Lietuvos sveikatos mokslų universitete (LSMU), Naujausių farmacijos ir sveikatos technologijų centre, vyksta III-oji Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) ir III-oji edukologijos doktorantų konferencija „Ugdymo ir švietimo ateities idėjos“, kurią organizuoja Lietuvos edukacinių tyrimų asociacija, Lietuvos Respublikos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir LSMU Kalbų ir edukacijos katedra.
Konferencijos atidarymo plenariniame posėdyje gvildenamos ne tik šiandienos, bet ir ateities Lietuvos švietimui aktualios temos. Kauno technologijos universiteto profesorė habil. dr. Palmira Jucevičienė klausia – „Nuo socialinės atskirties į gerovės valstybę: kokios koncepcijos universiteto reikia Lietuvai?“, Vilniaus universiteto docentės dr. Rita Makarskaitė-Petkevičienė ir dr. Aušra Žemgulienė aiškinasi, ar mes „Pasiklydę švietime: tarp idėjų ir realybės“. „Ekologinis požiūris į dabarties mokyklą“ – toks Vytauto Didžiojo universiteto docentės dr. Rasos Nedzinskaitės-Mačiūnienės žvilgsnis į šiandienos švietimą, o Vytauto Didžiojo universiteto docentė dr. Ramutė Teresė Bruzgelevičienė domisi, kokios „Nueinančios ateinančios grįžtančios idėjos?“ mums svarbios.
Antrojoje sesijoje – net trys paraleliniai posėdžiai. Apskritojo stalo diskusijoje „Formalaus ir neformalaus mokymosi dermė kaip atskirties įveikos galimybė“, moderuojamoje Kauno trečiojo amžiaus universiteto rektorės prof. (HP) dr. Nijolės Petronėlės Večkienės, siekiama aktualizuoti formalaus ir neformalaus švietimo sąsajas, sąlygojančias mokymosi efektyvumą. Diskusijos tikslas – aptarti atskirties reiškinio švietime bruožus ir įveikos galimybes, akcentuojant 6 temas: XXI a. raštingumas, kartų sąveika, įgalinimas dalyvauti pokyčiuose; darni plėtra ar naujo tipo atskirties kūrimas; ketvirtosios pramonės revoliucijos iššūkiai profesiniam rengimui; profesinis rengimasis kaip galimybė skurdo kultūros habitus įveikai; refleksijos svarba, kuriant įgalinančią pagalbą atskirtį išgyvenančioms šeimoms mokomosios praktikos procese bei 55 metų ir vyresnių darbingo amžiaus žmonių mokymosi prasmės refleksija.
Antrasis paralelinis posėdis „Europos edukacinių tyrimų asociacija (EERA), Pasaulio edukacinių tyrimų asociacija (WERA) ir Europos Edukacinių tyrimų asociacijos konferencijos (ECER) – edukacijos tyrėjų tarptautinio bendradarbiavimo ir edukacinių tyrimų kokybės tobulinimo platformos“ skiriamas besidomintiems edukologijos mokslo tyrimais ir jų sklaida.
Vienas plenarinis konferencijos posėdis „Naujos kryptys medicinos edukacijoje“ skiriamas medikų ugdymo klausimams. Kauno technologijos universiteto profesorės dr. M. Petraitės pranešimas „Medicinos demokratizacija ir digitizacija: edukacija pokyčių agento vaidmeniui”, LSMU Studijų centro vadovo prof. dr. Žilvino Dambrausko pranešimas „Sėkmingi savarankiški medicininės simuliacijos mokymai: namų darbai dėstytojams” ir LSMU docento dr. Jono Čeponio pranešimas „Kaip parengti ХХI a. gydytoją?“ sudomino daugiau kaip šimtą LSMU dėstytojų.
Po pietų konferencija darbą tęsia LSMU Kalbų ir edukacijos katedros erdvėse. Čia vyksta net 12 paralelinių posėdžių sekcijose. Aukštojo mokslo ir profesinio mokymo, bendrojo ugdymo, ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, įtraukaus ugdymo, meninio ugdymo, mokymosi visą gyvenimą, pedagogų profesinio tobulėjimo, socialinio ugdymo, sporto edukacijos, švietimo ir ugdymo istorijos, švietimo vadybos ir lyderystės, tyrimų metodologijos, ugdymo filosofijos ir švietimo politikos sekcijose pranešimus skaito visų Lietuvos aukštųjų mokyklų atstovai. Tarp jų – ir LSMU edukologijos mokslininkai.
Spalio 12 d. konferencijos darbas tęsis toliau – vyks apskritojo stalo diskusija „Kokiais būdais galima ugdyti kultūrinį raštingumą mokykloje? Dialls 2020 projekto siūlymai“, edukologijos mokslo krypties doktorantų disertacinių projektų pristatymai ir mokymai „Iššūkiai analizuojant edukacinių tyrimų duomenis su SPSS“, kuriuose gali dalyvauti ne tik jaunieji tyrėjai, bet ir patyrę mokslininkai.
Konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė, LETA prezidentė, Klaipėdos universiteto profesorė dr. Liudmila Rupšienė ir pirmininkės pavaduotoja, LETA viceprezidentė LSMU Kalbų ir edukacijos katedros vedėja prof. dr. Raimonda Brunevičiūtė džiaugiasi, kad LSMU ypač daug dėmesio skiria kokybiškos šiuolaikinės edukacijos klausimams. Tai, kad Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijai buvo sudarytos galimybės organizuoti LETA konferenciją LSMU, svarbus šio dėmesio įrodymas.
LSMU informacija