Connect with us

Nekilnojamas turtas

Kodėl savo namus turėtumėte atnaujinti bent kartą per penkerius metus?

Svečio straipsnis

Paskelbta

image1-55dc11a6

Kad namai yra ilgaamžė, o galbūt netgi ir viso gyvenimo investicija, su tuo sutiks visi. Tačiau, kuomet pradedama kalbėti apie namų atnaujinimą, garsiau išreiškiama kita nuomonė – namai turi būti atnaujinami, remontuojami dažnai. Tačiau, kaip dažnai? Ir nors nėra vieningos nuomonės, kas kiek laiko turėtų vykti remontai namuose, dauguma  ekspertų tvirtina, kad nors kartą per penkerius metus reikėtų atsinaujinti. Kodėl? 

Daugiau saugumo

Ne paslaptis, kad dažnai galima išgirsti sakant, jog būtent namai turėtų tapti saugiausia vieta pasaulyje, tačiau, ar ji tokia ir bus, priklausys būtent nuo jūsų ir jūsų priimtų sprendimą. Verta pabrėžti, kad visa namuose esanti smulki ar stambi buitinė technika, dekoro elementai, detalės bei baldai, natūraliai dėvisi kasdien ir susiduria su įvairiais aplinkos veiksniais. Taigi, belieka tik pridurti, kad, jei remontą namie nuspręsite daryti kas 5 – erius metus, galite būti tikri: kiekvieną kartą atrasite buitinės technikos arba kitų elementų, kurie bus nusidėvėję taip smarkiai, kad juos  naudoti bus tiesiog nebe saugu. Taigi, viena iš priežasčių, kodėl atnaujinimai namuose turėtų vykti bent kartą per 5 – erius metus yra ta, kad būtent taip užtikrinsite šios erdvės ir, žinoma, savo pačių bei savo šeimos narių saugumą. 

Daugiau ekonomiškumo

Tačiau ne paslaptis ir tai, kad savo namuose turime jaustis ne tik saugūs – nereikia pamiršti, jog šios erdvės išlaikymas per mėnesį dar pareikalauja tam tikrų išlaidų. Tačiau, kokios jos bus – labai didelės, o gal pakankamai kuklios, priklausys ir nuo jūsų. Verta pastebėti, kad būtent jūs galite įdėti daugiau pastangų varan to, kad jūsų namai taptų ekonomiškesni nei yra dabar ir jų išlaikymas kainuotų pigiau. Na, o remontas bus puiki proga iš naujo įvertinti jūsų namuose esančius elementus ir kai kuriuos iš jų pakeisti ekonomiškesniais, pavyzdžiui, suvartojančiais mažiau elektros energijos. 

Atsiras ne viena tendencija, kurią norėsite įgyvendinti

Kiekvienais metais yra siūlomos naujos namų įrengimo tendencijos ir tai galioja viskam, ką galima išvysti įprastuose namuose: pradedant šildymo sprendimais ir užbaigiant apšvietimu. Taigi, kaip matyti, siūlomų pokyčių yra labai daug. Ir, nieko keista, kad kiekvieną kartą, kai nuspręsite daryti remontą namuose, tikrai atsiras bent kelios tendencijos, kurias norėsite įgyvendinti.

Dažniau namus atnaujinantys žmonės yra kūrybiškesni bei geresnės nuotaikos

Įvairūs tyrimai rodo, kad tie žmonės, kurie yra linkę dažniau atnaujinti savo namus pasižymi didesniu kūrybiškumu, kuris praverčia pačiose įvairiausiose gyvenimo situacijose, o taip pat – kur kas dažniau būna geresnės nuotaikos ir optimistiškiau žvelgia į gyvenimą. 

Taigi, kaip matyti, tikrai netrūksta priežasčių, kodėl savo namus reikėtų atnaujinti bent kartą per penkerius metus: turėsite puikią progą paversti juos dar saugesniais bei ekonomiškesniais, o taip pat – galėsite įgyvendinti norimas tendencijas. Be to, dažnesnis namų atnaujinimas lavina kūrybiškumą ir gerina nuotaiką. Na, o, jei vienintelė priežastis, kodėl šiuo metu negalite atlikti namų atnaujinimo, yra pinigų trūkumas, tokiu atveju, derėtų nepamiršti, jog taip pat egzistuoja puiki išeitis. Tai – paskola būsto remontui

Reklama

Gyvenimo būdas

5 interjero taisyklės 2020 – 2021-iems metams

kaunieciams.lt

Paskelbta

Interjero dizainas, eglidesign.lt, Egli Design

Kiekvienais metais interjero dizaineriai pateikia tendencijas, kurios geriausiai reprezentuoja tam tikrų metų, sezono arba kito laikotarpio būsto tendencijas. Nors 2020-ieji jau eina į prabangą, tačiau prognozuojama, kad 2021-ųjų pirmasis ketvirtis mažai kuo skirsis nuo to, ką turime savo namuose šiuo metu arba ką mums pataria įsirengti dizaineriai.

Pateiksime tendencijas, kurios geriausiai reprezentuoja paskutinius kelis mėnesiu ir tuo pačiu gerus pusę metų dar „laikysis“. Tačiau atsiminkite, kad geras interjero dizainas yra tas, kuris artimas Jūsų širdžiai, o ne tas, kuris rekomenduojamas savo srities žinovų. Juk būtina savo namuose jaustis gerai.

Vis daugiau dėmesio ekologijai

Ekologijos potėpiai namuose vis labiau populiarėja ir dizaineriai teigia, kad taps dar dažnesni. Kaip ekologija atsiskleidžia mūsų namuose? Per šviestuvus, kuriuos naudojame (vis dažniau perkami LED, kurie taupo energiją) bei buitinę techniką, kuri perkama (žinoma, A+++ klasės). Taip pat perkami ilgaamžiai baldai, kurie pagaminti iš geros kokybės medienos, vengiama plastikinių, galiausiai, investuojama į mažiau dūžtančius. Visa tai – ekologiškumo pagrindas, kadangi kuo daiktas tarnaus ilgiau – tuo jis taps draugiškesnis aplinkai.

Žinoma, taip pat siūloma daugiau dėmesio skirti ir spalvinei gamai, kuri vis dažniau „atsiveria“ ant natūralių, gamtos atspalvių: žalia, ruda, mėlyna, raudona… Visos spalvos yra gana tamsios, ryškios, tad reikia jas derinti, taip pat – palaikyti harmoniją, balansą.

Minimalizmas – klasika

Ekologiškas interjeras dažniausiai neatsiejamas ir nuo minimalizmo, kurio svarbiausia taisyklė – mažiau yra daugiau. Taip skatinama mažiau vartoti ir savo namuose turėti tik tuos daiktus, kurie tikrai reikalingi. Tiesa, minimalistinis interjeras išpopuliarėjo kartu su mažos kvadratūros butais, kuriuose teko įrengti funkcionalias erdves, kad jos nebūtų per daug apkrautos.

Dizaino paslaugas teikiančios įmonės teigia, kad interjeras  kuriamas ne per daiktus, tačiau akcentus, kurie, galbūt, kabinami ant sienų, šviestuvų, karnizų, pamėgtos drąsios sienos, kurios puoštos raštais, skirtinga tekstūra, galiausiai, minimalistiniais akcentais, kurie pasirenkami labai atidžiai įvertinus jų poreikių: pagalvės, paveikslai, nuotraukos…

Minimalistinis interjero dizainas gali būti labai įvairus, tad jį renkantis reikia nuspręsti – ar norite palaikyti modernumą, ar klasiką, o gal lietuviško interjero dvelksmą savo namuose. Susižinojus pageidaujamo stiliaus taisykles – reikia jas pritaikyti modernizmo ideologijai.

Apvalios formos – neįprastos, tačiau reikalingos

Į anksčiau aptartus stilius taip pat įsikomponuoja ir apvalios formos, kurios dažniausiai yra neatsiejama minimalizmo ir tuo pačiu ekologijos dalis. Apvalu – tai žemė, tai nuolatos besisukantis ratas, kuris perteikia gyvybę. Siūlome rinktis ne tik kai kuriuos apvalius baldus, kaip kad stalas arba kėdė, tačiau ir kompozicijas, kurios gali būti kuriamas ant sienų. Pavyzdžiui, tapetai, kuriuose yra apvalūs geometriniai raštai, taip pat – šviestuvus, kurie būdami apvalūs dažniausiai tolygiau paskirsto šviesą (ypač kai ieškomas bendrinis apšvietimas).

Grįžtama prie prabangos

Dar viena pastebima tendencija, kuri galbūt kiek išsiskiria nuo visų anksčiau paminėtų, yra prabangos jausmas, kurio žmonės vėl siekia savo namuose. Ilgai karaliavęs skandinaviškas interjeras jau vadinamas atgyvena, kuri ne tik kad neskoninga, tačiau ir nuvalkiota. Taigi, grįžtama prie tradicinės klasikos, kurioje yra velveto audiniai, taip pat – daugiau medžio, tekstilės ir tuo pačiu daugiau raštų, kurie, žinoma, turi būti derinami tarpusavyje.

Nepamirškite, kad prabanga ir minimalizmas (lygiai taip pat ir modernumas) gali būti gana nesunkiai suderinti. Tik reikia žiūrėti – kokios tekstūros yra naudojamos ir kokios spalvinės gamos. Juk atspalvių sintezė – viena svarbiausių taisyklių kuriant namų aplinką.

Visada rekomenduojama pasinaudoti profesionaliomis interjero dizaino paslaugomis – taip išvengsite klaidų ir nenumatytų išlaidų.

Skaityti toliau

Nekilnojamas turtas

Išraiškingas vakarines sukneles kuriančios dizainerės Modestos Šukės naujos kolekcijos įkvėpimu tapo „Linksmasis Rodžeris“

kaunieciams.lt

Paskelbta

Įspūdingas, nematytu simboliu dekoruotas vakarines sukneles kurianti dizainerė Modesta Šukė vėl nustebino savo gerbėjus – šįkart Kaune, išskirtinėje NOA erdvėje pristatydama naują išraiškingų drabužių liniją „No added sugar“.

„Kiekviena renginio detalė „skambėjo“ lyg suderintas instrumentas. Modeliai, aplinka, gyva muzika, vaišės – viskas kruopščiai apgalvota iki smulkmenų“, – pagyrimų mados šventei negailėjo publika.

Šią vasarą laisvalaikio drabužių liniją pristačiusi Modesta Šukė, rudenį nusprendė „vainikuoti“ dar neregėtais ir neįprasto, bet pasaulyje gerai žinomo simbolio – „Linksmojo Rodžerio“ įkvėptais darbais.

„Tiesa, esminę piratų vėliavos detalę pakeičiau kitu objektu!, – šypsodamasi sakė kūrėja, – Taip tarsi sujungiau švelnumą ir pavojų į vieną darnią, gilią prasmę turinčią visumą“.

„No added sugar“, pasak M. Šukės, yra drabužiai drąsioms, seksualioms, dėmesį atkreipti mėgstančioms moterims.

„Linijos ženklas turi tam tikrą išskirtinę detalę – kiškio galvą, perkryžiuotą kaulais, kaip simbolį, menantį švelnų seksualumą ir žaismingą, netgi šiek tiek pavojingą agresiją. ,,Linksmąjį Rodžerį“ senaisiais laikais ne tik atpažindavo visi, bet ir pajusdavo jo reikšmę – baimę, pavojų, skelbiantį pasiduoti be kovos“, – sakė dizainerė.

,,Modesta Šukė Couture“ mados namai sušvelnino piratų simbolį ir baimę sėjančią kaukolę pakeitė į pūkuotą kiškutį, kuris simbolizuoja žaismingą bei atvirą seksualumą. Ekstravagancija, prabangos dvelksmas, kokybė atsispindi visuose naujausiuose M. Šukės kūriniuose – tiek vakarinėse ar kokteilio suknelėse, tiek megztiniuose ar paltuose, o galbūt elegantiškuose kostiumėliuose ar vilkint patogų bliuzoną.

Atskleisti visus „No added sugar“ linijos privalumus M. Šukei padėjo ECMA modelių agentūros profesionalės ir Madlein grožio namų meistrės. Pagrindinių modelių aksesuarų – karūnų autorė yra Regina Doseth.

Mados šventę „pagardino“ Ramūno ir Aušros Difartų gyvai atliekamos melodijos bei desertų virtuozės Solveigos Grigalevičiūtės šedevrai. Konditerė – prestižinio „Le Condon Bleu“ instituto absolventė, netrumpą laiką dirbusi Airijoje, 5* viešbučio „Merrion“ restorane ir prieš kelis metus grįžusi namo, į Lietuvą.

“Dažniausiai nežinodavome, kam ruošiame desertus. Restoranas laikydavosi politikos, kad visi svečiai – VIP. Su ta mintimi ir dirbdavome – sukurti tai, kas geriausio. Visi buvome pasirašę konfidencialumo sutartis. Net ir joms pasibaigus, negalime viešinti svečių nuotraukų, darbo paslapčių“, – sakė pašnekovė, užsimenanti, kad JAV prezidentą Bilą Klintoną, propaguojantį veganišką mitybą, jai teko palepinti vaisių lėkšte, grupės U2 narius – įmantriais pyragėliais, o karališkos kilmės svečius – popiečio arbatėle, su išskirtiniais teminiais desertais.

Išpildyti M. Šukės sumanymą padėjo ir prestižinio gyvenamųjų namų kvartalo NOA vystytojai, suteikę galimybę kolekciją pristatyti ypatingoje, kauniečių jau pamėgtoje bučinių terasoje.

Prieš kurdama NOA istoriją, jos kūrybinė komanda apsilankė daug kur.

„Atvykus į Noreikiškes, vaikščiojant medžių paunksnėje po žaliuojančius plotus, vaizduotėje pradėjo bėgti vaizdiniai… norėjome kažko ypatingo, ko Kaune dar nebuvo. Pušų alėjos, romantiškas nusileidimas prie vandens, platūs keliai, sporto aikštynas, dviračių takeliai, parkeliai vaikams ir ta visa atmosfera … Mes nei kiek nesuabejojome, iš žvilgsnių tapo aišku, kad būtent tai yra vieta, kurioje kiekvienas mūsų mielai apsigyventų ir statytų namą, sodintų medį, augintų sūnų. Taip gerai, kaip čia, neradome niekur. Taip gimė NOA idėja – prestižinis gyvenamųjų namų kvartalas, vos kelių kilometrų atstumu nuo miesto centro su nuosekliai išvystyta infrastruktūra ir išskirtiniu gamtovaizdžiu“, – sakė vienas iš idėjos autorių Mantas Jaruševičius.

« 1 2 »
Skaityti toliau

Nekilnojamas turtas

Dešiniojoje Neries krantinėje Kaune baigtas aštuntasis Piliamiesčio plėtros etapas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kaune, dešiniajame Neries krante, toliau aktyviai kuriasi modernus Piliamiesčio gyvenamųjų namų kvartalas. Projekto vystytoja, darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, kitapus Kauno Senamiesčio baigė jau aštuntojo Piliamiesčio daugiabučio statybas.

Užbaigus šį unikalaus kvartalo etapą priešais Kauno pilį iškilo dviejų korpusų 6 ir 4 aukštų gyvenamais namas su 54 butais. Jų plotas siekia 38-100 kv. m. A+ energinio naudingumo klasės daugiabutis aprūpintas gyvenimui prie upės patogiais šildymo ir vėdinimo sprendimais, tokiais kaip grindinis kolektorinis šildymas ir centralizuota mechaninė rekuperacinė sistema. Po namu įrengta erdvi 44 vietų požeminė automobilių stovėjimo aikštelė bei 15 dviračių saugyklų. Būsto su daline apdaila kaina naujausiame Piliamiesčio name prasideda nuo 1330 eurų už kv. m.

„Dar prieš keletą metų čia buvusioje apleistoje teritorijoje toliau formuojame vieną didžiausių pastarojo dešimtmečio Kauno urbanistinių kvartalų. Šis darnios plėtros projektas reikšmingai prisideda prie stabiliai augančios Kauno nekilnojamojo turto rinkos, miestui grąžina ilgą laiką užmirštas erdves ir atveria naują panoramą į istorinį senamiestį“, – sako bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas Kęstutis Vanagas.

Plėtojant kvartalą ypač didelis dėmesys skirtas jo aplinkai, rekreacinei ir aktyvaus laisvalaikio infrastruktūrai – teritorijoje išsaugotas ir sutvarkytas senasis pušynas, įrengtos žaliosios erdvės, vaikų žaidimų aikštelės ir poilsio zonos. Daugiabučio laiptinės išsiskiria garsaus šiuolaikinio menininko Tado Vincaičio-Plūgo darbais.

Neries pakrantėje taip pat nutiesti pėsčiųjų ir dviračių takai ir įrengtas amfiteatras, iš kurio atsiveria Senamiesčio su Kauno pilimi panorama. Siekiant užtikrinti saugumą teritorijoje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, o prie įėjimų į laiptines – vaizdo telefonspynės.

Naujųjų namų fasadus puoš projekto architekto Tomo Kriaučiūno parinktos šiuolaikinės kokybiškos apdailos medžiagos, o butuose bus sumontuoti aukšti langai su trijų stiklų paketais bei gyventojų patogumui įrengti stikliniai prancūziški balkonėliai.

Tolimesnė Piliamiesčio plėtra numatyta jau artimiausiu metu. Devintojo namo statybos kvartale bus užbaigtos 2021 metų pradžioje, o dar vieno, dešimtojo, namo statybos turėtų prasidėti dar šiemet. Planuojama, kad iš viso iki 2028 m. dešiniajame Neries krante iškils 20 pastatų, o čia apsigyvens apie 2000 gyventojų.

2018 m. kvartalas Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos konkurse „Už darnią plėtrą“ buvo įvertintas geriausio gyvenamojo projekto apdovanojimu.

„YIT Lietuva“ šiuo metu taip pat įgyvendina projektus Vilniuje: urbanistinį projektą atgyjančiose Šnipiškėse „Naujasis Skansenas“, „Matau Vilnių“ namus šalia Tauro kalno bei antrąjį „Raitininkų sodo“ etapą kitapus Kalnų parko.

Apie statytoją „YIT Lietuva“ įmonių grupę

Darnios miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ Lietuvoje veikia nuo 1966 metų ir priklauso vienam didžiausių rytų Europoje statybos paslaugų koncernui „YIT Corporation“, veikiančiam dešimtyje šalių. „YIT Lietuva“ sėkmingai vykdo rangos, būsto, komercinio nekilnojamojo turto, pastatų priežiūros veiklą, atlieka infrastruktūros kūrimo bei kelių tiesimo darbus.

Skaityti toliau

Nekilnojamas turtas

Kiek šiemet studentams kainuos buto nuoma Kaune?

kaunieciams.lt

Paskelbta

renovuojami daugiabuciai

Išlaikius brandos egzaminus bei įstojus į aukštąsias mokyklas, pirmakursiams belieka susirasti būstą naujame mieste. Vieni renkasi studentišką gyvenimą bendrabutyje, kiti – nuomojasi butą.  Nekilnojamojo turto brokeriai teigia, kad nepaisant pandemijos, rugpjūtis išlieka aktyviausiu nuomotojų mėnesiu. Tad „Kalba Kaunas“ domisi, ko tikėtis atvykstantiems studentams?

Situacija laikinojoje sostinėje

„Ober-Haus“ Kauno biuro gyvenamojo NT ekspertė Audronė Urbanavičienė pastebi, kad Kaune ilgalaikės nuomos kainos praktiškai nekito (nei augo, nei krito).

„Galima pastebėti tik senamiesčio rinkoje laikiną tūptelėjimą kovo-balandžio mėnesiais, kuris jau senokai atsistatė.  Šiuo metu rinka gyvena atsargiu optimizmu rudeniui“, – sako NT ekspertė.

Nuomos kainos iki 1700 Eur/mėn.

Ne paslaptis, kad studentai ieško būsto nuomai arčiau centro, kuriame dirba bei pramogauja, arba aukštosios mokyklos, kurioje studijuoja.

Kaune yra apie 800 nuomos variantų, iš kurių kiekvienas būstą gali išsirinkti pagal individualius poreikius. Tiesa, reikia įvertinti ir finansines galimybes.

Pasak A. Urbanavičienės, 1 kambario butą (nuo 25 iki 43 kv. m.) Centre galima išsinuomoti nuo 300 iki 450 Eur.

Mažos kvadratūros palėpėje ar cokoliniame aukšte 13–20 kv. m. nuomos kaina siekia nuo 120 iki 190 Eur. 2 kambarių – tai nuo 330 iki 500 Eur, 3–4 kambarių – nuo 360 iki 750 Eur.

Virš 100 kv. m gerai įrengtų butų nuomos kaina siekia 1200-1700 Eur.

„Populiariausi butai senos statybos namuose Dainavos, Eigulių, Žaliakalnio mikrorajonuose (esantys arčiau mokymo įstaigų). Šiuo metu ypač populiaru kooperuotis su kitais studentais ir nuomotis didesnį butą. Taip pigiau – tuometkambario nuoma svyruoja 80 – 120 Eur (+- mokesčiai). Tarp studentų, atvykusių iš Azijos šalių, populiaru gyventi gausiai. Pavyzdžiui, dviejų kambarių bute jie gali gyventi ir keturiese, ir šešiese“, – sako NT ekspertė Ieva Krupoviesienė.

Rugpjūtis – aktyviausias mėnuo

Tradiciškai Kaune, kaip ir visuose Lietuvos didžiuosiuose miestuose, prieš naujus mokslo metus nuomos rinka suaktyvėja. Pasak specialistės, būsto nuomos rinka išsiskiria sezoniškumu – per rugsėjį, rugpjūtį ir spalį sudaroma apie 50% metinių nuomos sandorių. Būtent šiuo laikotarpiu nuomojamų butų kainų šuolis ~10% jau nieko nestebina (nuomos rinką papildo studentai, darbuotojai iš kitų šalių).

„Šie metai dėl pandemijos grėsmių yra išskirtiniai, tai turi įtakos ir studentų aktyvumui ieškant būsto. Nukėlus egzaminus, susivėlino ir aktyvusis butų nuomos sezonas. Jeigu anksčiau studentai pradėdavo dairytis būsto nuo gegužės mėnesio pabaigos ir birželio pradžios, tai šiais metais aktyvusis sezonas prasideda tik dabar ir kol kas sunku pasakyti, kiek ir kaip jis skirsis nuo ankstesnių metų“, – komentuoja A. Urbanavičienė.

Taip pat NT ekspertė priduria, kad šiemet nuomos kainų pokytis jau yra juntamas. Tam įtakos turi ne tik studentų antplūdis, bet ir negausi nuomojamų butų pasiūla. Kaune, skirtingai nei sostinėje, pasiūla vis dar neatitinka paklausos, o tai tiesiogiai turi įtakos nuomos kainai.

Skaityti toliau

Nekilnojamas turtas

Daugiabučiuose namuose dujų balionai pradedami keisti alternatyviais energijos šaltiniais

kaunieciams.lt

Paskelbta

Prasidėjo dujų balionų, naudojamų maistui gaminti daugiabučiuose namuose, keitimo elektra arba gamtinėmis dujomis programos įgyvendinimas. Šis dujų balionų keitimas trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose bus finansuojamas valstybės. Parama vienam butui sieks iki 600 eurų, iš viso tam šiemet skirta 15 mln. eurų.

Šios priemonės tikslas – užtikrinti dujų balionų pašalinimą iš daugiabučių namų ir saugų bei patikimą elektros energijos ar gamtinių dujų tiekimą šių namų gyventojams. Priemonę administruoja viešoji įstaiga Lietuvos energetikos agentūra.

Daugiabutis namas, kuriame numatoma keisti iki šiol esančius dujų balionus, turi būti įtrauktas į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) daugiabučių namų sąrašą. Jis yra skelbiamas VERT interneto svetainėje. Šis sąrašas gali būti tikslinamas VERT gavus informaciją apie į sąrašą nepatekusį daugiabutį namą, kuriame maistui ruošti naudojami SND balionai ir kuriam centralizuotai netiekiamos maisto gamybai suskystintos naftos dujos.

Iki 2020 m. rugsėjo 1 d. daugiabučių namų, kuriuose numatyta keisti dujų balionus alternatyviais energijos šaltiniais, bendrijos ar administratoriai turės organizuoti namų savininkų susirinkimus ir priimti sprendimus dėl namo aprūpinimo energija būdo pasirinkimo – tai gali būti arba elektra arba gamtinės dujos, jeigu name jau yra įrengti gamtinių dujų įvadai ir apie sprendimą informuoti per ESO interneto svetainę.

Priėmus sprendimus dėl konkretaus daugiabučio namo aprūpinimo energija būdo – įgaliotieji asmenys, bendrijos ar administratoriai turi įsivertinti namo infrastruktūrą, parengti planuojamų darbų sąmatas ir iki 2020 m. spalio 1 d. pateikti paraiškas ESO dėl tinklų pajėgumų didinimo, o nustačius poreikį, ESO organizuos ir įgyvendins skirstomojo elektros tinklo iki nuosavybės ribos rangos darbus.

Skirstomųjų tinklų operatoriaus paruoštą vieningą paraiškos formą, kuri būtų teikiama operatoriui, galima rasti ESO interneto svetainėje. Siekiant gauti finansavimą šiemet, paraiškos turi būti pateiktos iki 2020 m. spalio 1 d.

„Trijų ir daugiau aukštų daugiabučių gyventojus, vis dar naudojančius dujų balionus maistui gaminti, raginame būti aktyviais, nedelsti ir kreiptis į savo namo administratorių, o bendrijas, namų administratorius  teikti paraiškas valstybės paramai gauti, kadangi vėliau tą gali reikėti daryti nuosavomis lėšomis. Primename, kad trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionus naudoti yra draudžiama. Mūsų prioritetas yra gyventojų saugumas ir, atsižvelgiant į pavojų,  kurį kelia nesaugiai daugiabučiuose namuose naudojami dujų balionai, jų privaloma atsisakyti, tam yra skiriama valstybės parama“, – sako energetikos viceministras Egidijus Purlys.

Veiksmų plane numatyta, kad savivaldybių administracijos bendradarbiauja tiek su ESO, tiek su daugiabučio namo savininkų įgaliotais asmenimis, bendrijomis ar administratoriais bei organizuoja paraiškų pateikimą skirstomųjų tinklų operatoriui dėl kiekvienos savivaldybės teritorijoje esančių daugiabučių namų elektros energijos vartotojų elektros įrenginių leistinosios naudoti galios padidinimo arba suskystintų naftos dujų sistemų pertvarkymo į gamtines dujų sistemas.

Parama vienam butui sieks iki 600 eurų – daugiabučio namo vidaus elektros ar dujų tinklų instaliacijai sutvarkyti ir viryklei įsigyti.  Iš viso tam šiemet skirta  15 mln. eurų.  Galutiniai paramos gavėjai yra daugiabučių namų butų ar kitų patalpų, kuriuose maistui ruošti naudojami dujų balionai, savininkai.

Valstybės subsidijos renkantis elektros energiją: iki 200 eurų (be PVM ) subsidija laiptinės elektros instaliacijai rekonstruoti,  iki 200 eurų (be PVM ) subsidija gyventojo bute esančiai instaliacijai sutvarkyti ir iki 200 eurų (be PVM) subsidija elektrinei viryklei įsigyti. Analogiškas valstybės subsidijavimas būtų renkantis gamtines dujas: iki 200 eurų (be PVM ) subsidija būtų skiriama dujų tinklui laiptinėje įrengti, iki 200 eurų (be PVM ) subsidija bute – dujų vamzdynui įrengti  ir iki 200 eurų (be PVM)  dujinei viryklei įsigyti.

Siekiant sėkmingai įgyvendinti dujų balionų keitimo daugiabučiuose programą, ypač svarbu, kad valstybės, savivaldybių institucijos ir energetikos įmonės tarpusavyje efektyviai bendradarbiautų ir  koordinuotų veiksmus tiek informuojant gyventojus, tiek rengiant ir įgyvendinant projektus kiekviename daugiabutyje.

Įvertinus pavojų, kurį kelia nesaugiai daugiabučiuose namuose naudojami dujų balionai, ir siekiant užtikrinti gyventojų saugumą, Energetikos ministerija pernai parengė veiksmų planą, pagal kurį numatoma trijų ir daugiau aukštų daugiabučiuose namuose dujų balionus  pakeisti kitais energijos šaltiniais iki 2022 m pabaigos. 

Primename, kad dujų balionai naudojami daugiabučiuose, kurie yra trijų aukštų ir aukštesniuose namuose, kelia grėsmę ne tik buto, bet ir viso daugiabučio gyventojams, kadangi įvykus nelaimei gali nukentėti daug gyventojų, o tokių nelaimingų padarinių likvidavimas yra sudėtingas, todėl jų eksploatavimas daugiabučiuose draudžiamas. Už norminių teisės aktų pažeidimus yra numatyta administracinė atsakomybė tiek gyventojams, tiek namų administratoriams.

Skaityti toliau

Miestas

Kaune – daugiausiai nelegalių statybų visoje Lietuvoje

kaunieciams.lt

Paskelbta

Statybos inspekcija informuoja, kad per praėjusius metus už savavališkas statybas surašė 318 savavališkos statybos aktų. Kaip ir anksčiau, dažniausiai statybų teisės normoms nusižengiama didžiuosiuose Lietuvos miestuose: 2019 m. Vilniuje išaiškinta 70, Kaune – 79; šiemet Vilniuje – 20, Kaune – 30 savavališkos statybos atvejų.

Palyginimui, 2013 m. savavališkos statybos atvejų nustatyta dvigubai daugiau nei 2019 m. – net 618. Statybų inspekcijos specialistai pastebi, kad dėl didėjančio gyventojų sąmoningumo, plečiamų konsultavimo būdų ir duomenų atvėrimo iniciatyvų nuosekliai mažėja grubių statybos pažeidimų skaičius.

Iš praėjusiais metais nustatytų savavališkos statybos atvejų net 49,54 proc. sudarė naujo statinio statyba, 26,79 proc. – statinio rekonstrukcija, 16,42 proc. – statinio paprastasis remontas. Taigi dažniausios savavališkos statybos aktų surašymo priežastys išlieka tos pačios: neteisėtai statomi (pastatyti) ar rekonstruojami įvairios paskirties namai, patalpos, priestatai, didinami užstatymo plotai, be reikiamų dokumentų įrengiamos nuotekų trasos, kaupimo rezervuarai ar valymo įrenginiai, įrengiami įvažiavimai, valstybinėje žemėje tveriamos tvoros ar imamasi statybų pažeidžiant esminius projekto sprendinius.

Savavališkos statybos pažeidžia teisę gyventi darnioje aplinkoje, užkertamas kelias racionaliai teritorijų plėtrai, apribojamos galimybės tenkinti rekreacinius poreikius, padaroma žala saugomose teritorijose esantiems gamtos ištekliams, biologinei įvairovei, dėl savivalės sunaikinami kultūros paveldo objektai. Todėl Statybos inspekcija kviečia visus neabejingus ir pilietiškus šalies gyventojus pranešti apie jų kaimynystėje pastebėtas galimai savavališkas statybas. Apie pastebėtus galimus savavališkos statybos atvejus miškuose, ežerų pakrantėse, saugomose teritorijose greitai ir paprastai galima pranešti bet kuriuo paros metu anonimiškai. Ar statinys statomas su SLD galite patikrinti čia. Surašytų savavališkos statybos aktų žemėlapį kiekvienas Lietuvos gyventojas gali rasti čia.

vtpsi.lrv.lt info

Skaityti toliau

Skaitomiausi