Technologijos

Komisija paskelbė 2021 m. Europos inovacijų švieslentę

0

2021 06 22

Birželio 21 d. Europos Komisija paskelbė Europos inovacijų švieslentę, kurioje matyti palyginamoji ES valstybių narių situacija mokslinių tyrimų ir inovacinės veiklos srityse. Yra įvardinamos stipriosios ir silpnosios mokslinių tyrimų ir inovacijų sistemų pusės. Tai padeda valstybėms narėms įvertinti sritis, kuriose joms reikia sutelkti pastangas, kad pagerintų savo inovacijų ekosistemos efektyvumą.

Pagal pateikiamus šalių rezultatus matyti, kad daugelyje šalių rezultatai gerėja, tačiau Europa privalo didinti gebėjimą kurti inovacijas siekiant būti konkurencinga pasauliniu mastu. Investicijos į inovacijas yra investicijos į Europos ateitį ir jos gebėjimą būti technologine lydere. Vidutiniškai ES inovacijų rodikliai gerėjo 12,5 proc. nuo 2014 metų. Nuo 2014 metų rezultatai pagerėjo visose ES valstybėse narėse – tarp jų didžiausia pažanga pasižymėjo Kipras, Estija, Graikija, Italija ir Lietuva. Tačiau lyginant su 2020 metais, rezultatai gerėjo 20-yje šalių, iš kurių paminėtinos Kipras ir Estija, kuriose rodikliai gerėjo sparčiausiai. Tuo tarpu 7 šalių rodikliai lyginant su praėjusiais metais suprastėjo – Prancūzija, Airija, Latvija, Liuksemburgas, Olandija, Portugalija ir Slovakija. Europos inovacijų lyderėmis išlieka Švedija, Suomija, Danija ir Belgija.

Covid-19 pandemija sukėlė precedento neturinčių iššūkių ir išryškino kitus, tokius kaip klimato kaita ir auganti nelygybė. Moksliniai tyrimai ir inovacijos yra būtini siekiant pažaboti sveikatos krizę ir jos socialines bei ekonomines pasekmes, tai yra tvaraus Europos atsigavimo pagrindas.

Šių metų švieslentė paskelbta po to, kai 2021 m. gegužės 5 d. buvo priimta Komisijos atnaujinta ES pramonės strategija, atsižvelgiant į naujas aplinkybes dėl Covid-19 pandemijos ir siekiant paskatinti Europos pramonės transformaciją link tvaresnės, labiau skaitmenizuotos, atsparios ir globaliu mastu konkurencingos ekonomikos.

Europos įsipareigojimas inovacijoms užtikrintas didžiausia pasaulyje mokslinių tyrimų ir inovacijų programa „Europos horizontas“, kurios biudžetas 2021-2027 metais yra daugiau nei 95,5 mlrd. eurų.

Lietuva šiais metais švieslentėje vis dar priskiriama prie nuosaikių inovatorių, rezultatai taip pat išlieka žemiau ES vidurkio, nors laikotarpiu nuo 2014 metų augimas siekė daugiau nei 30 proc.

Lietuvos stiprybėmis įvardijama aukštąjį išsilavinimą turinčių asmenų skaičius (201,3 proc. ES vidurkio), aplinkai draugiškų technologijų išsivystymo lygis (155,7 proc. ES vidurkio) bei mokslo ir technologijų sektoriaus žmogiškųjų išteklių mobilumas (153,6 proc. ES vidurkio).
Lietuvos silpnybės yra su klimato kaita susiję rodikliai, palyginti kuklios viešosios investicijos į MTEP veiklas versle (16,4 proc. ES vidurkio), vidutinių ir aukštųjų technologijų eksportas (57,9 proc. ES vidurkio), žinioms imlių paslaugų eksportas, kuris siekia vos 4,4 proc. ES vidurkio.
2021 m. Europos inovacijų švieslentė


Parengta įgyvendinant iš Europos Sąjungos stuktūrinių fondų lėšų finansuojamą projektą „Smart Inotech pramonei“. Projekto  Nr. 01.2.1-LVPA-V-842-01-0004.
Plačiau apie projektą skaitykite čia.

Komentarai

Comments are closed.

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Technologijos