Connect with us

Naujienos

„Kauno tiltai“ rekonstruos kelią į Kauno LEZ

Paskelbta

Jau šią savaitę pradedama ilgai laukta rekonstrukcija, patogiai ir saugiai sujungsianti Kauno Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritoriją su itin judria eismo arterija – valstybinės reikšmės magistraliniu keliu A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis: iki kitų metų gegužės čia bus įrengta skirtingų lygių sankryža su viaduku ir jungiamuoju keliu.

Apie tai, kad toks statinys reikalingas, Kauno LEZ vadovai pradėjo šnekėti jau prieš dešimtmetį: nuosekliai buvo dirbama ir nuolat atkreipiamas dėmesys, kad šio viaduko reikia ne tik LEZ’ui, bet ir pro šalį važiuojantiems eismo dalyviams – tiems, kurie dideliu greičiu juda viena pagrindinių Kauno regiono eismo arterijų. Paskaičiuota, kad šiuo metu iš Kauno LEZ industrinės teritorijos kasdienį į eismą A6 kelyje įsilieja apie 7 000 transporto priemonių. Tokie srautai ne tik lėtina pravažiavimą toje vietoje, bet ir apsunkina eismo judėjimą, potencialiai kelia avarines situacijas.

„Mums, kaip investicijas pritraukiančiai verslo teritorijai, tokios įvažos atsiradimas yra labai reikšmingas ir neabejotinai didina patrauklumą investuotojų akyse: juk kiekvienas investuotojas, prieš priimdamas sprendimą, kruopščiai vertina visus aspektus ir puikiai žino, kad kuo patogesnis privažiavimas prie verslo įmonės tiek nuosavu, tiek viešuoju transportu, tuo bus paprasčiau rasti reikalingų darbuotojų – nes toks darbdavys tampa patrauklesnis darbo rinkoje“, – pranešime cituojamas Kauno LEZ vadovas Vytas Petružis.

Tam, kad saugaus ir patogaus įvažiavimo darbai prasidėtų kaip galima greičiau, Kauno LEZ apsiėmė ir savo lėšomis parengė statyboms reikalingus teritorinio planavimo dokumentus, techninius projektus ne tik LEZ pusėje, bet ir kitapus kelio, Narėpų gyvenvietės pusėje – kad naujasis viadukas ir įvažiavimas tarnautų pilnu pajėgumu.

Lietuvos automobilių kelių direkcijai pasirašius 6,9 mln. eurų vertės sutartį su bendrove „Kauno tiltai“, iki 2020 metų gegužės bus rekonstruotas valstybinės reikšmės magistralinio kelio A6 Kaunas-Zarasai-Daugpilis 8,6 kilometre esantis įvažiavimas į Kauno LEZ: bus įrengta skirtingų lygių sankryža su viaduku ir jungiamuoju keliu. Naujas monolitinės perdangos viadukas su atraminėmis sienomis bus skirtas išvažiavimui iš Kauno LEZ teritorijos, nekertant pagrindinio A6 kelio. Taip pat bus įrengtas žiedas bei naujas kelias, sujungsiantis išvažiavimą iš Narėpų iki viaduko.

„Simboliška, kad prieš daugiau nei 10 metų AB „Kauno tiltai“ į LEZ teritoriją nutiesė patį pirmąjį kelią. Džiugu, kad mūsų kaimynystėje esanti Kauno Laisvoji ekonominė zona sparčiai plečiasi, pritraukia vis daugiau užsienio investuotojų ir plėtoja infrastruktūrą. Šis projektas, apimantis skirtingų lygių sankryžos įrengimą ir viaduko statybas, ne tik palengvins susisiekimą, bet ir užtikrins saugesnį eismą“, – Kauno LEZ pranešime cituojamas sako darbus vykdančios AB „Kauno tiltai“ generalinis direktorius Aldas Rusevičius.

Rangovas nurodo, kad vykdant darbus eismas bus nukreipiamas į susiaurintas abiejų krypčių eismo juostas, apie eismo pakeitimus vairuotojus informuos eismo organizavimo schemos. Šiuo metu vyksta statybvietės įrengimo, parengiamieji darbai, nukasamas paviršinis gruntas, vežamos plokštės ir kt.

statybunaujienos.lt informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl matematikos mokymo

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę, teiksiančią siūlymus ir papildymus jau parengtam matematikos mokymo planui, kuris bus diegiamas nuo naujų mokslo metų. Ši darbo grupė taip pat siūlys papildomas priemones ir būdus, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose.   

„Kalbėdami apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, mes nelaukiame, kol jie bus padaryti, o, priešingai, pradedame juos įgyvendinti. Tam jau ruošėmės iš anksčiau. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose. Siekdami dar labiau stiprinti matematikos, gamtos mokslų mokymą, pasitelksime šios darbo grupės narių įžvalgas ir siūlymus, kartu bus koordinuojamas minėtų priemonių įgyvendinimas“, – teigia ministras A. Monkevičius.

Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Ministro įsakymu, darbo grupei pavesta koordinuoti priemonių, skirtų matematikos mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo gerinimui, įgyvendinimą 2020–2021 metais, pateikti siūlymus dėl tvaraus matematikos pasiekimų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Darbo grupė į posėdį rinksis jau kitą savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Politika

Lietuva griežtai smerkia pradedamą branduolinio kuro pakrovimą į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje

Paskelbta

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota,  griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.

Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, o taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.

Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.

„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija
Skaityti toliau

Miestas

Atsinaujina vienas ryškiausių Kauno architektūrinių akcentų – Soboras

Paskelbta

Kauno Naujamiesčio širdyje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai. Daugelį metų neliestas, papilkėjęs ir byrantis fasadas, stogo kupolai bei kiti autentiški bažnyčios elementai atnaujinami miesto biudžeto, Kultūros paveldo departamento ir ES fondų lėšomis – daugiau kaip 2 mln. eurų. Planuojama, kad rūbą pakeitusi XIX a. architektūros ikona dar šiemet bus pritaikyta visuomenės poreikiams ir išplės savo veiklų spektrą. 

„Ne viena kauniečių karta Įgulos bažnyčią laiko vienu iš miesto simbolių. Nepriklausomybės aikštė tapusi populiaria susitikimų vieta, iš kur atsiveria vaizdinga atnaujintos Laisvės alėjos perspektyva, puikiai jaučiamas miesto gyvenimo ritmas. Miesto svečių fotoaparatai taip pat krypsta į centrinėje aikštės dalyje esantį unikalios architektūros pastatą.

Per daugelį metų Soboras prarado savo reprezentacinę išvaizdą, vis būdavo „palopomas“, tačiau atėjo laikas sugrąžinti jam tikrąjį grožį, kad ir toliau puoštų miestą. Iš daugelio taškų matoma bažnyčia neabejotinai taps dar vienu iš akcentų kompleksinėje Laisvės alėjos bei jos prieigų rekonstrukcijoje. Po restauracijos darbų pastatas bus prieinamesnis visiems – kauniečiams, turistams. Pagaliau jame pilnavertiškai galės lankytis žmonės, turintys judėjimo negalią“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbus pradėjo nuo viršaus

Praėjusių metų pabaigoje Sobore virė intensyvių darbų etapas, kurio metu buvo atnaujintas bažnyčią karūnuojantis pagrindinis kupolas. Šiuo metu tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Taip pat keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai. Darbai neatsitiktinai pradėti nuo pastato viršaus – stogas vietomis praleisdavo vandenį.

„Prakiuręs stogas ir įtrūkimai dangoje buvo mūsų prioritetas, kadangi sunkiantis drėgmei galėjo būti pažeidžiamos pastato medinės ir metalinės konstrukcijos, didėti gaisro tikimybė dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija. Galime pasidžiaugti, kad su darbais nebuvo pavėluota – Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi dalis jau keliauja į pabaigą“, – apie darbų seką aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bažnyčios viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą. Medinės-sijinės perdangos, gegninė ir kupolinė stogo struktūra buvo impregnuota, apsaugant nuo kenkėjų, puvimo ir drėgmės bei sustiprinant jos atsparumą ugniai.

Daugiau erdvių menui

Šiemet 125 metus skaičiuojanti Švento arkangelo Mykolo bažnyčia sulaukia dar vieno Renesanso – restauruojamas pastato fasadas. Darbai palies ne tik sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus – keičiami išoriniai langai, metalinės grotos, bus atrestauruotos pietinėje dalyje esančios durys, sudėti ilgaamžiai ketaus lietvamzdžiai. Kauniečius pasitiks atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, pritaikytas neįgaliųjų patekimui į pagrindines pastato erdves.

Šiuo metu jau atlikti šiaurinio fasado valymo nuo purvo ir apnašų darbai, užglaistytos pažeistos ir smarkiai ištrupėjusios tinko vietos, kiti atsivėrę plyšiai. Nuplovus ir nuvalius apsilaupiusias išorines pastato dalis, jos perdažomos. Čia taip pat jau vyksta langų montavimo ir parapetų apskardinimo procesai.

Jau visai netrukus šie darbai bus tęsiami pietrytinėje ir pietinėje maldos namų dalyse. Visus minėtus darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio.

„Atlikus numatytus darbus bus išsaugotos bei atskleistos unikalaus kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, o tuo pačiu erdvės taps patrauklesnės ne vien tikintiesiems. Siekiame, kad vienas iš labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.

Prieš 15 metų rūsiuose įrengtas muziejus neregiams  – „XXI amžiaus katakombos“ – tapo pirmuoju tiltu tarp bažnyčios ir kultūros, kviečiančiu pažinti aplinką per jutimines patirtis ir meną, tačiau nesinori sustoti pusiaukelėje. Čia gali atsirasti erdvės ekskursijoms apie turtingą pastato istoriją, koncertams ir parodoms, įvairioms edukacinėms veikloms organizuoti“, – pasakojo už Soboro restauraciją atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė.

Solidūs finansiniai indėliai

Kauno miesto taryba paskutiniame šios vasaros posėdyje pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383 tūkst. eurų. Tokia suma padidintas viešosios įstaigos „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.

VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.

Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o likusią bažnyčios restauracijos dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.

Dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų finansavimą atskiru projektu skyrė Kultūros paveldo departamentas. Už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi