Connect with us

Žmonių istorijos

Ketvirtajame Vilniaus inovacijų forume – nenuspėjami ateities išradimai

Paskelbta

Ketvirtajai pramonės revoliucijai keičiant pasaulį ir jau kalbant apie penktąją, inovacijos ir technologijos šiandien yra lemiamas faktorius žmonių ir valstybių gyvenime. Anksčiau šalys galėdavo didžiuotis naudingųjų iškasenų klodais, o šiandien konkurenciniu rodikliu tampa inovacijų rodiklis – Lietuvai tai galimybė ne tik išryškinti savo milžinišką intelektinį potencialą, bet ir užimti pagarbią vietą tarp pažangiausių pasaulio šalių. Siekiant šio strateginio tikslo, Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija rengia jau 4-ąjį prestižiniu tapusį Vilniaus inovacijų forumą „Innovation Drift 2019“.

Didžiausias valstybės strateginis ateities technologijų forumas „Innovation Drift“ Europoje ir pasaulyje tapo Lietuvos inovacinės pažangos ir pasiekimų sinonimu. Naujausiais Europos inovacijų švieslentės duomenimis, Lietuva priskiriama vidutinių novatorių valstybių narių grupei ir užima 20-ąją vietą. Per aštuonerius metus Lietuvos inovacijų augimas yra vienas didžiausių Europoje ir siekia net 20 procentų, remiantis Europos inovacijų švieslentės rezultatais nuo 2010 iki 2017 metų. Tai reiškia, kad pagerėjo inovacijų diegimo ir taikymo rezultatai.

Nuo ateities medicinos su spausdinamais kaulais iki viduramžiuose užstrigusio kibernetinio saugumo

Nuo dirbtinio intelekto iki asmeninės genomikos ir robotikos – technologijos aplink mus progresuoja, suteikdamos ateitį medicinai. Genų korekcijos, 3D spausdintuvu spausdinami žmogaus kaulai, auginami dirbtiniai audiniai ar organų dalys – neseniai buvusios tik idėjos, šiandien šios inovacijos jau tapo realybe. Neatsilieka ir lietuviai – mūsų tautiečiai neseniai paskelbė kuriantys dar neegzistuojančią lazerio technologiją, leisiančią be adatos dūrio analizuoti kraujo duomenis. Kuriamas ir pažangus regos prototipas, padėsiantis akluosius realiu laiku informuoti apie juos supančią aplinką. Tad kokios yra top inovacijos, ko išmoksime ateityje, kaip ir ar sensime, kokia robotikos įtaka ir apskritai – kokia yra reali rytojaus sveikatos sistema?

2019 metais „Innovation Drift“ ypatingą dėmesį skirs būtent medicinai: į Lietuvą atvykstantis vienas iš „Particle3D“ įkūrėjų Martinas Bonde‘as Jensenas, būdamas vos 28-erių išrinktas į prestižinį Forbes „Top 30 under 30“ sąrašą žmonių, turinčių daugiausia įtakos mokslui ir sveikatos sričiai, pristatys medtech startuolį, siekiantį palengvinti gyvenimą veido transformacijas patyrusiems žmonėms. Ar tai būtų kovos su vėžiu, ar traumų pasekmės – naudojant 3D spausdintuvus kuriami pagal kiekvieno paciento situaciją priderinti veido rekonstrukcijai reikalingi kaulų implantai. Forume taip pat kalbės ir visame pasaulyje garsus embrionologas, reprodukcinių technologijų ekspertas iš Ukrainos dr. Valery‘us Zukinas. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, šiuo metu su nevaisingumo problema pasaulyje susiduria kas ketvirta pora. Tokiame kontekste dr. V. Zukinas, padėjęs išvysti pasaulį trijų skirtingų žmonių DNR turinčiam sveikam kūdikiui, imasi kontraversiškų technologijų ir siekia išspręsti žmonių gyvenimus griaunančius nevaisingumo ir kūdikių apsigimimų klausimus.

Pastarųjų metų didžiausias „Cambridge analytica“ ir „Facebook“ skandalas, milžiniškais tempais auganti debesija ir duomenų klodai aiškiai parodė, kad ateities iššūkiais tapo kibernetinis saugumas ir asmens duomenų apsauga – šie tarsi užstrigę viduramžiuose. Asmeninių ir visuotinių duomenų saugumas – vienas opiausių klausimų ne tik šiandien, bet ir rytojaus pasaulyje. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas jau tapo galvos skausmu verslo organizacijoms, aukštinama blockhain technologija vis dar ankstyvoje stadijoje, tad susiduria su saugumo ir infrastruktūros iššūkiais, kibernetinis saugumas taip pat nespėja žengti koja kojon su technologijomis. Apie teisinius blockchain aspektus, intelektinę nuosavybę, duomenų apsaugą inovacijų forume kalbės ir praktiniais pavyzdžiais dalinsis Europos privatumo asociacijos prezidentas, teisinio konsultavimo įmonės ICT steigėjas ir partneris Paolo Balbon iš Italijos, kurio portfolio – ir itin aktualus Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas.

Nuo dirbtinio intelekto iki intelektualių telefonų

Dar viena itin aktuali tema – lūžio inovacijos (angl. disruptive innovations), ypatingai keičiančios ne tik skaitmeninę erdvę, tačiau ir visas gyvenimo sritis. Štai 5G ne tik žada pakeisti šalių ekonomikas ir visuomenę, tačiau ir realiai turi įtakos medicinos srityje – pasinaudojus šiuo ryšiu neseniai įvyko pirmoji pasaulyje smegenų operacija – gydytojas pacientui, esančiam už 3 tūkst. kilometrų, į smegenis įdėjo implantą.

Dirbtinis intelektas – viena didžiausių lūžio inovacijų sudedamųjų dalių, prognozuojama, kad iki 2025 metų organizacijoms sugeneruos 31.2 mlrd. JAV dolerių pajamų. Tačiau ne viskas auksas, kas auksu žiba – štai „Amazon“, besididžiavusi tobula dirbtinio intelekto algoritmo programa darbuotojams atrinkti, nutraukė ją dėl rasizmo.

Vilniaus inovacijų forume netrūks ir diskusijų apie vis dar gausiai mitais apipintą dirbtinio intelekto temą. Apie jo pritaikomumą, iššūkius ir vystymą telekomunikacijų srityje inovacijų forume pasakos CUJO AI prezidentas Andreas Peiro, turintis daugiau nei 20 metų patirtį su startuoliais Silicio slėnyje ir diktuojantis tendencijas saugumo, vizualizacijos ir ryšių srityse. Klausimą „Ar greitai išmaniuosius telefonus pakeis intelektualieji telefonai?“ forume keis praktinis A. Peiro pristatymas, kaip dirbtinis intelektas įsilieja į mums pažįstamas veiklas ir tendencijas. Apie ateities internetą, Wi-fi problemas, milžiniškų duomenų perdavimą iki 100 karto greičiau Li-fi šviesos dėka, iššūkius nagrinės inovacijų kūrėjas Deepak Solanki, „Velmenni“ įkūrėjas iš Indijos, kalbėsiantis apie interneto, be kurio neįsivaizduojame savo gyvenimo, ateitį.

Kokia visuomenė būsime ateityje ir kaip pasikeis Lietuva per 10 metų?

Strateginiame šalies inovacijų renginyje birželio 13–14 dienomis dalinsis daugiau kaip 50 svečių iš užsienio ir Lietuvos, žmonių, kurie ne teorijomis, o realiais veiksmais kuria ateitį jau šiandien. Ateities visuomenės problemas ir iššūkius nagrinės VU Matematikos ir informatikos fakulteto partnerystės profesorius, „Danske Bank“ turto ir investicijų valdymo verslo plėtros padalinio vadovas dr. Vytautas Ašeris, kalbėsiantis apie tai, kaip „sovietiniuose“ suoluose išmokysime studentus mąstyti ir veikti inovatyviai. Goda Vengrauskaitė, prekės ženklo LABAS vadovė, supažindins su virtualių influencerių, tarp jų ir pirmosios lietuviškos virtualios influencerės Aili, geltoniausių pasaulyje akių savininkės, besidominčios naujausiomis technologijomis, turinčios daugiau nei 14 tūkst. sekėjų „Instagram“ tinkle, – perspektyvomis bei diskutuos, ar jie pajėgūs pakeisti realias socialinių medijų žvaigždes. Štai pirmosios pasaulyje virtualios influencerės Lil Miquela ir Shudu Gram jau turi atitinkamai 1,5 mln. ir 159 tūkst. sekėjų! Apie ateities visuomenę per kūrybingumo ir arktinio dizaino, kuriuo stengiamasi išsaugoti ekologinę pusiausvyrą poliariniame regione, prizmę pasakos Europos dizaino asociacijos (BEDA) prezidentė ir strateginio dizaino agentūros „Tahkokallio Design+“ Laplandijoje vadovė Paivi Tahkokallio.

Pastaruosius 20 metų žmonija kruopščiai nagrinėja kosmoso platybes, tad inovacijų forume neliks pamiršta ir kosmoso technologijų tema. Kur nuves žmonijos siekis užkariauti dangaus platybes: kiek realus kosminis turizmas, planetų kolonizavimas? Nors ir negalime šioje srityje lygintis su JAV, tačiau ne tik kad esame paleidę savo kosminius nano palydovus, bet ir mūsų kosmoso technologijų įmonės sėkmingai kuria kosmines nanotechnologijas, kurių pirkėjai – užsienio mokslo centrai, verslo klientai ir… ta pati NASA!

Ateities media – dar viena sritis, smarkiai besikeičianti ir susidurianti su iššūkiais: žiniasklaida ir socialiniai tinklai, virtuali realybė, įtraukianti medija (angl. immersive medija), kūrybiniai gebėjimai ir vadinamasis sparčiai populiarėjantis design thinking metodas, leidžiantis atsižvelgti į vartotojo poreikį ankstesnį patyrimą.

Pranešėjų ir temų sąrašas aktyviai pildomas – visas naujienas sekite innovationdrift.com.

Išskirtinė pridėtinė inovacijų vertė – nemokamai visiems

Įtakingiausiame „PR Impact Awards 2018“ metų renginyje „Innovation Drift“ savo įžvalgomis ir atradimais jau yra dalinęsi tokios asmenybės kaip interneto išradėjas Timas Berneris Lee iš UK, „Hyperloop One“ viena iš vadovių Yj Fisher iš JAV, „Linkedin“ įkūrėjas Europai Kevinas Eyresas, pasaulinio garso futuristas Ray Hammondas iš Jungtinės Karalystės, „NASA Ames“ partnerysčių vadovė Rose Grymes iš JAV, robotikos kompanijos „Blue Ocean Robotics“ įkūrėjas Clausas Risageris iš Danijos, „Silicon Vicings“ atstovas Eilifas Trondsenas iš JAV bei daugelis kitų.

Tačiau dešimtys garsiausių pasaulio pranešėjų nėra vienintelis faktorius, nulėmęs vis augantį forumo dalyvių skaičių. „Innovation Drift“ yra išskirtinė proga užmegzti tiesioginių kontaktų B2B renginių metu, per inovacijų ir technologijų dirbtuves ar dalyvaujant bei lankantis Lietuvos inovatorių parodoje. Stiprinti bendradarbiavimą ir netgi susirasti partnerių inovacijų ir technologijų projektams renginio dalyviai gali ir apsilankydami Lietuvos aukštųjų technologijų įmonėse, kuriose kuriamos šalį garsinančios inovacijos.

Renginį organizuoja LR ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA). Forumas finansuojamas Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis. Inovacijų forumas yra nemokamas, tačiau dalyvių skaičius ribotas, todėl norintieji dalyvauti kviečiami registruotis innovationdrift.com svetainėje.

Skaityti toliau

Kultūra

Fotožurnalisto vertybės: nuoširdumas, pagarba ir gebėjimas išklausyti kitą nuomonę

Paskelbta

Praėjusią savaitę Kauno kultūros centro terasoje vyko pokalbis su fotožurnalistu, „Nanook“ bendraįkūrėju Artūru Morozovu. Fotožurnalistas atvirai pasakojo apie karinių veiksmų fotografavimo patirtį ir žurnalistikos vertybes.
Fotografas – stipri asmenybė

A. Morozovas pripažįsta esantis savamokslis fotografas, tačiau džiaugiasi, kad „kelias klotas klaidomis, intuityviomis paieškomis, patirtimis“, nes svarbu, kad „į fotografiją ateitum per patirtį“. Anot jo, „Lietuvos aukštasis mokslas yra susikoncentravęs į techniką, bet per mažai kreipia dėmesį į žmogiškuosius dalykus“. A. Morozovas tvirtina, kad fotografas turėtų būti pagarbus kitam, gebėtų klausyti ir turėti savo nuomonę. „Įdomu prakalbinti kitą, kai jo požiūris visiškai skirtingas, <…> todėl reikia pagarbos, stiprybės išklausyti kitą nuomonę ir ją priimti“, – patirtimi dalinasi A. Morozovas ir priduria, kad, visų pirma, fotografas turi būti stipri asmenybė.

Svarbiausia – nuoširdus domėjimasis

Keletą metų fotografavęs skurdo kultūrą, fotožurnalistas įsitikino, kad visuomenėje yra labai daug vienišų žmonių, todėl svarbu iš tiesų nuoširdžiai domėtis žmogumi. Atsiradęs abipusis pasitikėjimas lemia tai, kad pokalbis tampa kur kas daugiau nei interviu. „Viską yra įmanoma nufotografuoti, tik reikia mokėti <…> rasti būdą, kuris padėtų susitarti su žmogumi“, – mano A. Morozovas.

Karo įvykių fiksavimas  – išskirtinė patirtis

Fotožurnalistas sako, kad karo fotografijos sąmoningai nepasirinko – prieš maždaug 12 metų, vykstant kariniams neramumams Gruzijoje, gavo pasiūlymą ten nuvykti ir karą įamžinti nuotraukose. A. Morozovas džiaugėsi, kad tąkart į Tbilisį vyko kartu su patyrusiu žurnalistu, nes pats vienas nebūtų ištvėręs. Jis pasakoja prisimenantis, kad tik nuvykus į Tbilisį suprato, kas iš tiesų yra karas. „Karo fotografija yra suromantizuota“, – sako fotožurnalistas. Jis priduria, kad karinių veiksmų fiksavimas įsivaizduojamas, kaip lakstymas su neperšaunama liemene per patį karo įkarštį.

Nuvykus į Tbilisį fotožurnalistą nustebino prasidėjęs miesto šturmas: apsistojus viešbutyje dingo elektra, o vėliau sekė žmonių evakuacija iš miesto. Fotožurnalistas pamatęs, kaip kariai kasė apkasus, o kai kurie meldėsi, pajuto baimę, tačiau net ir gavus pasiūlymą sugrįžti atgal, pasiliko ir apie mėnesį fotoaparatu fiksavo karo zoną.

„Fotografo buvimas keičia įvykių dinamiką, kalbą, gestus, <…> Iš pradžių kariai nenori būti fotografuojami, slepia veidą, bet vėliau labai greitai supranta, kad yra istorijos dalis“, – fotografavimo ypatumus pasakoja A. Morozovas.

Paklaustas, kuo karo fotožurnalistika jį patraukė, pašnekovas įvardijo kelias pagrindines priežastis: smalsumo patenkinimą ir psichologinį aspektą, kai tampama išskirtiniu net pačiam sau, nes „sunku sulyginti su kita patirtimi. Niekas kitas negali papasakoti tokių įspūdžių.“ Pašnekovas tikina, kad po tokių patirčių tampa „per sunku grįžti atgal“ į įprastą kasdienybę. Taip pat fotožurnalistas sako, kad „įprastas darbas redakcijoje yra neįdomu“ dėl vyraujančios rutinos.

Jaunų žurnalistų edukacija

Anot A. Morozovo, žiniasklaidos priemonė „Nanook“ įkurta spontaniškai dėl noro sukurti bendruomenę, užsiimti lėtąja žurnalistika ir rinktis tas temas, kurios per mažai ar prastai atskleistos. Įkūrėjus vienijo ir edukaciniai tikslai, nes siekiama ugdyti naujus žurnalistus ir keisti vyraujančius stereotipus apie žurnalistiką.

 

Skaityti toliau

Lietuva

Sutuoktiniai ryžosi įsivaikinti kūdikį su galima klausos negalia

Paskelbta

Prieš daugiau negu dešimt metų pasiryžimą įsivaikinti dešimties mėnesių mažylę su specialistų prognozuota galima klausos negalia šiandien Dzūkijos gyventojas Danas su žmona įvardija kaip geriausią sprendimą jų gyvenime. Vyriškis atviras – kelias iki to buvo išties ilgas ir jam net teko atlaikyti aplinkinių laidomus visuomenėje įsigalėjusius stereotipus. Likimas Dano šeimai auginti savo pačių vaikus galimybės nesuteikė, tačiau jis gavo progą pajusti nors ir ne kraujo ryšiais grįstos tėvystės džiaugsmus ir rūpesčius.
Būgštavimai ir stereotipai nepasiteisino

Papasakoti savo istoriją Danas sutiko lengvai, tačiau vien dėl įdukros jis nenorėjo viešinti daugiau savo šeimos duomenų.

Kaip ir visi sukūrę šeimas, sutuoktiniai svajojo susilaukti vaikelio, tačiau Dano su žmona norams nebuvo lemta išsipildyti. Jie vardan tėvystės išbandė daugybę kelių, tačiau gydytojai taip ir nesurado priežasties, kodėl jiems nepavyksta susilaukti savo atžalos.

„Tai kainuoja labai didelius pinigus, pareikalavo daug kantrybės, psichologinės stiprybės o galiausiai visos tos medicininės procedūros turėjo reikšmės pašlijusiai žmonos sveikatai. Nusprendėme daugiau neberizikuoti ir susitaikėme su mintimi, kad neturėsime savo vaikų. Vėliau gimė pamąstymai apie vaiko globą, tačiau taip žaisti vaikų likimais, jausmais nesinorėjo. Kursuose mums taip pat paaiškino, kad vaiko globa yra nepastovus dalykas, kad užsimezga ryšiai, kuriuos vėliau tenka nutraukti, o tai gali turėti neigiamų pasekmių psichologinei vaikų sveikatai. Žmona ėmė įkalbinėti ryžtis įvaikinimui. Mane gan ilgą laiką reikėjo drąsinti pasiryžti tokiam žingsniui. Bijojau pats savęs, nežinojau, ar sugebėsiu. Galiausiai pradėjome lankyti devynis mėnesius trunkančius įtėvių kursus, kurių metu sėmėmės labai daug psichologinių žinių, susipažinome su laukiančiais iššūkiais, buvo išsklaidyta daugybė įvaikinimą apipynusių mitų bei stereotipų. Tada įvaikinimas man pasirodė jau nebe toks ir baisus“, – pasakojo Danas.

Jis pridūrė, kad būtent stereotipai yra tas barjeras, daugybei porų trukdantis ryžtis įvaikinimui. Žmonės dažnai galvoja, kad vaikas būtinai perima ne pačius geriausius biologinių tėvų genus, kad joks auklėjimas nepadės, jeigu blogi dalykai yra įaugę tiesiog į kraują. Dar galvojama, kad biologinių tėvų palikti vaikai negali būti sėkmingi gyvenime, jiems ne itin gerai sekasi mokslai ir panašiai. O galiausiai įtėviai labai dažnai turi daug lūkesčių, net negalvodami apie tai, kad jie nebūtinai bus išpildyti.

„Mūsų su žmona požiuriu, jeigu vaikui nesiseka su mokslais ar nepavyksta pasiekti mokslų aukštybių, tai vistiek turime mylėti ne mažiau, negalima nusivilti. Mums svarbiausia, kad vaikas užaugtų geru žmogumi. O daugybė aplinkinių išsakytų stereotipinių baimių dėl įvaikinimo mums tiesiog nepasiteisino“, – tvirtino vyras.

Būsimi įtėviai ieško net panašumų

Vyriškis prisipažino, kad kitas jam labai nemalonus etapas buvo paieškos vaikų globos namuose, esą viskas atrodė tarsi augintinio rinkimasis.

Sutuoktinių širdis labiau linko auginti mergaitę. Esą pagal statistiką, didžioji dalis įtėvių prioritetą atiduoda būtent moteriškajai giminei.

„Mes žinojom, kad mažesni šansai įsivaikinti mergaitę, nes visi jų nori“, – sakė Danas ir paaiškino, kad iš mergaičių tikimasi didesnio prieraišumo, švelnumo.

Vyriškis atskleidė ir dar vieną įsivaikinimo tendenciją – įtėviai ieško vaikų, kurie būtų kuo panašesni į juos pačius – plaukų, akių spalva, kitais išvaizdos požymiais.

„Visa tai man neatrodo žmogiška“, – tikino pašnekovas.

Rizika dėl negalios nepasitvirtino

Kauno vaikų globos namuose tuo metu augo dešimties mėnesių mažylė, tačiau specialistai įžvelgė riziką, jog ji gali negirdėti. Daugybė potencialių įtėvių to išsigąsdavo ir nesiryždavo jos įsivaikinti. Danui su žmona po kelių susitikimų su mergyte tokių dvejonių neliko.

Ji nuo pat gimimo buvo palikta motinos, todėl nebuvo patyrusi jokio ryšių nutraukimo. Nepaisant to, kaip dabar prisimena Danas, mažylės elgesyje kartais prasiverždavo agresyvumas.

„Vieni prie kitų pratinomės po truputį, keletą mėnesių, o galiausiai sulaukėme teismo sprendimo, kad galime ją įsivaikinti ir parsivežti namo. Prisimenu, kai ją parsivežėme namo, man įstrigo jos reakcija, kai ji nubudo ir pamačiusi mus, plačiai nusišypsojo, ji buvo tokia laiminga“, – pasakodamas šypsojosi vyras.

Šiandien mergaitei jau vienuolika metų ir jokios klausos negalios prognozės nepasitvirtino. Pasak Dano, ji labai sportiška, aktyvi, patinka konkuruoti. Nors ją reikia dažnai padrąsinti, tačiau jai labai gerai sekasi sporte, žaidžia futbolą, dalyvauja įvairiose varžybose, estafetėse, žaidžia stalo tenisą. Vieną dieną grįžusi iš mokyklos mergaitė tėvams pranešė, kad mokytojai jai pasiūlė išbandyti net sunkiąją atletiką, tačiau tai ir liko tik mintimis.

Dar, pasak įtėvio, ji turi tvirtą nuomonę, geba pasakyti „ne“, atsirenka, kas jai patinka, o kas ne.

Pasiteiravus, kaip jie reaguoja į mergaitės užsispyrimus, kaprizus, Danas patikino, kad visuomet stengiasi tiesiog nereaguoti, teigiamus dalykus paskatinti, o į patį vaiko auklėjimą, pasak vyriškio, svarbu žiūrėti kūrybiškai.

Ramybės nedavė klausimas, kaip pasakyti tiesą

Mergaitė nuo pat mažų dienų žino, kad nėra biologinė savo tėvų dukra. Šis momentas ramybės abiems sutuoktiniams nedavė ilgą laiką, vis galvodavo, kaip reikėtų pasielgti, tačiau viskas gavosi labai natūraliai.

„Mes su žmona nuo kelių metukų pradėjome dukrai pasakoti, kad ją pagimdė kita moteris ir turėdama sunkumų, negalėjo jos auginti. Mes nuolat jai sakydavome, kad jos gyvenime neatsitiko nieko blogo ir skatinome ją visa tai priimti labai natūraliai. Iš jos pusės dabar jaučiasi noras neigti tą faktą, ji stengiasi visa tai kiek įmanoma ignoruoti, nors bandymų klausti apie savo tikrąją motiną buvo. Nepaisant to, noro ją surasti, su ja susipažinti dukra kol kas neturi“, – pasakojo Danas ir pridūrė, kad jie su žmona ir patys nežino, kas yra jų įdukros biologinė motina.

Pasiteiravus, ar nekiltų nerimas, jeigu vieną dieną mergaitė išsakytų norą surasti biologinę motiną ir su ja susipažinti, vyras buvo atviras, kad toks jausmas tikrai aplanko, tačiau supranta, kad tai yra jos gyvenimas ir negalima tam užkirsti kelio.

„Žinoma, juk labai prisirišome ir yra ta baimė, kad gali kažkas pasikeisti. Bet mes ir patys tam ruošiamės ir kai ateis laikas, mes neprieštarausim. Juk negalim savintis vaiko ir jo gyvenimo. Bus taip, kaip nuspręs ji pati“, – atviravo pašnekovas.

Danas turi patarimą apie įvaikinimą galvojantiems žmonėms – tikėti įvairiais stereotipais, nepagrįstais būgštavimais dėl biologinių tėvų paliktų vaikų tikrai neverta, tačiau jis gerai žino, kad verta užpildyti ir likimo nuskriausto vaiko, ir tėvystės džiaugsmus ir rūpesčius patirti svajojančių, tačiau tokios galimybės neturinčių žmonių širdyse atsivėrusią tuštumą.

Žaneta Abromaitienė, Alytaus apskr. VTAS vedėja:

„Džiugu, kad dar vienas vaikas surado savo namus, mylinčius tėvus, gali džiaugtis laiminga ir saugia vaikyste. Belieka tik padėkoti šiai šeimai už ryžtą, rūpestį ir pastangas sukurti meilės kupiną aplinką, kurioje turi augti kiekvienas vaikas. Tebūnie  tai įkvepiantis pavyzdys ir paskatinimas dar neapsisprendusiems tėvams, šeimoms. Visą informaciją apie įvaikinimą ar vaiko globą Jums gali suteikti mūsų specialistai skyriuose ir Globos centrų savivaldybėse darbuotojai.“

pertvarka.lt informacija

Skaityti toliau

Sveikata

73 kartus kraujo aukojęs Juozas: tai nuostabus jausmas

Paskelbta

„Kraujo donorystė – tai neįkainojama dovana kitam žmogui, – sako Juozas Vaitkevičius. – Pirmą kartą kraujo paaukojau 2006 metais, prieš Šv. Kalėdas. Tą dieną mano sesers vyras pateko į autoavariją, todėl jam teko atlikti operaciją ir prireikė kraujo. Ši nelaimė mūsų šeimai buvo tarsi starto linija tolesnei donorystei“, – prisimena vyras. 

Ilgai netrukus jis išsiėmė donoro kortelę, tapo kaulų čiulpų ir nuolatiniu kraujo donoru. „Iš viso kraujo esu davęs 73 kartus, iš jų 42 kartus Kauno klinikų Kraujo centre. Paskaičiavus, tai būtų 33 litrai kraujo“, – didžiuodamasis sako kaunietis. Kraujo donorais tapo ir jo broliai, sesės bei sūnus Lukas.

Iš viso kraujo esu davęs 73 kartus, iš jų 42 kartus Kauno klinikų Kraujo centre. Paskaičiavus, tai būtų 33 litrai kraujo.

Pasak kraujo donoro, sėdėdamas patogiame krėsle ir aukodamas kraują, jauti ne tik fizinį, bet ir dvasinį palengvėjimą. „Visada užlieja nuostabus jausmas žinant, kad kažkam mano kraujas gali išgelbėti gyvybę. Juk be kraujo donorų ir medikų pagalbos nepavyktų išgelbėti komplikuotai gimdančių moterų, onkologinėmis ligomis sergančių pacientų ar žmonių po autoavarijų, gyvybių. Kraujo aukojimas nieko nekainuoja, tačiau gali išgelbėti gyvybes.“

„Vieno donoro kraujas gali išgelbėti tris gyvybes. Todėl donorų kraujas yra be galo svarbus. Nors šiuo metu vienas aktualiausių klausimų Lietuvoje ir visame pasaulyje yra COVID-19 suvaldymas, didžiosiose ligoninėse darbas nesustoja, – teigia Kauno klinikų Kraujo centro vadovė dr. Diana Remeikienė. – Kauno klinikose intensyviai gydomi pacientai, patyrę traumas, sergantys sunkiausiomis ligomis. Vyksta gimdymai, planinės operacijos, atliekamos organų ir ląstelių transplantacijos, todėl vienas dalykas, kurio poreikis niekada nemažėja – tai donorų kraujas Ligoninėje gydomiems pacientams.“

„Mes, žmonės, esame vieno kraujo. Skiriasi tik kraujo grupės. Padėdami kitiems, mes padedame sau. Juk nežinai, kada tau pačiam gali prireikti tokios pagalbos, – kalba Juozas. – Donorams taip pat patikrinamas kraujas, hemoglobino kiekis kraujyje, kraujo spaudimas. Bijantiems paaukoti kraujo palinkėčiau išdrįsti, juk šis veiksmas užtrunka tik 20 minučių ir visai neskauda.“
Kaunietis net ir COVID-19 pandemijos metu aukojo kraują. „Kauno klinikų Kraujo centre viskas atliekama saugiai, todėl nėra jokios baimės užsikrėsti“, – teigia kraujo donoras.

Kauno klinikų Kraujo centro darbuotojai daro viską, kad apsaugotų kraujo donorus ir personalą:

  • Reguliuojami srautai, todėl prašoma dėl vizito iš anksto skambinti tel. +37037326856 ir suderinti individualų laiką;
  • Kiekvieno donoro pasiteiraujama, ar jis nebuvo išvykęs į bet kurią kitą šalį, ar neturėjo kontakto su sergančiu asmeniu;
  • Įėjimas į Kraujo centrą yra atskiras nuo visų klinikų. Taip pat suteikiamas leidimas automobiliu privažiuoti prie pat Kraujo centro;
  • Atvykus į Kraujo centrą, matuojama kraujo donorų kūno temperatūra bekontakčiu termometru;
  • Prašoma dezinfekuoti rankas dezinfekciniais skysčiais, esančiais Kraujo centre;
  • Išduodamos vienkartinės kaukės ir prašoma ją dėvėti vizito metu;
  • Nuolat dezinfekuojamos patalpos ir įranga.

Kraujo donorai laukiami Eivenių g. 2, Kaunas. Parkavimas prie Kauno klinikų Kraujo centro yra nemokamas. Pageidaujantiems atvykti iki Kraujo centro automobiliu, prašoma apie tai pranešti tel. nr.: +37037326856, +37037787372

Kauno klinikų info.

Skaityti toliau

Skaitomiausi