Kauno miesto muziejus prisijungė prie Teatro savaitės renginių Kaune ir šia proga pristato naujai į muziejų atkeliavusius eksponatus – Kauno valstybinio lėlių teatro 1968 m. spektaklio „Eglė Žalčių karalienė“ lėles: Eglės brolį, Eglės sesę ir Žaltį. Dailininkas – Vitalijus Mazūras. Lėles muziejui padovanojo Kauno valstybinis lėlių teatras.
Legendinis Kauno valstybinio lėlių teatro spektaklis „Eglė Žalčių karalienė“ 1968 m. antrajame Baltijos šalių lėlininkų festivalyje Rygoje (Latvija) apdovanotas kaip geriausias nacionalinis spektaklis. Jis taip pat pirmą kartą atstovavo profesionaliam Lietuvos lėlių teatrui tarptautiniame festivalyje Peče (Vengrijoje).
Premjeriniame spektaklyje vaidino: Eglė – Regina Čeponienė, motina – Valerija Ratkevičienė, tėvas – Ignas Balčiūnas, seserys – Ramutė Kabelkaitė, Marija Dailidienė, Elena Čivienė, Ada Ignatavičienė, broliai – Vytautas Sodaitis, Rimantas Jurkša, Albinas Stankevičius, Žilvinas – Algimantas Stankevičius, piršlys – Algis Lukoševičius, ąžuolas – Olita Dautartaitė, uosis – Elena Žekienė, beržas – Ada Ignatavičienė, drebulė – Irena Stankevičienė. Spektaklio režisierius – Stasys Ratkevičius, dailininkas – Vitalijus Mazūras, kompozitorius – Eduardas Balsys.
Teatro kritikė Audronė Girdzijauskaitė apie spektaklį „Eglė Žalčių karalienė“ rašė:
„Pirmasis spektaklis, nubrėžęs takoskyrą tarp senojo ir naujojo lėlių teatro, buvo „Eglė žalčių karalienė“ (1968 m.) Kauno lėlių teatre su Eduardo Balsio to paties pavadinimo baleto fragmentais. Muzika apibendrino ir išreiškė dramatišką Nėries poemos nuotaiką, charakterizavo personažus, emociškai nuspalvino atskiras scenas, o svarbiausia – reikalavo, kad režisierius ir aktoriai paisytų tikslios tempo ritmų kaitos, kad mizanscenos atitiktų specifinę plastiką. Aktorių tekstas buvo įrašytas. <…> Spektaklyje dominavo vaizdo dramaturgija. Didelės, gana statiškos monumentalios lėlės reikalavo santūrios vaidybos, griežtos plastikos, specialaus apšvietimo. Jų struktūra priminė drožtus gonkelių stulpus, galvos buvo išdidžiai iškeltos, pailgi aštraus profilio veidai asocijavosi su valties pirmagaliu. Ekspresyvius judesius atliko visa lėlės figūra arba keletas lėlių, paklūstančių muzikos ritmui. Jos judėjo erdvėje tarsi buriniai laivai mariose, artėdamos viena prie kitos aštriabriauniais korpusais ir išsiskirdamos, lyg nusliuogdamos nuo bangos. <…> Teatras prabilo išskirtinai savomis priemonėmis: ekspresyvia plastika, ritmų kaita, apibendrintomis formomis, šviesiomis, daugiaprasmėmis pauzėmis, pačia mežiagos faktūra. Dailininkas pasinėrė į tautosakos vesrmes, ieškodamas per amžius išsikristalizavusių pirmapradžių poetinių ženklų, simbolių. Antrajame Pabaltijo lėlininkų festivalyje Rygoje (1968 m.) „Eglė žalčių karalienė“ sukėlė furorą- ilgai netilo ovacijos, visi bučiavosi, sveikino vieni kitus!
(A. Girdzijauskaitė „Vitalijaus Mazūro aukso amžius“ 2015 m., Vilnius.)
1958 m. Kauno valstybinį lėlių teatrą įkūrė dramos aktoriai Stasys Ratkevičius (1917–2010) ir Valerija Gruodytė-Ratkevičienė (1916–2004). Spektakliu „Stebuklingasis Aladino žibintas“ prasidėjusios teatro istorijos metraštyje – solidus režisierių, dailininkų, aktorių, scenografų, kompozitorių sąrašas, daugiau nei 200 spektaklių pavadinimai, apie 2000 pagamintų lėlių, per 17 tūkst. suvaidintų spektaklių, kuriuos matė daugiau kaip 2,7 mln. žiūrovų. Sėkmingai dalyvauta daugelyje festivalių, aplankant per 20 užsienio šalių.
Pamatyti naujuosius muziejaus eksponatus galite Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje (Rotušės a. 15) nuo kovo 14 iki balandžio 10 d.
Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus vedėja Inga Puidokienė
kaunomuziejus.lt
pilnas.kaunas.lt inf.