksnius, pavyzdžiui, aukštą kraujospūdį (siekia 50 proc.). Rekomenduojama, kad jis neviršytų 140/90 mmHg, idealiu atveju – 130/80 mmHg.

Taip pat pavojų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis kelia cukrinis diabetas, nutukimas. Tiesa, kai kurių miokardo infarkto rizikos veiksnių koreguoti negalime, pavyzdžiui, paveldimumo ir didėjančio žmogaus amžiaus.

Ar sumažinus cholesterolio kiekį iki rekomenduojamos normos miokardo infarkto tikimybė stipriai sumažėja? Galbūt galima įvertinti procentais?

– Kardiologams ir šeimos gydytojams svarbiausia ne bendras, o mažojo tankio cholesterolis, dar vadinamas „bloguoju“ cholesteroliu, kuris formuoja aterosklerozines plokšteles. Pas sveiką žmogų jis turėtų siekti ne daugiau kaip 3,0 mmol/l. Dažnai pacientų kraujyje randame 4,5 mmol/l. Pavyzdžiui, jei šį kiekį sumažiname 1 mmol/l, tikimybė susirgti miokardo infarktu sumenksta 23 proc. Jei sumažiname 2 mmol/l, rizika sumažėja net 50 proc.

Norėčiau paminėti, kad sveikesnis ir judresnis gyvenimo būdas gali būti tik papildoma prevencinė priemonė. Veiksmingiausias būdas sumažinti cholesterolio kiekį kraujyje, patvirtintas moksliniais tyrimais, – vaistų, mažinančių cholesterolio koncentraciją, taip vadinamų statinų, vartojimas. Tokie medikamentai išsiskiria tuo, kad stabilizuoja aterosklerozines plokšteles, ko negali užtikrinti kitos priemonės. Tuomet smarkiai sumažėja rizika, kad aterosklerozinė plokštelė įplyš. Tinkamas vaistų indikacijas turi nustatyti šeimos gydytojai ir kardiologai, atsižvelgdami į visumą pacientui būdingų rizikos veiksnių.

Kokias didžiausias pacientų daromas klaidas, susijusias su rizika patirti miokardo infarktą, pastebite?

– Daugiausia mitais apipinti cholesterolį mažinantys vaistai – statinai. Didžiausia pacientų klaida – įsitikinimas, kad tokie medikamentai yra kažkoks blogis. Žmonės nepagrįstai baiminasi pašalinio vaistų poveikio. Dažnai pacientai su statinais susieja įprastinius raumens skausmus ar virškinimo trakto sutrikimus. Ilgametė medikės patirtis rodo, kad neteisinga sieti šiuos pojūčius su vartojamais medikamentais.

Tokie vaistai ne žalingi, o atvirkščiai. Rizikos grupėje esantiems žmonėms statinai yra pagalbos priemonė gyventi kokybiškiau ir saugiau. Jie neleidžia ligai progresuoti, sumažina sveikatai grėsmingų atvejų skaičių ir pailgina žmogaus gyvenimo trukmę.

Lietuvos kardiologų draugijos nariai pastebi, kad kitose Vakarų Europos šalyse visuomenė drąsiau vartoja statinus. Tai vaizdžiai koreliuoja su statistika: tokiose valstybėse mirtingumas keturiskart mažesnis nei Lietuvoje.

Taip pat būtina įsisąmoninti, kad cholesterolį mažinantys vaistai negali sukelti priklausomybės.

Dar viena pacientų bėda – nežinojimas, kokia jiems asmeniškai normali cholesterolio norma. Svarbu suvokti, kad jos absoliutinti negalima. Dažniausiai žmogaus, kuris neturi rizikos veiksnių, gyvena sveiką gyvenimo būdą, tinkamas mažojo cholesterolio kiekis gali būti ir 3 mmol/l. Gerokai griežtesnė cholesterolio kontrolė būtina tiems, kurie yra persirgę miokardo infarktu arba serga cukriniu diabetu, turi kitų rizikos veiksnių. Jų norma – mažiau 1,4 mmol/l. Pacientams, kuriems buvo du ar daugiau miokardo infarktų, tikslinis cholesterolio kiekis kraujyje turi siekti vos 1 mmol/l.

Ar miokardo infarktų skaičius Lietuvoje per karantiną išaugo ar nepakito?

– Lietuvos kardiologų draugija ir Vilniaus universitetas šiuo metu kaip tik renka duomenis ir aiškinasi, kaip per karantiną pakito miokardo infarktų skaičius ir su tuo susijusių mirties atvejų skaičius. Tačiau apie tai kalbėti dar anksti – statistika paaiškės artimiausiais mėnesiais. Galiu tik pasakyti, kad per pandemiją akivaizdžiai sumažėjo su miokardo infarktu atvykstančiųjų į ligoninę skaičius. Galime daryti prielaidą, kad dėl to bus išaugęs mirties atvejų skaičius. Tikėtina, kad tokių atvejų daugiausia buvo balandį, kai visas pasaulis, o kartu ir sveikatos sistema, buvo labiausiai sustojęs.

Per koronaviruso infekcijos piką apskritai atrodė, kad egzistuoja tik vienintelė liga. Ar kardiologai pajuto mažesnį dėmesį širdies ligoms?

– Besikreipiančių dėl širdies ligų skaičius karantino metu smarkiai sumažėjo. Suteikta akivaizdžiai mažiau skubios pagalbos. Pacientus stengėmės konsultuoti telefonu, jiems išrašyti būtinų vaistų receptus, tačiau tai neatstojo įprastų konsultacijų apimties. Vylėmės, kad žmonės nesikreipia, nes drausmingai vartoja vaistus. Tačiau turime duomenų, kad širdies ligoms gydyti ar rizikos veiksniams sumažinti skirtų vaistų vartojimas per karantiną sumažėjo. Sustojo širdies ir kraujagyslių prevencijos programa.

Ko galėtume pasimokyti, jei ateitų antra pandemijos banga?

– Pirma koronaviruso infekcijos banga buvo pamoka, tikiuosi, išmokta, tiek medikams, tiek pacientams. Viliuosi, kad žmonės, prireikus skubios pagalbos, mažiau baiminsis atvykti į ligoninę. Svarbu suprasti, kad, prasidėjus miokardo infarktui, pacientui būtina per 4–6 valandas atverti užsikimšusią kraujagyslę. Kitu atveju įvyksta negrįžtami pokyčiai širdies raumenyje – jame formuojasi nekrozė, o po to – randas.

Žvelgiant į ateitį, būtina užtikrinti kokybiškesnes nuotolines paslaugas. Lietuvos kardiologų draugija ruošia projektą, kurį įgyvendindami dar labiau tobulinsime kardiologų įgūdžius, paruošime daugiau slaugytojų ir išnaudosime jų potencialą. Siekiame, kad jos galėtų sergančiam lėtinėmis ligomis koreguoti gydymą, išrašyti reikalingų vaistų, paaiškinti rizikos veiksnius.

Taip pat reikalingi patikimi e. sveikatos sprendimai. Būtina praplėsti nuotolinių paslaugų paketą. Turime galvoti, kokios priemonės užtikrintų kokybiškesnį nuotolinį konsultavimą. Pavyzdžiui, tai galėtų būti vaizdo kontaktas su pacientu. Labai naudinga praplėsti nuotolinės stebėsenos priemones: įtraukti įvairių signalų matavimus iš pacientų namų ir juos perduoti į duomenų centrą. Priimti technologinius sprendimus, kurie leistų nuotolinės konsultacijos metu matyti paciento kardiogramą, instrumentinių tyrimų vaizdus.

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Sveikata

Tyrimas rodo, kad Lietuvoje daugiausia suvartojama kardiologinių vaistų

Paskelbta

Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis pernai, kaip ir ankstesniais metais, daugiausia buvo kompensuota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų, rodo ligonių kasų atlikta analizė. Toliau eina virškinimo traktą, metabolizmą bei nervų sistemas veikiantys preparatai.

Naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistų atliktas tyrimas parodė, kad per ketverius metus – 2016-2019-aisiais – kompensuojamųjų vaistų vartojimas padidėjo apie 8 proc., kasmet – beveik po 3 procentus.

Tarp visų pernai suvartotų vaistų kompensuojamųjų dalis sudarė kiek daugiau nei pusę – 54 procentus. Širdį ir kraujagysles veikiančius kompensuojamuosius preparatus pernai kasdien vartojo šeši iš dešimties Lietuvos gyventojų, metabolizmą bei nervų sistemą – vienas iš dešimties. Iš PSDF buvo kompensuota 82 proc. kardiologinių, 36 proc. virškinimo bei 35 proc. nervų sistemas veikiančių preparatų.

Pernai per dieną 1000 Lietuvos gyventojų teko 632 vidutinės terapinės kompensuojamųjų vaistų  dozės, 2018 m. – 591, 2017 m. – 601, 2016 m. – 583.

Tyrimo duomenys taip pat rodo, kad pernai, palyginti su 2018 m., net 11 proc. padidėjo sudėtinių kompensuojamųjų vaistų, 3,7 proc. – kompensuojamųjų generinių vaistų vartojimas. Per ketverius metus šių preparatų vartojimas padidėjo apie 14,7 procento.

Kompensuojamųjų vaistų suvartojimo tyrimas buvo parengtas pagal 2016−2019 m. privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos „Sveidra” posistemio ir Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos pateiktais vaistų (tiek receptinių, tiek nereceptinių) suvartojimo duomenis. Vaistų suvartojimas buvo vertinamas remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos patvirtinta metodika. Visą tyrimą rasite ČIA.

Šiuo metu Kompensuojamųjų vaistų kainyne yra per 2 tūkst. vaistų. VLK duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus Lietuvos vaistinėse pernai iš viso sumokėta 325 mln. eurų. Didžioji dalis – 303 mln. eurų – šios sumos buvo padengta iš PSDF. Gyventojai kompensuojamųjų vaistų priemokoms iš viso išleido 22 mln. eurų – 17 mln. eurų mažiau nei 2018-aisiais.

Daugiausia priemokų praėjusiais metais gyventojams teko sumokėti įsigyjant kardiologinių vaistų – 13 mln. eurų, nervų sistemą veikiančių – 1,9 mln. eurų ir virškinimo traktą veikiančių vaistų – 1,6 mln. eurų.

Šiuo metu priemoka už kompensuojamojo vaisto pakuotę, kai vaistas kompensuojamas 100 proc., Lietuvoje negali viršyti 6,36 euro. Statistika rodo, kad šiais metais vidutiniškai vienas pacientas už receptą prisimoka iki 2,60 euro.

VLK ir SAM Spaudos tarnybos informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Kaunas stiprina COVID-19 prevenciją: profilaktiniai tyrimai – saugiklis prieš ligos plitimą ir paniką

Paskelbta

Aštrėjant epidemiologinei situacijai visoje šalyje ir Kaune, gyventojai raginami nepanikuoti ir imtis prevencinių veiksmų: kreiptis į Koronos karštąją liniją 1808 bei registruotis profilaktiniams tyrimams. Masiški tyrimai dėl COVID-19 padės užkirsti kelią galimoms koronaviruso grėsmėms ir apsaugos nuo infekcijos proveržio. Mobilusis patikrų punktas Kaune pasirengęs atlikti apie 600 tyrimų per dieną, tačiau ėminių kiekiai bus didinami pagal realų poreikį.

Ekstremali situacija šalyje tęsiasi ir tampa svariu argumentu, kol kas neleidžiančiu gyventojams atsipalaiduoti. Šiuo metu Kaune užfiksuoti 127 sergantieji koronavirusu, tačiau didėjantis susirgimų skaičius – ne vieta panikai.

„Didėjantis susirgimų skaičius nėra tiek grėsmingas, kiek pavojingas gali būti realios situacijos nežinojimas. Tik turėdami tikslius skaičius ir identifikavę kuo daugiau naujų susirgimo atvejų, galime rezultatyviai stabdyti viruso plitimą. Labai kviečiu kauniečius uoliau dalyvauti profilaktiniuose tyrimuose.

Fiksuojama nemažai besimptomių atvejų. Patirtis parodė, kad tikslūs tyrimų rezultatai neretai gaunami tik praėjus 3–4 paroms nuo inkubacinio periodo pradžios, todėl gyventojams, galimai kontaktavusiems su sergančiaisiais koronavirusu, visų pirma svarbiausia pasirūpinti preciziška saviizoliacija, o tik po to imtis tyrimų. Tai padės apsaugoti nuo užkrato namiškius, kaimynus, bendradarbius ir kitus artimos aplinkos žmones.

Mus reikia ne statistinių skaičių, o realių duomenų. Išlikime ir toliau atsakingi bei sąmoningi, padarydami viską, kad Kaunas būtų saugus, o kauniečiai jaustųsi ramūs“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Registracija, kaip įprastai, vyksta paskambinus į Koronos karštąją liniją trumpuoju telefono numeriu 1808. Kauno miesto gyventojai turi pasakyti frazę „kaunietis profilaktiniam ištyrimui“. Tyrimai gyventojams nemokami ir prieinami kiekvienam.

Mobilusis patikrų punktas Kaune įsikūręs miesto kempingo teritorijoje (Jonavos g. 51A). Vienu metu jame gali veikti iki trijų atskirų linijų. Jų veiklos apimtys nuolat koordinuojamos atitinkamai pagal registracijų kiekius.

Dėmesio renginių dalyviams 

Kaip paaiškėjo, naujausi COVID-19 atvejai Kauno mieste susiję su neseniai vykusiais viešais renginiais, kuriuose galėjo dalyvauti apie tūkstantis žmonių.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) specialistai pateikia rekomendacijas kauniečiams ir miesto svečiams, galėjusiems turėti sąlytį su asmenimis, kuriems nustatytas koronavirusas.

Suklusti turėtų tie, kurie rugpjūčio 3–6 dienomis lankėsi „Adform kiemelyje“ (Rotušės a. 20), taip pat čia vykusiame renginyje „Kitokie pasikalbėjimai su Egidijumi Dragūnu“.

Tokia informacija pateikta apibendrinus ir tiksliau nustačius maršrutus bei vietas, kur lankėsi ir dirbo užsikrėtusieji. Gauta duomenų, kad vienas jų taipogi rugpjūčio 4, 5 ir 8 dienomis dirbo restorane „Piano Piano“ (Rotušės a. 4).

NVSC atstovai informuoja, kad „Kitokių pasikalbėjimų“ renginio dalyviai, žiūrovai priskiriami prie mažos rizikos asmenų, nes vakaras vyko atviroje erdvėje. Jiems rekomenduojama sekti savo sveikatos būklę artimiausias 14 dienų ir kreiptis į Koronos karštąją liniją 1808 registruojantis profilaktiniam ištyrimui. Tai ypač svarbu pajutus peršalimo simptomus (sloga, gerklės skausmas, kosulys, karščiavimas, skonio ir kvapo praradimas).

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi