Connect with us

Mokslas

Koronaviruso paplitimas tarp mokinių nesiekia procento – ministras

BNS

Paskelbta

Koronaviruso (COVID-19) paplitimas tarp mokinių ir mokytojų nesiekia procento ir kol kas šalyje yra vienintelė mokykla, visa dirbanti nuotoliniu būdu, sako švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

Šiuo metu COVID-19 atvejai nustatyti 32 švietimo įstaigose – tai sudaro apie 2 proc. visų švietimo įstaigų, trečiadienį per nuotolinį Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdį pranešė A. Monkevičius.

„Užkratas nėra labai plačiai paplitęs, kol kas tai procento šimtųjų apimtyje nuo visos mokytojų ir mokinių populiacijos, pusėje savivaldybių yra tokių užkratų vienoje ar kitoje mokykloje“, – sakė ministras.

Iš viso švietimo sistemoje serga 48 žmonės: 38 vaikai (0,08 proc. visų mokinių), šeši pedagogai (0,01 proc.) ir keturi kiti darbuotojai.

Lietuvoje veikia 1850 švietimo įstaigų, kuriose mokosi apie 450 tūkst. įvairaus amžiaus mokinių, dirba 45 tūkst. pedagogų.

Lietuvoje yra vienintelė mokykla, Juodupės gimnazija Rokiškio rajone, kuri visa dirba nuotoliniu būdu. Pasak ministro, tai nedidelė mokykla, turinti apie 260 mokinių ir mokytojų.

„Dėl trijų atvejų – sergančių vieno pedagogo ir dviejų darbuotojų, jie ne mokykloje užsikrėtė – gimnazija priėmė sprendimą, kad visa mokykla tam tikram laiką dirbs nuotoliniu būdu“, – sakė ministras.

„Kiek tai truks, priklausys nuo to, kiek valdys tą situaciją mokykla su sveikatos specialistais, aš nemanau, kad tai truks labai ilgai, mokykla greit galės grįžti į normalų režimą, kai bus aišku, kiek paplitęs užkratas šitame židinyje“, – teigė A. Monkevičius.

Pristatydamas situaciją ministras teigė, kad dauguma mokyklų, kur nustatyti COVID-19 atvejai, dirba mišriai, derindamos įprastą ir nuotolinį mokymo būdus.

Nuotoliniu būdu dirba viena ikimokyklinio ugdymo grupė su 19 vaikų ir 24 mokyklų klasės, vidutiniškai klasėje – 21 mokinys. Nuotoliniu būdu mokosi ir viena profesinio mokymo grupė su dešimčia mokinių, dirba viena neformaliojo švietimo įstaiga. 160 pavienių mokinių šiuo metu taip pat mokosi nuotoliniu būdu.

Anot A. Monkevičius, dalis mokyklų, ypač didesnės, mažindamos mokinių kontaktus, dirba dviem pamainomis, taip pat vieną mokinių srautą savaitę ar dvi moko nuotoliniu būdu, kitą – įprastai, paskui jie apsikeičia.

Autorė Milena Andrukaitytė

Skaityti toliau

Mokslas

Į mokyklas grįžta vaikų klasės, kurios rudens pradžioje dėl COVID-19 mokėsi nuotoliniu būdu

Avatar

Paskelbta

Mokyklos, kuriose dėl COVID-19 pirmosiomis mokslo metų dienomis buvo nuotoliniu būdu besimokančių klasių, grįžta prie įprasto ugdymo proceso. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje nuotoliniu būdu mokomi tik mokiniai, kurie gyvena ne uostamiestyje, Alytaus Dzūkijos mokykloje, Raseinių Šaltinio progimnazijoje nuotoliniu būdu mokosi tik pavieniai mokiniai, Rokiškio r. Juodupės gimnazijoje į klases nuo šiandien grįžta pradinukai, kitos klasės dar tęs nuotolinį mokymą.

Iš viso į mokyklas grįžo apie 300 mokinių ir daugiau nei 20 pedagogų.

Šios dienos Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, serga 61 mokinys, 15 pedagogų, 11 kitų ugdymo įstaigų darbuotojų. Izoliacijoje esančių vaikų, mokinių, mokytojų ir kitų darbuotojų skaičius, negalutiniais duomenimis, – 1136 asmenys.

Visos mokyklos, kuriose yra nustatyti COVID-19 atvejai, šiuo metu dirba mišriai, derindamos kasdienį ir nuotolinį mokymo būdus. Nuotoliniu būdu ugdomos 46 ikimokyklinio ugdymo grupės, 31 bendrojo ugdymo klasė (vidutiniškai klasėje yra apie 24 mokinius), 1 profesinio mokymo grupė (10 mokinių), 270 pavienių mokinių.

Skaityti toliau

Mokslas

Kauno rajono pradinių klasių mokinių kūrybinių darbų – nuotraukų konkursas „Kas mano lėkštėje?“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Neveronių gimnazija – moderni, demokratiška mokykla, ugdanti kūrybingas ir atsakingas asmenybes. Kad jaunas žmogus laimingai gyventų, labai svarbu, kad jis augtų sveikas. Mokytis gyventi sveikai reikia pradėti nuo savo lėkštės. Ar tai, ką suvalgome, yra sveika?

Kovo mėnesio pradžioje paskelbtas Kauno rajono pradinių klasių mokinių kūrybinių darbų – nuotraukų konkursas „Kas mano lėkštėje?“ baigėsi.

Konkurse dalyvavo Šlienavos pagrindinės mokyklos, Akademijos mokyklos-darželio „Gilė“, Kulautuvos pagrindinės mokyklos, Neveronių, Čekiškės Prano Dovydaičio, Babtų gimnazijų pradinių klasių mokiniai.

Konkurso tikslas – skatinti mokinius rinktis sveikus maisto produktus, formuoti valgymo kultūrą. Organizatoriai sulaukė darbų, raginančių rinktis sveikus maisto produktus, džiaugėsi mokinių kūrybiškumu, kritiniu mąstymu, sumanumu, darbų estetiškumu.

Buvo pateikti 39 darbai, iš kurių 13 populiariausių panaudota kuriant 2021 m. kalendorių „Kas mano lėkštėje“.

Šis konkursas vykdytas kartu su Erasmus+ KA2 projekto „Healthy, Active Lifestyle“ („Sveikas, aktyvus gyvenimo būdas“) partneriais iš Ispanijos, Portugalijos, Suomijos, Turkijos, Italijos. Projekto partneriams bus pristatyta konkurso idėja ir išleistas kalendorius.

Dėkojame visiems dalyviams, kurie pažvelgė į sveiką maistą kūrybiškai, netradiciškai, visa tai įamžino nuotraukose ir dar kartą priminė, kad sveikata ir gera savijauta priklauso tik nuo mūsų pačių.

Konkurso organizatorės Kauno r. Neveronių gimnazijos pradinių klasių mokytojos Ligita Galicinienė, Rasa Kaušpėdienė, Irena Černiauskienė

Skaityti toliau

Mokslas

Bibliotekos iniciatyvos karantino metu bus pristatytos tarptautinėje konferencijoje

kaunieciams.lt

Paskelbta

Rugsėjo 22–25 d. vyks nuotolinė tarptautinė konferencija „Occupy Library“. Jos metu Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos kultūrinės veiklos vadybininkė Monika Straupytė pristatys bibliotekos iniciatyvas bendruomenei koronaviruso pandemijos metu.

Tarptautinėje konferencijoje „Occupy Library“ bus pristatytos inovatyvios Centrinės ir Rytų Europos, Juodosios jūros, Kaukazo ir Kaspijos jūros regionų bibliotekų idėjos. Konferencija kvies virtualiai dalintis gerąja patirtimi ir ieškoti būdų, kaip bibliotekos gali dar labiau įsitraukti į bendruomenę.

Konferencijoje bus pristatyta bibliotekos iniciatyva 3D spausdintuvais gaminti durų rankenų priedus, leidžiančius duris atidaryti ne plaštaka, o dilbiu, įsitraukimas į Robotikos mokyklos ir Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos iniciatyvą 3D spausdintuvu gaminti rėmelius apsauginiams medikų skydams bei knygų pristatymo į namus paslauga.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos pranešimas konferencijoje – vienintelis iš Lietuvos. Jis bus pristatytas rugsėjo 23 d. 16–17.30 val. vyksiančioje sesijoje.

Konferencija vyks anglų kalba. Daugiau informacijos apie ją galite rasti čia.

Konferencijos programa

Dalyvavimas konferencijoje nemokamas, užsiregistruoti galite čia.

Skaityti toliau

Mokslas

Sintetinės gyvybės kūrėjai renkasi vis naujus iššūkius

kaunieciams.lt

Paskelbta

Jei anksčiau buvo modifikuojama tai, ką sukūrė gamta, šiuo metu sintetinės biologijos srityje dirbantys mokslininkai bando sukurti gyvybę iš negyvų elementų nuo nulio. Pagrindinis jų tikslas – ne tik suprasti gyvojo pasaulio prigimtį, bet ir sukurti visiškai kontroliuojamas modelines sistemas, skirtas ligų tyrimui ir gydymui. Apie Vokietijos Molekulinės biologijos institute (IMB) vykdomus mokslinius tyrimus pasakoja mokslininkas Christopheris Dieteris Reinkemeieris. Jo atviroje paskaitoje dalyvauti kviečiame Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) rugsėjo 18-20 d. organizuojamo renginio „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ metu. 

Mainco Johaneso Gutenbergo universiteto miestelyje, Vokietijoje įsikūrusiame Molekulinės biologijos institute (IMB) vystomi biologijos, epigenetikos ir DNR redagavimo moksliniai tyrimai. Paklaustas apie pirmąją sintetinę gyvybę, IMB dirbantis tyrėjas Christopheris Dieteris Reinkemeieris tvirtina, kad tam iš dalies jau pritaikytos natūraliai gamtoje egzistuojančių bakterijų sistemos. Pavyzdžiui, genetiškai modifikuotos E. coli bakterijos gali skaidyti celiuliozę ir pagaminti įvairius žmonėms naudingus cheminius junginius, įskaitant ir dyzeliną.

Tačiau Christopheris ne tik domisi dirbtinės gyvybės kūrimu – jis ir pats prisideda prie šios mokslo srities vystymo. Kartu su mokslininkų komanda Christopheris sukūrė pirmąsias sintetines organeles. Jo vystoma technologija sutelkta į atskirų ląstelės dalių modifikavimą, leidžiantį naujomis funkcijomis papildyti ląsteles jų nepažeidžiant. Tai įgalins ne tik geriau pažinti baltymus jų natūralioje aplinkoje, bet ir baltymų inžinerijos srityje dirbantiems biologams suteiks galingą įrankį – platformą, kurioje pusiau sintetiniu būdu bus galima modifikuoti eukariotines sistemas. Dėl šios priežasties mokslininkai galės geriau suprasti atskirų ląstelės komponentų veikimą, jų tarpusavio sąveikas ir šias žinias pritaikyti bioinžinerijoje, pavyzdžiui, vakcinų ar vaistų kūrimui.

Sintetinės ląstelės kūrimas – svarbus mokslo žingsnis, pakeičiantis net požiūrį į gyvybės sąvoką. Christopheris sutinka, kad dirbant sintetinės biologijos srityje anksčiau ar vėliau iškyla etiniai klausimai, pavyzdžiui, kas gali atsitikti, kai žmogaus sukurta sintetinė gyvybė susitiks su natūraliu gamtos pasauliu? Tačiau, jo požiūriu, etinius klausimus tikslinga kelti kalbant apie technologijų taikymą, o  šiuo metu kuriami tik laboratoriniai įrankiai, skirti geriau suprasti ląstelės biologiją, ištirti jos fiziologines savybes ir koreguoti pažeidimus.

Biohakatono mentoriaus bioinformatiko, dr. Justo Dapkūno teigimu, Lietuvoje siauresne prasme sintetinė biologija naudojama kiekvienoje molekulinių gyvybės mokslų laboratorijoje tyrinėjant, kaip veikia gyvos sistemos. Be to, jau yranemažai fundamentalaus mokslo pasiekimų, kurie gali prisidėti prie sintetinės biologijos pažangos. „Visų pirma į galvą ateina čia atrasti ir tobulinami genų redagavimo įrankiai, kuriami nauji epigenomų tyrimo metodai, mikroskysčių tyrimai. Startuolis „Biomatter Designs“ siekia kompiuterinio modeliavimo būdu sukurti naujus, geresnius baltymus, kokių nėra gamtoje. Verti dėmesio ir Vilniaus universiteto studentų pasiekimai – iš tarptautinio sintetinės biologijos konkurso iGEM jie kasmet grįžta su medaliais“, – vardina dr. J. Dapkūnas.

Jo teigimu, šiuolaikiniai biologijos moksliniai tyrimai nevyksta be kompiuterinių metodų ir duomenų analizės, todėl būtina skatinti bendradarbiavimą ir apsikeitimą žiniomis tarp gyvybės mokslų atstovų ir informacinių technologijų žmonių: „Iš savo darbo patirties žinau, kad toks bendravimas gali būti labai sudėtingas, todėl turėdamas abiejų sričių patirties šiame biohakatone sutikau dalyvauti kaip mentorius“. Svarbiausiu biohakatono rezultatu dr. Justas Dapkūnas įvardina biologijos, medicinos ir informacinių technologijų srityse dirbančių žmonių su skirtingomis patirtimisbendradarbiavimą siekiant kartu išspręsti aktualias problemas.

Rugsėjį vyksiantis naujausių biomokslų srities pasiekimų ir informacinių technologijų (IT) sinergija pagrįstas tarptautinis renginys „Biohakatonas I Gyvybės kodas 2020“ apims pagrindines gyvybės mokslų industrijos temas, pavyzdžiui, personalizuota medicina, dirbtinio intelekto pritaikymo ir panaudojimo galimybės šiuolaikinėje medicinoje, visuomenės senėjimas, ligų diagnostika. Atsižvelgdami į susidariusią nepaprastąją situaciją visame pasaulyje, renginio organizatoriai dėmesį skirs ir COVID-19 iššūkiams.

„Biohakatonas – proga Lietuvos informacinių technologijų ir gyvybės mokslų industrijos talentams sukurti technologinius sprendimus ir inovacijas, kurios prisidės prie visuomenės gyvenimo kokybės gerinimo bei mokslo pažangos“, – sako MITA l.e.p. direktorius Gintas Kimtys.

Renginys organizuojamas pagal MITA įgyvendinamą projektą „Gyvybės mokslų industrijos plėtros skatinimas“, kuris yra finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis. Daugiau informacijos apie renginį čia.

Skaityti toliau

Mokslas

Kaip išlaikyti aštrų protą senatvėje: neuromokslininkas pataria laikytis sveikų smegenų „dietos“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Palaikant smegenų aktyvumą – dirbant kompiuteriu, žaidžiant žaidimus, užsiimant rankdarbiais ar bendraujant – galima sumažinti atminties praradimo riziką. Tai rodo „Mayo“ klinikos mokslininkų grupės tyrimas, praėjusiais metais publikuotas žurnale „Neurology“. Suprastėjusi atmintis signalizuoja pažinimo funkcijų sutrikimą, o tai gali būti ir demencijos ar Alzheimerio ligos pradžia, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tačiau įdarbinant smegenis įmanoma išlaikyti aštrų protą ir vyresniame amžiuje. Pasak tyrėjų, ir žmonės, kuriems daugiau nei 70-imt, gali pasiekti rezultatų.

JAV mokslininkai tyrimo metu išsiaiškino, kad naudojimasis kompiuteriu vidutiniame amžiuje (45-65m.) 48 proc. sumažina pažinimo funkcijų sutrikimo, mąstymo ir atminties problemų riziką. Šia veikla užsiimant vyresniems nei 66-erių metų žmonėms riziką sumažinti pavyko 30 proc.

„Pažintinių funkcijų susilpnėjimo riziką reikšmingai mažina socialinė veikla ir protinis aktyvumas. Šiemet vykusioje JAV Alzheimerio asociacijos tarptautinėje konferencijoje buvo paskelbta, jog privalomas išsilavinimas ir mokymo kokybė patikimai sumažina demencijos riziką. Niekada ne per anksti ir ne per vėlu imtis veiksmų, kad apgintume savo atmintį ir mąstymo sugebėjimus.

Neuromokslų žiniomis pagrįsta sveikų smegenų „dieta“ būtų tokia: fizinis aktyvumas, naujų dalykų mokymasis ir protinis aktyvumas, bendravimas, kokybiškas miegas, laikas savirefleksijai, žaidimams, darbas, rūpinimasis širdies ir kraujagyslių būkle atsisakant žalingų įpročių bei keičiant mitybą“, – sako Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Medicinos akademijos docentas, probleminio mokymo specialistas, Neuromokslų instituto Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas, gydytojas neurochirurgas dr. Kęstutis Skauminas.

Skaitmeniniai įgūdžiai – priešnuodis senėjimui

Galimybę įgyti skaitmeninių įgūdžių ir lavinti savo mąstymą suteikia projektas „Prisijungusi Lietuva“. Pasak jo organizatorių, nemokamuose skaitmeninio raštingumo mokymuose šalies bibliotekose dalyvavo beveik 60 tūkst. gyventojų.

„Didžioji dalis besimokiusiųjų yra vidutinio bei vyresnio amžiaus žmonės, kurių dauguma tebėra skaitmeninėje atskirtyje, ją ir siekiame sumažinti. Šiuose kursuose jie mokosi naujų dalykų, pažindinasi su skaitmenine erdve ir jos teikiamomis galimybėmis. Bet svarbiausia tai, kad po kursų žmonės pasikeičia – jie išeina ne tik įgiję skaitmeninių įgūdžių, bet ir labiau pasitikintys savo jėgomis bei aktyvesni. Senjorai tarsi išgyvena antrą jaunystę – susikuria socialinių tinklų paskyras, internete susiranda bendraminčių, informacijos apie juos dominančias veiklas bei renginius. Daugelis mokymų dalyvių kartoja ir savo pavyzdžiu patvirtina, kad amžius – ne kliūtis“, – pastebi mokymus organizuojančios asociacijos „Langas į ateitį“ informavimo ekspertė Birutė Stanevičienė.

K. Skaumino teigimu, evoliucija lėmė, jog mūsų smegenys domisi joms naujais, dėmesį patraukiančiais dalykais, nes ši savybė padėdavo išgyventi. Šiandien vienas tokių smegenims naujų dalykų yra skaitmeninė aplinka.

„Vadinamoji skaitmeninė mokymosi aplinka savaip veikia mūsų atmintį ir dėmesį. Pavyzdžiui, ji yra patogi kontroliuoti mokymosi trukmę bei naujos medžiagos pasikartojimų intervalus. Tai padeda mokymosi turinį išsaugoti ilgalaikėje atmintyje. Be to, kontaktinio mokymo derinimas su mokymu skaitmeninėje aplinkoje gali padėti besimokančiajam geriau prisitaikyti prie individualių būdravimo ir darbingumo svyravimų“, – aiškina jis.

Vis dėlto, neuromokslininkas atkreipia dėmesį, kad skaitmeninė aplinka skatina smegenų veiklos aktyvumą, įtraukia ir užvaldo dėmesį, o tai gali sutrikdyti miego procesus. Be to, mokymasis elektroninėje erdvėje skatina naudotis daliniu, išskaidytu dėmesiu, o gebėjimas išlaikyti koncentruotą dėmesį gali suprastėti.

Kas vyksta smegenyse, kai mokomės naujų dalykų?

„Mokymasis yra procesas, kai keičiamos smegenys. Tai yra įmanoma neuroplastiškumo dėka. Bet kokio tipo mokymasis skatina neuronų jungčių formavimąsi. Tokiu būdu keičiami smegenų ląstelių tarpusavio ryšiai. Smegenys informaciją, gaunamą visų penkių pojūčių pavidalu iš išorės bei organizmo vidaus, paverčia sau suprantama kalba. Smegenų neuronai tarpusavyje formuoja jungtis, sukurdami tai, ką vadinu „smegenų žemėlapiais“. Kai kurie žemėlapiai yra pastovūs ir turi savo funkcijas, pavyzdžiui, rankos valdymas, klausa, rega arba kalbėjimas. Kai kurios iš šių jungčių gali būti nepastovios, sukuriamos ir vėl išformuojamos. Tai vadinama neuroplastiškumu“, – pasakoja neuromokslininkas.

Pasak jo, neuroplastiškumas yra evoliucijos eigoje įgytas smegenų gebėjimas keistis. Šis gebėjimas mūsų protėviams labai pravertė sprendžiant problemas, kai reikėjo prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos ir greitai mokytis. Priešistoriniais laikais gyvenimo trukmė tiesiogiai priklausė nuo gebėjimo greitai mokytis iš patirčių. Mokymasis buvo ir yra viena iš smegenų „išlikimo strategijų“.

Vyresniame amžiuje mokytis padeda motyvacija

K. Skauminas įsitikinęs, kad viena esminių problemų mokantis yra informacijos kiekis. Socialinė ir skaitmeninė aplinka keičiasi didžiuliu pagreičiu. Nors mūsų smegenys turi savybę keistis, joms tenka susidoroti su didžiuliu kiekiu informacijos. Kad smegenys susitvarkytų su šiuo iššūkiu, evoliucija leido žmonėms išsiugdyti mechanizmą, kurio pagalba smegenys nustato eiliškumą, kurią informaciją apdoroti pirmiausia – tai vadinama dėmesiu. Būtent gebėjimas sukaupti dėmesį ir yra mokymosi pagrindas.

„Viena vertus, vyresniame amžiuje sumažėja dėmesį trikdančių veiksnių, todėl būtų logiška manyti, kad turi būti lengviau sukaupti dėmesį, bet yra vienas „bet“. Sąmoningas dėmesys reikalauja energijos, o energija yra išsenkantis resursas. Tai priklauso nuo kraujotakos ir metabolizmo smegenyse, o šie veiksniai su amžiumi blogėja, nes mažėja fizinis aktyvumas, atsiranda amžinių pakitimų kardiovaskulinėje sistemoje. Tačiau yra ir tam tikri psichosocialiniai veiksniai, darantys įtaką mokymuisi vyresniame amžiuje. Energijos sąmoningam dėmesiui suteikia motyvacija. Kodėl su amžiumi turi išnykti motyvacija mokytis ką nors nauja? Vyresniame amžiuje mums sunkiau mokytis tik tais atvejais, kai prarandame socialinius ryšius bei nebematome motyvacijos ką nors keisti“, – atkreipia dėmesį neuromokslininkas.

Norintiems mokytis naujų dalykų vyresniame amžiuje K. Skauminas pataria surasti sau tinkantį būdą. Jo teigimu, svarbu yra ne informacija ar turinys, o kiek tai kelia iššūkių konkretaus žmogaus smegenims, kiek tai žadina smalsumą ir motyvaciją. Vieniems tai yra žaidimai, kitiems užsienio kalba, kelionės arba menas. Nepaisant tobulėjančių technologijų ir joms pritaikytų mokymo programų, rezultatas vis tiek priklauso tik nuo žmogaus.

Šaltinis: LRT

Skaityti toliau

Mokslas

Dirbtinis intelektas – galimybė atskleisti Lietuvos technologijų potencialą

kaunieciams.lt

Paskelbta

COVID-19 pandemija pagreitino globalią skaitmeninę transformaciją ir davė impulsą aktyvesniam dirbtinio intelekto technologijų taikymui. Prognozuojama, kad iki 2020 metų pabaigos dirbtinio intelekto rinkos vertė sieks apie 41 milijardą JAV dolerių, o 2025 metais – 190 milijardų JAV dolerių.

Lietuvos Vyriausybės patvirtintame „Ateities ekonomikos DNR“ plane dirbtinio intelekto technologijų plėtojimui skirta 17 milijonų eurų, iš kurių  3,6 milijono skirti lietuvių kalbos technologijų tobulinimui, 2,4 milijono  – pagalba įmonėms vykdyti DI transformacijas ir dar 11 milijonų – startuoliams, kuriantiems DI produktus ir paslaugas Lietuvoje.

„Šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 dirbtinio intelekto įmonių, kuriančių pasaulinio lygio DI produktus ir apie 100 startuolių, vystančių DI idėjas. Aktyviai vystomos dirbtinio intelekto gali ne tik ženkliai prisidėti prie šalies ekonomikos progreso, bet ir padėti atskleisti Lietuvos technologijų potencialą“, – sako Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) vadovas Gintas Kimtys.

Rugsėjo 3 dieną startavo MITA agentūros dirbtinio intelekto (DI) skatinimo iniciatyvos „AI Boost“ konsultacijos dirbtinio intelekto sprendimus kuriančioms įmonėms ir startuoliams, kuriomis siekiama paskatinti dirbtinio intelekto technologijų plėtrą Lietuvoje ir naujų DI prototipų atsiradimą.

„Pavadinčiau tai savotišku akceleravimo procesu, kurio metu įmonės ir startuoliai gali gauti visapusišką pagalbą vystant ir auginant DI sprendimus. Tikimės, kad po šių konsultacijų įmonėms pavyks realizuoti savo DI idėjas ir Lietuvoje turėsime dar daugiau globaliai konkurencingų DI produktų ir  paslaugų“, – sako „AI Boost“ konsultacijų vadovas Andrius Marcinkevičius.

Įmones ir startuolius konsultuos dirbtinio intelekto technologijų, vadybos, rinkodaros, finansų ir teisės ekspertai. Pirmame konsultacijų cikle dalyvauja 23 įmonės.

Daugiau informacijos apie MITA iniciatyvą AI Boost: www.aiboost.lt

Skaityti toliau
Miestasprieš 7 val

Pagarba istorinei atminčiai: Ramybės parke atnaujintas monumentas

Augančiame mieste svarbūs ne tik infrastruktūros pokyčiai ir tvarkingos gatvės. Europos paveldo ženklu tituluotas Kaunas rūpinasi ir istorijos puoselėjimu. Miestas...

Naujienosprieš 20 val

Patikslinti reikalavimai, kada besimokantys mokiniai ir studentai turėtų nevykti į švietimo įstaigą

Žvelgiant į švietimo bendruomenės siūlymus, sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio operacijų vadovo sprendimais patikslinti reikalavimai dėl sąlygų, kada žmonės...

Sveikataprieš 21 val

Mieli kauniečiai, maloniai Jus kviečiame į praktinius-teorinius mokymus „Vyresnio amžiaus žmonių burnos sveikata”

Mieli kauniečiai, maloniai Jus kviečiame į praktinius-teorinius kursus apie vyresnio amžiaus žmonių burnos sveikatą. Paskaitoje sužinosite apie burnos sveikatos svarbą...

Lietuvaprieš 21 val

Greitaisiais COVID-19 testais galės tirtis kultūros darbuotojai, teikiantys paslaugas

Paslaugas teikiantiems kultūros darbuotojams sudaroma galimybė išsitirti greitaisiais COVID-19 testais. Tai numatyta valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendime, kuriuo...

Naujienosprieš 1 d.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais atliekami 79 tyrimai – D. Remeika

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais šiuo metu Lietuvoje atliekami 79 tyrimai, sako Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika. Pasak...

Rajonasprieš 1 d.

Domeikava jau turi šiuolaikinį verslo centrą

Nors Kaunas pasiekiamas ranka, tačiau Domeikavos gyventojams važiuoti į miestą pramogauti arba apsipirkti nebūtina – centrinėje Mildos gatvėje įsikūrė šiuolaikinis...

Kultūraprieš 2 d.

Pristatome naujai sukurtą jungtinio projekto „Atgimimo vaikai” vaizdo klipą „Lietuva – Milžinų tauta”

Šiemet, minint Lietuvos žydų genocido dieną (rugsėjo 23 d.), muzikinis projektas „Atgimimo vaikai” visuomenei pristato muzikinį vaizdo klipą „Lietuva –...

Grožisprieš 2 d.

Kosmetologė Edita Debesienė išvardijo didžiausias odos priežiūros klaidas rudenį

Keičiantis metų laikams labai svarbu ne tik papildyti garderobą šiltais rūbais, bet ir veido odos priežiūrą pakeisti iš esmės. Mat...

Miestasprieš 2 d.

Socialiniai būstai – ne loterija

Manipuliacijos, bandymai pasinaudoti lengvatomis, nesibaigiančios laukiančiųjų eilės ir jokios motyvacijos kabintis į gyvenimą. Socialinio būsto srityje tai vis dar yra...

Miestasprieš 2 d.

Pirmasis modernus hibridinis autobusas – jau Kaune

Išaušo ilgai laukta diena – Kauną pasiekė pirmasis iš šimto naujasis hibridinis „MAN Lion’s City 12“ autobusas. Jis atvežtas į...

Skaitomiausi