Connect with us

Naujienos

Komercinio transporto lyderis „Renault“ stiprina pozicijas

Paskelbta

Tyrimų bendrovės „DataCenter“ duomenimis, 2016-aisiais lengvųjų komercinių automobilių segmente lyderio pozicijas Lietuvoje užėmė „Renault“. Šis prekės ženklas atsiriekė beveik 16 proc. Lietuvos rinkos ir gerokai aplenkė „Fiat“ (12,72 proc.) bei „Volkswagen“ (12,69 proc.).

Remiantis realių, Lietuvos keliais riedančių automobilių registracijos duomenimis (atmetus trumpalaikę automobilių registraciją), šiandien drąsiai galima teigti, kad „Renault“ pasiektas rezultatas – dėsningas Europos rinkos atspindys, kur „Renault“ yra geriausiai perkama lengvųjų komercinių automobilių markė jau 18-us metus iš eilės ir, anot „DataCenter“, šio prancūzų gamintojo komerciniai automobiliai yra perkamiausi ir Lietuvoje.

Gerokai lenkia konkurentus

Pažvelgus į „DataCenter“ duomenis matyti, kad per praėjusiuosius metus Lietuvoje užregistruoti net 407 nauji „Renault“ komercinio tipo automobiliai (N1 kategorija). Antrojoje ir trečiojoje vietoje liko „Fiat“ ir „Volkswagen“, kuriuos vieną nuo kito skiria vos vienas automobilis – užregistruoti atitinkamai 326 ir 325 šių markių automobiliai.

Ilgametė tendencija Europoje

„Pasiekti rezultatai Lietuvoje atspindi ilgametę tendenciją Europoje – verslo klientai renkasi tuos automobilius, kurie geriausiai tenkina jų poreikius ir pateisina lūkesčius“, – rezultatus teigiamai vertina Lietuvoje „Renault“ prekės ženklo automobilius atstovaujančios UAB „Sostena“ Vilniaus „Renault PRO+“ centro, teikiančio šio prekės ženklo automobilių pardavimo ir techninio aptarnavimo paslaugas verslo klientams, projekto vadovas Dainius Lepeška. – Pasirinkimo kriterijai apima ne tik naujo automobilio įsigijimo kainą, bet ir tokius aspektus kaip patikimumas, likutinė vertė, eksploatavimo kaina, išlaidos priežiūrai – racionalių Europos pirkėjų, kurių didžiąją dalį sudaro privataus sektoriaus įmonės, pasirinkimas yra geriausias rinkos atspindys.“

Pasak D. Lepeškos, „Renault“ komercinių automobilių pardavimas kasmet sėkmingai ūgteli dėl kryptingai dirbančio gamintojo bei rinkos augimo ir vis didėjančio patenkintų klientų rato – taip pat daugėja klientų, kurie įvertinę kainos ir kokybės santykį, grįžta į „Renault“ salonus. 2014-aisiais Lietuvoje buvo parduotas 281 automobilis šiame segmente. 2015 metais buvo įregistruoti jau 352 nauji „Renault“ komerciniai automobiliai, o pernai net 407 , t. y. 55 automobiliais arba 15,6 proc. daugiau nei 2015-aisiais ir net 126 automobiliais arba 44,8 proc. daugiau nei 2014 metais.

Automobiliai modifikuojami

Pasak „Sostena“ atstovų, pernai pastebėta nauja tendencija versle – vis labiau populiarėja modifikuoti lengvieji komerciniai automobiliai. 2016-aisiais nemažai užsakovų rinkdamiesi darbui skirtus automobilius kėlė specifinius reikalavimus – pageidavo įrengti specialią šaldymo įrangą, modifikuoti važiuoklę, įrengti specialias krovinių platformas, tentus, kietašonius kėbulus, miegamąsias vietas, įmontuoti liftą ir kitą specialią įrangą. Tai tik parodo, kad verslas nestovi vietoje ir noriai naudojasi suteikiamomis galimybėmis susikurti savo veiklai optimalų sprendimą.

Svarbiausia – eksploatacija

Taip pat matyti, kad augant ekonomikai, automobilio kaina versle nebėra pagrindinis pasirinkimo kriterijus. Kur kas svarbiau būsimos eksploatavimo sąlygos, t. y. servisų pasiekiamumas, remonto ir detalių prieinamumas, ilgaamžiškumas, patvarumas, aptarnavimo kokybė bei kuro sąnaudos.

Važinėjantis biuras

Pasak DPD atstovų Lietuvoje UAB „Gintauta“ direktoriaus Gintauto Globio, „Renault“ komerciniais automobiliais įmonė kasdien naudojasi jau nuo 2003-ųjų ir jiems, kaip ir daugeliui verslo žmonių, renkantis darbui skirtą priemonę svarbiausia kainos ir kokybės santykis. Be to, itin svarbus greitas ir patogus aptarnavimas ir, žinoma, patogi darbo vieta, nes automobilyje siuntų pristatymu užsiimančios įmonės darbuotojai neretai praleidžia visą darbo dieną. Ko gero, todėl UAB „Gintauta“ jau turi įsigijusi 35 „Renault Master“ automobilius.

Iš komercinių automobilių pardavimo statistikos matyti, kad šio „Renault“ modelio automobilius 2016-aisiais verslas pamėgo labiausiai. Pernai buvo parduoti 223 tokio modelio automobiliai.

„Renault Master“ kabina iš esmės pritaikyta nuolat riedantiems specialistams. Ji erdvi, šviesi ir patogi, sukurianti jaukią darbo atmosferą. Klientai džiaugiasi, kad dėl puikių techninių automobilio savybių ir patogiai įrengtos darbo vietos važiuoti tikras malonumas, – pasakoja UAB „Sostena“ Kauno „Renault PRO+“ projekto vadovas Algirdas Kunevičius. – Šis automobilis gali atstoti biurą. Yra sukiojama lentynėlė, ant kurios patogu pasidėti nešiojamąjį kompiuterį, užpildyti ar laikyti dokumentus, daugybė dėtuvių, kur kasdieniam darbui reikalingi daiktai bus paslėpti nuo svetimų akių ir tuo pat metu visuomet bus po ranka. Šį modelį klientai rinkosi dar ir dėl naujoviškų „Energy“ variklių su „Twin Turbo“ technologija, kurie yra iš tiesų galingi, bet išsiskiria mažesnėmis kuro sąnaudomis ir ilgaamžiškumu.“

Perka išsimokėtinai

„Renault“ atstovai pastebi, kad verslui nebeužtenka bazinės įrangos komplektacijos. Kondicionierius, radijas, belaidis „Bluetooth“ ryšys, patogi amortizuojanti vairuotojo sėdynė, navigacija, multimedija, didesnis kuro bakas ir kt. patogumai yra privalomi kone kiekvienam komerciniam automobiliui. Taip pat pastebėta, kad dažniausiai tokio tipo automobiliai įsigyjami išsimokėtinai.

„Jei anksčiau dar sulaukdavome iš konkurentų atėjusių klientų susidomėjimo automobilių nuoma veiklos laikotarpiui – esą naudosis tol, kol bus taikomas garantinis aptarnavimas, tai šiandien toks noras itin retas. Dauguma klientų įsitikino „Renault“ modelių patvarumu ir ilgaamžiškumu, todėl renkasi įsigyti automobilius lizingo būdu ir jais sėkmingai naudojasi daugybę metų net pasibaigus garantiniam laikotarpiui“ – sako D. Lepeška.

Apibendrinant svarbu paminėti, kad augant šalies ekonomikai, keičiasi ir verslo požiūris, kuris, ko gero, daugeliu aspektų niekuo nesiskiria nuo finansiškai geriau gyvenančių Vakarų valstybių. Jei anksčiau kaina buvo kone pagrindinis kriterijus renkantis komercinio segmento automobilius, šiandien gi žvelgiama gerokai plačiau – įvertinamos eksploatavimo galimybės, kainos ir kokybės santykis, siekiama pritaikyti pagal individualius poreikius.

[vc_row][vc_column][vc_gallery type=”image_grid” images=”5279,5280,5281,5282,5283,5284,5285,5286,5287,5288,5289″][/vc_column][/vc_row]

Skaityti toliau

Naujienos

Teismo ir prokuratūros atstovų susitikime – dėmesys žmogaus teisėms ir įstatymo naujovėms

Paskelbta

2020 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės prokuratūroje įvyko Kauno apylinkės teismo atstovų inicijuotas susitikimas su Kauno apygardos ir Kauno apylinkės prokuratūrų atstovais ir prokurorais. Susitikime dalyvavo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Arūnas Purvainis, pirmininko pavaduotoja baudžiamosioms byloms Laima Šeputienė, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Bundonis ir vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Aušra Rimkevičiūtė, o taip pat skyrių vyriausieji ir kiti prokurorai.  

Vykusiame pasitarime – diskusijoje didelis dėmesys buvo skirtas žmogaus teisių užtikrinimo organizuojant baudžiamąjį procesą klausimams, taip pat įvertinti šalyje buvusio karantino metu kilę iššūkiai bei pasidalinta gerąja praktika, ruošiantis ateities darbams, aptartos įstatymų naujovės ir organizacinės priemonės jų įgyvendinimui.

Susitikime dalyvavę Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis bei pirmininko pavaduotoja baudžiamosios byloms Laima Šeputienė, išsamiai atsakė į pasitarimo diskusijos dalyvių klausimus įvairiais darbo organizavimo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektais, taip pat aptarė probleminius aspektus dėl tinkamo proceso šalių teisių užtikrinimo.

Viena iš pagrindinių nukentėjusiųjų teisių yra gauti žalos atlyginimą, kuri baudžiamajame procese realizuojama pareiškiant civilinį ieškinį. Kalbėdamas apie realų nukentėjusiojo asmens teisės į žalos atlyginimo užtikrinimą teismo pirmininkas A. Purvainis atkreipė dėmesį, jog tam tikrais supaprastinto proceso atvejais ikiteisminio tyrimo metu įstatymas taikomas pernelyg formaliai. Tai sudaro prielaidas nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo įgyvendinimo, baudžiamojo proceso metu, negalimumui.

„Tam, kad baudžiamasis procesas galėtų būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorui būtina dar įsitikinti, ar nukentėjusysis po to, kai gavo jo pranešimą apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra padavęs skundo dėl tokio prokuroro sprendimo, o jeigu yra padavęs, tai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas nėra to skundo patenkinęs ir atitinkamai panaikinęs tokį prokuroro sprendimą“, –  pažymėjo A. Purvainis. Kauno apylinkės teismo pirmininkas taip pat atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, jog proceso ekonomiškumo sąskaita negali būti pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės, todėl privalu atsižvelgti į nukentėjusiųjų poziciją dėl žalos atlyginimo, dar ikiteisminio tyrimo metu tinkamai išsprendžiant civilinio ieškinio pareiškimo klausimą.

Susitikimo metu prokuratūros atstovai, atsižvelgdami į jiems įstatymu nustatytą pareigą pristatyti proceso dalyvius į teismą, kuomet procesą pasirinkta baigti kita supaprastinto proceso forma – pagreitinto proceso tvarka, žmogaus teisių užtikrinimo ir efektyvesnio darbo organizavimo kontekste iškėlė klausimą dėl bylų perdavimo nagrinėti kitiems teismo rūmams. A. Purvainis pažymėjo, jog nors bylos perdavimas nagrinėti kitiems teismo rūmams gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau teismo teisėjai paprastai vyksta nagrinėti bylų į tuos teismo rūmus, kuriuose byla pagal teismingumą ir turėtų būti nagrinėjama. Dėl to proceso dalyviams ir kitiems bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims nepatogumų neturėtų kilti. „Teismas privalo užtikrinti skaidrų nešališką teisėjo paskyrimą nagrinėti konkrečią bylą, todėl pasitaiko situacijų, kad tam tikruose teismo rūmuose nelikus mažiausiai dviejų teisėjų, iš kurių Bylų skirstymo sistema atsitiktine tvarka galėtų jam priskirti nagrinėti bylą, ji yra perduodama nagrinėti kitiems teismo rūmams“ – aiškindamas bylų perdavimo nagrinėti kitiems teismo rūmams priežastis pažymėjo A. Purvainis.

Suprasdami esamą problemą ir būtinybę užtikrinti proceso ekonomiškumo principą, susirinkusieji pritarė teismo pirmininko pavaduotojos L. Šeputienės pasiūlymui svarstyti ieškoti naujų galimybių procesą vesti kuo dažniau panaudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones.

Jau dabar pastebėta, jog dėl šalyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos daugiau nei dvigubai išaugo teismo procesų, vykstančių panaudojant konferencinio ryšio įrangą ir vaiko apklausos kambarį skaičius. Susirinkusieji sutarė palaikyti diskusiją ir keisdamiesi gerąją praktika, užtikrinant proceso dalyvių teises, ypatingais atvejais procesus vesti nuotoliniu būdu.

Didelės diskusijos sulaukė nepilnamečių ar mažamečių nukentėjusiųjų tinkamas atstovavimas procese. A. Purvainis atkreipė dėmesį į tai, jog tokiam nukentėjusiajam paskiriant įgaliotą atstovą ar leidžiant atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kaip šis tinkamai sugebės veikti atstovaujamojo interesais. Ypatingai tais atvejais, kai vaikas nukenčia nuo šeimos narių ar kitų jo giminaičių arba yra šių asmenų padarytų nusikaltimų liudytojas. Pasitaiko atvejų, kai tam skiriama nepakankamai dėmesio, dėl ko nukentėjusiųjų, ypač kai jie yra mažamečiai, teisės nėra užtikrinamos visa apimtimi. „Būdami tokio amžiaus nukentėjusieji ar liudytojai dar negali tinkamai suvokti teisės neduoti parodymų turinio ir savarankiškai spręsti, kaip šią teisę realizuoti. Vadinasi, dėl tokios teisės realizavimo turėtų aktyviai ir nešališkai spręsti jų atstovas. Todėl turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys tam, ar parinktas atstovas veikia iš tiesų atstovaujamo vaiko, o ne asmenų, apie kuriuos vaikas duoda parodymus, interesais“, pažymėjo A. Purvainis.

Susirinkimo metu taip pat kilo diskusija dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuomet šiame procese privalu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Teismo atstovai, pasiremdami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pažymėjo, jog svarbu tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, dėl kurios į teismą kreiptasi su pareiškimu dėl proceso užbaigimo rašytinio proceso tvarka, būtų skiriama tik bet kuri iš alternatyvių, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau jos bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, užbaigti procesą šia forma, netrukdo ir įtakos neturi.

Nuo šių metų liepos 1-os dienos įsigaliojęs naujas Civilinio turto konfiskavimo įstatymas ir jame numatytų apylinkės teismuose spręstinų dalykų teisenos klausimai taip pat sukėlė dalyvių diskusijos. Susirinkusieji aptarė pagal Civilinio turto konfiskavimo įstatymą apylinkės teisme spręstinus turto arešto terminų pratęsimo, šių prokuroro nutarimų apskundimo procesų probleminius aspektus ir sutarė palaikyti tolimesnę diskusiją praktikoje atsiradus pirmiems atvejams, siekiant tinkamai įgyvendinti naująjį įstatymą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ryšiams su žiniasklaida ir visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Paskelbta

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių medijų. Dėl to būtent jaunimas yra paveikiausias socialiniuose tinkluose plintančiai informacijai, kurios daugiausiai skleidžia nuomonės formuotojai.

Daugiau nei 55 tūkst. sekėjų „Instagram“ turinti nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė įsitikinusi, kad „influenceriai“ daro didžiulę įtaką jaunimui. Tačiau kokia toji įtaka, priklauso tik nuo paties nuomonės formuotojo.

„Kiekvienas „influenceris“ rodo tai, ką nori rodyti. Kalbėdama apie savo kuriamą turinį galiu pasakyti, kad nevengiu dėmesio skirti temoms apie savanorystę. Pavyzdžiui, savo socialiniuose tinkluose nemažai kalbėjau apie e. skautus. Po to, kai į savo „Instagram“ paskyrą įkėliau keletą įrašų, raginančių jaunimą padėti senyvo amžiaus žmonėms perprasti informacines technologijas, gavau ne vieną žinutę su klausimais, koks tai projektas, kaip prie jo prisijungti, kokius reikalavimus reikia atitikti norint tapti e. skautu – tai tik parodo, kad mano žinutė pasiekė jaunus žmones“, – pasakoja L. Talžūnaitė, atkreipdama dėmesį į tai, koks visgi svarbus yra gerojo pavyzdžio rodymas.

Lina Talžūnaitė – asm. archyvo nuotrauka

Daugiausiai savanoriauja moksleiviai

Praėjusių metų rudenį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa parodė, kad savanoriaujančių asmenų (15-75 m.) daugėja. 2019 m. savanorių skaičius pasiekė 31 proc., kai 2012 m. tokioje veikloje dalyvavusių tebuvo 18 proc. Analizuojant apklausos duomenis taip pat matyti, kad tokią veiklą dažniausiai renkasi jaunesnio amžiaus respondentai (iki 19 m.). Tiriant moksleivių grupę (14-18m.) paaiškėjo, kad bene pusė (47 proc.) mokinių yra savanoriavę, o 37 proc. norėtų tai pabandyti.

„Savanorystės idėjos Lietuvos visuomenėje tapo gerokai populiaresnės. Džiugu, kad padaugėjo nedalyvavusių, bet norinčių tokioje veikloje dalyvauti – nuo 22 proc. iki 31 proc. Apskritai per paskutinius septynerius metus savanorystę palankiau ėmė vertinti daugiau nei penktadalis visuomenės. Savanorystė ypač populiari jaunesnio amžiaus grupėse“, – sako tyrimą inicijavusios savanorystės programos „Social Breeze“ programos vadovas Žilvinas Mažeikis.

Karantinas pakeitė priežastis, kodėl tampama savanoriu

Pasak Žilvino, skiriasi motyvai, kodėl žmonės savanoriauja: vyresni asmenys akcentuoja galimybę padėti kitiems, tuo tarpu jaunesni – asmeninę prasmę. „Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrimas darytas prieš pasaulinę pandemiją ir prieš šalyje įvedant karantiną. Tikėtina, kad COVID-19 situacija Lietuvoje koregavo savanorių motyvaciją – kur kas daugiau mano pažįstamų rinkosi savanorystę kaip būdą įveikti savo paties patiriamą stresą, priemonę pasijusti bendruomenės dalimi ir galimybę kuo greičiau sumažinti krizės pasekmes, kad galėtų grįžti į įprastas veiklas. Būtų įdomu pakartoti šį tyrimą 2020 metų pabaigoje ir palyginti rezultatus“, – priduria jis.

Prie palankesnio savanorystės vertinimo bei didėjančių savanorių gretų galimai prisidėjo ir nuomonės formuotojai, skatinantys užsiimti šia veikla. Tačiau pagrindinės priežastys visgi yra kitokios.

„Pasirinkti savanorio kelią jaunuolius motyvuoja pridedami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas, ilgalaikių savanorystės programų atsiradimas, apskritai kokybiškesnis nevyriausybinių organizacijų darbas su savanoriais ir daugiau informacijos apie jas, pamažu atsirandanti tradicija lavinti profesinius įgūdžius dar mokyklos suole. Kitų žmonių įtaka sprendžiant, ar savanoriauti, yra neabejotinai svari, nes net 45 proc. mokinių rinkdamiesi savanorystės vietą konsultuojasi su savo šeima ir draugais“, – teigia Ž. Mažeikis.

Jei reikėtų nupiešti statistinį savanorio portretą, pasak pašnekovo, tai būtų jauna moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti ir besimokanti arba dirbanti didmiestyje. Rečiau savanoriauja vyresnio amžiaus žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie anksčiau niekada nėra savanoriavę.

„Skatinant savanorišką veiklą ypač svarbu sudaryti galimybę ją išbandyti dar mokyklos suole, kuomet aktyviai formuojasi jauno žmogaus nuostatos apie supantį pasaulį, jis yra smalsus ir atviras naujai patirčiai. Jaunuoliai pradėdami savanorišką veiklą ieško prasmingo ir jų vertybes atitinkančio laisvalaikio praleidimo būdo, taip pat draugų ir bendraminčių“, – tikina Ž. Mažeikis.

Savanorystė, kuri sujungia skirtingas kartas

Remiantis apklausa, pagalba senyvo amžiaus žmonėms yra trečia pagal populiarumą savanoriška veikla tarp moksleivių – 20 proc. respondentų nurodė, kad yra padėję senjorams. Projektas „E. skautai“ yra viena iš savanoriškų veiklų, suburiančių jaunuolius, kurie nori padėti vyresnio amžiaus žmonėms ir išmokyti juos informacinių technologijų gudrybių – kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. Prie e. skautų veiklos jau prisijungė 1,5 tūkst. 14-29 metų amžiaus jaunuolių iš visos Lietuvos.

„E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms: ne tik pagelbėti perprasti technologijų pasaulį, bet ir paprasčiausiai prisidėti prie įdomesnės jų dienos. Jaunosios kartos įsitraukimas į šią veiklą padeda užmegzti ryšį tarp skirtingų kartų ir už projekto ribų – jaunuoliai atranda bendrą kalbą su tėvų ar senelių amžiaus žmonėmis. Džiugu, kad prie savanorių tinklo didinimo prisideda ir nuomonės formuotojai. Visi žinome, kad vaikai ir paaugliai yra linkę ieškoti autoritetų, žavėtis žinomais žmonėmis ir net mėgdžioti jų elgesį. Tad kodėl jiems neparodžius pozityvaus pavyzdžio“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

E. skautai vyresnio amžiaus žmonėms jau suteikė tūkstančius konsultacijų, susijusių su virtualaus bendravimo, e. paslaugų ir asmens duomenų apsaugos temomis.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl matematikos mokymo

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę, teiksiančią siūlymus ir papildymus jau parengtam matematikos mokymo planui, kuris bus diegiamas nuo naujų mokslo metų. Ši darbo grupė taip pat siūlys papildomas priemones ir būdus, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose.   

„Kalbėdami apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, mes nelaukiame, kol jie bus padaryti, o, priešingai, pradedame juos įgyvendinti. Tam jau ruošėmės iš anksčiau. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose. Siekdami dar labiau stiprinti matematikos, gamtos mokslų mokymą, pasitelksime šios darbo grupės narių įžvalgas ir siūlymus, kartu bus koordinuojamas minėtų priemonių įgyvendinimas“, – teigia ministras A. Monkevičius.

Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Ministro įsakymu, darbo grupei pavesta koordinuoti priemonių, skirtų matematikos mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo gerinimui, įgyvendinimą 2020–2021 metais, pateikti siūlymus dėl tvaraus matematikos pasiekimų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Darbo grupė į posėdį rinksis jau kitą savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi