MokslasKoks lietuvių požiūris į skirtingus energijos šaltinius?

Kol valdžia tautiečius šiurpina vis prieštaringesniais klimato kaitos prevencijos įstatymų projektais, KTU mokslo grupė atliko apklausą, kuria siekta išsiaškinti koks Lietuvos gyventojų požiūris į skirtingus energijos šaltinius. Lietuviai palankiai vertina atsinaujinančius energijos šaltinius ir dauguma pasisako už tai, kad daugiau valstybės dėmesio turėtų būti skiriama priemonėms energetikos ekologiškumui didinti, o ne naujiems mokesčiams kurti.  Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF), mokslo grupės Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis mokslininkai vykdydami Lietuvos...
www.kaunieciams.lt www.kaunieciams.lt2019 spalio 256 min

Kol valdžia tautiečius šiurpina vis prieštaringesniais klimato kaitos prevencijos įstatymų projektais, KTU mokslo grupė atliko apklausą, kuria siekta išsiaškinti koks Lietuvos gyventojų požiūris į skirtingus energijos šaltinius. Lietuviai palankiai vertina atsinaujinančius energijos šaltinius ir dauguma pasisako už tai, kad daugiau valstybės dėmesio turėtų būti skiriama priemonėms energetikos ekologiškumui didinti, o ne naujiems mokesčiams kurti. 

Kauno technologijos universiteto (KTU) Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF), mokslo grupės Pilietinė visuomenė ir darnus vystymasis mokslininkai vykdydami Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „Socialinis klimato kaitos suvokimas: Lietuvos atvejis tarptautinėje Europos lyginamojoje perspektyvoje, analizavo ne tik klimato kaitos suvokimą, bet ir Lietuvos gyventojų nuostatas energijos gamybos ir naudojimo aspektais, bei galimus pokyčius šioje srityje.

Atlikta reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa atskleidė Lietuvos gyventojų požiūrį į skirtingus energijos šaltinius.

Pasak projekto tyrėjų, dauguma šalies gyventojų gana pozityviai vertina daugumą AEI (alternatyvių energijos išteklių), tokių kaip biomasė (kiek daugiau nei 60% apklausoje dalyvavusiųjų), hidroenergija (71%), vėjo energija (84%), o labiausiai išsiskyrė saulės energija kurią teigiamai vertina beveik 87% apklaustųjų.

Vis dėlto, dalis Lietuvos gyventojų pozityviai žiūri ne tik į AEI, bet teigiamai vertina ir gamtines dujas (kiek daugiau nei 60% respondentų), anglį (24%), naftą (23%).

Šie rezultatai atskleidžia, kad daliai gyventojų dar trūksta informacijos apie iškastinio kuro naudojimo metu kylantį pavojų aplinkai. Vis dėlto, gyventojų nuomone, daugiausiai Lietuvai reikalingos energijos turėtų būti gaminama pasitelkiant AEI (saulę ir vėją), o branduolinė energija išlieka viena nepatraukliausių energijos rūšių.

Įvertinus apklausos dalyvių nuostatas susijusias su energijos ištekliais, buvo svarbu suprasti ir kokios politinėms priemonės, siekiančios mažinti klimato kaitą ir jos padarinius energetikos srityje, susilauktų didžiausio gyventojų palaikymo.

Rezultatai atskleidė, kad tokioms iniciatyvoms kaip mokesčių didinimas už bet kokį iškastinio kuro naudojimą nepritartų daugiau nei 50% apklaustųjų, šį nepritarimą iš esmės atspindi ir visai neseniai kilęs ažiotažas dėl vyriausybėje svarstyto automobilių taršos mokesčio, kurį lydėjo neigiama visuomenės reakcija.

Respondentai taip pat nepritarė ir branduolinės energijos įtraukimui į Lietuvos energijos miksą (53% prieštaraujančių), bei elektros energijos kainos didinimui, siekiant mažinti jos suvartojimą, tam prieštaravo daugiau nei 70% apklaustųjų.

Sprendimai, kuriems didesnė dalis respondentų pritarė – subsidijos iš valstybės biudžeto pastatų šiluminei izoliacijai gerinti (64% apklaustųjų), subsidijos AEI (69%) ir įstatymas draudžiantis prekiauti energetiškai neefektyviais prietaisais (47%).

Nors apklausa parodė, kad Lietuvos gyventojams AEI plėtra yra priimtina ir vertinama palankiai, tačiau lieka svarbu, užtikrinti tinkamą politinių sprendimų balansą, bei informuoti visuomenę skatinant susirūpinimą klimato kaita ir suvokimą apie kiekvieno asmeninį indėlį.

Pasak tyrėjų, Lietuvoje vyraujantis sąlyginai mažas susirūpinimas klimato kaita ir nenoras prisiimti asmeninės atsakomybės, vengimas keisti įpročius ar plačiau atverti pinigines, reikalauja pakankamai delikataus ir gerai apgalvoto tolimesnės plėtros plano, kuris visų pirma turėtų būti nukreiptas į tinkamą visuomenės informavimą ir probleminių sričių suvokimo formavimą.

KTU informacija

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie