Connect with us

COVID

Kiek žmonių norėtų skiepytis nuo Covid-19 Lietuvoje?

kaunieciams.lt

Paskelbta

Daugėjant žinių apie viltį teikiančias vakcinas nuo Covid-19, „Kantar“ atskleidžia lietuvių požiūrį į skiepus. Tyrimo duomenimis, palankiai į skiepus apskritai Lietuvoje žiūri apie du trečdaliai (65 proc.) gyventojų. Daugiau kaip dešimtadalis skiepams nepritaria, o net penktadalis (21,4 proc.) – neturi aiškios nuomonės.

Nepritariančiųjų teiginiui, kad skiepai yra veiksminga priemonė apsisaugoti nuo ligų, skaičius jau kuris laikas nekinta.

Kas penktas neturi nuomonės

„Požiūris į skiepus yra susijęs su žmogaus nuostatomis, o šios linkusios keistis itin lėtai. Tad medikams, institucijoms kalbantiems apie skiepų naudą, svarbu pasiekti šį svyruojantį, abejojantį segmentą. Jų yra gana didelė dalis – daugiau nei kas penktas šalies gyventojas neturi nuomonės, ar skiepai padeda apsisaugoti nuo ligų“, – sakė Justina Dundulytė, „Kantar“ media tyrimų vadovė. Abejojančiųjų santykinai daugiau tarp vyrų, 30-39 metų amžiaus, žemesnių pajamų grupėse.

Reklama

Skiepus labiau palaiko besirūpinantys profilaktika

Pasak jos, skiepų naudą dažniau įžvelgia žmonės, kurie pritarė teiginiui, jog sveikatos būklę periodiškai būtina tikrintis net ir jaučiantis gerai; taip pat tie, kurie akcentavo sportuojantys bent sykį per savaitę ir sveikai besimaitinantys.

„Sveika gyvensena besirūpinantys gyventojai labiau įžvelgia ir skiepų naudą, ir atitinkamai, šiame segmente yra santykinai mažiau nepritariančių skiepams (9 % vs 13 % vidurkis). Įdomu ir tai, kad skiepus dažniau palaiko ir tie, kurie nepritaria cheminių vaistų vartojimui susirgus“, – sakė J. Dundulytė.

Požiūrį lemia skiepo patikimumas ir ligos grėsmė

Rinkos tyrimų ekspertės teigimu, kol kas lietuvių nesiteirauta konkrečiai apie Covid-19 vakciną, tačiau pvz. „Kantar“ grupės Jungtinėje Karalystėje šį lapkritį vykdyta apklausa rodo, jog ten nuo šio viruso sutiktų skiepytis 3 iš 4 gyventojų, o JAV kiek mažiau – 2 iš 3.

„Kaip matome iš turimų tyrimų, požiūris į vakciną šalyse smarkiai priklauso nuo to, kiek pasitikima rinkai tiekiamos vakcinos efektyvumu ir saugumu, taip pat nuo to, kiek grėsmės ligoje, nuo kurios skiepijama, įžvelgia gyventojai; pasitikėjimas valstybės institucijomis, vykdančiomis prevenciją, taip pat yra svarbus veiksnys“, – sakė „Kantar“ ekspertė.

Pasak J. Dundulytės, vasarą darytas kitas „Kantar“ tyrimas Lietuvoje parodė, kad greta patalpų ir priemonių dezinfekcijos, vakcina labiausiai padėtų žmonėms jaustis saugiau grįžtant prie įprastos veiklos; tai nurodė 4 iš 10 gyventojų.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, Lietuvoje galima pasiskiepyti nuo 28 ligų. Nuo 14 ligų pagal skiepų kalendorių vaikai yra skiepijami valstybės lėšomis. Į rizikos grupes patenkantys suaugusieji gali būti nemokamai skiepijami nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, taip pat nuo stabligės ir difterijos, įkandus gyvūnui – nuo pasiutligės. Lietuvoje vidutiniškai per metus atliekama per 700 tūkst. vakcinų injekcijų.

„Covid-19“ vakcina, tikimasi, šalį gali pasiekti jau kitų metų pradžioje.

Apie tyrimus

„Kantar“ „COVID-19 Barometras“ atliekamas daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Lietuvoje pastarasis tyrimo etapas buvo vykdytas š. m. rugpjūčio pabaigoje, reprezentatyvios apklausos būdu internetu apklausti 600 Lietuvos gyventojų.

Kantar Atlas™ tyrimas analizuoja įvairius žmonių pirkimo ir vartojimo įpročius bei nuostatas. Tyrimą sudaro klausimai apie daugiau nei 90 produktų grupių vartojimą, prekės ženklų žinomumą ir polinkį rinktis tam tikrus dalykus. Klausimai apima respondentų požiūrį į prekes ar paslaugas, reklamą žiniasklaidoje, laisvalaikį, vertybines nuostatas. Kasmetinis tyrimas buvo atliktas 2020 m. vasario–balandžio mėn, apklausti 1804 16–74 m. Lietuvos gyventojai.

Skaityti toliau
Reklama

COVID

Praėjusios paros naujų COVID-19 atvejų statistika

Milda Vedegytė

Paskelbta

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronavirusinės infekcijos (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią parą izoliuoti 1791 asmenys, iš viso izoliacijoje, įskaitant žmones, kuriems patvirtinta COVID-19 liga, šiuo metu yra 86 377 asmenys.

Atvejų, kai asmenų užsikrėtimo aplinkybės nėra aiškios, t. y. epidemiologinių tyrimų metu nustatyta, jog asmenys išvykę į užsienį nebuvo, su patvirtintais COVID-19 atvejais nebendravo, šiuo metu registruota 187 (iš tų atvejų, kurių epidemiologiniai tyrimai atlikti).

Atvejai, fiksuoti protrūkiuose
Naujas židinys užfiksuotas Varnių PSPC palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje. Čia per vakar parą patvirtinti 22 susirgimai COVID-19 liga patvirtinti. Šioje įstaigoje židinys buvo lapkričio-gruodžio mėnesį, tačiau gruodžio mėnesį buvo suvaldytas.

12 koronavirusinės infekcijos atvejų buvo patvirtinta Rumšiškių senelių globos namuose „Auksinis amžius“. Atvejai buvo patvirtinti 11 šių globos namų gyventojams ir 1 darbuotojui.

Po 5 atvejus patvirtinta Alantos senelių globos namų ir Antavilių pensionato židiniuose.

Reklama

Per vakar parą 3 atvejai nustatyti Vilkaviškio ligoninės Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje. Užsikrėtė 2 darbuotojai ir vienas ligonis.

Taip pat po 3 Telšių rajono senelių globos namų ir Zarasų ligoninės slaugos skyriaus židiniuose.

Po 2 COVID-19 atvejus patvirtinta Klaipėdos jūrininkų ligoninės Palangos departamento Medicininės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje bei Šv. Roko ligoninės Vilniuje židiniuose.

Penktadienį 12 atvejų buvo patvirtinta Kelmės ligoninės židinyje. Virusas nustatytas 1 darbuotojui ir  pacientui.

Plungės rajono ligoninės židinyje nustatyti 7 COVID-19 ligos atvejai. 2 atvejai nustatyti sveikatos priežiūros specialistams ir 5 pacientams.

6 susirgimai COVID-19 liga patvirtinti Regioninės Telšių ligoninės židinyje. Užsikrėtimo atvejai patvirtinti pacientams.

3 atvejai buvo patvirtinti LSMU Kauno klinikų židinyje.

Po 2 koronavirusinės infekcijos atvejus buvo patvirtinta šiuose židiniuose: Respublikinė Klaipėdos ligoninės, Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Psichiatrijos departamento, įsikūrusio Švėkšnoje, Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikų bei Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialo Valstybinis patologijos centro, Vilniaus miesto klinikinė ligoninės, Vilniaus r. Nemenčinės poliklinikos židiniuose.

Kazlų Rūdos lopšelio–darželio ,,Pušelė“ protrūkyje vakar buvo patvirtinti 3 atvejai. 2 iš patvirtintų atvejų yra antriniai.

Vakar taip pat 2 atvejai buvo patvirtinti Marijampolės lopšelyje darželyje ,,Rasa“.

8 atvejai per vakar buvo užfiksuoti Vilniaus saldumynų gamyba užsiimančioje įmonėje.  6 atvejai patvirtinti Ukmergėje įsikūrusiame autoservise. 4 atvejai buvo patvirtinti Utenos įmonėje, gaminančioje mėsos produktus. Po 3 atvejus per vakar parą buvo patvirtinta Klaipėdoje įsikūrusioje įmonėje, gaminančioje baldus, bei vieno prekybos centro Vilniuje darbuotojams. Kepykloje, įsikūrusioje Zarasų rajone per vakar parą buvo patvirtinti 2 atvejai.

3 atvejai per vakar parą buvo patvirtinti Kauno tardymo izoliatoriaus židinyje.

Atvejų, susijusių su protrūkiais šeimose, praėjusią parą visoje Lietuvoje, šiuo metu turimais duomenimis, registruoti 116.

Savo ruožtu, visuomenės sveikatos specialistai ragina žmones laikytis visų koronaviruso infekcijos plitimo prevencijos priemonių – rankų higienos, kosėjimo, čiaudėjimo etiketo, dėvėti asmens apaugos priemones, laikytis fizinės distancijos ir kita.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro informacija

Skaityti toliau

COVID

Į COVID-19 vakciną lietuviai žvelgia skeptiškai – dalis gyventojų skiepytis nežada

Milda Vedegytė

Paskelbta

Sausio 11 dieną į Lietuvą atvyko jau ketvirtoji vakcinos nuo COVID – 19 siunta – 25740 skiepų dozių, kuriomis jau šį antradienį bus pradėti skiepyti slaugos ir globos įstaigų gyventojai, bei jų darbuotojai.  Tačiau lietuvius vis dar kankina abejonės, jie išlieka skeptiški ir didelio pasitikėjimo vakcina nerodo.

Daugumai gyventojų abejones kelia informacijos apie vakciną trūkumas, bei įvairios antivakserių teorijos. Dažnai internete pasirodo melagingi pranešimai apie netikrus nuo vakcinos pasireiškusius simptomus, kuriais žmonės skatinami nesiskiepyti. Tačiau tokiais pranešimais tikėti nereiktų, nes iki šiol atlikti tyrimai teigia, kad ši vakcina yra saugi ir kol kas nėra jokios neigiamos informacijos, apie jos sukeltus negalavimus ar šalutinį poveikį, todėl žmonėms nereiktų nerimauti dėl vakcinos saugumo.

Atlikus trumpą apklausą ar Lietuvos gyventojai sutiktų skiepytis nuo COVID – 19 viruso paaiškėjo, kad didelė dalis apklaustųjų vakcina skiepytis nenorėtų. Apklaustieji pasiskirstė į dvi kategoriškas nuomones – maždaug 40% vakciną vertina skeptiškai ir netiki jos veiksmingumu, o likusieji 60% žada skiepytis, taip siekdami apsaugoti save ir aplinkinius.

Primename, kad norint, jog organizme susiformuotų stiprus imunitetas, reikia dviejų vakcinos nuo COVID – 19 dozių, pasiskiepijus pirmąjį kartą, revakcinacija turėtų įvykti maždaug po trijų savaičių.

Reklama
Skaityti toliau

COVID

A. Dulkys: NVSC vadovui geriausia būtų pačiam pasitraukti iš einamų pareigų

kaunieciams.lt

Paskelbta

BNS nuotr.

Su Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) direktoriumi Robertu Petraičiu penktadienį susitikęs sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys paragino jį trauktis iš pareigų.

„Asmeniškai matau didelių problemų ir šiandien gerbiamam Petraičiui pasiūliau, kad, mano nuomone, geriausias variantas būtų jam pačiam pasitraukti iš einamų pareigų“, – žurnalistams penktadienį sakė A. Dulkys.

„Buvau paprašytas duoti laiko pagalvoti, tai mes sutarėme, kad to atsakymo aš lauksiu iki pirmadienio ryto“, – pridūrė jis.

Ministras sakė savo sprendimą gerai apgalvojęs.

Reklama

„Aš labai gerai apgalvojau ir šiandien akcentuoju, kad visa organizacijos istorija, ypač krizės metu, yra kupina pačių įvairiausių vidinių istorijų, situacijų, bet manau, kad šiuo metu mes jau pasiekėme tokį mastą, kad jau tiesiog reikia „perkirsti Gordijaus mazgą“. Čia jau yra lyderių ir vadovų atsakomybė esant tokioms situacijoms vertinti tai ir nežiūrėti į tai sausai teisiškai, sausai biurokratiškai, nes mes neturime laiko – yra krizė, mums reikia gerai veikiančių organizacijų“, – kalbėjo A. Dulkys.

Jo teigimu, jeigu R. Petraitis nesutiktų pasitraukti, jam tektų „ieškoti kito kelio“ ir imtis „labiau biurokratinių veiksmų“.

Ministras pabrėžė, kad turimi duomenys dėl R. Petraičio darbo gali būti įvertinti ir tarnybinio patikrinimo metu, tačiau konkrečių atvejų neįvardijo.

„Medžiaga rodo, kad yra tikimybė, jog buvo padaryta tam tikrų darbo klaidų, kurias reiktų įvertinti tarnybinio tyrimo komisijos metu“, – teigė ministras.

A. Dulkys sako neabejojantis R. Petraičio ne kaip vadovo, o specialisto patirtimi, todėl jis galėtų imtis ir ne vadovo pareigų.

„Aš manau, kad dabartinis vadovas galėtų rasti ir kitą vaidmenį – ar sveikatos apsaugos sistemoje, ar kitur ir tame nematyčiau jokių problemų“, – sakė jis.

NVSC atstovai BNS informavo, jog R. Petraitis situacijos kol kas nekomentuoja.

A. Dulkys praėjusį antradienį su R. Petraičiu aptarė susidariusią situaciją dėl neapskaitytų mirčių, susijusių su koronavirusu, tačiau teigė, kad NVSC vadovo atsakymai jo neįtikino, todėl paprašė juos pateikti raštu.

Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo griežčiau – ji teigė, kad NVSC vadovybė turi prisiimti atsakomybę.

NVSC vadovas R. Petraitis sekmadienį surengtoje spaudos konferencijoje pranešė, kad neapskaitytų mirčių yra gerokai daugiau – 1171, tačiau tikino, kad situacija susidarė ne dėl jo vadovaujamos įstaigos kaltės, o dėl ligoninių laiku nepateikiamos informacijos.

Autorius Ramūnas Jakubauskas

Skaityti toliau

COVID

Prokuratūra prašo iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų už greituosius COVID-19 testus

BNS

Paskelbta

BNS nuotr.

Generalinė prokuratūra siekia iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 mln. eurų už greituosius COVID-19 testus.

Prokuratūra teigia, kad sudarius sutartį neskelbiamų derybų būdu, už greituosius testus buvo smarkiai permokėta, todėl siekiama prisiteisti tą sutarties vertės dalį, kuri, prokurorų vertinimu, yra nepagrįsta.

Kaip ketvirtadienį pranešė prokuratūra, Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorai Vilniaus apygardos teismui perdavė nagrinėti ieškinį, kuriuo prašoma niekiniais ir negaliojančiais pripažinti sudarytus sandorius dėl greitųjų testų COVID-19 EXPRESS įsigijimo ir valstybei iš bendrovių priteisti daugiau kaip 4 142 600 eurų.

Pasak prokuratūros, atliekant ikiteisminį tyrimą dėl galimo sukčiavimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo, piktnaudžiavimo, dokumentų suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu įsigyjant greituosius COVID-19 testus buvo gauti duomenys dėl galimai pažeisto viešojo intereso.

Reklama

Sumokėta daugiau nei rinkos kaina

Teisėsaugos duomenimis, pardavimo sutartis buvo sudaryta įvykdžius viešąjį pirkimą neskelbiamų derybų būdu ir sudaryta pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintą skaidrumo principą.

Nustatyta, kad vykdant pirkimą ir sudarant sutartį taip pat buvo pažeista Viešųjų pirkimo įstatyme nustatyta taisyklė, jog prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos turi būti naudojamos racionaliai.

Teisėsaugos duomenimis, Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija ir bendrovė sudarė sutartį dėl 510 tūkst. testų, šios sutarties vertė su PVM siekia 6 mln. eurų.

„Neįvertinus kitų teiktų pasiūlymų, neieškant tiekėjo, galinčio tiekti greituosius testus už konkurencingą kainą, priėmus bendrovės pasiūlytą kainą, sudaryta sutartimi galimai buvo sumokėta ženkliai daugiau nei pagal rinkoje galiojusius įkainius“, – rašoma prokuratūros pranešime.

Įvertinus, kad testai nupirkti maždaug tris kartus brangiau nei reali jų vertė, viešąjį interesą ginantys prokurorai teismo prašo iš bendrovių priteisti per 4 mln. eurų.

Ikiteisminis tyrimas dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo tebevyksta, atliekami suplanuoti procesiniai veiksmai. Šiuo metu įtarimai pareikšti šešiems asmenims.

Tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Specialiųjų užduočių valdybos pareigūnai, tyrimą organizuoja ir kontroliuoja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento ir Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorai.

Pasak prokuratūros, siekiant nepakenkti vykstančiam ikiteisminiam tyrimui šiuo metu detalesnė informacija neteikiama.

Įtarimai – bendrovių atstovams, buvusiai viceministrei

Anksčiau skelbta, kad šiame tyrime įtarimai pareikšti buvusiai sveikatos apsaugos viceministrei Linai Jaruševičienei ir bendrovės „Profarma“ atstovams, bendrovės „Bona diagnosis“ vadovui Redui Laukiui.

Tuometinis Vyriausybės vicekancleris Lukas Savickas ir tuometinio premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas sveikatos klausimais Jonas Kairys šiame ikiteisminiame tyrime buvo apklausti kaip specialieji liudytojai.

Pirkimus vykdė Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija. Teisėsauga apklausė tuo metu laikinai įstaigai vadovavusius asmenis. Vytautas Zimnickas, vadovavęs laboratorijai sutarties sudarymo metu, pernai liepą mirė.

Kaip liudytojas byloje apklaustas ir tuometinis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Greitieji testai buvo nupirkti ypač skubiai – sutartį dėl jų pirkimo tuometinė laboratorijos vadovybė pasirašė tą pačią dieną, kai buvo gavusi „Profarmos“ pasiūlymą. Per vieną dieną bendrovei avansu buvo pervesta ir visa 6 mln. eurų suma.

Teisėsauga taip pat anksčiau skelbė įtarianti, kad sudarant sutartį įmonė galėjo klastoti dokumentus ir pirkėjui pateikė melagingus duomenis apie greitųjų testų gamintoją.

Įtariama, kad pirkėjas buvo suklaidintas, prieš sudarant sutartį galimai neatliko rinkos tyrimo bei neįvertino perkamos prekės kainos ir rinkos sąlygų. Sudarius sutartį lėšos buvo pervestos testų tiekėjui.

Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė

Skaityti toliau

COVID

Vyriausybė svarsto apie „imuniteto pasą“ – gautų ir pasiskiepiję, ir persirgę COVID-19

kaunieciams.lt

Paskelbta

Ingrida Šimonytė / J. Stacevičiaus/LRT nuotr.

Pasipylus kritikai Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) pusėn, premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad centro darbuotojai dirba itin sunkiai, tačiau kliūtys jų darbui kyla dėl centro vadovybės.

Tiek premjerė, tiek sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys jau anksčiau kritikavo NVSC vadovybės darbą. Tačiau I. Šimonytė ne kartą pabrėžė, kad tai nėra kritika centre dirbantiems žmonėms.

Anot jos, problema yra tai, kad centro vadovybė neužtikrina, jog kai kurie procesai netaptų pertekline kliūtimi NVSC specialistų darbe.

„Kažkas bando konstruoti mano abejones ar pasisakymus taip, tarsi aš dvejočiau žmonėmis, kurie dirba sunkų darbą. Žmonėms tikrai yra labai sunku dirbti tą darbą, bet yra dar sunkiau, kai institucijos vadovai negali užtikrinti, kad procesai žmonėms bent jau netrukdytų dirbti, jau nekalbu apie pagalbą“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Reklama

Pasak I. Šimonytės, per visą kovos su COVID-19 laikotarpį ne kartą buvo įsitkinta, kad to padaryti nepavyksta.

Premjerė sakė kalbėjusi su NVSC vadovu Robertu Petraičiu ir išklausiusi, koks yra jo požiūris dėl esamos situacijos: „Mūsų požiūriai didele dalimi nesutapo, tačiau institucija yra pavaldi Sveikatos apsaugos ministerijai ir sveikatos apsaugos ministro prerogatyva yra priimti organizacinius sprendimus, kuriuos jis matys reikalingus, kad funkcijos būtų atliekamos tinkamai.

Ar tam reikia instituciją pertvarkyti, ar tiesiog kiti žmonės turėtų tą funkciją daryti, ar tam reikia kitų organizacinių sprendimų – turės atsakyti sveikatos apsaugos ministras.“

Portalas LRT.lt primena, kad premjerė jau anksčiau kritikavo NVSC vadovybės veiklą, neigiamai apie vadovo darbą pasisakė ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys. Kiek anksčiau ministras pranešė paprašęs R. Petraičio pasiaiškinimo dėl neapskaitytų su COVID-19 susijusių mirčių. A. Dulkys žadėjo, kad įvertinęs pateiktus atsakymus priims sprendimus dėl centro vadovo.

Svarsto apie „imuniteto pasą“

Pasaulyje toliau siaučiant COVID-19 pandemijai kai kurios valstybės planuoja vesti atsisakiusių skiepytis žmonių registrą, skiepų paso ketina prašyti ir iš keliautojų. Lietuvos premjerė trečiadienį kalbėjo, kad svarstomas klausimas dėl „imuniteto paso“.

„Ne tik skiepyti žmonės galėtų į tokią žymą pretenduoti, bet ir tie žmonės, kurie yra persirgę, kurių organizme galima nustatyti antikūnus. Mes apie tai diskutuojame ekspertų taryboje, bet sprendimo kol kas neturime. Kai turėsime, būtinai pristatysime“, – teigė I. Šimonytė.

Pasak jos, kai kurie COVID-19 persirgę žmonės, kurie nebeturi užsikrėtimo rizikos, nesupranta, kodėl turi laikytis tų pačių reikalavimų kaip tie žmonės, kurie vis dar gali užsikrėsti ir užkrėsti kitus. Kaip sakė I. Šimonytė, „imuniteto pasas“ leistų svarstyti apie tai, kad daliai visuomenės kai kurie karantino reikalavimai nebūtų taikomi.

„Tačiau neturėdami gero sprendimo nenorėtume tuščiai postringauti apie tai šiandien. Tačiau tą klausimą turime omenyje ir sprendimų ieškosime“, – sakė premjerė.

Spręs ir dėl egzaminų

Premjerė sakė, kad karantinas kelia ir didelių švietimo iššūkių.

„Švietimą matome kaip svarbią sritį. Nepaisydami ekspertų kritikos, išlaikėme atidarytus darželius. Matome iššūkius dėl pradinio ugdymo. Norėtume, kad vaikai kuo greičiau grįžtų į įprastą ar bent jau mišrų ugdymą, bet padėtis dar neleidžia.

Mokyklų ir egzaminų klausimus svarstysime artimiausiu metu, mėginsime susikurti algoritmą, kuriuo remdamiesi galėtume išspręsti švietimo klausimus“, – kalbėjo I. Šimonytė.

Modesta Gaučaitė-Znutienė, LRT.lt

Skaityti toliau

COVID

Ekspertai siūlo, kada galėtų švelnėti karantinas, leisti „socialinius palaikymo burbulus“

BNS

Paskelbta

Vyriausybės ekspertų taryba pateikė siūlymus, pagal ką galėtų būti nustatomi karantino reikalavimai ir kada jis galėtų būti švelninamas, taip pat leisti „socialinio palaikymo burbulus“ – po vieną gyvenančių žmonių bendravimą.

„Socialinis palaikymo burbulas – vieno asmens namų ūkio bendravimas su kitu namų ūkiu, siekiant suteikti emocinę ir praktinę pagalbą didesnį izoliacijos stresą patiriantiems žmonėms“, – skelbiama Vyriausybės paskelbtoje ekspertų informacijoje.

Keturi karantino scenarijai paremti naujų atvejų skaičiumi 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų. Blogiausias scenarijus – kai atvejų skaičius viršija 500 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir pasiekiamas toks infekcijos išplitimo lygis, kuomet nebeįmanoma užtikrinti COVID-19 liga sergančiųjų gydymo. Tokioje situacijoje siūloma taikyti griežčiausias ribojimo priemones, kokios galioja šiuo metu.

Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu sergamumas 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų Lietuvoje siekia 1199,1 atvejo.

Reklama

Tuomet, kai atvejų skaičius nebesieks 500 atvejų, bet išliks aukštesnis nei 100 atvejų 100 tūkst. gyventojų, karantiną, pasak ekspertų, bus galima švelninti: leisti bendrauti dviem namų ūkiams, grįžti prie kontaktinio mokymo mokyklose, reguliariai testuojant mokytojus ir moksleivius. Ribojant srautus būtų leidžiama prekyba ne tik būtiniausiomis prekėmis.

Esant 25-100 atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumui, nacionaliniai ribojimai būtų keičiami lokaliais, būtų leidžiama bendrauti trims namų ūkiams, nebebūtų ribojamos sveikatos priežiūros paslaugos, galėtų atsidaryti maitinimo įstaigos, būtų vėl leidžiamas visų paslaugų teikimas, leidžiami renginiai, kuriuose dalyvautų iki 100 žmonių, galėtų atsidaryti muziejai, teatrai ir kitos įstaigos.

Daugumos ribojimų atšaukimas numatomas pasiekus mažesnį nei 25 atvejų 100 tūkst. gyventojų sergamumą, teigiamų testų daliai neviršijant 4proc., ir turint efektyvią testavimo bei kontaktų atsekimo sistemą.

Ekspertai siūlo, kad net ir esant blogiausiam scenarijui, vienas gyvenantis žmogus galėtų bendrauti su kitu namų ūkiu, nepriklausomai nuo jo dydžio, jeigu tiek vieni, tiek kiti žmonės įsipareigotų neturėti jokių artimų kontaktų už šio burbulo ribų.

Patariamoji ekspertų taryba teikia Vyriausybei siūlymus dėl COVID-19 valdymo. Ją sudaro medikai, gydymo įstaigų atstovai bei mokslininkai.

Autorė Austėja Masiokaitė-Liubinienė

Skaityti toliau
Miestasprieš 10 val

Kauniečius kviečia dalyvauti gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistiniame tyrime

Lietuvos statistikos departamentas pradeda Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Jo metu gyventojų bus klausiama, kokia jų...

Sportasprieš 11 val

Pasvalio ekipą sutriuškinę žalgiriečiai užtikrintai žengė į KMT finalo ketvertą (VIDEO)

2021.01.18 [embedded content] Kauno „Žalgirio“ krepšininkai „Žalgirio“ arenoje rezultatu 103:77 (30:18, 24:19, 22:27, 27:13) sutriuškino Pasvalio „Pieno Žvaigždes“ ir žengė...

Greitos naujienosprieš 12 val

Siūlys suteikti galimybę studijuoti ypatingai motyvuotiems jaunuoliams iš regionų

Trečiadienį Seimo Kaimo reikalų komitete bus svarstomas žemės ūkio specialistų poreikio ir priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygų klausimas. Apie tai...

Greitos naujienosprieš 13 val

Daugiabučių renovacijos finansavimo apimtims padidinti – nauja Investicijų platforma

Daugiabučių namų renovacijai skirto finansavimo apimtims padidinti Finansų ir Aplinkos ministerijos bei Europos investicijų bankas (EIB) kartu investuoja ES lėšas...

Greitos naujienosprieš 14 val

Skelbiama VšĮ Pinigų plovimo prevencijos kompetencijos centro vadovo atranka

Pinigų plovimo ir jo efektyvios prevencijos temos aktualumui neslopstant visame pasaulyje, Lietuva siekia tapti šios srities kompetencijos lydere Europoje. Lietuvoje...

Greitos naujienosprieš 14 val

Verslui netrukus bus pradedamos teikti tiesioginės COVID-19 paskolos – ką reikia žinoti

Ekonomikos ir inovacijų ministerija informuoja, kad INVEGA greitu metu pradės verslui teikti naujas lengvatines tiesiogines COVID-19 paskolas. Teikiant iki 100...

Greitos naujienosprieš 14 val

Saugant unikalias buveines nacionaliniam parkui perduodami miško sklypai

Pirmadienį aplinkos ministras Simonas Gentvilas pateikė Vyriausybės nutarimo projektą, kuriuo numatoma 17 ha valstybinės miškų ūkio paskirties žemės sklypų Šiliniškių...

Greitos naujienosprieš 14 val

Projektas „FIXUS Mobilis“ konsultuos kultūros paveldo savininkus dėl pastatų priežiūros

Nuo šiol Lietuvoje bus teikiamos nemokamos, viešai prieinamos konsultavimo ir pastatų priežiūros paslaugos, kurios padės kultūros paveldo savininkams ir valdytojams...

Greitos naujienosprieš 15 val

Lietuvą pasiekė penktoji skiepų nuo COVID-19 siunta – 14040 vakcinos dozių

Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 33, LT-01506 Vilnius, tel. (8 5) 268 5110, faks. (8 5) 266 1402, el. p. ministerija@sam.lt, nemokama telefono linija 8...

Greitos naujienosprieš 15 val

Finansų ministerija kviečia visuomenę susitelkti mokestinių lengvatų peržiūrai

Finansų ministerija, atsižvelgdama į XVIII Vyriausybės programos nuostatas, susijusias su teisingesne ir augti palankia mokesčių sistema, kviečia visuomenę susitelkti ir...

Greitos naujienosprieš 15 val

Mažosios kultūros sostinės pradeda įgyvendinti savo programas

Dešimt 2021 metų Lietuvos mažųjų kultūros sostinių pradeda įgyvendinti savo programas. „Kultūros ministerija palaiko Lietuvos mažųjų kultūros sostinių iniciatyvą. Ji...

Greitos naujienosprieš 15 val

Renovacijos banga: siekiant padidinti daugiabučių namų energijos vartojimo efektyvumą Lietuvoje kuriama inovatyvi Investicijų platforma

2021 01 18 Finansų ir Aplinkos ministerijos bei Europos investicijų bankas (EIB) kartu investuoja Europos Sąjungos (ES) lėšas į naujai...

Greitos naujienosprieš 16 val

Euro grupės ir ECOFIN posėdžiuose – ES ekonomikos gaivinimo ir neveiksnių paskolų klausimai

2021 01 18 Sausio 18-19 dienomis vyksiančiose Euro grupės (EG) ir ECOFIN vaizdo konferencijose, kuriose dalyvaus finansų ministrė Gintarė Skaistė,...

Greitos naujienosprieš 16 val

LTG skaičiuoja sudėtingų 2020 m. rezultatus: geriau nei planuota, visi strateginiai projektai važiuoja pirmyn

2021 01 18 Didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) 2020 metais, preliminariais duomenimis, uždirbo 468,8 mln. eurų pajamų....

Greitos naujienosprieš 16 val

Vyriausybę pasiekė įstatymų projektai, užtikrinsiantys sklandų elektros kaupiklių projekto įgyvendinimą

Energetikos ministerija pateikė Vyriausybei svarstyti įstatymų pakeitimo projektus, kuriais numatomas baterijų, užtikrinsiančių nepertraukiamą elektros sistemos darbą iki sinchronizacijos projekto pabaigos,...

Skaitomiausi

Pasiūlymai

Reklama