Kauniečiams redakcijaNaujienosŽmonių istorijosKeliautoja Sandra dalinasi pirmosiomis eksperimento nuo Lietuvos iki Gibraltaro traukiniais dienomis

Prieš kelias dienas pradėjau savo eksperimentinę kelionę. Tikslas: išsiaiškinti kaip toli galima nuvažiuoti traukiniais Europoje. Na, o jam pasiekti pasirinkau vieną iš tolimiausių taškų – Gibraltarą. Praėjo jau 3 dienos nuo kelionės pradžios iš Kauno ir šį straipsnį rašau traukinyje Berlynas-Frankfurtas. Per tas 3 dienas jau buvo problemų su traukinių bilietais, ir malonių, ir žeminančių pažinčių. Taip pat ir įdomių, sau ir kitiems pamokančių patirčių. Tad noriu pasidalinti tuo, kas įvyko. Susisiekimas Lietuva-Lenkija traukiniais vis...
Sandra Galdikaitė Sandra Galdikaitė2020 19 sausio

Prieš kelias dienas pradėjau savo eksperimentinę kelionę. Tikslas: išsiaiškinti kaip toli galima nuvažiuoti traukiniais Europoje. Na, o jam pasiekti pasirinkau vieną iš tolimiausių taškų – Gibraltarą. Praėjo jau 3 dienos nuo kelionės pradžios iš Kauno ir šį straipsnį rašau traukinyje Berlynas-Frankfurtas. Per tas 3 dienas jau buvo problemų su traukinių bilietais, ir malonių, ir žeminančių pažinčių. Taip pat ir įdomių, sau ir kitiems pamokančių patirčių. Tad noriu pasidalinti tuo, kas įvyko.

Susisiekimas Lietuva-Lenkija traukiniais vis dar keblus

Europos traukinių pasą užsisakinėjau dar rudenį. Planavau kelionę pradėti iš Kauno, nes čia gyvenu. Interrail (visoje Europoje galiojantis vienas traukinio bilietas, kuris leidžia keliauti bet kurioje šalyje) paso anketoje užpildžiau prašymą, kad mano pasas pradėtų galioti nuo sausio 15 d., t. y. trečiadienio. Tiesiog pasirinkau sau patogią išvykimo datą. Ir jau tada padariau pirmąją klaidą. Nes pasirodo, kad tą dieną traukiniai iš Kauno į Lenkiją nevažiuoja iš viso.

Todėl teko išvykti anksčiau ir už bilietus mokėti papildomai: pirmadienį apie 10 val. išvykau iš Kauno į Balstogę, ten persėdau į kitą traukinį ir jau po pietų buvau Varšuvoje.

Bet iki tol dar traukinyje teko patirtį įdomią pažintį su dvejais lenkais, kurie laiką traukinyje išnaudojo savaip. Įlipus į savo vagoną, pamačiau, kad mano vieta – kažkur viename iš kupė. Susiradusi savo numerį, pravėriau kupė duris ir ten pamačiau du sėdinčius vyriškius su plastikiniais maišeliais, pilnais gėrybių iš parduotuvės. Pasisveikinome ir atsisėdau į savo vietą. Už kelių minučių vienas iš jų išsitraukė Coca Cola butelį ir įpylęs į stiklinę sau ir draugui – atsigėrė. Tada žvilgtelėjo į mane ir paklausė ar nieko prieš jeigu susikeisime vietomis ir jie atsisės prie lango esančio staliuko, kad galėtų atsigerti.

Aš, žinoma, neprieštaravau ir sutikau. Po minutės vienas iš jų iš maišelio išsitraukė baltos spalvos alkoholinį gėrimą ir ėmė maišyti su ankstesniu. Tuo momentu, kai jie tik pradėjo ragauti, kaip tik į kupė užėjo kontrolierius. Parodė pirštu į stiklines ir kažką paklausė lenkiškai. Supratau tik tiek, kad jeigu tai gėrimai su laipsniais – vartoti nevalia. Mano kupė kaimynai, žinoma, purtė galvas ir įtikino kontrolierių, kad tai tik limonadas. Toliau jie linksmai kvatojo, kalbėjosi, o man beliko tik miegoti kartu su jų juoko lopšine.

Jeigu Lenkijoje nekalbi lenkiškai – esi niekas

Dar važiuojant traukiniu į Varšuvą – iš karto tikrinau sekančių dienų maršrutus. Planavau, kokiais būdais galima pravažiuoti Lenkiją ir pasiekti Prancūziją. Interrail programėlė sugeneravo galimybė rinktis tiesioginį, naktinį traukinį: Varšuva – Paryžius. Tą akimirką pagalvojau: O! Čia tai geras!

Beje visuose tarptautiniuose traukiniuose rekomenduojama atlikti išankstinę rezervaciją, kitu atveju nebeliks laisvų vietų. Tad po nesėkmingų bandymų atlikti rezervaciją internetu – tik išlipus Varšuvoje, iš karto traukinių stoties informacijoje nuėjau paklausti ar iš tiesų galiu važiuoti šiuo maršrutu. Atsakymo negavau, todėl pabandžiau susisiekti su Interrail klientų aptarnavimo centru Olandijoje. Iki ryto iš jų taip pat negavau jokio atsakymo – tad atsikėlusi nusprendžiau nueiti į dar kitas dvi Varšuvoje esančias traukinių stotis ir viską išsiaiškinti.

Pirmoje stotyje, informacijoje dirbanti moteris su manimi kalbėjo tik lenkiškai ir nurodė eiti į kitą stotį. Ten vėl mane informacijos punkte pasitiko angliškai nekalbanti moteris ir išdėjo į šuns dienas:

– Nekalbi lenkiškai, rusiškai? Kodėl aš turiu kalbėti angliškai?

Kelis žodžius bandžiau sakyti rusiškai, tačiau nesugebėjau iki galo paaiškinti, ko man reikia. O ji man vėl atšovė:

– Na va, kai nori tai gali kalbėti rusiškai! Tai ko nekalbi?

Norėjau kuo greičiau nuo jos atsitraukti ir tiesiog pasiteiravau ar čia yra kas nors kalbantis angliškai? Nemaloni moteris nurodė kitą langelį. Ten gavau visą reikiamą informaciją. Pasirodo, kad tai buvo tranzitinis traukinys (Maskva-Paryžius) ir juo važiuoti negaliu. Tad rezervavau sau traukinyje vietą, kuris važiuoja į Berlyną.

Lietuviai už savus svečioj šalį gali paskutines kojines atiduoti

Kiekvieną kartą, kai vykstu į keliones užsienyje – visada siekiu susipažinti su ten gyvenančiais lietuviais taip pat paprašau pagalbos ieškant nakvynės. Žinoma, tai galiu padaryti ir užsisakant viešbučio kambarį, tačiau kelionė jaukesnė ir emocijomis vertingesnė, kai apsistoji pas savus ir tuo pačiu išgirsti jų gyvenimo užsienyje istorijas. Facebook užsienio lietuvių grupėse pasiskelbiu, kad atvažiuoju ir praktiškai visada sulaukiu žinučių. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad lietuviai užsieny yra tokie svetingi ir draugiški.

Varšuvoje nakvynę suorganizavo jau 3 metus ten gyvenanti lietuvė. Vakare susitikome su ja ir jos vyru – lenku. Susikalbėjome abejomis kalbos: aš lietuviškai, jos vyras lenkiškai, o Elžbieta laikė abiejų kalbų frontus. Buvo tikrai įdomu! Vakaro nuoširdumas užgožė visas buvusius nesklandumus iki tol.

Kitą rytą išvykau į Berlyną. Ten taip nakvynei priėmė lietuvė!

Kelionę komplikuoja darbuotojų streikai Paryžiuje

Kaip ir minėjau – norint nuvykti į Gibraltarą traukiniais – būtina pravažiuoti Prancūziją. Tačiau visos traukinių vietų rezervacijos internetu stringa, dėl šiuo metu Prancūzijoje vykstančio viešojo transporto darbuotojų streiko. Reisai arba atšaukiami, arba labai vėluoja. Tad iki pat šiol visa kelionė vyko praktiškai „fuksu“: ar pavyks gauti vietą traukinyje – sužinodavau tik atvykusi į sekančią stotelę. Taip ir slenku artyn link Prancūzijos: Varšuva-Berlynas. Berlynas-Frankfurtas.

Traukiniai – iš naujo atrandama romantika

Įsivaizduokite: sėdžiu traukinio restorano kupė ir rašau šį straipsnį. Geriu kavą, o pro langą matosi Vokietijos gamta ir kalvos. Kiekviename traukinio vagone vyksta gyvenimas, žmonės bendrauja, keičiasi patirtimis. Kai kurie dirba prie kompiuterių, kai kurie keliauja su šeimomis ir vaikais, dviračiais. Traukinių stotys verda nuo keleivių srauto. Žmonės keliauja iš vieno miesto į kitą, kostiumuoti, pasipuošę.

Berlyno traukinių stotyje verslininkų su lagaminais ir kostiumais, prabangiais kvepalais kvepiančių, sukneles apsirengusių damų – apstu. Visi skuba į traukinius ir nesuka galvos kur parkuoti prabangius automobilius.

Kelionės traukiniu – pamiršta ir iš naujo atgimstanti susisiekimo romantika.

Tiesioginė galimybė sekti kelionę valandos tikslumu 

Ir toliau su jumis dalinsiuosi straipsniais bei video vlogais apie savo kelionę traukiniais į Gibraltarą bei atgal. Už operatyvų video montažą dėkoju video guru – Kęstučiui Petkevičiui. Kuris iš karto kiekvieną dieną gauna mano nufilmuotus video ir juos operatyviai montuoja, kad tik kuo greičiau pasidalintume traukinių naujienomis su jumis!

O jeigu norite bent akies krašteliu kartu keliauti su manimi – visus iš karto online keliamus karštuosius video galima sekti mano Instagram paskyros @sandragald  istorijose arba Facebook įrašuose – mano profilyje ČIA.

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up