KultūraKokias paslaptis slepia Kaunakiemio g. 9 esantis Tilmansų teatras?

Vis dar kartais darbininkų klubu vadinamas pastatas, kitaip žinomas, kaip Tilmansų gamykla, teberiogso priešais Karmelitų bažnyčią, aptvertas tvora. Kadaise jame vykdavo didžiausi koncertai Kaune, tai buvo mėgstama miesto bohemos vieta, tačiau ne viskas klojosi gerai. Susipažinkite su šio įvairias paskirtis praeityje turėjusio pastato istorija. 

Nuo valgyklos ir mokslo įstaigos iki teatro

Pastatytas šis statinys buvo XIX a. pabaigoje. Iš pradžių tarnavo kaip vieno aukšto darbininkų valgykla su sale. Joje būdavo rengiami koncertai, spektakliai, poilsio vakarai, skaitomos paskaitos, veikė darbininkų mokykla. 

Tilmansų salėje 1906 m. savo veiklą pradėjo „Saulės” draugijos mokytojai – tai buvo pirmoji Kaune lietuviška aukštesnio mokslo įstaiga. Jai, nuo 1907 m., vadovavo muzikas ir pedagogas Juozas Vokietaitis. Šiame pastate taip pat veikė ir Karmelitų pradžios mokykla, kurioje daugiausia mokėsi Tilmansų gamyklos darbuotojų vaikai. 

„Tilmansų teatru” pavadintas pastatas iškilmingai atidarytas 1909 m. su tikro teatro pastatymu. Buvo parodyta A. Čechovo pjesė „Meška”. 

Galima sakyti, kad iki Pirmojo pasaulinio karo tai buvo dažnai lankoma kultūrinių renginių vieta – čia koncertavo „Dainos” draugijos choras (dirigentas Stasys Šimkus), o į rengiamus grandiozinius koncertus publika rinkdavosi iš viso miesto.

Garsūs žmonės negailėjo kritikos 

Žymus visuomenės ir to laikmečio veikėjas Jonas Basanavičius savo autobiografijoje Tilmanso salę minėjo net du kartus. Pirmą kartą jis buvo šioje salėje dėl politinių sumetimų: 1906 m. kovą “buvo Tilmanso salėje skaitlingas naujai įsteigtos demokratų partijos kuopos susirinkimas, man jame dalyvaujant”. Antrą kartą jis čia lankėsi jau įrengus naują salę. Specialiai pasiliko Kaune, kad galėtų pamatyti koncertą ir net su iš užsienio atvažiavusiais intelektualais pabendraut: „Atvažiavęs Kaunan, vakare Tilmanso teatre buvau latvės Wiegner-Grunbergienes koncerte ir čia susipažinau su Helsinkių universiteto docentu d-ru Niemi, kursai tuomet buvo atvažiavęs Lietuvon dėlei folkloro tyrinėjimo.”

Pirmojo pasaulinio karo metais Tilmansų pastatas buvo gerokai apgadintas, tačiau jau 1916 m. buvo suremontuotas ir vėl naudojamas kaip teatro ir koncertų salė. 1922 m., rekonstrukcijai užsidarius Valstybės teatrui, jų spektakliai persikėlė į Tilmansų teatrą.

Tiesa, kitas ne mažiau žinomas to meto istorijos veikėjas Balys Sruoga salę apibūdino kaip itin nepatogią. Po Rugerro Leoncavallo operos „Pajacai” premjeros, įvykusios šioje salėje, negailėjo kritikos ir Vaižgantas: “Blogesnės vietos dainuoti operai jau nė nebereikia kaip Tilmanso teatras: scena ankšta, (…) akustikos jokios, ventiliacijos taip pat, nes papirosų dūmai iš priemenės verčias į salę ir troškina artistus. Kenčia ir publika.” O aktorė Teofilija Vaičiūnienė skundėsi vietine publika, kuri, kaip ji sakė, „neretai ne tik švilpimais, bet ir žodžiu reiškė savo nuomonę.”

Dar ir kino salė! 

1924 m. pabaigoje salės administratorius Jonas Feodosovas nusprendė, kad Tilmansų teatro salę būtų galima pritaikyti ir kino filmams rodyti. Inžinierius Povilas Taračkovas paruošė atitinkamą projektą, tačiau kino salė veikė tik iki 1926 m. 

1930 m. salę išnuomojo Vladas Molčanovas, kuris įrengė kino teatrą „Dailė”. Naują projektą ruošęs statybos technikas Jonas Dubauskas iškirto duris iš salės tiesiai į lauką (kaip priklauso kino teatrui) publikai iš salės išeiti. Salėje buvo 354 vietos: 169 parteryje, 140 balkone ir 45 ložėse.

1935 m. kino teatrą pradėjo valdyti Antanas Norvaiša ir Marija Garvienė. „Dailės” teatras čia veikė iki 1938 m. Tais pačiais metais savininkė Marija Jansonienė (buvusi Garnienė), kuri ir gyveno teatro patalpose, pervardijo jį „Vaidila”, bet tai buvo paskutiniai teatro gyvavimo metai. 1939 m. teatras užsidarė, o patalpas išsinuomojo AB „Lietuvos Philips”, kuri gražioje salėje įrengė radijo aparatų dirbtuvę ir sandėlį.

Sovietmečiu pastatas atiteko „Pergalės” gamyklai ir vėl tapo darbininkų klubu. „Pergalės” vardu jis ir vadinosi. Pastatas buvo naujai nutinkuotas, čia buvo rodomi filmai, rengiami šokių vakarai. Nepriklausomybės pradžioje pastatas buvo pilnas gyvybės: vos ne kas vakarą, ypač savaitgaliais ir švenčių dienomis, į jį plūsdavo šokių ir kitokių pramogų mėgėjai.

Niūri pastato gyvenimo pabaiga

Deja, ilgainiui klubas buvo uždarytas ir istorinis pastatas pradėjo nesustabdomai nykti. 2007 m. jį, kartu su kita išlikusia Tilmansų fabriko dalimi, nusipirko Vilniuje registruota nekilnojamojo turto kompanija UAB „Ekfita”, kurios tuometis direktorius Igoris Ponomariovas 2009 m. planavo dalį pastatų nugriauti, o likusius perstatyti į daugiafunkcį kompleksą su apartamentais, viešbučiu ir sporto klubu.

Neįgyvendinti planai buvo atgiję 2012 m., pastačius Karmelitų saloje „Žalgirio” areną. Šiai bendrovei (dabartinė direktorė Leonora Napolovienė) pastatas, tiksliau, bene vienintelė likusi jo siena, registruota kaip „klubas, kultūros paskirtis”, priklauso iki šiol. 

Ne vienas išlikusių Tilmansų gamyklos pastatų nėra įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Nuotraukų autorė Marija Oniščik.

Dalinkitės su savo draugais

2
Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
2 Komentaro gijos
0 Atsakymų į komentarus
0 Siekėjų
 
Naujausi komentarai
Karščiausi komentaro gija
2 Komentaro autorius
Elektromotoilona Naujausias komentaro autorius
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Naujausi Seniausi Labiausiai balsuojami
Informuoti apie
Elektromoto
Svečias
Elektromoto

Kaip vietoj to pastato ir toje teritorijoje norėjo pastatyti LIDL’ą tai galimai su maxima spaudimu per visokius Kauno architektus buvo užblokuotas projektas. Gal archyvuose ir galima rasti tą projektą

ilona
Svečias
ilona

liūdna 🙂

Scroll Up