Connect with us

Naujienos

Kietojo kuro katilams nuo kitų metų – nauji reikalavimai

Paskelbta

Nuo kitų metų sausio 1 dienos Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, rinkai pateikiami ir pradedami naudoti nauji kietojo kuro katilai privalės atitikti Europos Komisijos reglamente nustatytus ekologinio projektavimo reikalavimus.

„Vienas didžiausių oro taršos šaltinių, be kelių transporto, yra kietojo kuro naudojimas šilumos ir karšto vandens gamybai, o kietojo kuro katilų techniniai reikalavimai iki šiol Lietuvoje nebuvo griežčiau reglamentuoti. 2015 metais buvo priimtas reglamentas, kuriuo visoje Europos Sąjungoje įtvirtinti bendri kietojo kuro katilų ekologinio projektavimo reikalavimai. Europos Komisija apskaičiavo, kad, įgyvendinus šiuos ekologinio projektavimo reikalavimus, nuo 2030 m. vartotojai kasmet galės sutaupyti iki 25 mln. eurų, o teršalų į aplinkos orą, palyginti su 2015 m., kasmet bus išmetama ženkliai mažiau: kietųjų dalelių net 60 proc., lakiųjų organinių junginių – iki 44 proc., o anglies monoksido 55 proc.“, – sako ekonomikos ir inovacijų viceministras Gintaras Vilda.

Pasak jo, siekiant kietojo kuro katilų gamintojams suteikti laiko perprojektuoti savo gaminius pagal griežtesnius reikalavimus, Reglamente taip pat buvo įtvirtinta nuostata dėl pereinamojo laikotarpio – nustatyta, kad nauji kietojo kuro katilai reikalavimus turės atitikti nuo 2020 m. sausio 1 dienos. „Tikimės, kad Lietuvos kietojo kuro katilų gamintojai, importuotojai, platintojai ir pardavėjai susipažino ir yra pasirengę rinkai pateikti tik naujas taisykles atitinkančius kietojo kuro katilus ir taip prisidėti ne tik prie aplinkos oro taršos mažinimo, bet ir suteikti vartotojams galimybę sutaupyti“, – sako  G. Vilda.

Nuo kitų metų visų rinkai tiekiamų kietojo kuro katilų, kurių atiduodamas šilumos kiekis (vardinis šilumos atidavimas) yra iki 500 kilovatų (kW), energijos vartojimo efektyvumas turės būti ne mažesnis kaip 75–77 proc. (priklausomai nuo kietojo kuro katilo vardinio šilumos atidavimo).

Taip pat priklausomai nuo kietojo kuro katilo pakrovimo (rankomis ar automatiškai) ir naudojamo kuro rūšies (biomasė ar iškastinis kietasis kuras) nustatomi į aplinkos orą išmetamų teršalų apribojimai: kietųjų dalelių kiekis – ne didesnis kaip  40–60 mg/m3, dujinių organinių junginių kiekis – ne didesnis kaip 20–30 mg/m3, anglies monoksido kiekis – ne didesnis kaip 500–700 mg/m3, azoto oksidų kiekis – ne didesnis kaip 200–350 mg/m3.

Nuo 2020 m. sausio 1 d. kartu su kietojo kuro katilu turės būti pateikiama visa Europos Komisijos reglamento (ES) 2015/1189 II priedo 2 dalyje nustatyta tiekiamo gaminio informacija.

Norime nuraminti Lietuvos gyventojus, kurie šilumos ir karšto vandens gamybai naudoja kietojo kuro katilus – jų keisti nereikės. Nauji reikalavimai bus privalomi tik kietojo kuro katilams, kurie bus pateikiami rinkai nuo kitų metų sausio 1 dienos.

Siekdama sumažinti potencialų su energija susijusių gaminių poveikį aplinkai per visą gaminio gyvavimo ciklą, Europos Komisija jau nuo 2005 m. kuria ekologinio projektavimo sistemą. Griežtesni ekologinio projektavimo reikalavimai Europos Komisijos jau yra nustatyti daugumai energiją naudojančių gaminių – nuo apšvietimo lempučių, dulkių siurblių ir viryklių iki oro kondicionierių ir elektros variklių. Daugumos gaminių techniniai ekologinio projektavimo reikalavimai jau įsigaliojo.

Esminės su energija susijusių gaminių ekologinio projektavimo nuostatos įtvirtintos 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/125/EB.

Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos informacija

Skaityti toliau
Spauskite norėdami komentuoti

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Rajonas

Prasideda Ramučių kultūros centro pastato rekonstrukcija

Paskelbta

Liepos 14-oji – džiugi diena Kauno rajono Ramučių kultūros centro darbuotojams – oficialiai prasidėjo pastato rekonstrukcija. Atlikus visus darbus, darbuotojai ir lankytojai įsikurs moderniai renovuotose erdvėse. Vėliau šalia atsiras priestatas, kuriame įsikurs šešių grupių vaikų darželis.
Darbai daromi iš širdies

Centro darbuotojai dėkojo Kauno rajono merui Valerijui Makūnui už tai, kad puoselėja kultūrą ir stengiasi sudaryti sąlygas bendruomenei augti.

„Ši diena ypatinga mums visiems. Ilgai laukėme šio momento, bet šiandien pastatą atiduodame į rangovų rankas. Ramučiai Kauno rajonui yra labai svarbūs, nes šalia įsikūręs oro uostas, laisvoji ekonominė zona, čia gyvena nuostabūs ir veiklūs žmonės“, – sakė meras V. Makūnas.

Jis užsiminė, kad Ramučių kultūros centro rekonstrukcija kainuos 1,3 mln. eurų. Netrukus Ramučių laukia ir daugiau pokyčių – prasidės Kauno gatvės rekonstrukciją, bus tvarkomi kiti inžineriniai objektai.

„Noriu visų gyventojų paprašyti kantrybės – mes visus darbus darome iš širdies. Darbai vyksta visame rajone. Manau, sutiksite, jog pokyčių vertos visos seniūnijos ir jose esančios gyvenvietės, kaimai, todėl apsišarvuokime kantrybe“, – teigė meras.

Įteikė simbolinį šalmą

Prie pokyčių laukimu alsuojančio Ramučių kultūros centro Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Šarūnas Šukevičius ir UAB „Baltijos plienas“ atstovas pasirašė statybvietės priėmimo – perdavimo aktą.

Tam, kad darbai  klostytųsi ne tik sklandžiai, kūrybingai bet ir, žinoma, saugiai Kauno rajono meras V. Makūnas UAB „Baltijos plienas“ direktoriui įteikė simbolinį šalmą.

„Kauno rajono savivaldybė kultūrą laiko prioritetine sritimi, pamatine vertybe. Kasmet vis kitoje seniūnijoje naujam gyvenimui atgimsta kultūrai ir jos žmonėms skirtas pastatas“, – dėkojo Kauno rajono Ramučių kultūros centro direktorė Živilė Jurgaitienė.

Renginyje dalyvavęs Ramučių kultūros centre nuo pastato pastatymo dienos dirbęs Juozapą Frankas pasidalino prisiminimais, kokia veikla buvo organizuojama šiuose namuose. Džiaugėsi, kad centras visada buvo Ramučių bendruomenės traukos objektu. „Labai smagu, kad kultūros centras atsinaujins, pagražės ir jame toliau bus plėtojama ir vystoma kultūrinė veikla. Lauksime, kada rekonstrukcijos darbai bus baigti“, – kalbėjo J. Frankas.

Yra tokia tradicija pradedant darbus perduoti rangovams pastato raktus, bet šie kultūros namai yra atviri ir be užraktų, laukiantys kiekvieno bendruomenės nario. Todėl renginio vedėjai pakvietė Kauno rajono merą ir UAB „Baltijos plienas“ vadovą statybos darbus pradėti kitaip – užrašyti ant pastato sienos žodžius „Gera keistis“, kurie įprasmintų šį įvykį, pakrautų kultūros namus teigiama energija ir paruoštų laukiamiems pokyčiams.

Pastatas taps patraukliu bendruomenei

Rekonstrukcijos metu bus perprojektuotos esamos patalpos – pastatas išaugs, bus pastatytas antras aukštas. Rangovai renovuos šildymo, elektros, vandentiekio sistemas, naujai įrengs priešgaisrinę, saugos signalizaciją, vėdinimo ir lietaus surinkimo sistemas, ant stogo įrengs saulės kolektorius, kurie užtikrins karšto vandens gamybą pastatui.

Taip pat ketinama apšiltinti pastato sienas, pakeisti langus ir duris – taip pastato fasadas taps patrauklesnis. Nebus užmiršta ir aplinka: darbininkai sutvarkys terasą, laiptus, įvažą neįgaliesiems, automobilių stovėjimo vietas, bus įrengtas lauko amfiteatras, vaikų žaidimo erdvės.

Baigus pirmąjį rekonstrukcijos etapą, kultūros centro pastato tvarkymą, prasidės kiti darbai. Šalia centro atsiras priestatas, kuriame įsikurs šešių grupių vaikų darželis.

Visi darbai finansuojami Kauno rajono savivaldybės, Vyriausybės ir Europos Sąjungos lėšomis.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Užslėptos emocijos: kodėl jos žalingos sveikatai?

Paskelbta

Užslėptos emocijos, anot VDU Psichologijos klinikos psichologės Loretos Zajančkauskaitės-Staskevičienės, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų: padidėjusį kraujospūdį, opas ar net panikos priepuolius. Ilgametę konsultavimo patirtį turinti psichologė įvardijo priežastis, kodėl slepiame emocijas, ir kaip sau padėti jas atpažinti bei išjausti.
Kokios priežastys lemia, kad slepiame emocijas?

Žvelgiant plačiąja prasme, slėpti emocijas mus skatina siekis išlikti, prisitaikyti ir išsaugoti savo psichinę pusiausvyrą. Svarbu ir tai, nuo ko emocijos slepiamos – nuo savęs, ar nuo kitų.

Slėpti jausmus nuo kitų dažniausia išmokstama remiantis patirtimi, pavyzdžiui, jei vaikas buvo kelis kartus išbartas už tai, kad supyko, tikėtina, kad stengsis pykčio atvirai nerodyti. Dažniausiai slepiamos tokios emocijos, kurios nepatinka kitiems ar atskleidžia žmogaus pažeidžiamumą.

Ne vien vaikystėje mokomasi nuspėti, kokias emocijas priimtina išreikšti tam tikroje aplinkoje, o kokias geriau nuslėpti. Atėjus į naują darbo kolektyvą taip pat stengiamasi suvokti, kokios bendravimo taisyklės, kiek tinka būti atviram, kai nerimauji, esi nusiminęs ar susierzinęs. Net labai spontaniškas žmogus nepažįstamoje, emociškai nesaugioje aplinkoje linkęs slėpti savo emocijas, ir tai yra dėsninga, normalu. Tokiais atvejais, kai žmogus aiškiai suvokia, kaip jaučiasi, bet supranta, kad naudingiau to nerodyti aplinkiniams, žalos sveikatai dažniausia nebūna. Suvoktas emocijas galima „iškrauti“ vėliau saugesnėje aplinkoje, pavyzdžiui, pasipasakojant patikimam draugui ar išreiškiant per kūrybą ir kitas veiklas. Sąmoningai nuslėptos emocijos gali būti žalingos nebent santykių vystymuisi. Pavyzdžiui, jei partneriui niekada nepasakome, kokia jo savybė erzina, tai jis negali į tai atsižvelgti. Kitaip tariant, jei niekada neprisipažįstame, kad jaučiamės sutrikę ar išsigandę, tai prarandame galimybę iš kitų sulaukti paramos.

Slėpti emocijas nuo savęs taip pat skatina savisaugos ir išlikimo siekis. Tai taip pat susiję su įsisavintomis iš aplinkos taisyklėmis apie emocijų priimtinumą, tik šiuo atveju grėsmės yra kitos. Bijoma ne kitų kritikos ar pašaipos, bet savigarbos praradimo. Jei žmogus galvoja, kad turėtų būti labai tolerantiškas, drąsus ar užtikrintas, o patenka į tokias situacijas, kuriose kyla pyktis, baimė ar pasimetimas, tai tikėtina, kad „įsijungs“ „psichikos saugos sistema“ ir „pavojingos“ emocijos nepasieks sąmonės. Emocijos, kurios menkina savigarbą, „išjungiamos“ iš sąmonės, nors organizme vyksta reakcija, pavyzdžiui, išsiskiria adrenalinas. Tokiais atvejais žmogus gali supykti, bet to nesuprasti, gali bijoti, bet likti įsitikinęs, kad nieko nebijo. Kiekvienu konkrečiu atveju slėpti emocijas skatina skirtingi dalykai.

Kokių sunkumų apskritai sukelia emocijų slopinimas, pavyzdžiui, bendraujant su aplinkiniais?

Emocijų slopinimas klaidina aplinkinius arba stato „sienas“ tarp žmonių. Kartais tos „sienos“ yra visai patogios, nes žymi ribas tarp oficialaus ir asmeninio bendravimo. Pavyzdžiui, viršininkui gal ir nebūtina žinoti, kokius jausmus išgyvename, bet jei žmogus net asmeniniuose santykiuose bijo atsiskleisti ir dalį emocijų laiko nepriimtinomis, tai gali būti rimta kliūtis tapti artimiems. Pasitaiko, kad jausdamas „blogus“ jausmus, asmuo stengiasi demonstruoti, kad yra atvirkščiai: pyksta, bet plačiai šypsosi, ar nerimauja, bet dedasi užtikrintas. Kuo daugiau emocijų žmogus laiko nepriimtinomis, tuo daugiau kyla painiavos santykiuose su aplinkiniais. Beje, ir su savimi.

Kokie pokyčiai vyksta organizme, kai nuslopiname emocijas? Kokius sveikatos sutrikimus tai gali sukelti?

Atsakant išsamiai, reiktų daug pasakoti apie streso ligas. Trumpai galima nusakyti taip: žmogus yra vientisas organizmas, todėl į aplinką reaguoja ne tik emocijomis, bet visu kūnu – hormonų, raumenų ir virškinimo sistemomis. Jei leistume sau reaguoti instinktyviai, organizmas darniai atliktų savo darbą. Kai bandome reakcijas kontroliuoti, organizmas vis tiek reaguoja instinktyviai, tik reakcija nepasireiškia elgesiu. Rezultatas būtų panašus lyg padidinę liepsną užkimštume garpuodžio garų išleidimo ventilį, kuris kada nors sprogs.

Šiuo metu streso ligoms formuotis yra labai palanki aplinka, nes viešojoje erdvėje kuriama nuostata, kad priimtinos tik pozityvios emocijos. Į psichikos sveikatos specialistus kreipiasi daug žmonių, kurie tikina, kad neturi emocinių problemų, tik jaučia nepaaiškinamus skausmus, kyla kraujospūdis ar atsiveria opos. Panikos priepuoliai taip pat labai dažna tos įtampos, kurią patiria psichika, bandydama įveikti nepriimtinus jausmus, išraiška.

Kaip reikėtų padėti sau įvardinti ir išgyventi skausmingas emocijas?

Pradėti tikriausiai reikėtų nuo savo įsitikinimų pergalvojimo – stengtis atpažinti susikurtas emocijų reiškimo taisykles. Jei aptinkame, kad tos taisyklės gerokai varžo arba yra netinkamos, reikėtų bandyti jas koreguoti. Bet kuriuo atveju reikėtų stengtis leisti sau jausti viską. Paskutinis žingsnis būtų ieškoti tokių žmonių, su kuriais galima jausti visokias emocijas, kitaip tariant  tokie žmonės, jas atskleidus, supranta ir palaiko. Būna, kad be psichologo pagalbos susivokti nepavyksta, pavyzdžiui, jei žmogus galvoja, kad niekada nepyksta ar neliūdi, tai savarankiškai atpažinti ir išgyventi to, ko esą nejaučia, sunku.

Skaityti toliau

Lietuva

Ligonių kasos: vaistinėms privalomų vaistų sąrašas padidėjo trigubai

Paskelbta

Liepos pradžioje įsigaliojęs vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas sudaro visas sąlygas, kad Lietuvos gyventojai už geriausią kainą galėtų įsigyti dažniausiai vartojamų vaistų. Sąraše – daugiau kaip 200 pavadinimų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamų vaistų.

Siekdama užtikrinti pacientų galimybę gauti kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nuolat koreguoja vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų išdavimo (pardavimo) gyventojams tvarkos aprašą bei atnaujina vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Palyginti su buvusiuoju, naujasis sąrašas pailgėjo net tris kartus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tvarkos aprašas pasikeitė kovo 2 d., tačiau dėl koronaviruso jo įsigaliojimas buvo atidėtas iki liepos 1 dienos.

„Be skausmą malšinančių, kraujospūdį mažinančių, širdies veiklą gerinančių, glaukomos gydymui skirtų vaistinių preparatų, jame įrašyti vaistai nuo cukrinio diabeto, depresijos, astmos, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti ir kiti. Tarp naujienų – vaistai vėžiui, odos ligoms gydyti, taip pat antiparazitiniai vaistai bei vaistai reumatinėms ligoms gydyti”, – sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.

 Specialistas atkreipė dėmesį, kad šįkart formuojant sąrašą vadovautasi nauja nuostata – į jį įtraukti visų dviejų ar daugiau skirtingų gamintojų vaistų grupių populiariausių stiprumų vaistai, kurių pakuotės bazinė kaina yra mažesnė nei 150 eurų. Į šį sąrašą neįtraukiami vieno tiekėjo bei biologiniai vaistai.

„Vaistinės privalo turėti visus minėto sąrašo vaistus. Tiesa, yra padaryta ir išlyga – jei per pusę metų to vaisto nebuvo parduota nė pagal vieną receptą, vaistinėje jo turėti nebūtina”, – sako E. Stropus.

Įsigyjantiems kompensuojamųjų vaistų pacientams svarbu žinoti, kad kiekvienoje vaistinėje kasdien turi būti kompensuojamųjų vaistų, kurių priemoka yra mažiausia. Jų vaistininkas pacientui privalo pasiūlyti pirmiausia.

Vaistinėse būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą galima rasti čia.

Šaltinis: Kauno teritorinė ligonių kasa

Skaityti toliau

Skaitomiausi