Connect with us

Greitos naujienos

Koronavirusas, darbas ir šeima – kokie klausimai dažniausiai kyla?

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

Paskelbta

2020 12 18

Keičiantis karantino sąlygoms dėl koronaviruso pandemijos, kyla nemažai klausimų apie nuotolinį darbą, ligos išmokų mokėjimą, mokestines pagalbos priemones savarankiškai dirbantiems asmenims ir verslui. Ką svarbu žinoti tėvams, auginantiems mažus vaikus ar vyresnius vaikus su negalia, darbuotojams, darbdaviams?

NEDARBINGUMO PAŽYMĖJIMAI IR LIGOS IŠMOKOS

Ar paankstinus pradinukų atostogas bus išduodami nedarbingumo pažymėjimai tėvams?  

Per atostogas, kaip įprasta, nesergančių vaikų priežiūrai nedarbingumo pažymėjimai nėra išduodami. Pradinukų žiemos atostogos prailgintos nuo gruodžio 14 d. iki sausio 3 d. Jeigu po atostogų bus nuspręsta pradinukų mokymą tęsti iš namų, nedarbingumo pažymėjimai bus išduodami ir ligos išmokos bus mokamos.   

Ar išduodami nedarbingumo pažymėjimai tėvams, kurie namuose prižiūri nesergančius darželinukus?  

Jeigu tėvai gali dirbti nuotoliniu būdu ir jiems pavyksta suderinti darbą ir vaiko priežiūrą, darželinukams ir priešmokyklinukams rekomenduojama likti namuose. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigose kontaktiniu būdu ugdomi tie vaikai, kurių tėvai neturi galimybių dirbti nuotoliniu būdu. Nedarbingumas ir ligos išmoka vaiko priežiūrai nėra skiriama.

Ar bus išduodami nedarbingumo pažymėjimai vaikų su negalia priežiūrai, jeigu ugdymas vyksta įprastai?

Specialiosiose mokyklose, taip pat bendrojo ugdymo mokyklų specialiosiose klasėse pagal pagrindinio ugdymo ar vidurinio ugdymo programas besimokantys vaikai su negalia bus ir toliau ugdomi įprastu kontaktiniu būdu. Nedarbingumas ir ligos išmoka šių vaikų priežiūrai neskiriami.

SOCIALINĖS PASLAUGOS 

Ar bus teikiamos paslaugos vaikų dienos centruose? 

Vaikų dienos centrai savo veiklą vykdo įprastu būdu, laikydamiesi visų saugumo reikalavimų. 

Ar teikiamos paslaugos senjorų ir žmonių su negalia dienos centruose? 

Socialinės priežiūros paslaugos dienos centruose žmonėms su negalia bei senyvo amžiaus žmonėms teikiamos įprastu būdu, laikantis visų saugumo reikalavimų, išskyrus tuos atvejus, kai įstaigoje nustatomas COVID-19 atvejis.  

Darbdavys dėl karantino verčia eiti nemokamų atostogų. Ar gali taip elgtis? 

Darbdaviai negali reikalauti darbuotojų privalomai išeiti nemokamų atostogų be pačių darbuotojų sutikimo.  Nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu ir su darbdavio sutikimu. Dėl tokių darbdavio reikalavimų galima kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. 

Darbdavys dėl karantino verčia eiti atostogų. Ar jis turi tokią teisę?

Darbdaviai negali versti darbuotojų be jų sutikimo pasinaudoti apmokamomis kasmetinėmis atostogomis – tokią priemonę galima naudoti tik darbuotojui sutikus. Darbdavys gali primygtinai siūlyti darbuotojui eiti kasmetinių apmokamų atostogų tik tokiu atveju, jeigu darbuotojas yra sukaupęs jų už daugiau nei vienus metus. Atostogų prašymą pagal savo poreikį teikia darbuotojas, o darbdavys, atsižvelgdamas į atostogų suteikimo eilę, sprendžia, ar šiuo metu gali prašymą tenkinti.

Jei darbdavys reikalauja, kad darbuotojas eitų atostogų, darbuotojas gali kreiptis į Darbo ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Jei dėl koronaviruso sustabdyta įmonių veikla, kaip darbuotojams bus apmokama už darbą, kai jie nedirbs?

Šiuo metu egzistuoja tokios galimybės:

NUOTOLINIS DARBAS. Pandemijai nesiliaujant, priimtas sprendimas, kad darbas nuotoliniu būdu yra privalomas ne tik valstybinėse įstaigose, bet ir privačiame sektoriuje, išskyrus atvejus, kai nėra galimybės darbus atlikti nuotoliniu būdu.
Kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Tuo metu mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

PRASTOVA. Sudėtingais atvejais darbdaviai gali skelbti prastovą arba dalinę prastovą, o valstybė yra pasirengusi prisidėti prie darbo užmokesčio mokėjimo darbuotojams. 

Dabar dirbame nuotoliniu būdu iš namų, ar dėl to darbdavys gali mokėti mažesnį atlyginimą?  

Visoje Lietuvoje paskelbus karantiną, numatyti ribojimai, kurių vykdymas tam tikrais atvejais siejamas ir su apribota galimybe darbuotojams dirbti konkrečioje darbo vietoje, todėl kai tai įmanoma, darbdavys turėtų sudaryti sąlygas darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Darbuotojui turi būti mokamas darbo sutartyje sulygtas darbo užmokestis.

Mano darbovietė planuoja skelbti dalinę prastovą. Ar galima įsidarbinti laikinai į kitą įmonę? Jei taip, kokiu etatu leidžiama?

Galite įsidarbinti. Dirbant keliose darbovietėse visada yra svarbi maksimali darbo laiko trukmė. Dirbant keliose darbovietėse maksimalus darbo laikas per dieną turi būti ne daugiau kaip 12 val., per savaitę – 60 val. Jeigu vienoje įmonėje darbuotojui paskelbta prastova, tai kitoje įmonėje tuo laikotarpiu tikrai galima dirbti visu darbo krūviu.

Kaip elgtis darbdaviui, jei įmonės darbuotojas suserga dėl COVID-19 viruso?

Jeigu įtariama, kad kuris nors darbuotojas serga arba jaučia infekcijos požymius, darbdavys turi nedelsiant jį atskirti nuo kitų darbuotojų ir rekomenduoti darbuotojui kreiptis į gydymo įstaigą dėl tyrimo, gydymo ir nedarbingumo suteikimo. 

Kuomet tampa žinoma, kad vienas iš darbuotojų serga COVID-19, darbdaviui reikia susisiekti su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru (NVSC) arba pagal NVSC interneto svetainėje nurodytus požymius nustatyti visus su susirgusiu darbuotoju didelės rizikos sąlytį turėjusius asmenis ir jiems liepti izoliuotis. Sąlytį turėjusių asmenų sąrašą darbdavys turėtų nusiųsti NVSC, kas paspartintų židinio tyrimo procedūras. 

Darbdavys turėtų:

  • Sudaryti galimybę didelės rizikos sąlytį turėjusiems darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, jeigu tai įmanoma, arba skelbti prastovą. 
  • Informuoti, kad nesant galimybės dirbti nuotoliniu būdu ar gauti prastovos, asmuo privalo kreiptis į NVSC ir sveikatos priežiūros įstaigą su prašymu išduoti nedarbingumo pažymėjimą. 
  • Informuoti didelės rizikos sąlytį turėjusius darbuotojus, kad jiems privalu 14 dienų izoliuotis ir stebėti savo sveikatos būklę, o atsiradus koronaviruso infekcijai būdingų požymių – paskambinti koronoviruso karštąja linija 1808 ir vykdyti jos nurodymus. 
  • Mažos rizikos sąlytį turėjusius asmenis informuoti, kad jiems 14 dienų po turėto sąlyčio privalu stebėti savo sveikatos būklę, laikytis 2 metrų atstumo nuo kitų asmenų, griežtai laikytis rankų higienos ir čiaudėjimo bei kosėjimo etiketo, o atsiradus koronaviruso infekcijai būdingų požymių – nedelsiant izoliuotis ir skambinti koronoviruso karštajai linijai 1808 bei vykdyti jos nurodymus.
  • Po nustatyto COVID-19 ligos atvejo darbovietėje būtina išvalyti ir dezinfekuoti darbo patalpas, leisti į darbo vietas sugrįžti bei darbus atnaujinti tik darbuotojams, neturėjusiems didelės rizikos kontakto su darbuotoju, kuriam nustatyta COVID-19 liga.

Kaip elgtis darbuotojui, turėjusiam sąlytį su COVID-19 užsikrėtusiu kolega?

Sužinoję apie turėtą sąlytį su asmeniu, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, turite nevykti į darbą, o jei sužinojote šią informaciją esant darbe, privalote nedelsiant palikti savo darbo vietą. Visais atvejais apie susiklosčiusią situaciją turite informuoti savo tiesioginį vadovą. Darbuotojui yra privaloma izoliacija ir jos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama. Kai privaloma izoliuotis, darbuotojas turi likti namuose.

Kaip įvertinti, ar aš esu sąlytį turėjęs asmuo?

Laikoma, kad turėjote sąlytį su užsikrėtusiuoju COVID-19, jeigu su juo bendravote:

  • 3 d. laikotarpiu iki tol, kol jam pasireiškė simptomai, ir 14 d. laikotarpiu nuo simptomų atsiradimo.
  • 72 val. laikotarpiu iki tepinėlio užsikrėtusiajam paėmimo ir 10 d. laikotarpiu nuo tepinėlio paėmimo, jei jam simptomai nepasireiškė.  

Kaip įvertinti užsikrėtimo rizikos lygį?

Didelės rizikos sąlytis:

  • Jeigu be apsaugos priemonių su užsikrėtusiuoju:
  • bendravote ilgiau kaip 15 minučių mažesniu nei 2 metrų atstumu;
  • turėjote tiesioginį sąlytį su jo kūno skysčiais (pavyzdžiui, seilėmis, krauju);
  • turėjote tiesioginį fizinį sąlytį (pavyzdžiui, rankos paspaudimą).

Mažos rizikos sąlytis:

  • bendravote arba buvote toliau nei 2 metrų atstumu nuo užsikrėtusiojo;
  • buvote šalia jo trumpiau kaip 15 minučių;
  • neturėjote tiesioginio sąlyčio su užsikrėtusiuoju;
  • visada dėvėjote apsaugos priemones.

Kokia ligos išmokama mokama kai susergama?

Dirbančiajam susirgus, galioja įprasta nedarbingumo pažymėjimo išdavimo ir ligos išmokos mokėjimo tvarka, tačiau kreiptis dėl nedarbingumo į gydantį gydytoją ar šeimos gydytoją reikia nuotoliniu būdu. 

Susirgus pačiam dirbančiajam, nedarbingumas išduodamas iki kol asmuo vėl tampa darbingas, ligos išmoka „ant popieriaus“ sudaro 62,06 proc. darbo užmokesčio.

Jei turiu izoliuotis dėl kontakto su COVID-19 virusu užsikrėtusiu asmeniu, ar gausiu ligos išmoką?

Taip, jeigu dirbantis asmuo turėjo sąlytį su COVID-19 liga sergančiu žmogumi ir jam skirta privaloma izoliacija, jam gali būti išduodamas nedarbingumo pažymėjimas ir mokama ligos išmoka.

Nedarbingumo pažymėjimas dėl privalomos izoliacijos išduodamas, kai suaugęs asmuo dėl darbo ypatumų negali dirbti nuotoliniu būdu ir jam nėra paskelbta prastova.

Nedarbingumo trukmė – privalomos izoliacijos laikotarpiui, bet ne ilgiau nei 14 kalendorinių dienų nuo paskutinės sąlyčio su užsikrėtusiuoju dienos pagal Nacionalinio visuomenės sveikatos centro šeimos gydytojui pateiktą pažymą. 

Privalomą izoliaciją paprastai skiria Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, kuris išduoda pažymą asmens sveikatos priežiūros įstaigai. 

Ligos išmoką sudaro 62,06 proc. nuo darbo užmokesčio „ant popieriaus“.

Kada galima nutraukti izoliaciją dėl COVID-19?

Žmogus laikomas pasveikusiu ir gali nutraukti izoliaciją tik gydančio gydytojo sprendimu. 

Asmenims, sirgusiems lengvos formos COVID-19 liga, izoliacija gali būti nutraukta po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, ir susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai. 

Esant sunkiai COVID-19 ligos formai, žmogui izoliacija gali būti nutraukiama po 20 dienų nuo simptomų atsiradimo pradžios, jei ligos simptomai susilpnėjo ir jis nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą.

Tik itin išskirtiniais atvejais šeimos gydytojo sprendimu, atsižvelgiant į asmens sveikatos būklę, izoliacija gali būti nutraukta anksčiau, jei pacientas nebekarščiuoja ne mažiau kaip 3 dienas, nevartodamas vaistų, mažinančių pakilusią kūno temperatūrą, susilpnėjo kiti COVID-19 ligos simptomai ir atlikus tyrimus PGR metodu du kartus iš eilės ne trumpesniu kaip 24 val. intervalu juose nerandama koronaviruso.

Kas yra savarankiškai dirbantys asmenys? 

Tai individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis; šeimynos dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos.

Dirbu savarankiškai, ar gausiu 257 eurų išmoką kaip ir pirmojo karantino metu? Kiek laiko ji bus mokama?

Pandemijai tebesitęsiant ir Vyriausybei įvedus karantiną šalyje, dalis savarankiškai dirbančių asmenų dėl ūkinės veiklos apribojimų negali vykdyti veiklos, todėl netenka pajamų. Tokia savarankiškai dirbančių asmenų grupė ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu gali gauti 257 eurų dydžio išmoką.

Nuo kitų metų pradžios savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoką už pilną mėnesį galės, jeigu atitiks šias sąlygas:

  • Veikla registruota bent 3 mėn. iki lokalaus ar visuotinio karantino paskelbimo.
  • Dėl ūkinės veiklos ribojimų asmuo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.
  • Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“.
  • Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Ekstremaliajai situacijai ar karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas.

Savarankiškai dirbantys asmenys, jau pasikreipę dėl fiksuoto dydžio išmokos, iki kitų metų pradžios ją gaus, jeigu atitinka tris sąlygas: jų veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija 607 eurų „ant popieriaus“, o jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Iki metų pabaigos išmoką gaunančiam savarankiškai dirbančiam asmeniui jos mokėjimas bus tęsiamas ir kitais metais, jeigu jo ūkinė veikla bus apribojama ir jis pateks į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą.

Ar savarankiškai dirbančiam asmeniui priklausys 257 eurų išmoka 2021 metais? 

Nuo 2020 m. sausio 1 d. savarankiškai dirbantys asmenys pretenduoti į 257 eurų dydžio išmoką galės, jeigu atitiks šias sąlygas: 

  • Veikla registruota bent 3 mėn. iki lokalaus ar visuotinio karantino paskelbimo. 
  • Dėl ūkinės veiklos ribojimų asmuo įtrauktas į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą. 
  • Gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija MMA. 
  • Jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas.

Kur kreiptis dėl išmokos savarankiškai dirbantiems?

Teikti prašymus gali tik Užimtumo tarnyboje registruoti savarankiškai dirbantys asmenys, todėl jeigu dar nesate užsiregistravęs, siūlome pasinaudoti Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje prieinama elektronine paslauga Registracija Užimtumo tarnyboje https://bit.ly/38fOE3U.

Naujai registruoti ir iki prašymo pateikimo dienos Užimtumo tarnyboje užsiregistravę savarankiškai dirbantieji, dėl prašymų pateikimo turi kreiptis į jiems priskirtus konsultantus, kurie suteiks visą reikiamą informaciją. 

Kas bus su mano išmoka 2021 metais, jei aš prašymą pateikiau nuo antro karantino pradžios? 

Ji bus mokama iki 2020 m. gruodžio 31 d., jeigu asmuo atitinka tris sąlygas: 

  • veikla yra registruota bent 3 mėn. iki karantino paskelbimo, 
  • gaunamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ar prilyginamus teisinius santykius neviršija MMA,
  • jei tai juridinis asmuo, jis negali būti bankrutuojantis ar likviduojamas. 

Jei savarankiškai dirbančio asmens ūkinė veikla bus apribojama ir jis pateks į VMI skelbiamą Savarankiškai dirbančių asmenų, nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų, sąrašą –  iki metų pabaigos išmoką gaunančiam savarankiškai dirbančiam asmeniui išmokos mokėjimas bus tęsiamas. Ekstremaliajai situacijai ar karantinui pasibaigus, išmoka dirbantiems savarankiškai dar bus mokama vieną mėnesį, o vėliau jos mokėjimas nutraukiamas. 

Kas bus, jeigu gaunu išmoką savarankiškai dirbantiems asmenims, bet į sąrašą nepatenku? 

Jei asmuo į VMI sąrašą nepateks, išmoka bus nutraukta nuo 2021-01-01 dienos. 

Jei pateiksiu prašymą iki sausio 1 d.  ar išmoka man bus skirta sena tvarka? 

Prašymai, dėl kurių nebuvo priimti sprendimai dėl išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui paskyrimo iki 2021-01-01, baigiami nagrinėti, ir išmoka skiriama pagal sąlygas galiojančias nuo 2021 m. sausio 1 d. (bus tikrinama, ar yra VMI sąraše, jeigu nėra – išmoka bus neskiriama).

Kokia pagalba siūloma savarankiškai dirbantiems karantino metu?

Karantino metu savarankiškai dirbantys asmenys yra laikinai atleisti nuo privalomo sveikatos draudimo (PSD) mokėjimo. Taip siekiama sumažinti jų išlaidas ir palengvinti mokestinę naštą. Net ir nemokėdami PSD, šie gyventojai gali gauti sveikatos paslaugas. PSD įmokas už karantino laikotarpį savarankiškai dirbantys gyventojai galės sumokėti per dvejus metus. Karantinui pasibaigus, PSD įmokos mokamos kaip įprasta.

Neigiamą COVID-19 poveikį patyrę draudėjai, kurių veikla apribota dėl karantino ir kurie įtraukti į VMI sąrašus, gali taip pat atidėti įmokų mokėjimą supaprastinta tvarka. Norėdami išdėstyti įmokų mokėjimą, per asmeninę paskyrą sodra.lt/draudejui jie turi pateikti „Sodrai“ prašymą dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka.

Savarankiškai dirbantys asmenys, kurie neturi kvalifikuoto elektroninio parašo, skaitmeninę prašymo dėl įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo supaprastinta tvarka kopiją gali pateikti el. paštu skolu.atidejimas@sodra.lt.

Draudėjams, neįtrauktiems į VMI skalbiamus sąrašus, įmokų atidėjimas ir išieškojimas vykdomas įprasta tvarka.

Ar bus taikomos mokestinės pagalbos priemones verslui, kurio veikla buvo apribota dėl karantino?

Įmonės karantino laikotarpiu galės atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Šias įmokas atidėti galės tos įmonės, kurių ūkinė veikla Vyriausybės sprendimu apribojama, įmonė taip pat turi būti įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos skelbiamą nukentėjusių dėl COVID-19 ribojimų sąrašą. COVID-19 poveikį patyręs verslas įmokų galės nemokėti už karantino laikotarpį, o padengti susidariusią skolą be palūkanų bus galima per ne ilgesnį nei 5 metų laikotarpį. Pirmojo karantino metu verslas įmokų galėjo nemokėti nuo karantino pradžios ir dar du mėnesius jam pasibaigus.

Valstybės subsidijų, skirtų kompensuoti darbo užmokestį darbuotojams prastovų metu ar dirbant, paprašę darbdaviai taip pat gali laikinai atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą nuo valstybės subsidijos. Tą padaryti galima tokia pačia tvarka ir sąlygomis kaip ir nuo likusios darbdavio darbuotojui mokamo darbo užmokesčio dalies.

Ką daryti neturinčiam darbo ir pajamų žmogui? 

Kai žmogus susiduria su finansiniais sunkumais, į savo gyvenamosios vietos savivaldybę jis gali kreiptis piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams: socialinės pašalpos, būsto šildymo, karšto bei geriamojo vandens išlaidų kompensacijų, papildomos išmokos prie vaiko pinigų ir nemokamo maitinimo vaikams. 

Pašalpą galima gauti, jei žmogui tenkančios vidutinės pajamos per mėnesį neviršija 137,5 eurų. Apskaičiuojant vidutines pajamas neįskaitomi vaiko pinigai ir neįskaičiuojama dalis darbo užmokesčio, nedarbo socialinio draudimo ir darbo paieškos išmokų (priklausomai nuo šeimos sudėties ir vaikų skaičiaus – nuo 20 iki 40 proc.). 

Nustatant teisę į socialinę pašalpą laikinai nevertinamas besikreipiančiojo nuosavybės teise turimas turtas. Toks palengvinimas galios dar 6 mėnesius po ekstremaliosios situacijos ir karantino pabaigos. Pasibaigus šiems 6 mėnesiams turimas turtas nebus vertinamas dar 3 mėnesius, kai dėl paramos kreipiasi pirmą kartą arba praėjus 2 metams nuo paskutinio paramos gavimo.

Siekiant išvengti tiesioginio kontakto, prašymus dėl paramos skyrimo pateikite el. būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) spis.lt, siunčiant prašymus el. paštu,  susisiekite telefonu su savivaldybės ar seniūnijos specialistais, kurie padės Jums užpildyti prašymą.

Reklama

Greitos naujienos

Įteiktos Lietuvos mokslo premijos

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

autor. LMA / V. Valuckienė

Kovo 4 d. vienuolika šalies mokslininkų apdovanoti 2020 m. Lietuvos mokslo premijomis. Premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbus, jomis skatinami produktyviai dirbantys aukšto lygio Lietuvos mokslininkai.

Ministrė Pirmininkė, sveikindama premijos laureatus su mokslo triumfo diena, pabrėžė mokslo balso visuomenėje reikšmę ir pažymėjo, kad į jį įsiklausyti itin svarbu pandemijos sąlygomis. Pagerbdama laureatus, Lietuvos mokslo premijas Ingrida Šimonytė pavadino lietuviškais nobeliais.

„Mokslas ir jo kūrėjai visada yra priešakinėse linijose, apie kokią visuomenės gyvenimo sritį bekalbėtume. Sveikata, ekologija, technologijos, inžinerija, socialiniai dėsniai – visur mokslas eina pirma, kurdamas naujas galimybes žmonijai, ieškodamas išeičių iš painių situacijų. Ir visi mokslai yra svarbūs visuomenės ir pasaulio raidai: vieni veda žmogų į kosmoso platybes, atveria kvapą gniaužiančius horizontus, kiti padeda nepasiklysti savyje,  – sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse premija skirta  Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkei Daliai Satkauskytei už darbų ciklą „Literatūra ir visuomenė: sociokritiniai tyrimai (2005–2019)“.

Fizinių mokslų srityje premijomis įvertinti: Vilniaus universiteto mokslininkai Aldona Beganskienė ir Aivaras Kareiva už darbų ciklą  „Daugiafunkcinių medžiagų kūrimas ir taikymas šiuolaikinėse technologijose (2005–2019)“ bei  Fizinių ir technologijos mokslų centro mokslininkai Gediminas Niaura ir Albertas Malinauskas už darbų ciklą „Medžiagų molekulinės struktūros ir funkcionalumo tyrimai virpesinės spektroskopijos metodais (2005–2019)“.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse premija įvertinta  Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkė Jurga Bernatonienė už darbų ciklą „Inovatyvūs farmacijos produktai: veikliųjų junginių paieška, technologinis funkcionalizavimas ir praktinis taikymas (2005–2019)“. Kita premija šioje srityje skirta Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkams Reginai Gražulevičienei ir Audriui Dėdelei už darbų ciklą „Urbanistinės aplinkos, psichosocialinių ir epigenetinių veiksnių poveikis sveikatai nuo kūdikystės iki brandos (2005–2019)“.

Technologijos mokslų srityje Lietuvos mokslo premija skirta už Fizinių ir technologijos mokslų centro,  UAB „Ekspla“, UAB „Elas“, UAB „Precizika Metrology“ eksperimentinės plėtros darbą Gediminui Račiukaičiui, Mindaugui Gedvilui, Pauliui Gečiui, parengusiems darbų ciklą „Ultratrumpų lazerio impulsų sąveika su medžiaga ir jos panaudojimas lazeriniam mikroapdirbimui“ (2005–2019).

Lietuvos mokslo premijos dydis – 31 200 eurų.

 

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt, tel. +370 5 219 1129

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Kultūros ministras: „Prancūzija – aktyvi Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalyvė“

Kultūros ministerija

Paskelbta

2021 03 04

Nuotoliniame kultūros ministro Simono Kairio susitikime su Prancūzijos Respublikos ambasadore Claire Lignières-Counathe aptarti esminiai klausimai, susiję su pandemine situacija ir jos poveikiu kultūros sektoriui, taip pat pasidžiaugta bendromis abiejų šalių kultūrinio bendradarbiavimo iniciatyvomis bei artimiausiais planais. 

Pirmiausia ambasadorė pasveikino Kultūros ministeriją su UNESCO Pasaulio paveldo centrui pateikta Kauno modernizmo architektūros paraiška, kuria šiai Kauno vertybei siekiama suteikti pasaulinį pripažinimą. C. Lignières-Counathe pasidžiaugė, kad kitąmet Kauno, tapsiančio Europos kultūros sostine, programoje laukia nemažai bendrų renginių su kūrėjais iš Prancūzijos ir kad Kaunas aktyviai bendradarbiauja su Prancūzijos miestu Grenobliu, kuris kitąmet taps Europos žaliąja sostine. Prancūzų institutas kartu su festivaliu „ConTempo“ 2022 m. planuoja pristatyti prancūzų scenos meno kūrėjus. 

Kultūros ministras S. Kairys su ambasadore apsikeitė mintimis apie pandeminę situaciją abiejose šalyse, jos įtaką kultūros ir kūrybiniam sektoriui. „Pagrindinis mūsų uždavinys šiuo metu – susidoroti su karantino padariniais kultūrai ir kaip įmanoma greičiau kultūrą grąžinti į valstybės ir žmonių gyvenimą. Ateityje ketinu siekti glaudesnio Kultūros ministerijos bendradarbiavimo su kitomis ministerijomis, didesnio kultūros integravimo į švietimą“, – teigė S. Kairys.   

Kultūros ministras džiaugėsi, kad tiek Prancūzijos ambasada, tiek Prancūzų institutas išlieka aktyvūs Lietuvos kultūrinio bendradarbiavimo partneriai. Savo ruožtu ambasadorė informavo apie svarbesnius 2020 metų projektus, pasidalijo ateities planais, tarp kurių – dokumentika apie Vilniaus Didžiąją sinagogą, skulptoriaus Antano Mončio 100-ųjų gimimo metų minėjimo renginiai, bendras prancūzų ir lietuvių tęstinis šiuolaikinio šokio projektas „KlaipėDAnse“, kuris vykdomas bendradarbiaujant su Šeiko šokio teatru ir Kano bei Grenoblio miestų nacionaliniais choreografijos centrais. C. Lignières-Counathe pabrėžė, kad kitų metų pirmąjį pusmetį Europos Sąjungos Tarybai pirmininkausianti Prancūzija neabejotinai skirs dėmesio ir kultūrai.  

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Finansų ministrės ir Europos investicijų banko viceprezidento susitikime – beveik du dešimtmečius trunkančios partnerystės ir pandemijos įveikimo klausimai

Finansų ministerija

Paskelbta

Finansų ministrė Gintarė Skaistė šiandien dalyvavo nuotoliniame susitikime su Europos investicijų banko (EIB) viceprezidentu Thomas Östros, kuriame bene didžiausias dėmesys buvo skirtas COVID-19 pandemijos padarinių ekonomikai vertinimui ir kovos su pandemija priemonėms aptarti.

„Svarbiausias EIB veiklos prioritetas – padėti ES valstybėms narėms įveikti koronaviruso pandemiją su kuo mažesniais finansiniais praradimais. Džiaugiuosi, kad EIB dėmesį skiria ir galimybėms tikslingai prisidėti prie tolesnio mūsų šalies vystymosi link inovatyvesnės, žalesnės ir tvaresnės ekonomikos“, – sakė finansų ministrė G. Skaistė.

Susitikimo metu ministrė taip pat pabrėžė sėkmingą 17 metų trunkantį Lietuvos ir Europos investicijų banko bendradarbiavimą, kurio reikšmė šaliai nepaprastai svarbi. Nuo pat 2004 metų, kai Lietuva tapo EIB nare, iš viso aplinkosauginiams, infrastruktūriniams projektams ir inovacijoms finansuoti suteikta paskolų už 4,3 mlrd. eurų.

Susitikime G. Skaistė taip pat pažymėjo, jog Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. – Recovery and resilience facility – RRF) efektyvus panaudojimas yra vienas pagrindinių Lietuvos prioritetų ir, tikimasi, padės pateisinti visuomenės lūkesčius ir imtis investicijų ir reformų, skatinant ūkio transformaciją, skaitmenizacijos ir aukštos pridėtinės vertės kūrimą, žaliosios pertvarkos įgyvendinimą.

Primename, jog EIB įsteigtas 1958 m. Romos sutartimi kaip ilgalaikes paskolas teikiantis ES bankas. EIB priklauso ES valstybėms narėms, jos formuoja EIB kapitalą, vadovaujantis įnašo proporcingumo valstybės ekonominiam svoriui ES principu. Lietuvos dalis sudaro apie 0,18 proc. viso EIB įstatinio kapitalo. EIB nenaudoja ES biudžeto lėšų, o finansuoja pats save, skolindamasis finansų rinkose. Kadangi ES valstybės narės yra EIB akcininkės, jam suteiktas aukščiausias įmanomas kredito reitingas (AAA), todėl jis gali itin palankiomis sąlygomis skolindamasis pinigų rinkose sukaupti labai didelį kapitalą. EIB nesiekia pelno, tad jo skolinimosi sąlygos taip pat yra palankios.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Naikinti kovų lizdus per vėlu – triukšmą reikia reguliuoti rudenį

Aplinkos ministerija

Paskelbta

2021 03 04

Minint Kovarnio dieną, Aplinkos ministerija prašo netgi turinčių leidimus savivaldybių nenaikinti perėti grįžtančių šios rūšies paukščių.

„Jeigu savivaldybės, gavusios leidimus, planuoja netrukus ardyti kovų lizdus, tai prašome to dabar nedaryti – lizdai turi būti ardomi nebent rudenį“, – sako aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis.

Kovo 4-ąją minima Kovarnio diena. Taip liaudiškai vadinami kovai – paukščiai, kurie kovo pradžioje sugrįžta peržiemoję. Anksčiau Lietuvoje jie buvo mėgstami ir mylimi, o dabar nekenčiami. Žmones erzina jų kaimynystė – keliamas triukšmas ir teršiama aplinka. Kiekvieną pavasarį pasipila gyventojų skundai su prašymais naikinti kovų lizdus.

Galimybė reguliuoti kovų gausą numatyta medžioklės taisyklių nustatytu metu – nuo liepos 1 d. iki vasario 28 d.

Aplinkos ministerija kartu su Lietuvos ornitologų draugija savivaldybėms, užuot draskius lizdus, siūlo alternatyvą – rudenį ir žiemą genėti medžius, kaip nurodo pasaulinė praktika.

Kovai, kaip ir visos kitos Lietuvoje natūraliai paplitusios paukščių rūšys, yra saugomi. Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymas draudžia juos tyčia žudyti, gaudyti, pažeisti, naikinti jų lizdus ir kiaušinius, trikdyti, ypač perėjimo ir jauniklių auginimo metu.

Lietuvoje perinčių kovų populiacija per 30 metų sumažėjo daugiau nei dvigubai. Rūšies pagrindinė nykimo priežastis siejama su kolonijų naikinimu, neretai išmetant lizdus su kiaušiniais arba jau išsiritusiais jaunikliais.

Kovai į lizdavietes Lietuvoje ankstyvais pavasariais sugrįžta kovo pirmą dekadą ir iškart užsiima veisimosi vietas: tvarko senus arba stato naujus lizdus. Kai vienas poros narys įrenginėja lizdą, kitas beveik visada būna šalia lizdo, kad aplinkinių lizdų šeimininkai neišnešiotų lizdinės medžiagos. Dažniausiai įsikuria tose pačiose kolonijose, kuriose gali perėti po kelis dešimtmečius.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Pareigūnai ieško moterį apvogusio vyro

kaunieciams.lt

Paskelbta

2021 03 04

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai atlieka tyrimą dėl vagystės, kuomet vasario 20 d. apie 11.40 val. Kaune, Demokratų g., viešoje vietoje, iš moters rankų buvo pavogta piniginė, kurioje buvo grynieji pinigai, dokumentai ir įvairios kortelės. Vaizdo kameros užfiksavo asmenį, galintį turėti tyrimui reikšmingos informacijos. 
Gyventojus, atpažįstančius šį asmenį, žinančius jo buvimo vietą ar galinčius suteikti bet kokios reikšmingos informacijos, prašome kreiptis į Kauno apskr. VPK Santakos policijos komisariatą telefonu  8 700 60664 arba rašyti el. p. laima.petraskiene@policija.lt 
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Santakos policijos komisariato pareigūnai atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.
Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 3-ojo sk. prokurorai.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Lietuvoje įsikurs pirmoji pasaulinio lygio mokslinė laboratorija, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

Paskelbta

Duotas startas Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC) kuriamam Europos molekulinės biologijos laboratorijos (EMBL) partnerystės institutui, plėtosiančiam genų redagavimo technologijas. Tam bus skiriama 6 mln. Eur. ES investicijų.

Pasaulinis kompetencijų pripažinimas

Tai bus pirma aukšto pasaulinio lygio mokslinė laboratorija mūsų šalyje, priklausanti Europoje kuriamam priešakinių tyrimų centrų tinklui. Ši laboratorija įtvirtins ir išplės Lietuvos dalyvavimą tarptautinėje aukščiausio lygio molekulinės biologijos mokslinių tyrimų ir jų rezultatų pritaikymo erdvėje, leis Lietuvos gyvybės mokslų tyrėjams dar aktyviau siekti naujų mokslo atradimų ir kurti rinkai reikalingas inovacijas.

„Ši žinia reiškia, kad Lietuva visateisiškai ir aktyviai įsijungia į Europos molekulinės biologijos elito klubą. Šis įvykis reikšmingas dviem aspektais. Pirma, tokio centro kūrimas Lietuvoje – tai aukščiausias Lietuvos mokslininkų, ypač prof. Virginijaus Šikšnio komandos, kompetencijų vykdyti pasaulinio lygio tyrimus pripažinimas.

Nors aukščiausio lygio įrangos ir laboratorijų Lietuva jau turi – jos veikia integruotuose mokslo, studijų ir verslo slėniuose, naujojo centro kūrimas išsiskiria tuo, kad tai bus vienas iš Europos šiuo metu kuriamų globaliu lygmeniu priešakinių tyrimų mokslo centrų, besispecializuojančių genų redagavimo technologijų kūrimo ir taikymo srityse“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.

Ministrė pabrėžia dar vieną svarbų finansinį tokio centro įkūrimo Lietuvoje aspektą. „Institute veiks konkurencinga tyrėjų atlyginimų sistema – tokiu būdu sudarysime naujas galimybes Lietuvos talentams dirbti mūsų šalyje ir vykdyti aukščiausios klasės tyrimus gaunant panašų atlyginimą, kurį jie gautų dirbdami tarptautinėse EMBL partnerystės tinklo  mokslo institutuose. Tai neabejotinai prisidės prie nacionalinės geriausių protų sugrąžinimo ir tarptautinių talentų pritraukimo į Lietuvą iniciatyvos, –  pažymi ministrė.  – Tikimės, kad tai bus gera pradžia siekiant sukurti konkurencingas sąlygas visiems Lietuvoje dirbantiems mokslininkams ir ateityje pasaulinio lygmens mokslininkų grupių skaičius tik augs.“.

Taps prestižinės tarptautinės organizacijos partneriu

Kaip pabrėžia VU GMC direktorius prof. Gintaras Valinčius, šios laboratorijos įkūrimas yra reikšmingas įvykis visai Lietuvos mokslo bendruomenei. „Veiklą pradedantis tarptautinės organizacijos partnerystės institutas perkels iš EMBL gerąsias mokslinių tyrimų organizavimo praktikas, o pagrindinių tyrėjų atrankos vyks atvirų tarptautinių konkursų keliu. Svarbu pabrėžti, jog pagrindinių tyrėjų atrankos komitete sudarys 2 EMBL ir 3 VU GMC nariai. Džiugu konstatuoti, kad atrankos komiteto darbe aktyviai dalyvauja ir pati EMBL generalinė direktorė prof. Edith Heard“,  – sako VU GMC direktorius.

„Kitas labai svarus EMBL Partnerystės instituto įkūrimo privalumas yra tas, kad VU GMC bus pozicionuojamas Europos mokslo erdvėje kaip prestižinės tarptautinės organizacijos partneris. Tai neabejotinai didins Lietuvos gyvybės mokslo srities tyrėjų matomumą. Tikimės, kad didės ir galimybės konkuruoti EK mokslo ir inovacijų programos „Europos horizontas“ konkursuose“, – akcentuoja VU GMC direktorius.

Pasak prof. G. Valinčiaus, projektas sukonstruotas taip, kad jo įgyvendinimo metu naujos idėjos, generuojamos ir įgyvendinamos tarptautinį konkursą laimėjusių mokslininkų, taptu traukos veiksniu ir paskata kitose temose šiuo metu dirbantiems VU GMC tyrėjams plačiau naudoti Lietuvoje sukurtą genų redagavimo technologiją, orientuojant savo ateities planus į tolimesnį CRISPR-CAS9 genų redagavimo įrankio plėtojimą bei inovatyvių molekulinės biologijos inovacijų  kūrimą.

Sustiprins bendrą mokslinės infrastruktūros potencialą

Tai – septintoji tarptautinė EMBL Parnerystės institucija pasaulyje. Į šį tinklą be VU GMC partnerystės instituto įeina tokie Europos molekulinės biologijos tyrimų centrai, kaip Šiaurės šalių EMBL Molekulinės medicinos parnerystės institutas, Hubrechto Kamieninių ląstelių ir audinių biologijos partnerystės institutas Utrechte, Australijos partnerystės institutas ir kiti. 

Europos molekulinės biologijos laboratorijos kuriamą mokslo centrą sudarys aukšto tarptautinio lygio mokslininkų grupės, kurios vykdys tyrimus tematinėse kryptyse, susijusiose su CRIPSR-CAS9 technologijų taikymu įvairiose biomedicinos, biotechnologijų ir gamtos mokslų srities tyrimuose, taip pat skaičiuojamosios biologijos kryptyje, kuri turėtų plėtoti ir suteikti galimybę naudotis virtualia genominių tyrimų infrastruktūra.

Taip pat bus įsigyta moksliniams tyrimams vykdyti reikalinga moderni ir specializuota laboratorinė įranga, kuri reikšmingai sustiprins VU GMC bendrą mokslinės infrastruktūros potencialą.

EMBL projekto vykdymas prisidės prie šalies mokslinių kompetencijų tarptautiniu mastu didinimo ir inovacinio potencialo skatinimo sveikatos technologijų ir biotechnologijų kryptyje. Bus pritraukti aukštos kvalifikacijos tarptautiniai specialistai, kurie inicijuos ir plėtos naujas genomo redagavimo tyrimų kryptis bei technologijas. Bus sudarytos palankios sąlygos tarptautiniam bendradarbiavimui, įdiegti šiuolaikine tarptautine gerąja praktika paremti mokslo institucijos veiklos organizavimo ir valdymo modeliai bei užtikrinta tarptautinė kuriamų žinių sklaida.

Įsijungimas į EMBL skatina Lietuvos aukštųjų technologijų pramonės sričių – biotechnologijos, biofarmacijos ir biomedicinos plėtrą. Lietuvoje kuriama konkurencinga tarptautinė mokslinių tyrimų aplinka, palanki užsienio tyrėjams ir investicijoms pritraukti.

Komunikacijos skyrius
El. paštas info@smm.lt
Tel. +370 5 219 1129

Skaityti toliau

Skaitomiausi