Connect with us

Naujienos

Kokį poveikį gamtai daro nevalytos kartono pramonės nuotekos?

Paskelbta

Popieriaus ir kartono gamyba yra viena taršiausių pramonės rūšių, pasaulyje užimanti 6 vietą pagal susidarančią aplinkos taršą. Be plaušų, perdirbto popieriaus, cheminių medžiagų, gamyba reikalauja daug technologinio vandens, energijos garo bei elektros išteklių.

Apie poveikį gamtai pasakoja Violeta Kaunelienė, KTU Cheminės technologijos fakulteto Aplinkosaugos katedros vedėja.

Priklausomai nuo gaminamo produkto ir naudojamo technologinio proceso, gaminant 1 toną produkcijos susidaro apie 75 – 275 m3 stipriai užterštų nuotekų. Skirtingų šaltinių duomenimis, tokiose nuotekose gali būti iki 700 skirtingų cheminių medžiagų, tarp kurių problemiškiausios yra dervos, chlorinti organiniai junginiai, fenoliai, sunkieji metalai ir kt. Kai kurios iš šių medžiagų pasižymi endokrininę sistemą ardančiu poveikiu.

Anot KTU Aplinkosaugos technologijos katedros docento Viktoro Račio, popieriaus ir kartono gamybos nuotekų valymas kelia daug technologinių iššūkių tiek nuotekų valymui, tiek ir vandens srautų optimizavimui įmonių viduje. Nuotekose gausu sunkiai biologiškai skaidomų medžiagų. Šias nuotekas sunku prisotinti deguonimi, kuris yra būtinas aerobiniam nuotekų valymui. Sunkumai kyla dėl didelio kiekio juose esančių sulfitų, kurie suvartoja deguonį, oksiduodamiesi iki sulfatų. Esant dideliam sulfatų kiekiui, pastarieji kristalizuojasi ir užkemša valymo įrenginius.

Negana to, nuotekoms užsistovėjus, vyksta sieros junginių redukcija iki sieros vandenilio, merkaptanų ir kitų junginių, pasižyminčių itin nemaloniu kvapu. Tiesa, šių medžiagų kvapo slenkstis yra žemas, o nemalonus kvapas juntamas gerokai anksčiau negu pasireiškia jų toksinis poveikis. Žinoma, nemalonūs kvapai sukelia didelį diskomfortą, net jei ir nėra labai kenksmingi.

Praėjusiame šimtmetyje atlikta nemažai tyrimų Kanadoje, JAV, Azijos ir kitose šalyse, kur iki 1990-ųjų į aplinką dar buvo išleidžiamos tokio tipo nuotekos tik po pirminio apvalymo. Ilgalaikiai moksliniai tyrimai atskleidė reikšmingą popieriaus ir kartono gamybos nuotekų poveikį vandens ekosistemoms. Nustatyta, kad tokios nuotekos būna ūmiai, o kartais ir mirtinai toksiškos vandens organizmams, taip pat pastebėti fiziologiniai žuvų pokyčiai, pavėluota jų branda bei dauginimosi sutrikimai. Tai daugiausia lemia nuotekose esančios reprotoksinės ir endokrininę sistemą ardančios medžiagos. Nederėtų pamiršti, kad šios medžiagos kaupiasi pačiose žuvyse, taigi, valgydami tokią žuvį, esame veikiami ir mes patys.

Tai, jog tenka kalbėti apie tyčinę aplinkos taršą Lietuvoje 2020-aisiais, yra tiesiog apgailėtina. Dar apmaudžiau, kad neapsieita ir be aplinkosaugos sistemos darbuotojų aplaidumo. Belieka tikėti, kad naujieji Nepriklausomybės kartos specialistai atsineš kokybiškai naują socialinės atsakomybės bei aplinkosaugos sampratą. Didėjantis visuomenės aktyvumas tam teikia vilčių.

ktu.edu informacija

Skaityti toliau

Miestas

Mero kreipimasis į kauniečius: kaukės, higienos laikymasis ir kitoks bendravimo etiketas turi būti ne diskusijų objektas, o taisyklė

Paskelbta

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo kreipimesi į kauniečius, aptarė epidemiologinę situaciją mieste ir visoje šalyje bei ragino gyventojus būti supratingais ir laikytis išvien.

V. Matijošaičio kreipimasis į miesto gyventojus:

„Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse.

Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones. Būtent jų sveikatai ir gyvybei nelemtas virusas kelia didžiausią riziką.

NVSC duomenimis, per visą laikotarpį nuo pandemijos pradžios COVID-19 diagnozuota 176 kauniečiams. Iš jų beveik šimtas jau pasveiko. Šiuo metu 42 žmonės yra gydymo įstaigose, o iš viso sergančiųjų suskaičiuojama 77. Liga neapsiėjo be aukų, nusinešdama trijų senjorų gyvybes.

Šiuo metu Mobiliajame patikrų punkte Kauno poliklinikos medikai dirba pilnu pajėgumu, per dieną atlikdami iki 600 tyrimų. Jei prireiks, jų kiekius didinsime dar labiau. Viešajame transporte ir jo stotelėse, taip pat parkuose ir kitose lankomose vietose sustiprinti dezinfekavimo darbai.

Iki šiol sugebėjome atlaikyti neeilinį išbandymą. Kaunas ir toliau deda visas pastangas, kad mūsų miestas išliktų saugus, o žmonės jaustųsi ramūs. Tačiau čia, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, be pačių žmonių pagalbos bei prisidėjimo mes tebūtume vieniši bejėgiai kariai didelio ir sunkaus mūšio lauke.

Kauniečiai, būkime supratingi, susiimkime ir visi išvien padarykime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad išliktume stiprūs prieš nesiliaujančias pandemijos grėsmes. Neleiskime sau pasiduoti, palūžti nebaigus kovos su nematomu ir pavojingu priešu.

Labai prašau visų atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos specialistų ir medikų nurodymus, paisyti jų rekomendacijų. Tegul šie profesionalai būna tie generolai, kuriais mes pasikliauname. Sveikata – brangiausias turtas ir čia negali būti jokių kompromisų.

Kaukių dėvėjimas, higienos laikymasis, kitoks pasisveikinimo ir bendravimo etiketas tegul bus ne diskusijų objektas, o neginčijama taisyklė. Sunegalavę, pajutę koronavirusui būdingus simptomus ar sužinoję apie tokius dalykus netolimoje aplinkoje, susilaikykime nuo ėjimo į darbą, venkime viešumos.

Gudraudami ar neigdami tai, kas akivaizdu, apgausime ne ką kitą, o tik patys save. Maža to, galime gerokai pakenkti kitiems. Juk visi suvokiame, kad infekcija plinta per mus ir tarp mūsų.

Ankstesnė „karantininė“ patirtis Lietuvoje įrodė, kad saviizoliacija duoda realią naudą. Geriau dvi savaitės inkubacinio laikotarpio negu kur kas ilgesnis ligos periodas ir galimai nelengvas jos gydymas.

Per pirmąją koronaviruso bangą kauniečiai įrodė esantys sąmoningi ir atsakingi už save bei aplinkinius. Daugelis gyventojų karantino laikotarpiu nuoširdžiai rūpinosi ne tik savimi, šeimos nariais, kitais artimaisiais, bet stengėsi ir dėl bendradarbių, kaimynų, o neretai stojo į pagalbą visai nepažįstamiems žmonėms.

Šimtai savanorių ištisomis paromis dirbo Kaune įsteigtoje Koronos karštojoje linijoje. Šauliai sėdo ne tik prie telefonų, bet ir prie naujai prikeltų buvusių greitosios pagalbos automobilių vairo, veždami miesto gyventojus tyrimams į mobilųjį patikros punktą. Lietuvos skautijos jaunimas talkino priimant saviizoliacijai apgyvendinamus grįžtančiuosius iš užsienio, taip pat platino informaciją su raginimais dalyvauti masiniuose testavimuose. Tūkstančiai vienišų žmonių sulaukė socialinių darbuotojų, studentijos, samariečių ir kitų geradarių pagalbos į namus.

Dar daugiau gerų darbų padaryta tyliai, tačiau jų autoriai nusipelnė ne menkesnės pagarbos.

Toks pilietiškumas, neabejingas ir geranoriškas elgesys yra tauriausi žmogiški bruožai tikro kauniečio portrete, verti kur kas daugiau nei padėkos žodžių.“

Nuotrauka: Real is Beautiful Stock / Gintaras Vitulskis

 

Skaityti toliau

Naujienos

Rastas prezidento Aleksandro Stulginskio lagerio dienoraštis

Paskelbta

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui pavyko atrasti Lietuvos prezidento Aleksandro Stulginskio (1922 – 1926 m.) dienoraščio originalą, kuris buvo rašytas Kanske, Krasnojarsko pataisos darbų lageryje (sutrumpintai – Kraslagas). Dienoraštis rastas Ypatingajame archyve saugomoje aštuoniolikos asmenų byloje K1-58-42880, kurią sudaro apie tūkstantis puslapių.

Kalėdamas Kraslage dienoraštį A. Stulginskis rašė nuo 1941 m. rugpjūčio iki spalio, nes vėliau kratos metu jį konfiskavo lagerio prižiūrėtojai ir pateikė kaip „kontrrevoliucinės veiklos“ įrodymą. Dienoraštis rašytas paprastu pieštuku mažoje 5×7 cm dydžio languoto popieriaus užrašų knygelėje, joje – 14 lapelių, bet  visų nespėta prirašyti.

Dienoraščio tekstas – daugiausia žodžių santrumpos, kuriomis buvęs prezidentas žymėjosi pavardes, vietoves ir įvykius. A. Stulginskio byloje saugomas ir Kraslago vertėjo Kagano atliktas dienoraščio vertimas į rusų kalbą. Iki šiol manyta, kad A. Stulginskio dienoraščio originalas yra sunaikintas, todėl prezidento biografai naudojosi šiuo verstiniu rusišku variantu.

Pasak LGGRTC gen. direktoriaus prof. Ado Jakubausko, dienoraščio atradimas svarbus todėl, kad nuo šiol mokslininkai gali remtis originalu, o ne verstiniu dokumentu: „Tai yra faktinis įrodymas, ką ir kaip žymėjosi lageryje 56 metų buvęs Lietuvos prezidentas Aleksandras Stulginskis.“

1941 m. birželio pradžioje A. Stulginskis kartu su šešiolika aukštų Lietuvos pareigūnų (aštuonioliktasis suimtasis buvo garvežio mašinistas) be teismo ištremtas į Krasnojarsko kraštą vadinamajame „A klasės“ vagone. Vagono kategorija įvardyta ne pagal komfortą, o pagal jame keliavusių belaisvių rangą:  buvęs trijų ministrų kabinetų teisingumo ministras Stasys Šilingas, buvęs susisiekimo ministras Jokūbas Stanišauskas, buvęs švietimo ministras Juozas Tonkūnas, pulkininkas Povilas Dundulis, Vyčio kryžiaus ordinų kavalierius Antanas Pošiūnas, diplomatas Jonas Aukštuolis ir kt.

Dešimties NKVD tardytojų beveik metus kurptoje byloje minėti pareigūnai buvo apkaltinti antitarybine propaganda lageryje, siekiu sukurti nusikalstamą antitarybinę Lietuvos kalinių grupuotę ir kitais politiniais nusikaltimais pagal 58-ojo Rusijos TFSR baudžiamojo kodekso straipsnį.

Kraslago KGB operatyvinis įgaliotinis Anciperovas rašo, kad „A. Stulginskis, būdamas areštuotas, užsiėmė kontrrevoliucine veikla: buvo aktyvus kontrrevoliucinės formuotės dalyvis, dalyvavo grupiniuose susibūrimuose, ragindamas lietuvius aktyviai kovoti prieš sovietų valdžią, kartu su S. Šilingu, J. Stanišausku, J. Tonkūnu ir kitais svarstė klausimą dėl lietuvių savišalpos komiteto sukūrimo, skleidė provokacinius gandus, rašė dienoraštį, kuriame fiksavo lagerio gyvenimą“.

Pasak dienoraštį suradusios LGGRTC tyrėjos D. Vilkelytės, būtų prasminga šią svarbią bylą išversti ir paskelbti internete – įskaitomu tekstu su ekspertų komentarais, nes ji ypatinga net ir pagal sovietinę jurisdikciją: „Dešimt metų nenuteisti žmonės iš vieno lagerio pergabenami į kitą, bylos dokumentuose rašoma, jog pirmajame lageryje jie buvo….komandiruotėje. Tardymo lapuose pažymėta, kad vienas prieš lietuvius nusiteikęs liudininkas yra beraštis, bet tai jam netrukdo patvirtinti, kad tardymo protokolas surašytas teisingai. Dokumentai sufalsifikuoti taip negrabiai, kad net Kraslago prokuroras grąžina bylą tikslinti, o suimtieji nuteisiami tik po 11 metų – 1952 m. Visiems nuteistiesiems skirta po 25 m. laisvės atėmimo, nors daugiau kaip pusė jų – dešimt žmonių – tuo metu jau buvo mirę lageryje nuo ligų ir bado.“

Byloje saugomas ir SSSR Valstybės saugumo ministro Viktoro Abakumovo paaiškinamasis raštas SSKP generaliniam sekretoriui Josifui Stalinui – taip buvo reaguota į A. Stulginskio skundą dėl dešimtmetį trukusio kalinimo be teismo.

Dienoraštis atspindi dvidešimtojo amžiaus vergu paversto žmogaus būtį: jį rašo buvęs valstybės vadovas, išsilavinęs, pasiturintis žmogus, iš kurio sovietų valdžia konfiskavo 173 ha ūkį Kretingos raj. Jokūbavo kaime: nuo drėgmės tinstančios rankos, paleisti viduriai, kliedėjimas naktimis, pakilusi temperatūra, nuolatinis badmiriavimas – 29 gramai kruopų arba perpuvę agurkai, po to dvi dienos visiško bado.. Ir nerimas – kur paslėpti nelegaliai turimą termometrą? Atrodo, kad čia mums ruošiami kapai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro informacija

Nuotr. iš LYA ir LGGRTC archyvų

 

Skaityti toliau

Finansai

Šalies ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi

Paskelbta

Naujausi šalies ekonomikos rodikliai rodo, kad kol kas pandemija atlaikyta kur kas geriau, nei tikėtasi. Tolygūs išlieka mokėjimai pagal Ekonomikos skatinimo planą, baigiant įgyvendinti vienas priemones, įsibėgėja ir/arba pradedamos vykdyti kitos.

Ekonomikos situacija

Vyriausybė stebi įmonių bankroto skaičius ir tendencijas: palyginti su praėjusiais metais, įmonių, kurioms registruotas bankroto teisinis statusas, skaičius išlieka daugiau nei perpus mažesnis (361 įmonė 2020 m., 728 įmonės 2019 m.).

Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, smuko 3,7 proc., o palyginti su pirmuoju ketvirčiu – maždaug 5 proc.

„Lietuvos ekonomika kol kas pandemiją atlaikė kur kas geriau, nei tikėtasi. Prie to prisidėjo ir skubiai sutelktos valstybinės ekonomikos gelbėjimo priemonės, tačiau ir toliau svarbu užtikrinti visos šalies ekonomikos atsparumą naujai galimai koronaviruso bangai, kad nereikėtų drastiškai stabdyti ekonomikos. Tam būtinas visų mūsų sąmoningumas ir susitelkimas“, – sako Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Lukas Savickas.

Ekonomikos skatinimo plano vykdymo stebėsena

Iš Ekonomikos skatinimo plano  priemonėms numatytų papildomų 4,9 mlrd. eurų lėšų šiuo metu panaudota beveik penktadalis – 17,5 proc., arba 863 mln. eurų. Lėšos ir toliau naudojamos tolygiai: per paskutinę savaitę panaudota 44,8 mln. eurų. Vidutiniškai per savaitę lėšų panaudojimas ir toliau didėja maždaug 1 procentiniu punktu.

Palyginti su praėjusia savaite, mokėjimai, skirti darbo vietų ir gyventojų pajamoms išsaugoti, išaugo beveik 3 kartus: paskutinę liepos savaitę išmokėta daugiau nei 26 mln. eurų. Šį augimą lėmė ženkliai (daugiau nei 5 kartus) padidėjusi mokėjimų savarankiškai dirbantiems asmenims suma. Iš viso iš skirtų 1 893 mln. eurų jau panaudota beveik 436 mln. eurų (23 proc.).

Vyriausybė toliau siekia padėti verslui ir išsaugoti jo likvidumą. Čia taip pat fiksuojamas tolygus panaudotų lėšų augimas. Iš 1, 2 mln. eurų, skirtų verslo likvidumui išsaugoti, liepos 31 d. panaudota daugiau nei 336 mln. eurų (28 proc.), o per paskutinę savaitę – 16 mln. eurų.

 „INVEGA“ liepos 31 d. duomenimis, nuomos mokesčio kompensacijai iki liepos pabaigos jau išmokėta per 15 mln. eurų. Lėtai, tačiau vis dar auga subsidijų mažoms įmonės suma – iki šios dienos jau išmokėta virš 90 mln. eurų iš priemonei skirtų 100 mln. eurų.

Paskutinę liepos savaitę vėl sparčiai didėjo (+73 mln. eurų) neišieškoma mokestinių nepriemokų suma: ji šiuo metu siekia beveik 700 mln. eurų ir yra didžiausia nuo kovo 16 d. Fizinių, juridinių asmenų skaičius, iš kurių neišieškomos mokestinės nepriemokos, šiuo metu siekia daugiau nei 63 tūkst.

Primintina, kad nuo liepos 15 d. pradėtos rinkti paraiškos tiesioginėms paskoloms nuo pandemijos nukentėjusiems turizmo paslaugų teikėjams. Šiuo metu atliekamas gautų paraiškų vertinimas – jų gauta už  18 mln. eurų, o iš viso priemonei įgyvendinti skirta 30 mln. eurų.

Duomenys apie ekonomikos skatinimo priemonių paketo vykdymą skelbiami tinklalapyje https://koronastop.lrv.lt/lt/pagalba-verslui. Ši informacija reguliariai atnaujinama ir pildoma.

Svarbiausią informaciją dėl koronaviruso rasite www.koronastop.lt.

LIetuvos Respublikos Vyriausybės informacija / lrv.lt

Skaityti toliau

Skaitomiausi