Connect with us

Naujienos

Kauno mokslininkai sukūrė inovatyvią technologiją senyviems žmonėms: prireikus, greitąją pagalbą automatiškai iškvies kaklo pakabukas

Paskelbta

Visuomenė sparčiai sensta – Eurostato duomenimis, praėjusiais metais Europos Sąjungoje (ES) buvo beveik 100 milijonų gyventojų, vyresnių nei 65 metai. Tai yra 1 iš 5 arba 19,4 proc. europiečių. Prognozuojama, kad 2070 m. jų dalis sieks 29 proc. Daugėja ir pagyvenusių vienišų žmonių, liekančių visai be priežiūros. 

Tam, kad senjorai turėtų galimybę saugiai ir kokybiškai gyventi savo namuose, Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai kuria senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistemą, kuri ne tik stebi jų sveikatos būklę, bet ir prireikus automatiškai iškviečia pagalbą. Sistema įdiegiama pultelyje, kurį galima pasikabinti ant kaklo.

„Naudojant šią sistemą, senyvo amžiaus žmonės gali ramiai ir saugiai gyventi savo namuose be nuolatinio prižiūrinčių asmenų stebėjimo. Iš kitos pusės, sukurtos technologijos puikiai tinka ir klinikinio gydymo sąlygomis, gali būti diegiamos įvairiose geriatrijos paslaugas teikiančiose institucijose“, – tikina vienas iš sistemos kūrėjų, KTU Informatikos fakulteto (IF) profesorius, Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius Egidijus Kazanavičius.

Pirmiausia – pritaikymas ligoniams

KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Geriatrijos klinikos mokslininkais, projekto „BIATech“ rėmuose sukūrė senyvų žmonių stebėsenos sistemą, kurią sudaro stacionarūs davikliai, tvirtinami patalpoje bei nedideli įrenginiai nuo 3 iki 5 cm aukščio (pavyzdžiui, pultelis), kuriuos patogu nešiotis su savimi. Pastebėjus žmogaus būsenos sutrikimą, įtariant jo griuvimą, siunčiamas signalas jo priežiūra besirūpinantiems asmenims.

„Siekėme sukurti sistemą, kuri fiksuotų ligonio padėtį, kūno pozą, jo judėjimą patalpoje, – sako E. Kazanavičius. – Jeigu žmogui kažkas negerai, jis nugriūva ar atsitinka kokia kita nelaimė, pultelis fiksuoja ligonio griūtį ir signalas automatiškai keliauja nurodytu adresatu“.

Toks pagalbos iškvietimo prietaisas leidžia nustatyti ne tik asmens buvimo vietą ir griuvimo faktą, bet turi ir pagalbos iškvietimo mygtuką, suteikiantį galimybę nusiųsti prižiūrinčiam personalai pranešimą apie kritinę situaciją arba atšaukti pagalbos prašymą, jeigu viskas gerai.

Asmens vietą nustatyti padeda Bluetooth Low Energy (BLE) principu veikiantis pultelis, kuris leidžia identifikuoti stebimą asmenį ir jo buvimo vietą 1 metro tikslumu. Tai – nedidelis, baterija maitinamas įrenginys.

Sistemą galima diegti bet kokio tipo būstuose ar ligoninėse, nepriklausomai nuo patalpose esančių daiktų ar kitos įrangos.

„Interneto ryšys yra pageidautinas, tačiau nebūtinas: pagalbos kvietimai ir pranešimai apie kritines situacijas gali būti siunčiami ir GSM ryšiu“, – pažymi KTU IF profesorius E. Kazanavičius.

Diegiama ir namų aplinkoje

Profesorius tikina, kad KTU ir LSMU mokslininkų sukurta sistema pirmiausia buvo orientuota  įrengimą gydymo įstaigose, tačiau dabar ji galėtų būti diegiama ir namuose.

„Sakoma, kad ligonis geriausiai sveiksta namuose, kur net ir sienos gydo, todėl visada norima ligonį kuo greičiau kelti į namus, – teigia E. Kazanavičius. – Šiandien mūsų sistema suintegruota taip, kad iš namų pagalbos signalą galima tiesiai nusiųsti gydančiam gydytojui, prižiūrinčiai ar slaugančiai kompanijai“.

Profesorius pasakoja, kad pagalbos iškvietimo funkciją galima įdiegti ne tik pultelyje, bet ir mobiliajame telefone, tačiau tokiu atveju jį reikėtų visur nešiotis.

„Norint stebėti žmonių būklę realiu laiku, reikia, kad stebimas žmogus turėtų telefoną su savimi ištisą parą, net ir miegant. Turint omenyje telefono dydį ir svorį, tai nebūtų nei patogu, nei sveika organizmui“, – pasakoja E. Kazanavičius.

Be to, anot jo, žmogui atsitikus nelaimei ir jam griūvant, apie jokį mobilaus telefono turėjimą arba greitosios pagalbos iškvietimą negalvojama. Todėl tokiu atveju pakabintas ant kaklo pultelis – itin gera alternatyva.

„Taip pat mūsų sistema, lyginant ją su analogiškais sprendimais rinkoje, išsiskiria ženkliai mažesne kaina“, – tikina KTU IF profesorius.

Veikia skirtingais būdais

Sistemos veikimas gali būti pagrįstas skirtingomis priemonėmis. „Namuose ar klinikoje pastatomas nedidelis serveris, kompiuteriukas, kuriame įdiegta mūsų programinė įranga. Serverio funkciją gali atlikti ir mobilusis telefonas“, – teigia E. Kazanavičius.

Profesorius teigia, kad naudojamas serveris nedidelis – maždaug dviejų degtukų dėžučių dydžio. „Jis kontaktuoja su mūsų pagamintu pulteliu arba, pavyzdžiui, specialiu laikrodžiu, kuriame būtų įmontuoti reikiami davikliai. Jį mes taip pat esame pagaminę“, – pažymi jis.

Laikrodis panašus į jau esančius šiuo metu rinkoje: gali matuoti kraujospūdį, deguonies kiekį, taip pat žingsnių skaičių (šį rodiklį matuoja ir pultelis).

Visgi naudojant stacionarų serverį, veikiantį bevielio ryšio (Wi-fi) pagrindu, toli nuo stotelės nueiti negalima. „Galima nueiti 5, 10, 20 metrų patalpoje ar netoli nuo patalpos, kad žmogus dar būtų matomas, priklausomai nuo įvairių atsirandančių trikdžių“, – aiškina E. Kazanavičius.

Tačiau mokslininkai turi ir kitokį šio prietaiso veikimo būdą, pagrįstą daiktų interneto technologijomis. Tokiu būdu žmogaus būsena gali būti matoma ir 2-2,5 km spinduliu.

„Tam galima panaudoti specialius maršrutizatorius (angl. gateway), – sako KTU IF profesorius. – Jie veiktų pasauliniame daiktų interneto tinkle „LoRa“, prie kurio kūrimo prisidedam ir mes. Nors šiuo atveju į patį tinklą vartotojas nebūtų įjungtas, tačiau pasinaudojant „LoRa“ standartu, pultelis veiktų, o esant reikalui – būtų automatiškai iškviečiama medicinos pagalba“.

Išsiskiria paprastu naudojimu ir žemesne kaina

Kazanavičius pasakoja, kad pagrindinis iššūkis, su kuriuo susidūrė kurdami sistemą, buvo tai, kad analogiškų sistemų pasaulinėje rinkoje yra, tačiau jos komercinės ir gana brangios, todėl ne kiekvienam prieinamos. Tuo tarpu KTU mokslininkų sukurta technologija ženkliai pigesnė.

„Antra problema – prietaiso vartojimas ir valdymas turi būti nesudėtingas. Dėl to mes sugalvojom nedidelį pultelį, kuris, kaip ir mobilus telefonas, turi savo akumuliatorių, – teigia E. Kazanavičius. – Be to, tai negali būti sudėtingas skaičiavimo įtaisas, priešingu atveju, kaip ir telefone, greitai išsikraus baterija“.

Po įkrovimo KTU mokslininkų sukurtas pultelis veikia apie tris savaites. Artėjant išsikrovimo ribai, ne tik mirksi lemputė, įspėjanti, kad jį reikia įkrauti, bet ir nurodytu adresu ateina papildoma žinutė.

Anot KTU IF profesoriaus, viena pagrindinių kilusių problemų pultelio kūrimo metu – tikslus asmens griuvimo identifikavimas.

„Tarkim, jei žmogus gestikuliuoja ranka, ant kurios kaip apyrankė uždėtas pultelis, daugeliu atveju bus fiksuojama, kad vyksta griuvimas. Dar vienas pavyzdys: žmogui lipant laiptais, algoritmai nustato, kad kiekvienas žingsnis yra griuvimas. Daug dirbom, kad tokių nesusipratimų nebūtų“, – šypsosi jis.

Vis dėlto netyčia suveikus sistemai ir pulteliui pradėjus siųsti signalą per klaidą, pagalba atšaukiama tiesiog paspaudus mygtuką.

„Turim ir daugiau ambicijų – siekiame kad visa gaunama informacija patektų į duomenų analitikos serverį, kuriame galima suskaičiuoti, koks žmogaus aktyvumas, širdies ritmas, kalorijų suvartojimas. Serveryje, skirtingai nuo šiuolaikinių sportinių laikrodžių, viskas būtų matuojama realiame laike, įvertinant galimą riziką ir siūlant geriausius sprendimus. Pavyzdžiui, būtų rekomenduojama mažiau judėti“, – ateities planais dalijasi KTU Realaus laiko kompiuterių sistemų centro direktorius E. Kazanavičius.

ktu.edu informacija

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl matematikos mokymo

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę, teiksiančią siūlymus ir papildymus jau parengtam matematikos mokymo planui, kuris bus diegiamas nuo naujų mokslo metų. Ši darbo grupė taip pat siūlys papildomas priemones ir būdus, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose.   

„Kalbėdami apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, mes nelaukiame, kol jie bus padaryti, o, priešingai, pradedame juos įgyvendinti. Tam jau ruošėmės iš anksčiau. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose. Siekdami dar labiau stiprinti matematikos, gamtos mokslų mokymą, pasitelksime šios darbo grupės narių įžvalgas ir siūlymus, kartu bus koordinuojamas minėtų priemonių įgyvendinimas“, – teigia ministras A. Monkevičius.

Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Ministro įsakymu, darbo grupei pavesta koordinuoti priemonių, skirtų matematikos mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo gerinimui, įgyvendinimą 2020–2021 metais, pateikti siūlymus dėl tvaraus matematikos pasiekimų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Darbo grupė į posėdį rinksis jau kitą savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Politika

Lietuva griežtai smerkia pradedamą branduolinio kuro pakrovimą į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje

Paskelbta

Rugpjūčio 7 dieną Baltarusijos ambasadai buvo įteikta Lietuvos užsienio reikalų ministerijos protesto nota,  griežtai smerkianti Baltarusijos veiksmus, kuriais pradedamas branduolinio kuro pakrovimas į nesaugią atominę elektrinę Baltarusijoje, Astravo aikštelėje.

Notoje konstatuojama, kad Baltarusijos veiksmai vykdant atominės elektrinės projektą pažeidė atvirumo, skaidrumo ir geros kaimynystės principus, o elektrinės veikla dėl artumo Lietuvos sostinei Vilniui neišspręstų branduolinės saugos problemų ir saugos kultūros neužtikrinimo statybų metu sukelia tiesioginę grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir gyventojams.

Notoje Baltarusija raginama sustabdyti pradedamus atominės elektrinės paleidimo darbus iki bus įgyvendintos Europos Sąjungos (ES) streso testų proceso metu pateiktos rekomendacijos, o taip pat kviečiama visapusiškai bendradarbiauti su Europos branduolinės saugos reguliuotojų grupe, Europos Komisija bei kitomis tarptautinėmis organizacijomis, siekiant užtikrinti reikiamą branduolinės saugos ir aplinkosauginių reikalavimų, įskaitant numatytų Espo konvencijoje, lygį.

Rugpjūčio 6 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius telefoninio pokalbio metu ES vyriausiąjį įgaliotinį užsienio reikalams ir saugumo politikai Josepą Borrellį informavo apie artimiausiu metu numatomą atominės elektrinės paleidimą Baltarusijoje. L. Linkevičius taip pat akcentavo, jog Lietuva tikisi aktyvaus ES institucijų įsitraukimo. Baltarusijos atominės elektrinės klausimas taip pat buvo aptartas su Lenkijos užsienio reikalų ministru Jaceku Czaputowicziumi.

„Branduolinės saugos standartų ir aplinkosaugos reikalavimų įgyvendinimas yra esminis tiek Lietuvai, tiek pačiai Baltarusijai. Tai yra ne tik dvišalė, bet ir regioninė bei ES problema, tai ES vadovai yra ne kartą yra pasakę. Šiais klausimais nėra vietos kompromisui ir nematome galimybės susitarti su Baltarusija“, – teigė ministras L. Linkevičius.

Užsienio reikalų ministerija, kartu su kitomis Lietuvos institucijomis, toliau tęs veiksmus siekiant bendrų sprendimų Europos Sąjungoje, tarptautinių konvencijų bei kituose daugiašaliuose formatuose dėl Baltarusijos padarytų pažeidimų konstatavimo ir trūkumų ištaisymo.

URM Komunikacijos ir kultūrinės diplomatijos departamento Visuomenės informavimo skyriaus informacija
Skaityti toliau

Miestas

Atsinaujina vienas ryškiausių Kauno architektūrinių akcentų – Soboras

Paskelbta

Kauno Naujamiesčio širdyje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai. Daugelį metų neliestas, papilkėjęs ir byrantis fasadas, stogo kupolai bei kiti autentiški bažnyčios elementai atnaujinami miesto biudžeto, Kultūros paveldo departamento ir ES fondų lėšomis – daugiau kaip 2 mln. eurų. Planuojama, kad rūbą pakeitusi XIX a. architektūros ikona dar šiemet bus pritaikyta visuomenės poreikiams ir išplės savo veiklų spektrą. 

„Ne viena kauniečių karta Įgulos bažnyčią laiko vienu iš miesto simbolių. Nepriklausomybės aikštė tapusi populiaria susitikimų vieta, iš kur atsiveria vaizdinga atnaujintos Laisvės alėjos perspektyva, puikiai jaučiamas miesto gyvenimo ritmas. Miesto svečių fotoaparatai taip pat krypsta į centrinėje aikštės dalyje esantį unikalios architektūros pastatą.

Per daugelį metų Soboras prarado savo reprezentacinę išvaizdą, vis būdavo „palopomas“, tačiau atėjo laikas sugrąžinti jam tikrąjį grožį, kad ir toliau puoštų miestą. Iš daugelio taškų matoma bažnyčia neabejotinai taps dar vienu iš akcentų kompleksinėje Laisvės alėjos bei jos prieigų rekonstrukcijoje. Po restauracijos darbų pastatas bus prieinamesnis visiems – kauniečiams, turistams. Pagaliau jame pilnavertiškai galės lankytis žmonės, turintys judėjimo negalią“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbus pradėjo nuo viršaus

Praėjusių metų pabaigoje Sobore virė intensyvių darbų etapas, kurio metu buvo atnaujintas bažnyčią karūnuojantis pagrindinis kupolas. Šiuo metu tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Taip pat keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai. Darbai neatsitiktinai pradėti nuo pastato viršaus – stogas vietomis praleisdavo vandenį.

„Prakiuręs stogas ir įtrūkimai dangoje buvo mūsų prioritetas, kadangi sunkiantis drėgmei galėjo būti pažeidžiamos pastato medinės ir metalinės konstrukcijos, didėti gaisro tikimybė dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija. Galime pasidžiaugti, kad su darbais nebuvo pavėluota – Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi dalis jau keliauja į pabaigą“, – apie darbų seką aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bažnyčios viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą. Medinės-sijinės perdangos, gegninė ir kupolinė stogo struktūra buvo impregnuota, apsaugant nuo kenkėjų, puvimo ir drėgmės bei sustiprinant jos atsparumą ugniai.

Daugiau erdvių menui

Šiemet 125 metus skaičiuojanti Švento arkangelo Mykolo bažnyčia sulaukia dar vieno Renesanso – restauruojamas pastato fasadas. Darbai palies ne tik sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus – keičiami išoriniai langai, metalinės grotos, bus atrestauruotos pietinėje dalyje esančios durys, sudėti ilgaamžiai ketaus lietvamzdžiai. Kauniečius pasitiks atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, pritaikytas neįgaliųjų patekimui į pagrindines pastato erdves.

Šiuo metu jau atlikti šiaurinio fasado valymo nuo purvo ir apnašų darbai, užglaistytos pažeistos ir smarkiai ištrupėjusios tinko vietos, kiti atsivėrę plyšiai. Nuplovus ir nuvalius apsilaupiusias išorines pastato dalis, jos perdažomos. Čia taip pat jau vyksta langų montavimo ir parapetų apskardinimo procesai.

Jau visai netrukus šie darbai bus tęsiami pietrytinėje ir pietinėje maldos namų dalyse. Visus minėtus darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio.

„Atlikus numatytus darbus bus išsaugotos bei atskleistos unikalaus kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, o tuo pačiu erdvės taps patrauklesnės ne vien tikintiesiems. Siekiame, kad vienas iš labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.

Prieš 15 metų rūsiuose įrengtas muziejus neregiams  – „XXI amžiaus katakombos“ – tapo pirmuoju tiltu tarp bažnyčios ir kultūros, kviečiančiu pažinti aplinką per jutimines patirtis ir meną, tačiau nesinori sustoti pusiaukelėje. Čia gali atsirasti erdvės ekskursijoms apie turtingą pastato istoriją, koncertams ir parodoms, įvairioms edukacinėms veikloms organizuoti“, – pasakojo už Soboro restauraciją atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė.

Solidūs finansiniai indėliai

Kauno miesto taryba paskutiniame šios vasaros posėdyje pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383 tūkst. eurų. Tokia suma padidintas viešosios įstaigos „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.

VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.

Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o likusią bažnyčios restauracijos dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.

Dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų finansavimą atskiru projektu skyrė Kultūros paveldo departamentas. Už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi