Connect with us

Sveikata

Kokį pavojų gali sukelti mikrobangų krosnelės, mobilieji telefonai ir 5G ryšys?

Paskelbta

Paplitus mikrobangų krosnelėms, atsirado ir aibė mitų apie jų naudojamų elektromagnetinių bangų žalą. Tad visai nenuostabu, kad atsiradus mobiliesiems telefonams, o dabar 5G ryšiui, visuomenėje gąsdinantys mitai plinta toliau. Kaip teigia FTMC Mikrobangų laboratorijos vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Paulius Ragulis, žmonės kai kuriuos naudojamus terminus tapatina su radiacija.

Kiekvienai naujai ir plačiai naudojamai technologijai yra reikalingas rizikos įvertinimas: jau gruodžio mėnesį turėtų pasirodyti konkretus Europos Komisijos dokumentas, kuriame įvardijamos visos su 5G susijusios rizikos. Kaip ir ankstesnės ryšio technologijos, 5G tinklai pasikliauja radijo bangų skleidžiamais signalais. Mes visą laiką esame apsupti elektromagnetinės spinduliuotės – nuo televizijos ir radijo signalų, taip pat iš daugybės technologijų, įskaitant mobiliuosius telefonus, ir iš natūralių šaltinių, tokių kaip saulės spinduliai. 5G naudoja aukštesnio dažnio bangas nei ankstesni mobilieji tinklai bei suteikia greitesnę spartą.

Tapatina su radiacija

Pasiteiravus dr. Pauliaus Ragulio, kodėl žmonės baiminasi mikrobangų krosnelių ar 4G, 5G ryšių, šis atsako, kad tai greičiausiai susiję su tuo, kad kalbant apie mobilų ryšį bei mikrobangų krosneles yra naudojami terminai: radijo dažniai, elektromagnetinė spinduliuotė. „Ir, greičiausiai, kartais žmonės šiuos terminus tapatina su radiacija ar įvairių elementariųjų dalelių spinduliuote. Tačiau žmonės užmiršta, kad bangos naudojamos mobiliam ryšiui yra tos pačios elektromagnetinės bangos, kaip ir šviesa. Tik skiriasi jų bangos ilgiai. Regimoji šviesa yra 400 nm – 650 nm bangos ilgio, o mobiliam ryšiui naudojamos bangos yra ilgesnės ir siekia apie 30 cm. Naudojant labai intensyvų šviesos šaltinį (lazerį) mes galime pjaustyti įvairius metalus, taip pat ir naudojant labai intensyvią spinduliuotę radijo dažnių ruože mes galime pasišildyti maistą (mikrobangų krosnelė)“, – teigia mokslininkas.

Dr. Paulius Ragulis sutiko trumpai paaiškinti, kaip veikia įvairios technologijos, kurios naudoja elektromagnetines bangas:

Radijas:

„Paprastai tariant radijo ryšiui naudojami du įrenginiai. Vienas yra siųstuvas, o kitas imtuvas. Siųstuvas sukuria elektromagnetinius virpesius, kurie oru yra perduodami į imtuvą“, – paaiškina mokslininkas.

Mikrobangų krosnelė:

„Galima teigti, kad mikrobangų krosnelė yra metalinė „dėžė“ su prijungtu didelės galios magnetronu, kuris generuoja mikrobangas. Kadangi „dėžė“ yra uždara, mikrobangos neturėdamos kur pabėgti, yra sugeriamos maisto, patalpinto į mikrobangų krosnelės vidų. Nors durelės yra padarytos iš stiklo, tačiau jis yra padengtas metaliniu tinkleliu, todėl mikrobangos, negali ištrūkti į aplinką“, – sako dr. P. Ragulis.

4G ryšys:

„4G ryšys veikia panašiai, kaip ir radijo ryšys, tačiau naudojami aukštesnio dažno signalai iki ~ 2.5 GHz ir sudėtingesnis signalų kodavimo ir suspaudimo būdas. Dėl to vienu kanalu, galime perduoti žymiai didesnį informacijos kiekį“, – paaiškina mokslininkas.

5G ryšys:

„Veikia panašiai kaip ir 4G ryšys. Tai yra 4G ryšio vystymo tąsa norint praplėsti duomenų perdavimo spartą ir kiekį. Jame naudojami dar aukštesni dažniai nuo 5 GHz iki ~40 GHz“, – paaiškina dr. P. Ragulis.

O koks poveikis sveikatai?

Tačiau vis tiek yra žmonių, kurie tiki, kad mobilusis ryšys kenkia sveikatai. Pasiteiravus, kokių įrodymų yra pusėje, kurie teigia, kad ryšys kenkia ir tarp tų, kurie sako, kad nekenkia, mokslininkas atsako, kad tai – nuolatinių diskusijų klausimas.

„Kol kas – nėra jokių mokslinių įrodymų ir vienareikšmiškų statistinių duomenų, kad mobilusis ryšys kenktų žmonių sveikatai. Paprastai poveikis žmogui ar kitiems gyviems organizmams yra vertinamas naudojant specifinį sugerties koeficientą (SAR), kuris nusako, kiek kūno masės vienetas absorbuoja mikrobangos energijos. Yra nustatytos ribinės SAR koeficiento reikšmės, kurių visi gamintojai ir telekomunikacijų operatoriai privalo laikytis. Lietuvoje šią normą nustato ir prižiūri Dažnių Tarnyba“, – atsako pašnekovas.

Šį klausimą sutiko pakomentuoti ir FTMC Bioelektrinių reiškinių laboratorijos vadovas dr. Arūnas Stirkė. „FTMC Bioelektrinių reiškinių laboratorijoje mes tiriame įvairių vėžinių ląstelių, mikroorganizmų ir dumblių atsakus į impulsinį elektrinį lauką. Tačiau tam, kad gautume registruojamus ląstelinius poveikius, mums reikia pasiekti palyginti didelį elektrinio lauko stiprį, kuris siekia apie 0,25V/nm (nanometrą). Tuo tarpu, Wi-Fi ryšio sukuriamas apie 1 V/m (metrą) elektrinis laukas – jokios momentinės reikšmės ląstelėms neturėtų turėti, nes elektrinio lauko stipris skiriasi eilėmis. Tačiau kokį gali turėti ilgalaikį poveikį sunku pasakyti, nes mano žiniomis tokių tyrimų trūksta ir juos tinkamai atlikti yra labai sudėtinga“, – teigia dr. Arūnas Stirkė.

O ar 5G gali kenkti sveikatai? Dr. P. Ragulis sako, kad šiam ryšiui naudojami aukštesni dažniai, kurių sugertis ore didesnė. Anot jo, tokie dažniai yra sugeriami plonesniame odos sluoksnyje, dėl to 5G ryšio spinduliuotė dar mažiau įsiskverbs į žmogaus kūną.

Pasiteiravus, kokių patarimų turėtų mokslininkas tiems, kurie baiminasi dėl 4G ar 5G poveikio, dr. P. Ragulis atsako, kad baimės tikrai nėra pagrįstos. „Tačiau žmonėms, kurie baiminasi dėl galimo poveikio, būtų galima rekomenduoti mažiau naudotis telefonu, nelaikyti jo miegant po pagalve, kalbantis telefonu – naudotis laisvų rankų įranga. Namie – vietoj bevielio ryšio naudotis vieliniu ryšiu. Tačiau rimto mokslinio pagrindo jaudintis dėl ryšio poveikio nėra“, – nuramina mokslininkas.

technologijos.lt informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Žmonėms su negalia – išimtys dėl kaukių dėvėjimo

Paskelbta

Nuo šiandien įsigalioja veido apsaugos priemonių dėvėjimo išimtys kai kuriems žmonėms, turintiems negalią. Jiems paslaugų teikimo, laisvalaikio ir pramogų vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostuose, taip pat viešajame transporte bei darbo vietose leidžiama nedėvėti kaukių ar kitokių kvėpavimo takų apsaugos priemonių, jei jie dėl savo sveikatos būklės negali jų dėvėti arba jų dėvėjimas galėtų pakenkti negalią turinčiojo sveikatai.

Ši išimtis numatyta šiandien pasirašytame valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos sprendime.

„Esame ne kartą prašę visuomenės sąmoningumo, tolerancijos bei supratingumo dėl negalią turinčių žmonių. Deja, pastarųjų dienų viešoje erdvėje aprašytos istorijos, pavyzdžiui, kai viešajame transporte įžeidinėjami žmonės su negalia arba neįleidžiami į parduotuves, jei nedėti kaukės, rodo, kad tolerancijos ir elementaraus žmogiškumo stinga. Tad priimtas sprendimas šias išimtis įforminti, kad nebeliktų vietos interpretacijoms, nes, panašu, kad žodinių prašymų neužtenka“, – sako ministras A. Veryga.

Ministras A. Veryga apgailestauja ir atsiprašo tų šeimų ir žmonių, kuriems dėl negalios ir negalėjimo dėvėti kaukės ar kitos veido apsaugos priemonės, teko patirti pažeminimus ir įžeidinėjimus.

„Atsiprašau, kad teko tai patirti. Tikiuosi, kad įteisinta išimtis visiems bus aiški ir nebeliks daugiau klausimų ar noro įžeidinėti silpnesniuosius. Turime suprasti, kad niekas nesame apsaugoti nuo negalios. Tai gali nutikti bet kam – mums patiems, vaikams, anūkams, artimiesiems. Tad būkime supratingi, tolerantiški ir draugiški vieni kitiems“, – sako ministras A. Veryga.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) primena, kad apsaugines kaukes dėvėti privaloma prekybos paslaugų teikimo vietose, sporto varžybose ir renginiuose, oro uostų patalpose, viešajame transporte darbo vietose tiek darbuotojams, tiek lankytojams, vyresniems nei 6 metų vaikams. Išimtys taikomos, kai apsauginės kaukės trukdo suteikti paslaugas, pavyzdžiui, atliekant veido grožio procedūrą ar atliekant barzdos skutimo paslaugą.

Kaukės dėvėti nereikia ir sportuojant sporto klubuose bei lankantis laisvalaikio ar pramogų parkuose.

Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo – sveikatos apsaugos ministro sprendimus galite rasti čia.

SAM Spaudos tarnybos informacija

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiams – proga nemokamai išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą

Paskelbta

Kauno apskrities viešoji biblioteka kartu su Startwalking.lt treneriais kiekvieną rugpjūčio trečiadienį (5, 12, 19, 26 d.) 18 val. kviečia į šiaurietiško ėjimo treniruotes Ąžuolyne.

Treneriai siekia paneigti mitą, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas tik senjorams. Toks ėjimas tinka bet kokiai amžiaus grupei, tai ypač naudingas ir universalus laisvalaikio leidimo būdas visai šeimai. Jis teikia galimybę sustiprinti raumenis, pagerinti savijautą, pabūti gryname ore, pasigrožėti gamta ir turiningai praleisti laisvalaikį su draugais.

„Lyginant su įprastu vaikščiojimu, šiaurietiško ėjimo metu kalorijų sąnaudos padidėja iki 46 proc., nes į darbą įsijungia ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Be to, sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, judesių koordinaciją, tobulina laikyseną ir pusiausvyrą“, – šiaurietiško ėjimo privalumus vardija R. Žeimys.

Susitikimo vieta – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2, lauke prie įėjimo į biblioteką. Lazdomis ir dezinfekavimo priemonėmis pasirūpins organizatoriai, o dalyviai turėtų pasirūpinti patogiais rūbais ir gera nuotaika bei nepamiršti laikytis saugių atstumų.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Atgavusi regėjimą Kauno klinikų pacientė džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe

Paskelbta

Laimutė puikiai pamena laikotarpį, kai dar prieš kelerius metus ji kentė stiprų akies skausmą ir su viltimi laukė donorinės ragenos bei jos transplantacijos. „Buvo laikotarpis, kai regėjimas taip nusilpo, kad nebegalėjau skaityti, žiūrėti televizoriaus ar perskaityti žinutės telefone, – sako raseiniškė. – Po ragenos transplantacijos mano gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo.“

Po anksčiau atliktos kataraktos operacijos moteriai progresavo ragenos liga – pūslinė keratopatija. Po operacijos matymas operuota akimi nepagerėjo, o progresuojant ligai atsirado stiprus akies skausmas. „Vėliau, kai mane gydė Kauno klinikų akių ligų gydytoja dr. Rima Boguševičienė, po atliktų tyrimų buvo nuspręsta, kad man būtina atlikti ragenos transplantacijos operaciją“, –   prisimena pacientė Laimutė.

„Pacientei laukiant donorinės ragenos ir nepakeliant varginančio skausmo teko nešioti gydomąjį kontaktinį lęšį, reguliariai lašinti vaistus ir gerti medikamentus nuo skausmo“, – pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Moteriai ragenos persodinimo operacijos prireikė dėl vidinio ragenos sluoksnio pažeidimo ir ligos progresavimo. „Laimutė buvo pirmoji pacientė, kuriai tuomet Kauno klinikose buvo taikyta nauja metodika – endotelinė keratoplastika. Jai buvo pakeista ne visa ragena, o tik pažeista jos dalis, – aiškina akių ligų gydytoja. – Tuo metu ragenos liga greitai progresavo ir jau buvo beapimanti visus ragenos sluoksnius. Operaciją atlikome laiku ir pavyko išvengti sudėtingesnės bei ilgesnio pooperacinio gijimo reikalaujančios kiaurinės keratoplastikos operacijos.“

Pasak Akių ligų klinikos vadovės, ragenos persodinimo operacija pavyko puikiai. „Džiaugėmės, jog pooperacinė eiga buvo gerokai  sklandesne. Gera buvo stebėti, kai moters regėjimas palaipsniui gerėjo. Ji pavyzdingai laikėsi visų rekomendacijų ir iki šiol reguliariai atvyksta pasitikrinti. Paskutinės konsultacijos metu be galo džiaugiamės operacijos rezultatais.“

Rageninis aklumas – tai trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga ragenos ar jos sluoksnių persodinimo operacija. Ragenos persodinimo operacija (kerotoplastika) – tai operacija, kurios metu pažeisti paciento ragenos audiniai pakeičiami sveikais donorinės ragenos audiniais.

Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Per metus Lietuvoje atliekama apie 40 ragenos persodinimo operacijų. Įsteigus pirmąjį Baltijos šalyse Akių donorinės medžiagos banką (Audinių banką), nuo 2001 metų Akių ligų klinikoje atlikta 450 ragenos persodinimo operacijų. 2019 metais Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atlikta 30 keratoplastikos operacijų. Laukiančių donorinės ragenos pacientų skaičius nemažėja. Vien Akių ligų klinikoje laukia 100 pacientų.

Informacija ir nuotrauka – Kauno klinikų

Skaityti toliau

Skaitomiausi