Connect with us

Miestas

Kibernetinis saugumas – augantis IT sektorius Kaune

Paskelbta

Interneto era atveria naujas galimybes sekti naujienas, bendrauti bei lengvai atlikti kasdienes užduotis. Visgi mažai kas atkreipia dėmesį į tai, kokios didelės valstybės bei verslo pastangos yra dedamos, jog internete būtume saugūs. Štai Kaunas pretenduoja tapti vienu iš kibernetinio saugumo sektoriaus centrų regione, nes čia veikia Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos (NKSC) padalinys, kuris užtikrina ne tik šalies, bet ir regiono priežiūrą, taip pat nuolat steigiamos įmonės bei kuriamos inovacijos.

Pagal 2019 m. paskelbtą Globalų kibernetinio saugumo indeksą (Global Cybersecurity Index, GCI) Lietuva užima 4-ąją vietą, nusileidusi tik Jungtinei Karalystei, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir Prancūzijai, ir patenka į daugiausiai dėmesio kibernetinio saugumo sričiai pasaulyje skiriančių valstybių grupę.

Pasak NKSC ekspertų, procesus kibernetinio saugumo srityje lemia ES priimti teisės aktai ir rekomendacijos, sparčiai besivystančios informacinės ir ryšių technologijos, taip pat įtempta geopolitinė situacija.

„Vis didesnė mūsų gyvenimo dalis keliasi į skaitmeninę erdvę, neišvengiamai judame link daiktų interneto, todėl nuolat auga ir poreikis užtikrinti mūsų visų saugumą kibernetinėje erdvėje. Džiugu, kad ši ateityje tik dar labiau augsianti sritis, yra intensyviai plėtojama Kaune. Čia gyvenantys ir nuolat atvykstantys talentai, taip pat sėkmingai veikiančios aukštosios mokyklos sudaro stiprią bazę šio sektoriaus tolimesnei plėtrai,“ – pastebi Kauno verslo, turizmo bei tarptautinės rinkodaros agentūros „Kaunas IN“ verslo skyriaus vadovas Andrius Veršinskas.

Rūpinsis viso regiono saugumu

Nuo 2018-tųjų, kai buvo įkurtas Nacionalinio kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos, netrukus buvo priimtas strateginis sprendimas steigti NKSC padalinį Kaune.

„Kaunas tokio centro steigimui buvo pasirinktas ne atsitiktinai: įvertintos mieste esančių naujų specialistų pritraukimo galimybės, stipraus technologijų universiteto įtaka ir geros darbo sąlygos bei infrastruktūra,“ – sako NKSC direktorius dr. Rytis Rainys.

Šiuo metu Kaune veikiantis Kibernetinio saugumo centras vis dar yra įsikūrimo fazėje, rengiama centro infrastruktūra ir paslaugų paketas, veikia 2 iš planuojamų 6 skyrių. Naujasis centras Kaune veiks kaip Nacionalinio kibernetinio saugumo centro padalinys, iš kurio galėtų būti valdomos ir Lietuvos iniciatyva planuojamos kurti ES greitojo reagavimo kibernetinės pajėgos. Plane numatyta kartu su Jungtinėmis Valstijomis kuriamam centrui skirti beveik 1,3 mln. eurų, į jo darbą įtraukiant kuo daugiau šalių. Dėl pasaulyje vis dar taikomų pandemijos sukeltų apribojimų, laukiama, kol centro partneriai (JAV, Sakartvelas ir Ukraina) nebebus suvaržyti dėl COVID-19 karantino ir bus galima tęsti bendrus darbus.

Šiuo metu Kaune NKSC dirba per 20 darbuotojų, visi jie – IT specialistai, tarp jų ir mokslų daktaras. Inovacijų prasme dirbama kuriant naujus įrankius bei priemones, kuriomis ateityje bus galima efektyviau kovoti su kibernetinėmis grėsmėmis. Pavyzdžiui, šifravimo priemonės telefonuose informacijai perduoti ar dirbtinio intelekto sistemos naujos kartos sensoriams. Centras taip pat turi kvalifikuotus specialistus ir įrangą, reikalingą aplikacijų bei fizinių įrenginių saugumo tyrimams.

Nuo specializuotų padalinių iki įmonių

Didelės įtakos formuojantis kibernetinio saugumo klasteriui Kaune turi ne tik valstybinio sektoriaus įsteigtas viso regiono saugumu besirūpinantis centras, bet ir privačios įmonės bei jų specializuoti padaliniai. Tokios kaip asmeninių kompiuterių saugos programų kūrėja ir vystytoja „Enigma Software“ arba kauniečių JAV įkurtas ir labai sparčiai dėl savo pažangių kuriamų technologijų augantis „CUJO AI“. Jau nekalbant apie tai, kad nemaža dalis mieste veikiančių IT kompanijų turi darbuotojus ar skyrius, dirbančius su kibernetiniu saugumu.

Miesto potencialą šioje srityje atrado ir tie investuotojai, kurie į Kauną atėjo dėl kitų verslo paslaugų centrų funkcijų. Puikus pavyzdys – kredito rizikos vertinimo ir informacinių sprendimų įmonė „TransUnion“, prieš porą metų prie savo funkcijų Kaune pridėjusi 24/7 dirbančią IT saugumo komandą.

Kaune kuria žiniatinklio saugumo technologijas

Netrūksta mieste ir kibernetinio saugumo sprendimus vystančių startuolių. 2014 m. Los Andžele (JAV) įkūrus „Zenedge“ startuolį, Kaune buvo atidarytas jo inžinerinis padalinys, skirtas plėtoti ir tobulinti produktus. 2018 m. startuolį įsigijo kompanija „Oracle“, ieškojusi partnerio, galinčio užtikrinti išskirtinį tinklo ir infrastruktūros saugumą.

Šiuo metu Kauno taikomųjų tyrimų komanda dirba prie žiniatinklio taikomųjų programų ugniasienės  –  „OCI Web Application Firewall“ (WAF). Ši paslauga suteikia žiniatinklio programuotojams ir saugumo specialistams įrankius, padedančius išmaniai apsaugoti tinklalapius, sistemas ir programas nuo sudėtingų ir nuolat augančių kibernetinių grėsmių.

„Kauniečiai buvo pasirinkti dėl savo vystomų žiniatinklio saugumo technologijų, kurios papildė „Oracle“ debesų kompiuterijos sprendimo „Oracle Cloud Infrastructure“ (OCI) produktų portfelį,“ – sako Andrius Skunčikas, „Oracle“ vadovas Baltijos šalyse.

Kauno taikomųjų tyrimų komandoje dirba įvairių sričių kibernetinio saugumo specialistai, žiniatinklio programuotojai, paskirstytų sistemų inžinieriai, saugumo operacijų profesionalai.

Pasak A. Skunčiko, „Oracle“ siūlomas debesų kompiuterijos sprendimas „Oracle Cloud Infrastructure“ (OCI) teikia paslaugas plataus spektro verslui ir yra skirtas kritiniams verslo procesams visame pasaulyje. Puikus pavyzdys – kompanija „Zoom“, kuri pasinaudodama OCI sprendimais praplėtė savo platformos pajėgumus iki dešimčių milijonų vaizdo konferencijų per dieną. Taip kompanija kone per naktį galėjo prisitaikyti prie naujų nuotolinio darbo sąlygų. Kompanijos plačiai naudojasi debesų kompiuterija sudėtingų sprendimų įgyvenimui, tad patikima debesų kompiuterijos platforma ir šiuolaikiški kibernetinio saugumo sprendimai yra būtini sėkmingam įvairių verslų ir ekonomikos augimui.

Kompetencijų ir specialistų auginimo sinergija

Kaip pabrėžia A. Veršinskas, kalbėti apie Kauną kaip vieną iš kibernetinio saugumo centrų regione, galime jau šiandien. Ne tik dėl miesto potencialą kibernetinio saugumo srityje auginančio NKSC su stipriu fokusu į taikomuosius tyrimus. Ne mažiau svarbu ir tai, jog Kaune veikiančios aukštojo mokslo įstaigos nuolat augina naujus kompetentingus profesionalus: jiems skirtos specializuotos bakalauro bei magistro programos Kauno technologijos universitete bei Vilniaus universiteto Kauno fakultete, taip pat rengiami kursai Vytauto Didžiojo universitete ir Kauno kolegijoje. Taigi neabejotina, kad ateityje vis daugiau kauniečių rūpinsis viso regiono gyventojų saugumu internete.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Atsinaujina vienas ryškiausių Kauno architektūrinių akcentų – Soboras

Paskelbta

Kauno Naujamiesčio širdyje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai. Daugelį metų neliestas, papilkėjęs ir byrantis fasadas, stogo kupolai bei kiti autentiški bažnyčios elementai atnaujinami miesto biudžeto, Kultūros paveldo departamento ir ES fondų lėšomis – daugiau kaip 2 mln. eurų. Planuojama, kad rūbą pakeitusi XIX a. architektūros ikona dar šiemet bus pritaikyta visuomenės poreikiams ir išplės savo veiklų spektrą. 

„Ne viena kauniečių karta Įgulos bažnyčią laiko vienu iš miesto simbolių. Nepriklausomybės aikštė tapusi populiaria susitikimų vieta, iš kur atsiveria vaizdinga atnaujintos Laisvės alėjos perspektyva, puikiai jaučiamas miesto gyvenimo ritmas. Miesto svečių fotoaparatai taip pat krypsta į centrinėje aikštės dalyje esantį unikalios architektūros pastatą.

Per daugelį metų Soboras prarado savo reprezentacinę išvaizdą, vis būdavo „palopomas“, tačiau atėjo laikas sugrąžinti jam tikrąjį grožį, kad ir toliau puoštų miestą. Iš daugelio taškų matoma bažnyčia neabejotinai taps dar vienu iš akcentų kompleksinėje Laisvės alėjos bei jos prieigų rekonstrukcijoje. Po restauracijos darbų pastatas bus prieinamesnis visiems – kauniečiams, turistams. Pagaliau jame pilnavertiškai galės lankytis žmonės, turintys judėjimo negalią“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbus pradėjo nuo viršaus

Praėjusių metų pabaigoje Sobore virė intensyvių darbų etapas, kurio metu buvo atnaujintas bažnyčią karūnuojantis pagrindinis kupolas. Šiuo metu tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Taip pat keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai. Darbai neatsitiktinai pradėti nuo pastato viršaus – stogas vietomis praleisdavo vandenį.

„Prakiuręs stogas ir įtrūkimai dangoje buvo mūsų prioritetas, kadangi sunkiantis drėgmei galėjo būti pažeidžiamos pastato medinės ir metalinės konstrukcijos, didėti gaisro tikimybė dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija. Galime pasidžiaugti, kad su darbais nebuvo pavėluota – Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi dalis jau keliauja į pabaigą“, – apie darbų seką aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bažnyčios viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą. Medinės-sijinės perdangos, gegninė ir kupolinė stogo struktūra buvo impregnuota, apsaugant nuo kenkėjų, puvimo ir drėgmės bei sustiprinant jos atsparumą ugniai.

Daugiau erdvių menui

Šiemet 125 metus skaičiuojanti Švento arkangelo Mykolo bažnyčia sulaukia dar vieno Renesanso – restauruojamas pastato fasadas. Darbai palies ne tik sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus – keičiami išoriniai langai, metalinės grotos, bus atrestauruotos pietinėje dalyje esančios durys, sudėti ilgaamžiai ketaus lietvamzdžiai. Kauniečius pasitiks atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, pritaikytas neįgaliųjų patekimui į pagrindines pastato erdves.

Šiuo metu jau atlikti šiaurinio fasado valymo nuo purvo ir apnašų darbai, užglaistytos pažeistos ir smarkiai ištrupėjusios tinko vietos, kiti atsivėrę plyšiai. Nuplovus ir nuvalius apsilaupiusias išorines pastato dalis, jos perdažomos. Čia taip pat jau vyksta langų montavimo ir parapetų apskardinimo procesai.

Jau visai netrukus šie darbai bus tęsiami pietrytinėje ir pietinėje maldos namų dalyse. Visus minėtus darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio.

„Atlikus numatytus darbus bus išsaugotos bei atskleistos unikalaus kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, o tuo pačiu erdvės taps patrauklesnės ne vien tikintiesiems. Siekiame, kad vienas iš labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.

Prieš 15 metų rūsiuose įrengtas muziejus neregiams  – „XXI amžiaus katakombos“ – tapo pirmuoju tiltu tarp bažnyčios ir kultūros, kviečiančiu pažinti aplinką per jutimines patirtis ir meną, tačiau nesinori sustoti pusiaukelėje. Čia gali atsirasti erdvės ekskursijoms apie turtingą pastato istoriją, koncertams ir parodoms, įvairioms edukacinėms veikloms organizuoti“, – pasakojo už Soboro restauraciją atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė.

Solidūs finansiniai indėliai

Kauno miesto taryba paskutiniame šios vasaros posėdyje pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383 tūkst. eurų. Tokia suma padidintas viešosios įstaigos „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.

VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.

Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o likusią bažnyčios restauracijos dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.

Dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų finansavimą atskiru projektu skyrė Kultūros paveldo departamentas. Už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Tarptautinę kačių dieną Lietuvos zoologijos sodas kviečia susipažinti su miškinių kačių šeima

Paskelbta

Laikote katiną? Veislinį, neveislinį, trumpaplaukį, ilgaplaukį…? O ar žinote, iš kokio laukinio gyvūno yra kilusios katės? Rugpjūčio 8 dieną minima Tarptautinė kačių diena, tad šia proga Lietuvos zoologijos sodas kviečia susipažinti su kačių pirmtakėmis – miškinėmis katėmis. Jos Lietuvos zoologijos sode gyvena net 3.

Pirmosios miškinės katės (lot. Felis silvestris) Lietuvos zoologijos sode pradėtos laikyti dar 1990 metais. Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjas, profesorius Tadas Ivanauskas, miškinėms katėms suteikė vilpišių pavadinimą. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sodo miškinių kačių šeimyną sudaro: Prancūzijos zoologijos sode 2016 m. gimusi mama Azazelė ir Lietuvos zoologijos sode gimę jos jaunikliai – dvejų metų Majus ir vienmetis Ajus.

Miškinės katės yra plėšriųjų katinų šeimos atstovės, kurios savo išvaizda ir dydžiu yra panašios į rainas namines kates. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad katės buvo domestikuotos prieš 8000 metų, o tuomet tapo naminiais gyvūnais. Miškinės katės arba vilpišiai natūralioje gamtoje išgyvena iki 10 metų, o zoologijos soduose šiek tiek ilgiau – 13–14 metų.

Daugiausiai vilpišiai yra paplitę Vakarų Europos, Mažosios Azijos, Kaukazo, Afrikos mišriuose miškuose, lygumose ir kalnuose. Ši rūšis Tarptautinėje raudonojoje knygoje paskelbta, kaip nekelianti susirūpinimo, bet šiandien daugelyje Europos šalių miškinės katės tapusios retomis arba yra prie išnykimo ribos. Rūšis įtraukta į CITES (nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos) II priedą. Tokiose šalyse, kaip: Vokietija, Slovakija ar Lenkija, galima sutikti šiuos plėšrūnus laukinėje gamtoje. Jų populiacijos išsaugojimui įrengiami tūkstančius kilometrų besitęsiantys žalieji migracijos koridoriai.

Deja, Lietuvoje ši rūšis išnyko dar XIX amžiuje. Išnykimo priežastys – medžioklė, valkataujantys šunys ir lengvas kryžminimasis su naminėmis katėmis. Vilpišiai galėtų sugrįžti ir į Lietuvos miškus, kadangi jie yra natūrali mūsų ekosistemos dalis.

Siūlome nelaukti, kol tai nutiks, ir artimiausiu metu aplankyti Lietuvos zoologijos sode esančią miškinių kačių šeimyną. Taip pat ir kitus kačių šeimos atstovus: nendrinę katę, manulą, paprastąją lūšį, snieginius leopardus, tigrus ir liūtus. Juolab, kad rugpjūčio 10 dieną minima Pasaulinė liūtų diena.

Primename, jog šis sezonas paskutinis, kai Lietuvos zoologijos sodas yra atviras lankytojams. Planuojama, jog nuo 2021 metų pavasario prasidės kelis metus truksiantys rekonstrukcijos darbai. Po jų Lietuvos zoologijos sodas pasikeis neatpažįstamai, tad kviečiame nepraleisti galimybės pamatyti tokį Lietuvos zoologijos sodą, koks jis yra dabar.

Lietuvos zoologijos sodo informacija

Skaityti toliau

Miestas

Mero kreipimasis į kauniečius: kaukės, higienos laikymasis ir kitoks bendravimo etiketas turi būti ne diskusijų objektas, o taisyklė

Paskelbta

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo kreipimesi į kauniečius, aptarė epidemiologinę situaciją mieste ir visoje šalyje bei ragino gyventojus būti supratingais ir laikytis išvien.

V. Matijošaičio kreipimasis į miesto gyventojus:

„Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse.

Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones. Būtent jų sveikatai ir gyvybei nelemtas virusas kelia didžiausią riziką.

NVSC duomenimis, per visą laikotarpį nuo pandemijos pradžios COVID-19 diagnozuota 176 kauniečiams. Iš jų beveik šimtas jau pasveiko. Šiuo metu 42 žmonės yra gydymo įstaigose, o iš viso sergančiųjų suskaičiuojama 77. Liga neapsiėjo be aukų, nusinešdama trijų senjorų gyvybes.

Šiuo metu Mobiliajame patikrų punkte Kauno poliklinikos medikai dirba pilnu pajėgumu, per dieną atlikdami iki 600 tyrimų. Jei prireiks, jų kiekius didinsime dar labiau. Viešajame transporte ir jo stotelėse, taip pat parkuose ir kitose lankomose vietose sustiprinti dezinfekavimo darbai.

Iki šiol sugebėjome atlaikyti neeilinį išbandymą. Kaunas ir toliau deda visas pastangas, kad mūsų miestas išliktų saugus, o žmonės jaustųsi ramūs. Tačiau čia, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, be pačių žmonių pagalbos bei prisidėjimo mes tebūtume vieniši bejėgiai kariai didelio ir sunkaus mūšio lauke.

Kauniečiai, būkime supratingi, susiimkime ir visi išvien padarykime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad išliktume stiprūs prieš nesiliaujančias pandemijos grėsmes. Neleiskime sau pasiduoti, palūžti nebaigus kovos su nematomu ir pavojingu priešu.

Labai prašau visų atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos specialistų ir medikų nurodymus, paisyti jų rekomendacijų. Tegul šie profesionalai būna tie generolai, kuriais mes pasikliauname. Sveikata – brangiausias turtas ir čia negali būti jokių kompromisų.

Kaukių dėvėjimas, higienos laikymasis, kitoks pasisveikinimo ir bendravimo etiketas tegul bus ne diskusijų objektas, o neginčijama taisyklė. Sunegalavę, pajutę koronavirusui būdingus simptomus ar sužinoję apie tokius dalykus netolimoje aplinkoje, susilaikykime nuo ėjimo į darbą, venkime viešumos.

Gudraudami ar neigdami tai, kas akivaizdu, apgausime ne ką kitą, o tik patys save. Maža to, galime gerokai pakenkti kitiems. Juk visi suvokiame, kad infekcija plinta per mus ir tarp mūsų.

Ankstesnė „karantininė“ patirtis Lietuvoje įrodė, kad saviizoliacija duoda realią naudą. Geriau dvi savaitės inkubacinio laikotarpio negu kur kas ilgesnis ligos periodas ir galimai nelengvas jos gydymas.

Per pirmąją koronaviruso bangą kauniečiai įrodė esantys sąmoningi ir atsakingi už save bei aplinkinius. Daugelis gyventojų karantino laikotarpiu nuoširdžiai rūpinosi ne tik savimi, šeimos nariais, kitais artimaisiais, bet stengėsi ir dėl bendradarbių, kaimynų, o neretai stojo į pagalbą visai nepažįstamiems žmonėms.

Šimtai savanorių ištisomis paromis dirbo Kaune įsteigtoje Koronos karštojoje linijoje. Šauliai sėdo ne tik prie telefonų, bet ir prie naujai prikeltų buvusių greitosios pagalbos automobilių vairo, veždami miesto gyventojus tyrimams į mobilųjį patikros punktą. Lietuvos skautijos jaunimas talkino priimant saviizoliacijai apgyvendinamus grįžtančiuosius iš užsienio, taip pat platino informaciją su raginimais dalyvauti masiniuose testavimuose. Tūkstančiai vienišų žmonių sulaukė socialinių darbuotojų, studentijos, samariečių ir kitų geradarių pagalbos į namus.

Dar daugiau gerų darbų padaryta tyliai, tačiau jų autoriai nusipelnė ne menkesnės pagarbos.

Toks pilietiškumas, neabejingas ir geranoriškas elgesys yra tauriausi žmogiški bruožai tikro kauniečio portrete, verti kur kas daugiau nei padėkos žodžių.“

Nuotrauka: Real is Beautiful Stock / Gintaras Vitulskis

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi