Gyvenimo būdasKodėl nederėtų pamiršti maudynių vonioje?

Šiais laikais vonios yra nepopuliarus dalykas. Daugelis žmonių maudosi po dušu – taip taupomas vanduo, laikas, o ir higienos specialistai rekomenduoja dušą. Tačiau vonios nereikėtų pamiršti, nes ji, kaip rodo šis naujas tyrimas, gali būti naudinga jūsų širdžiai.

Karštų vonių mėgėjai dažnai vardina tuos pačius privalumus – po atpalaiduojančios vonios lengviau užmigti, ji padeda atsikratyti streso ir tiesiog jaustis geriau. Tačiau mokslininkai ilgą laiką nežinojo, ar visi šie privalumai yra susiję tik su savijauta, ar realiais sveikatos pokyčiais. Todėl Japonijoje buvo atliktas itin plataus masto tyrimas, kuris patvirtino reguliarių karštų vonių naudą sveikatai.

Vonia atpalaiduoja ir gali būti naudinga sveikatai. commons.wikimedia.org nuotr.

Tyrimas prasidėjo dar 1991 metais, kai 43 tūkstančiai 45-59 metų žmonių atsakė į eilę klausimų apie vonias, miegą, gyvenimo būdą, žalingus įpročius ir sveikatos būklę. Dalyviai buvo stebimi iki mirties arba iki 2009 metų. Išsijojus netinkamus duomenis (tuos, kurių nepavyko stebėti pakankamą laiką) liko 30076 dalyviai.

Per stebėjimo laiką užfiksuoti 2097 širdies ir kraujagyslių ligos atvejai – 275 širdies smūgiai, 53 mirtys dėl staiga sustojusios širdies, 1769 insultai. Mokslininkai atmetė kitus faktorius (pavyzdžiui, žalingus įpročius) ir apskaičiavo, kad kasdienė karšta vonia gali būti siejama su 28 % mažesne širdies ligų ir 26 % mažesne insulto rizika. Ir būtent kasdienė – tie, kurie vonia mėgavosi kartą per savaitę tokios ženklios naudos negavo.

Svarbu pažymėti, kad mokslininkai neaptiko ryšio tarp vonios ir staigios mirties dėl širdies nepakankamumo. O štai ryšys tarp temperatūros ir širdies ligų rizikos buvo pastebėtas – karšta vonia širdies ligų riziką mažino 35, o šilta – 26 procentais. Tiesa, mokslininkai pažymi, kad karštas vanduo nėra tinkamas visiems. Tiksliau, jis gali būti ir pavojingas, jei žmogus yra vyresnio amžiaus, kenčia nuo aukšto spaudimo ar kitų sveikatos problemų. Mokslininkai pažymi, kad pasitaiko atvejų, kuomet žmogus vonioje tiesiog perkaista, netenka sąmonės ir nuskęsta. Nereikėtų persistengti ir stengtis lipti į kiek įmanoma karštesnį vandenį, o nesant tikram dėl savo sveikatos būklės ir galimybių ištverti karštos vonios iššūkius reikėtų pasitarti su gydytoju.

Šis tyrimas nenusako priežastinio ryšio – neaišku, kaip karšta vonia galėtų padėti sumažinti širdies ligų riziką. Japonai dažnai mėgaujasi vonia ir įprastai pasineria iki pečių linijos. Gali būti, kad taip organizmą veikia staigiai besikeičianti temperatūra, o galbūt taip yra dėl sumažėjusio streso ir gilaus atsipalaidavimo.

 

Dalinkitės su savo draugais

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up