PolitikaKodėl Vokietijoje, Taivane ir Singapūre apsauginės kaukės yra būtinos, o Lietuvoje jų nėra?

Pasaulį drebinantis koronaviruso protrūkis gąsdina visus. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) dėl paplitimo jau paskelbė pandemiją. Atskiros šalys naudoja įvairias priemones virusui stabdyti ir nuo jo saugotis. Kol naujų atvejų daugelyje vietų tik daugėja, Taivanas ir Singapūras pasauliui rodo pavyzdį, kaip efektyviai sumažinti ir apsisaugoti nuo viruso plitimo, o ES esančiose Vokietijoje ir Austrijoje ypač mažas susirgusiųjų mirtingumo rodiklis.

Vokietijoje sveikatos apsaugos sistema yra viena iš geriausių pasaulyje, o mirtingumas nuo koronaviruso yra vos 0,23 proc., kai Italijoje beveik 9 proc. (statistika iš čia). Visose šiose šalyse apsauginės veido kaukės yra masiškai naudojamos – tiek gydytojų, tiek ir daugumos tų šalių gyventojų.

Turime ypatingą situaciją ir ypatingai situacijai reikalingos ypatingos priemonės. Galime pasimokyti iš tų šalių, kurios turi patirtį suvaldant SARS epidemiją ir puikiai tvarkosi su koronaviruso epidemija – tai yra Taivanas, Singapūras, Honkongas ir ta pati Vokietija.

Visos šios šalys galvoja, kad yra svarbu naudoti apsaugines kaukes. Ar negalėtume patys organizuoti įvairių apsaugos priemonių gamybą Lietuvoje? Dezinfekcinio skysčio pavyzdys rodo, kad susitelkę galime išspręsti kylančias problemas. Tai nėra aukštosios technologijos, kurių mes negalėtume pagaminti.

Vokietijos, JAV mokslininkai nustatė, kad apsikrėtimas virusu dažniausiai vyksta per tuos asmenis, kurie yra nešiotojai, bet nejaučia jokių simptomų. Šiuo atveju bent veido apsauginės kaukės būtų labai geras sprendimas.

Apsauginių vienkartinių kaukių Lietuvoje beveik nėra, o joms gaminti specialios medžiagos neturime

Kaip matome, tokios ES šalys, kaip Vokietija, Austrija geba suvaldyti situaciją. Ten ypač mažas mirštamumo rodiklis. Taivanas, Singapūras, Honkongas taip pat puikiai suvaldė koronaviruso paplitimo grėsmę. Žmonės ten ne tik naudoja apsaugines kaukes, vienkartines pirštines, bet ir laikosi kitų nurodymų, dažnai dezinfekuoja patalpas, metalinius paviršius, keičia rūbus ir kt.

Seimo posėdyje paklausiau sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos, kas daroma, kad netruktų apsauginių kaukių ir rūbų bent gydytojams bei iš užsienio grįžusiems piliečiams? Ministras atsakė, kad naujos kaukės užsakytos iš Kinijos, bet kada jos bus Lietuvoje – aiškumo nėra.

Efektyvesnių kaukių su respiratoriais neturime nei gydytojams, nei policininkams, nei kitiems, kurie priversti kontaktuoti su žmonėmis dėl savo darbo pobūdžio. Iššūkis vyriausybei sudėtingas, nes krizė apėmusi daug pasaulio šalių.

Akivaizdu, kad kaukių trūksta, nes jomis nebuvo iš anksto pasirūpinta, o patys jų nesigaminame jau nemažai metų. Viskas buvo iš Kinijos. Pateikiau vienintelį racionalų galimą siūlymą – ieškoti galimybių Lietuvoje įmonėms gaminti masiškai vienkartines kaukes. Kaip paaiškino A. Veryga, joms reikia įrangos gamybai ir specialios medžiagos, kuri gaunama iš Kinijos. Jos taip pat neturime.

Vokietija ir daugelis kitų šalių uždraudė ar apribojo medicininių apsaugos priemonių eksportą, tarp jų ir vienkartinių kaukių. Kilus didžiausiam viruso protrūkiui, Rusija kaip pagalbą Kinijai siuntė kelis milijonus vienkartinių veido kaukių, nes gamyba Kinijoje buvo nutrūkusi. Dėl to gauti greitai iš užsienio gali ir nepavykti, bet verta pagalbos prašyti visų šalių, kurios gali padėti. Ne tik Kinijos.

Daugkartinę daugiasluoksnę medvilninę apsauginę kaukę galima pasidaryti ir patiems

Kokia kita reali išeitis dabar? Siūtis daugkartinio naudojimo apsaugines medvilnines kaukes patiems! Dar neseniai gydytojai tik tokias kaukes savo darbe ir naudodavo. Tais laikais nebuvo viskas vienkartiniai ir gyvenome labiau tausodami gamtą bei buvome daug saugesni. Tokias kaukes ir specialius rūbus buvo galima pasiūti bet kada ir nebuvome priklausomi nuo kitų šalių turimos medžiagos ar įrangos gamybai.

Dėl to pasisakydamas Seime pasiūliau ministrui ir vyriausybei elgtis kitaip: esant tokioms ypatingomis sąlygomis imti nedelsiant gaminti medvilnines daugkartines kaukes. Ieškoti įmonių, kurios tą galėtų daryti.

A. Veryga Seimo posėdyje minėjo, kad, jei atsirastų kaukes gaminančios įmonės Lietuvoje, ministerija jas pirktų ir dalintų medikams, kitiems žmonėms. Šiuo metu medicinos specialistai informuoja, kad net ir jiems trūksta ir kaukių, ir apsauginių rūbų.

Kol įmonės tokia gamyba neužsiima, galima kaukes siūtis patiems. Panaudojus jas dieną – skalbti, lyginti ypač aukštoje temperatūroje ir tada vėl naudoti. Pradėjus jas gaminti masiškiau – dezinfekavimu galėtų užsiimti ir medicinos įstaigos.

Dar vienas dalykas – vienkartinės pirštinės. Kai jų taip pat trūksta, medikai pataria gerai nuplauti su muilu, tuomet dezinfekuoti ir galima naudoti kelis kartus, kol neatsiras mechaninių įtrūkimų. Tokiu būdų taupant galima ilgiau būti saugiems.

Būtų gerai, jei visi susikaupę Lietuvoje neleistume išplisti ligai ir nepatirtume skaudžių pasekmių. Geriausia mokytis iš kitų šalių patirties, o ne iš savo klaidų.

Taivanas rėmėsi istorine patirtimi

Grįžkime prie pietryčių Azijos šalių. Taivanas yra 23 milijonus gyventojų turinti šalis, kurios teritorija beveik du kartus mažesnė nei Lietuvos. Kinijoje gyveno ir dirbo apie 850 000 taivaniečių. taigi Taivanas galėjo būti viena iš labiausiai nukentėjusių šalių, kai gruodžio pabaigoje 11 milijonų gyventojų turinčiame Kinijos Uhano mieste kilo koronaviruso protrūkis.

Tačiau Taivanas – sala, su didžiuliu gyventojų tankiu, kuri iki šiol sugebėjo suvaldyti ligos protrūkį. Patvirtinti ligos atvejai – 77; mirties atvejis – vos 1. Net kai Kinijoje užkrėtimo rodiklis viršijo 80 000, o virusas išplito aplinkinėse vietose tokiose kaip Pietų Korėja, Japonija, Iranas ir Italija.

Iki šiol Taivano sėkmė kovojant su infekcija daugiausia buvo nulemta ankstyvo reagavimo tuo metu, kai virusas vis dar buvo mažai suprantamas, o jo perdavimo ir užsikrėtimo greitis buvo neaiškus. Taivanas taip pat rėmėsi istorine patirtimi ir neklausė atsargesnių siūlymų iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), kuri nesiūlė uždarinėti sienų.

Istorinė Taivano patirtis čia yra susijusi su SARS (sunkūs ūminis respiracinis sindromas) epidemija. Sala tuo metu įsteigė centrinį epidemijų valdymo centrą ir keletu žingsnių aplenkė kitas Azijos vietoves. Surinkta komanda medicinos institucijoms padėjo lengviau rinkti duomenis, perskirstyti išteklius, ištirti galimus atvejus ir sekti jų kontaktinę istoriją. Tokiu būdu jie sugebėjo greitai atskirti pacientus, kurie buvo viruso nešiotojai.

Taivanas, pasimokęs iš SARS, sausio pradžioje taip pat greitai įgyvendino keleivių iš Uhano sveikatos operatyvius patikrinimus, dar gerokai anksčiau, nei buvo suprantama, kokiu būdų virusas plinta tarp žmonių.

Ankstyvoje viruso stadijoje – maksimalus dėmesys prevencijai

Iki pirmosios vasario savaitės Taivanas pradėjo racionaliai naudoti chirurgines kaukes, respiratorius FP3 (aukščiausios apsaugos lygio) ir apriboti keleivių, kurių kelionių istorija yra Kinijoje, įvažiavimą, tuo pačiu reikalaudamas 14 dienų karantino tiems, kurie buvo Makao ir Honkonge.

Rankų sanitarijos ir karščiavimo patikrinimai tapo įprasti daugelyje viešųjų pastatų, o Taivano ligų kontrolės centrai ir kitos agentūros, kasdien skelbdavo mobiliųjų telefonų pranešimus apie naujausius atvejus ir informaciją apie aplankytas vietas.

Per parą jie pagamindavo ir nemokamai išdalindavo virš 10 milijono kaukių ir 1 milijoną 200 tūkstančių respiratorių. Apsauginių kaukių ir respiratorių gamybą perėmė savo priežiūron valstybė.
Taigi, esminiai sprendimai – Taivano vyriausybė greitai įgyvendino sienų kontrolę, masišką gyventojų testavimą dėl koronaviruso, griežtą karantiną ir viena iš pirmųjų uždraudė chirurginių apsauginių kaukių eksportą. Rezultatas – visi nustatyti koronaviruso atvejai yra įvežtiniai ir nė vieno juo užsikrėtusio tik šalies viduje buvusio žmogaus.

Taivano gyvenimo ritmas šiandien

Taivane dauguma gyventojų dirba normaliai, atidarę biurus ir mokyklas. Daugelis sostinės Taipėjaus restoranų, sporto salių ir kavinių vis dar šurmuliuoja, nors dauguma patalpų prieš įleisdamos klientus matuoja temperatūrą ir purškia rankas dezinfekciniais skysčiais.

Kaip minėjau, Vyriausybė perėmė kaukių gamybą, o gyventojams leidžia įsigyti tik po tris kaukes vienam asmeniui per savaitę. Taip išvengiama eilių vaistinėse ir sustabdomi pasipelnyti iš nelaimės norintys perpardavinėtojai. Kaukių prekyba jau organizuojama ir internetu.

Nepaisant ramybės jausmo, Taivano vyriausybė vis dar yra budri. Jie supranta, kad atvejų dar tikrai atsiras, tačiau yra pasirengę toliau aktyviai stebėti asmenis ir imtis būtiniausių veiksmų.

Singapūro ir Lietuvos veiksmų skirtumai

Siekdamos išsiaiškinti COVID-19 infekcijas, Singapūro sveikatos apsaugos institucijos nusprendė anksti ištirti visus gripo ir pneumonijos atvejus. Jie taip pat negailėjo laiko ieškodami visų galimų užsikrėtusiųjų kontaktų.

24 valandas per parą veikiantis procesas prasideda nuo paciento apklausų, jame taip pat dalyvauja policija ir kitos reikalingos organizacijos. Vyriausybinės reklamos ragina net nedidelius simptomus turinčius gyventojus kreiptis į gydytoją ir susilaikyti nuo mokyklos ar darbo. Raginama neužsiimti savigyda nepasitikrinus ir būti atsakingais. Singapūro gyventojams tikrinimas nemokamas.

Deja, kaip žinome, mūsų šalyje situacija kiek kitokia. Minėjau, kad trūksta apsauginių kaukių, vienkartinių pirštinių, apsauginių rūbų gydytojams ir visam medicininiam personalui. Neturi jų ir parduotuvių darbuotojai, kuriose tik kai kur dėvi vienkartines pirštines ir kaukes.

Visa laimė, kad pavyko išspręsti dezinfekcinio skysčio gamybos Lietuvoje klausimą ir jo daugiau ar mažiau pakanka. Paskutinę minutę užsidarėme sienas, tačiau nemaža dalis iš kitų šalių grįžusiųjų nesuvokia situacijos rimtumo ir nesilaiko 14 dienos karantino. Patys jie gal yra sveiki, turi stiprų imunitetą, tačiau lengvai gali būti viruso nešiotojai ir perduoti jį rizikos grupėje esantiems asmenims.

Atsakingumas, vieningumas ir susitelkimas yra raktas į krizės įveikimą

Kol Vyriausybė ieško galimybių pirkti vienkartines kaukes iš gamybą atnaujinusios Kinijos ir nėra galimybių visiems jas ar respiratorius turėti, kiekvienas iš mūsų turi būti maksimaliai atsakingas už save ir aplinkinius.

Paraginkime visus, kurie yra grįžę iš užsienio valstybių atsakingai būti karantine visą rekomenduojamą laiką. Ir šiuo atveju jau nesvarbu, grįžo iš Kinijos, Italijos, Ispanijos ar kitos šalies. Virusas išplito visame pasaulyje, jam negalioja sienų kontrolė ir potencialiai kiekvienas galime būti jo nešiotoju.

Svarbu saugoti save ir kitus, ir kiek įmanoma likti namuose, vengti viešų vietų, pasirūpinti savo vyresniais giminaičiais ar vienišais seneliais kaimynais. Turime būti solidarūs ir galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus žmones. Tik tokiu būdų pavyks suvaldyti viruso protrūkį ir kuo greičiau grįžti prie įprasto gyvenimo būdo. Karantine bus daug laiko, tad galima imtis pasigaminti daugkartines, daugiasluoksnes veido apsaugos kaukes patiems.

Darbo partijos inf. 

Dalinkitės su savo draugais

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up