Connect with us

Naujienos

Kauno meras kreipėsi į NVSC: „Raudona spalva negąsdina, bet nekelkime papildomos panikos“

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Kauno meras kreipėsi į NVSC: „Raudona spalva negąsdina, bet nekelkime papildomos panikos“

Kasdien prastėjant epidemiologinei situacijai Lietuvoje, didieji šalies miestai nuo pirmadienio priskirti raudonajai zonai. Tai reiškia griežtesnius ribojimus ir gresiantį karantiną, bet tuo pačiu įnešė ir papildomos sumaišties. Kauno meras Visvaldas Matijošaitis viešu kreipimusi į Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistus prašo sukonkretinti kasdien platinamą informaciją apie didmiesčių rodiklius. Tai padėtų operatyviau reaguoti priimant sprendimus ir nekeltų papildomos įtampos gyventojams.

„Žinoma, Kaunas yra Lietuvos širdis, bet kai kalbame apie rimtus dalykus, vadinkime juos tikrais vardais. Kauno apskritis – tai ne miestas, todėl kasdien viešojoje erdvėje skelbiant vis didesnius COVID-19 paros skaičius turi būti tiksliai įvardijama, kiek ligos atvejų fiksuojama miesto savivaldybėje, o kiek – likusiose. Siūlome bent penkių didžiųjų Lietuvos miestų sergamumo koronavirusu rodiklius išskirti ir pateikti atskirai nuo apskričių. Čia koncentruojasi didžioji dalis šalies gyventojų, todėl jie turi gauti konkrečią, aiškiai suprantamą informaciją ir matyti realų, o ne iškreiptą vaizdą. Tai padės išvengti galimų nesusipratimų ir painiavos.

Mūsų negąsdina priskirta raudona spalva – ir toliau stiprinsime veiksmus bei prevencines priemones, kad situacija būtų valdoma kiek galima efektyviau, tačiau žmonėms ta perteklinė įtampa ar net panika šiuo sudėtingu laikotarpiu tikrai ne į naudą. Tikiu kauniečių sąmoningumu, jog galime susiimti ir kiekvienas savo atsakingu elgesiu padaryti viską, kad apsaugotume save bei aplinkinius“, – kalbėjo V. Matijošaitis.

Pasak jo, šiuo metu ypač svarbu turėti objektyvią informaciją apie kasdien besikeičiančią situaciją dėl COVID-19 šalyje ir atskirose savivaldybėse. Tai neišvengiama norint skubiai reaguoti ir priimti būtinus sprendimus. Jie privalo būti operatyvūs ir neatidėliotini.

Tikslūs duomenys, anot V. Matijošaičio, reikalingi tiek gyventojams, tiek ir verslui, kitoms organizacijoms, kad galėtų planuoti savo veiklas bei prognozuoti padarinius: „Reikia užtikrinti, kad liktų kuo mažiau vietos interpretacijoms ir bereikalingoms diskusijoms, nes tam tiesiog nebėra laiko.“

Vis dėlto meras pastebi, kad pastaruoju metu ne vien Kauno atveju viešojoje erdvėje imta painioti apskričių rodiklius su atskirų miestų savivaldybių skaičiais. Dėl to kyla rizika nesusipratimams. Blogiausia, jog tai atsispindi ir vadinamajame šviesoforo spalvų žemėlapyje, kur šiuo metu raudonąja zona pažymėtos dar ne visos grėsmingoje situacijoje atsidūrusios savivaldybės.

„Suprantame, kokiomis sudėtingomis sąlygomis dirba NVSC specialistai. Todėl Kauno miestas pasiūlė savo pagalbą žmogiškaisiais ištekliais. Praėjusią savaitę ji buvo priimta. Delegavome kelias dešimtis Kauno miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistų, bet jei matysime poreikį, bandysime dar labiau plėsti šias pajėgas skirdami žmones ir iš savivaldybės administracijos“, – pridūrė Kauno meras.

Kaip skelbia Sveikatos apsaugos ministerija, į raudonąją zoną patenka tos savivaldybės, kuriose sergamumas viršija 50 atvejų 100 tūkst. gyventojų, teigiamų testų – 4 proc. ir daugiau, o atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis siekia daugiau kaip 30 proc. per savaitę. Taip pat raudonai žymimos savivaldybės, kuriose sergamumas didesnis negu 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų ir atvejų, nesusijusių su protrūkiais ar židiniais, dalis yra 30 proc. ar daugiau per savaitę, savivaldybėje turi būti registruota ne mažiau kaip 10 atvejų per savaitę.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau
Advertisement

Sportas

Įspūdinga dublerių pergalė NKL čempionate – 59 taškų skirtumu

Žalgiris.lt

Paskelbta

nklyga.lt inf.

Įspūdingą pergalę Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) savaitės rungtynėse iškovojo Kauno „Žalgiris-2“ (7-2). Šeštadienį Arvydo Gronskio auklėtiniai namuose 111:52 (26:7, 31:16, 28:16, 26:13) sutriuškino Joniškio „Delikateso“ (2-5) ekipą ir iškovojo antrąją pergalę paeiliui. Ketvirtadienį jaunieji žalgiriečiai Joniškio klubą įveikė 92:85.

Kauniečiai triuškinamą persvarą susikrovė jau pirmajame kėlinyje. Giedrius Bergaudas bei Vitalijus Kozys pelnė po dvitaškį, Dominykas Stenionis ir Gytis Nemeikša smeigė po tritaškį, o „Žalgiris-2“ spurtavo 18:1 bei susikrovė 19 taškų persvarą – 26:7.

Antrajame ketvirtyje apsukų nemažinę šeimininkai ilgąją pertrauką pasitiko turėdami 34 taškų pranašumą (57:23). Didžiausią persvarą „Žalgiris-2“ buvo susikrovęs ketvirtajame kėlinyje, kai pirmavo 104:44 ir 109:49.

Nugalėtojų gretose geriausiai pasirodęs G.Bergaudas per 23 minutes pelnė 15 taškų (5/9 dvit., 1/1 trit., 2/2 baud.), atkovojo 14 ir perėmė 1 kamuolį, atliko 1 rezultatyvų perdavimą, sykį suklydo bei surinko 26 naudingumo balus.

Kauno ekipa šį vakarą pataikė 19 tritaškių iš 38 (50 proc.). Palyginimui, „Delikatesas“ realizavo 4 tolimus metimus iš 15 (26 proc.).

„Žalgiris-2“: Giedrius Bergaudas (5/9 dvit., 14 atk. kam., 26 naud. bal.) ir Paulius Murauskas (3/5 trit.) po 15, Justinas Ramanauskas (9 rez. perd.) ir Matas Repšys po 12, Dominykas Stenionis 11 (3/4 trit., 7 atk. kam., 7 rez. perd.).

„Delikatesas“: Šarūnas Kulevičius 20 (2/9 dvit., 4/6 trit., 9 kld.), Arminas Kleišys 16 (8/16 dvit., 11 atk. kam.), Justinas Mccarthuras 8 (0/5 dvit., 0/3 trit., 8/11 baud.).

Skaityti toliau

Technologijos

Mokslininkai teigia atskleidę saulėse vykstančių sintezių mechanizmo paslaptį – ir čia pagelbėjo paslaptingieji neutrinai

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Tarptautinė Borexino sandarbio maždaug 100 mokslininkų komanda, kurioje ir dalelių fizikas iš Massachusetts Amherst universiteto Andrea Pocar, Nature šią savaitę žurnale praneša apie iš Saulės atskriejančius neutrinus, pirmą kartą tiesiogiai parodžiusių, kad mūsų Saulėje vyksta anglies-azoto-deguonies (CNO) sintezės ciklas.

CNO ciklas yra dominuojantis sunkesnių už Saulę žvaigždžių energijos šaltinis, bet lig šiol tiesiogiai nebuvo užfiksuotas jokioje žvaigždėje, paaiškina Pocaras.

Didelę dalį savo gyvenimo žvaigždės energiją gauna, versdamos vandenilį heliu, prideda jis. Tokiose žvaigždėse, kaip Saulė ar lengvesnėse, tai daugiausiai vyksta grandine „protonas-protonas“. Tačiau daug žvaigždžių už Saulę sunkesnės ir karštesnės, ir jose yra sunkesnių už helį elementų, ši savybė vadinama metalingumu. Nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio daroma prielaida, kad sunkiose žvaigždėse dominuoja CNO ciklas.

Vadovaudamiesi šio proceso skleidžiamų neutrinų spektru, mokslininkai gali atskirti atsirandančius „protonas-protonas“ grandinėje nuo atsirandančių „CNO cikle“. Pocaras pažymi, kad, „Saulėje vykstančio CNO degimo, teikiančio vos vieną procentą energijos, patvirtinimas sustiprina mūsų pasitikėjimą, kad žinome, kaip veikia žvaigždės.“

Be to, CNO neutrinai gali padėti išspręsti svarbų atvirą žvaigždžių fizikos klausimą, priduria jis. O būtent, kaip Saulės branduolio metalingumas – kurį įmanoma nustatyti tik pagal iš jo sklindantį CNO neutrinų srautą – susijęs su kitų žvaigždės sluoksnių metalingumu. Tradiciniai modeliai susidūrė su sunkumais – spektroskopiškai išmatuotas paviršiaus metalingumas nedera su kitokiu metodu, helioseismologiniais stebėjimais, išmatuotu popaviršiniu metalingumu.

Pocaras žaymi, kad neutrinai yra vienintelis rodiklis, kuriouo mokslas gali tiesiogiai tirti žvaigždžių, įskaitant ir Saulę, branduolius, bet juos itin sunku matuoti. Per kiekvieną kvadratinį Žemės paviršiaus centimetrą per sekundę pralekia 65 milijardai neutrinų, tačiau praktiškai visi pralekia, su niekuo nesąveikaudami. Mokslininkai juos gali aptikti, tik naudodami labai didelius detektorius, itin gerai apsaugotus nuo foninės radiacijos.

Borexino detektorius stovi centrinėje Italijoje, giliai po Apeninų kalnais esančioje INFN Laboratori Nazionali del Gran Sasso. Ja neutrinai aptinkamai kaip šviesos blyksniai, kylantys, kai neutrinai susiduria su elektronais 300 tonų ultragryno organinio scintiliatoriaus. Toks giliai po žeme esantis, itin grynas ir didžiulis Borexino detektorius vien jau dėl foninės radiacijos žemumo yra unikalus tokio mokslo tipo įrankis, nekalbant jau apie kitus savo klasės įrenginius, sako Pocaras. Šį projektą praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje iniciavo grupė fizikų, kuriai vadovavo Gianpaolo Bellini iš Milano universiteto, Frank Calaprice iš Princetono ir Raju Raghavan iš Bell Labs.

Anksčiau Borexino sandarbis jau sėkmingai išmatavo Saulėje vykstančios „protonas-protonas“ grandinės komponentus, Saulės neutrinų svyravimus, padėjo patikslinti neutrinų aromato osciliacijos parametrus, ir, įspūdingiausia, netgi išmatavo pirmuosius ciklo žingsnius: labai žemos energijos „pp“ neutrinus, prisimena Pocaras.

Tyrėjai svajojo išplėsti stebėjimus bei ieškoti ir CNO neutrinų – siaurame spektro regione, kur fonas itin silpnas – bet tai atrodė nepasiekiama. Tačiau Princetono, Virginia Tech ir UMass Amherst tyrėjų grupės tikėjo, kad CNO neutrinai gali būti aptikti, naudojant papildomą išgrynininimą ir metodus, kuriuos jie išvystė, kad realizuotų reikiamą išskirtinį detektoriaus stabilumą.

Ilgainiui išmokus identifikuoti ir stabilizuoti foną, JAV mokslininkai ir visas sandarbis pasiekė sėkmę. „Be CNO neutrinų atradimo, aprašyto šios savaitės Nature straipsnyje, dabar yra netgi galimybė išspręsti ir metalingumo problemą,“ sako Pocaras.

Prieš CNO neutrinų atradimą, laboratorija planavo užbaigti Borexino veikimą 2020. Bet kadangi duomenys, panaudoti Nature straipsnio analizėje, buvo užšaldyti, mokslininkai ir toliau rinko duomenis, ir dėl didėjančio centrinio grynumo, tapo įmanoma gauti naujus, metalingumą apibūdinančius rezultatus, sako Pocaras. Duomenų rinkimas gali persikelti ir į 2021 metus, kadangi reikiama logistika ir leidimų gavimas nėra triviali užduotis, užimanti daug laiko. „Kiekviena papildoma diena padeda,“ pažymi jis.

Pocaras projekte dalyvavo nuo mokyklos baigimo Princetone, grupėje, kuriai vadovauja Frank Calaprice. Jis kūrė ir konstravo nailono indą ir prisidėjo skysčio tvarkymo sistemą. Vėliau su savo studentais dirbo UMass Amherst su duomenų analize ir galiausiai, su CNO neutrinų matavimo fono charakterizavimo technikomis.

University of Massachusetts Amherst
scitechdaily.com

Nuoroda: „Experimental evidence of neutrinos produced in the CNO fusion cycle in the Sun“ by The Borexino Collaboration, 25 November 2020, Nature.
DOI: 10.1038/s41586-020-2934-0


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85882/straipsnis/Mokslininkai-teigia-atskleide-saulese-vykstanciu-sinteziu-mechanizmo-paslapti—ir-cia-pagelbejo-paslaptingieji-neutrinai?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Prof. Šikšnys: mokslo proveržis atsiranda ten, kur sutelkiami talentingi mokslininkai

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį Lietuvoje.

Nanomedžiagos – ateities pramonei

Nanotechnologijos yra naujas cheminės inžinerijos lygmuo, kuris leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų energetikos, gamybos, sveikatos, vartojimo prekių sektoriuose. Nanomedžiagos naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, saulės baterijų plokštėms, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius.

Moksliniai tokių nanomedžiagų ir naujų daugiafunkcių junginių kūrimo bei taikymo įvairiose technologijose darbai atliekami VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Čia mokslininkai jau yra sukūrę naujus ir išplėtoję žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu), sintezės metodus.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva kartu su kolegomis iš Japonijos neseniai ištyrė visiškai prie žmogaus organizmo prisitaikančią medžiagą, kuri gali būti naudojama dirbtiniams kauliniams audiniams kurti. Šį atradimą artimiausioje ateityje medikai galėtų panaudoti gydydami kaulų traumas, ataugindami žandikaulį ar implantologijos srityje.

„Išsamiai ištyrėme kalcio hidroksiapatitą – sintetinę kaulinę medžiagą, savo molekuline sudėtimi labai panašią į žmogaus kauliniame audinyje aptinkamą medžiagą. Jos milteliai bei dangos yra tinkamos taikyti implantologijoje, nes sukurtas dirbtinis kaulinis audinys savo molekuline struktūra visiškai atitinka natūralų žmogaus kaulą. Taip pat susintetinome naujus keraminius pigmentus, kurie gali būti panaudoti kultūros paveldo objektams išsaugoti“, – sako mokslininkas.

Prie medicinos pažangos prisidės dirbtinis intelektas

Medicinos ir sveikatos srityse vis dažniau ir aktyviau naudojamas skaitmenizavimas, dirbtinis intelektas, didelių biologinių duomenų analitika, kuri padeda kuriant ir plėtojant naujus ligų diagnostikos, stebėsenos, gydymo metodus ir technologijas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą, kuriame dirba, vadina informatikos ir dirbtinio intelekto flagmanu Lietuvoje. Čia spalio mėnesį kartu su viena didžiausių pasaulyje dirbtinio intelekto ir mašininiu mokymusi grindžiamų sprendimų įmone „Neurotechnology“ buvo įsteigta Dirbtinio intelekto laboratorija.

„Dabar institute kuriami dirbtinio intelekto sprendimai medicininių vaizdų, įskaitant ir kompiuterinės tomografijos, analizei, jūrų navigacijai, kibernetiniam saugumui. Pastaruoju metu, pasitelkę dirbtinį intelektą, kartu su Santaros klinikų mokslininkais vykdome kasos vėžio diagnostikos ir sprendimų priėmimo tolesnio efektyviausio gydymo strategijai parinkti, taip pat pilvo aortos pokyčių vertinimo tyrimus“, – savo mokslines veiklas vardija profesorius ir priduria, kad greta dirbtinio intelekto atsirado ir kitos ne mažiau svarbios ir tarpusavyje susijusios sritys: blokų grandinių technologijos, kognityviniai skaičiavimai ir kibersocialinės sistemos, į kurias reikia nedvejojant investuoti.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje dabar reikia apie 12 tūkstančių informatikos ir informacinių technologijų specialistų. Ir tas poreikis augs, nes visuomenė šuoliais bėga į skaitmeninę erdvę, kurios rinka yra visas pasaulis.

Į mokslą reikia investuoti daugiau

Nanomedžiagų tyrėjas įsitikinęs, kad aukšto lygio mokslinius rezultatus chemijos srityje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su fizikais, medžiagų mokslo specialistais, biotechnologais ir medikais, o tokio lygio tyrimams atlikti reikalinga moderni įranga ir šiuolaikinė patogiai prieinama infrastruktūra, kuri būtų pritaikyta mokslui komercinti.

Informatikai pasigenda personalinės kompiuterinės technikos su geromis grafinėmis ir skaičiuojamosiomis galimybėmis, taip pat specializuotos bendro naudojimo kompiuterinės įrangos efektyvesniam darbui su dirbtiniais neuroniniais tinklais.

Abu VU mokslininkai sutaria, kad dabartinis kai kurių sričių mokslininkų ir infrastruktūros išsibarstymas apsunkina mokslinį darbą, daug laiko prarandama keliaujant iš vienos vietos, kur yra skaitomos paskaitos, į kitą (Saulėtekį), kur yra jų moksliniams tyrimams reikalingos laboratorijos.

„Šiuo metu mūsų aparatūra geografiškai dislokuota Naugarduko, Čiurlionio ir Saulėtekio gatvėse, ir tai sukuria akivaizdžius nepatogumus. Dėstytojai ir studentai turi lakstyti iš vieno miesto galo į kitą, nes paskaitos vyksta Naugarduko g. korpuse, o dalį mokslinių darbų galima atlikti tik Saulėtekyje esančiame Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur nėra mokomųjų laboratorijų ir auditorijų“, – apgailestauja prof. A. Kareiva.

Kaip vieną didžiausių kliūčių atliekant aukščiausio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje prof. A. Kareiva įvardija ir menką biudžetinį mokslo finansavimą, kuris kasmet siekia vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto: „Kitaip tariant, jo visai nėra. Yra tik konkursinis projektų finansavimas, kuriame pateiktų paraiškų sėkmės rodiklis yra apgailėtinai žemas.“

Prof. G. Dzemydos manymu, į aukšto lygio fundamentinius tyrimus būtina investuoti: nors jų rezultatai yra sunkiai iš anksto nuspėjami ir pamatuojami, bet dažniausiai būtent iš jų išsivysto taikomieji tyrimai, kurie gali būti komercinami. Taip ne tik gaunami aukštųjų technologijų produktai, bet ir plėtojami mokslo žiniomis grindžiami verslai, kurie yra ir tvaresni, ir konkurencingesni.

„Kiekvienas mokslininkas svajoja ir siekia savo mokslinius pasiekimus komercializuoti. Būtent mokslo rezultatų įdiegimas praktikoje suteikia prasmę atliktiems darbams ir yra stimulas toliau vykdyti mokslinius tyrimus. O mokslo ir verslo sinergija yra bet kurios valstybės pažangos variklis“, – priduria prof. A. Kareiva.

Pasaulinio lygio mokslas – tik moderniose laboratorijose

Pasaulinėje mokslo bendruomenėje Lietuva jau yra matoma. Dirbtinio intelekto srityje mūsų šalis siekia tapti regiono lydere, padidinti valstybės konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių ir sėkmingai įsilieti į pasaulinę dirbtinio intelekto ekosistemą. Mūsų šalis žinoma ir nanobiotechnologijų, biojutiklių srityje, o moksliniai darbai fizikinės chemijos srityje garsina ją visame pasaulyje.

„Mūsų fakultete sukurtos nanodangų gavimo technologijos yra įdiegtos Meksikoje, Ispanijoje, Vokietijoje“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.

Tačiau šiemet Lietuva mokslo pasaulyje sužibėjo ypač ryškiai. Šių metų chemijos Nobelio premija buvo įvertinta genų redagavimo technologija CRISPR Cas-9, kurią kartu su premijos laureatėmis atrado ir plėtoja prieš ketverius metus atidaryto VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys. Tokia garbė ir sėkmė mokslo pasaulyje nėra atsitiktinė.

„Mokslo proveržis paprastai atsiranda tose srityse, kuriose yra sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra. VU Gyvybės mokslų centras, manau, yra puikus to pavyzdys. Šiuolaikiniame moksle įdomiausi atradimai gimsta mokslų sandūroje, todėl informatikų, chemikų, fizikų ir gyvybės mokslų tyrėjų sutelkimas vienoje erdvėje, Saulėtekyje, padės sukurti mokslininkų ir infrastruktūros klasterį, panašų į priešakinių Europos universitetų mokslinių tyrimų ir plėtros centrus“, – įsitikinęs išskirtinis VU profesorius V. Šikšnys.

Nobelio premijos vertos technologijos ir kiti pažangūs išradimai gimsta tik moderniausiose laboratorijose, talentingiausių mokslininkų galvose.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85860/straipsnis/Prof-Siksnys-mokslo-proverzis-atsiranda-ten-kur-sutelkiami-talentingi-mokslininkai?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kėdainių rajono policijos pareigūnai kartu su kolegomis iš Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, sulaikė asmenį, ne tik neteisėtai prekiavusį degalais, bet ir laikiusį galimai nusikalstamu būdu įgytas transporto priemones.

Lapkričio 25 d. apie 11.30 val. Kėdainių r., Pelėdnagių sen., pareigūnai, vykdydami tyrimą, išaiškino neteisėtą prekybą degalais. Nelegaliai dyzelinį kurą pardavinėjęs Kėdainių rajono gyventojas (gim. 1943 m.), nurodė, kad pardavinėjami degalai priklauso ne jam, o kitam asmeniui. Tikrinant šią informaciją, policijos pareigūnai Kėdainių r., Pelėdnagių sen., tačiau jau kitame kaime, pas nurodytą asmenį, taip pat Kėdainių rajono gyventoją (gim. 1970 m.), anksčiau teistą už smurtinius nusikaltimus, aptiko galimai neteisėtu būdu įgytų įvairių transporto priemonių: tris motociklus ir du keturračius, taip pat dyzelinį kurą be įsigijimo dokumentų ir siurblius degalams pumpuoti.

Vyras buvo laikinai sulaikytas, po asmens apklausų bus sprendžiama dėl kardomųjų priemonių skyrimo. Galimai nusikalstamu būdu įgytos transporto priemonės paimtos ir saugomos pareigūnų, aiškinamasi jų įgijimo aplinkybės.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 202 str. 1 d. (už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų) bei dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo, pagal LR BK 189 str. 1 d. (už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų).

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorai.

Skaityti toliau

Naujienos

Atliekų konteinerių laužytojai: nuo gėrybių ieškančių varguolių iki grafičių piešėjų

kaunieciams.lt

Paskelbta

Atliekų konteineriai išlaisvino nuo praeityje buvusios prievolės pagal nustatytą grafiką su kibiru rankoje laukti šiukšliavežės. Deja, patogumą kai kuriais atvejais lydėjo nemaloni atliekų konteinerių kaimynystė: perpildytos, sugadintos, šiukšlių apsuptos talpos, nerūšiuotų atliekų vaizdai įvairios paskirties konteineriuose. Be to, šie konteineriai lūžta, dega ar sugadinami tyčia.

 

Konteinerius gadina varguoliai

 

VšĮ Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) duomenimis, vien kolektyvinio naudojimo rūšiavimo konteinerių skirtų, pakuočių atliekoms rinkti, mūsų šalyje yra apie 27 tūkstančių vienetų, arba 9 tūkst. komplektų, dar apie 320 tūkst. komplektų sudaro individualiems namų ūkiams skirti pakuočių atliekų konteineriai.

 

„Skaičiuojama, kad konteineriai turėtų tarnauti bent septynerius metus, tačiau teisingai eksploatuojami jie kartais gali būti naudojami ir 15 metų. Dažniausios trumpo eksploatavimo priežastys yra konteinerių tyčinis ar netyčinis sugadinimas, sulaužymas, konteinerių naudojimas ne pagal paskirtį arba tuštinimas nevisiškai tam pritaikytomis transporto priemonėmis. Dažna kolektyvinio naudojimo konteinerių sulaužymo priežastimi tampa benamių ar vargingai gyvenančių žmonių elgsena, ieškant tinkamų parduoti daiktų, medžiagų ar taros“, – sako PTO direktoriaus pavaduotoja Bena Razbadauskienė.

 

Vienaip ar kitaip tenka už viską mokėti

 

Razbadauskienė taip pat atkreipia dėmesį, kad konteinerių, skirtų pakuočių atliekoms rinkti, įsigijimą dažniausiai finansuoja gamintojai ir importuotojai. Konteinerių pirkimą vykdo atliekų tvarkytojas, o gamintojų ir importuotojų organizacijos kompensuoja atliekų tvarkytojui išlaidas, susijusias su konteinerių pirkimu. Atliekų tvarkytojui padengus visas konteinerių įsigijimo išlaidas pakuočių atliekų konteineriai perduodami savivaldybei. Be to, dalis kolektyvinio naudojimo pakuočių atliekų konteinerių istoriškai priklauso paslaugas teikiantiems atliekų tvarkytojams.

 

„Kad ir kokiame etape sulaužomi ar sugadinami atliekų konteineriai, naujų atliekoms skirtų talpų įsigijimo išlaidos tampa arba rinkliavos mokesčio dalimi, arba šias išlaidas gyventojai sumoka per prekių kainas. Prekių kainų dalimi tampa kaštai, susiję su pakuočių atliekų sutvarkymu, įskaitant ir už komunalinėmis atliekomis užterštus pakuotėms skirtus konteinerius. Konteinerių remontas ar keitimais, o taip pat ir ne pakuočių atliekų, randamų pakuočių konteineriuose, tvarkymas labai padidina pakuočių tvarkymo išlaidas. Tai neturėtų būti gamintojų ir importuotojų rūpestis, tačiau esamos taisyklės bei praktika verčia elgtis priešingai“, – aiškina PTO atstovė.

 

Grėsmę kelia šaltukas ir kūrenimo sezonas

 

Atliekas išvežančios ir konteinerius prižiūrinčios įmonės bendrovės „Ecoservice“ atliekų surinkimo verslo direktorės Daivos Skrupskelienės teigimu, pakuotėms skirtų konteinerių gadinimas nėra labai retas reiškinys mūsų šalyje.

 

„Mūsų duomenimis, per 2019 metus mūsų aptarnaujamose savivaldybėse buvo sugadinta daugiau kaip 130 pakuočių konteinerių, beveik 90 iš jų – bendro naudojimo“, – pasakoja D. Skrupskelienė.

 

„Ecoservice“ atstovė įvardijo ir dažniausiai pasitaikančias  įvairios paskirties konteinerių eksploatavimo bėdas:

 

* Pakuotėse likę skysčiai. Konteineryje tokie skysčiai išteka, o atliekos prišąla prie konteinerių sienelių. Norint visiškai pašalinti atliekas iš konteinerio, reikia papildomų pastangų. Gramdant jas nuo sienelių, padidėja tikimybė konteinerį suskaldyti.

* Karšti pelenai. Individualių valdų savininkai į konteinerius kartais supila pelenus, kurie nėra visiškai ataušę. Dėl įsiplieskusios ugnies užsidega ir konteineris. Nenuostabu, kad konteinerių eksploatavimo problemų padaugėja šaltuoju metų laiku.

* Netinkamos atliekos. Ypač didelė rizika sugadinti konteinerį kyla, jei į jį metamos sunkios statybinės atliekos: keliant tokį konteinerį jis lūžta nuo per didelio svorio. Reikėtų neužmiršti, kad statybinėms atliekoms išvežti naudojami tam pritaikyti konteineriai. Jei tai nedidelis statybinių atliekų kiekis, jas didmaišiais galima išvežti į stambiagabaričių atliekų aikštelę.

* Grafičiai. Dažnai šalinant nuo konteinerių grafičius, jie irgi greičiau susidėvi. Bendro naudojimo „varpelius“ „Eciservice“ darbuotojai plauna ir dezinfekuoja aukšto slėgio plovimo įrenginiu, kuris palaiko net 150 0C laipsnių temperatūrą. „Ecoservice“ Lietuvoje bendro naudojimo pakuočių konteinerių plovimui ir dezinfekcijai per metus vidutiniškai išleidžia per 150–170 tūkst. eurų.

* Benamių ir kitų vargingai gyvenančių asmenų elgsena. Ieškodami stiklo ar PET (polietilentereftalato) pakuočių, tokie žmonės apverčia „varpelius“, sugadina konteinerio ištuštinimo mechanizmą, kad pro dugną galėtų juos ištraukti. Tokio sugadinto konteinerio nebepavyksta techniškai eksploatuoti ar tinkamai prižiūrėti. Vis dar pasitaiko, kad norint patekti į pusiau požeminių konteinerių vidų supjaustomi jų maišai – pjūviais pasidaromos savotiškos kopėčios.

 

„Pirmieji kolektyvinio naudojimo konteineriai Lietuvoje atsirado pačioje šalies nepriklausomybės pradžioje, įsigaliojus naujos redakcijos atliekų tvarkymo įstatymui. Tai buvo metaliniai 1 m3 konteineriai, juos laikui bėgant keitė plastikiniai su stiklo pluoštu varpo tipo konteineriai, dar vėliau pradėti naudoti pusiau požeminiai ar požeminiai konteineriai. Pastarieji pasirenkami dėl patogesnio naudojimo ir, žinoma, geresnio estetinio vaizdo. Nuo 2013 m. Lietuvoje atsirado individualaus naudojimo rūšiavimo konteineriai, kurių komplektas suteikiamas kiekvienos individualios valdos gyventojams“, – atliekų konteinerių istoriją primena PTO direktoriaus pavaduotoja B. Razbadauskienė.

 

Pasak jos, inovatyvūs, naujų konstrukcijų konteineriai pasižymi ne tik geresne estetine išvaizda, bet taip pat turi ir didesnes talpas. Tai suteikia gyventojams patogesnių galimybių rūšiuoti, atliekų tvarkytojai dėl didesnių talpų ir retesnio konteinerių ištuštinimo gali sumažinti atliekų tvarkymo ir konteinerių priežiūros išlaidas. Tačiau tik kokybiškai rūšiuodami atliekas bei laikydamiesi nustatytos atliekų konteinerių naudojimo tvarkos galėtume džiaugtis visapuse ir ilgalaike nauda.

Skaityti toliau

Kultūra

Nuo gimnazistų iki bausmę atliekančių nepilnamečių – draugystė vienodai svarbi

kaunieciams.lt

Paskelbta

Lapkričio 29-ąją švęsime DRAUGYSTĘ – bus minima Tarptautinė draugo diena. Draugai  vienodai svarbūs, nepaisant mūsų amžiaus, tačiau, skirtingais amžiaus tarpsniais skirtingai suprantame kas yra draugas. Jeigu ankstyvoje vaikystėje draugas suvokiamas kaip žaidimų bendrininkas, tai visai kitokią reikšmę bei svorį jis įgauna bręstant, formuojantis asmenybei. Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus komanda pakvietė į paauglystę žengiančius jaunuolius atkreipti dėmesį į draugystei svarbias savybes ir ugdyti jas savyje. Šia tema jaunimas samprotavo pratęsdami frazę: „Esi mano geriausias draugas, nes…“

 

Geriausi draugai padeda sudėlioti sielos dėliones

Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Andželika Vežbavičiūtė pasakoja, kad iš dešimčių vaikų atsiųstų frazių ryškėja pats svarbiausias jų poreikis – būti išklausytiems ir suprastiems. Tai, anot atstovės, stebinti neturėtų.

 

„Gebėjimą atliepti šiuos vidinius poreikius bręstantis ir ieškantis jaunas žmogus vertina išskirtinai reikliai. Dar mūsų paaugliams svarbu, kad šalia būtų žmogus, prie kurio jie galėtų būti savimi, jaustųsi mylimi tokie, kokie yra iš tiesų, svarbu, kad tas žmogus jiems nevadovautų ir nenurodinėtų. Štai ir visa draugystės esmė pagal paauglius“, – dalijasi A. Vežbavičiūtė.

 

Vaiko teisių specialistė pateikia keletą moksleivių užrašytų frazių, jas skaičiusius darbuotojus šios mintys palietė giliu atvirumu ir nuoširdumu:

 

Tu esi mano geriausias draugas, nes:

* apie mane žinai viską ir esi toks pat keistas kaip ir aš;

* esi linksmas, supratingas, manimi tikintis, nesi savanaudiškas pasipūtėlis, priimi mane, kokia esu;

* nes mano vidaus dėlionėj pasiklydusią dalelę suradai;

* nes su Tavimi jaučiuosi kaip namuose, Tu nesi paprasta – Tu esi mano geriausia draugė;

* nes tu esi visada šalia, kaip antras mano protas ir antras širdies balsas;

* nes man nesvarbu, tu storas ar plonas, ar turi kokių nors problemų su sveikata, nesvarbu ar tau patinka berniukai ar mergaitės, man esi svarbus TU! Nes tu esi TU;

* nes su tavimi galiu jaustis savimi, pasitikiu tavimi, tu mane papildai, pamokai.

 

Į pasiūlymą fraze apibūdinti draugystę atsiliepė Kauno miesto moksleiviai, dienos centrą lankantys vaikai, prisijungė ir sesers Faustos Palaimaitės globojami Kauno nepilnamečių kolonijos vaikinai. Jaunimo samprotavimai apie draugus ir draugystę, bičiulius ir mylimus žmones, papuoš Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrių, čia užsukę, galės paskaityti vaikų mintis.

 

 Kalbėtis su vaikais, o ne kalbėti jiems

 

O ar gali tėvai išlikti draugais savo paaugliams? Darbo patirties su šios sudėtingos amžiaus grupės nepilnamečiais turinti psichologė Jūratė Marcinkevičienė, sako, kad gali. Tačiau specialistė atkreipia dėmesį, kad daug kas priklauso nuo tėvų pastangų. Pirma taisyklė, į kurią dėmesį atkreipia psichologė ir ragina jos neužmirši – su savo vaikais būtina kalbėtis, o ne kalbėti jiems.

 

„Jeigu tėvai demonstruos savo autoritetą, pranašumą prieš paauglį – tai neabejotinai iššauks priešpriešą. Vienintelis kelias į dialogą yra nuoširdus domėjimasis savo paaugliu. Tai, žinoma, nereiškia perdėto domėjimosi – pavyzdžiui, šnipinėjimo, pakanka rasti laiko išklausyti, susipažinti su jo draugais bei veiklomis, gerbti pasirinkimo laisvę, padėti kartu spręsti kylančias problemas bei palaikyti“, – vardija psichologė.

Paauglystė neretai būna vienas sudėtingiausių amžiaus tarpsnių. Kalbėdama apie šį virsmo metą, psichologė atkreipia dėmesį, kad kai plečiasi galimybių laukas ir mažėja priklausomumas nuo tėvų – tuo metu ypatingai svarbu išlaikyti pagarbų bei lygiavertį santykį su paaugliu – tai kita svarbi taisyklė.

„Natūralu, kad paauglys ieško panašaus amžiaus bendraminčių bei veiklų savirealizacijai. Kartais tėvams gali atrodyti, kad augantis vaikas nebenori kartu leisti laiko, tačiau taip nėra. Jeigu siekiame išlaikyti ryšį su paaugliu, puoselėkime lygiaverčių žmonių bendrystę“, – akcentuoja psichologė.

Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad vaikas gali daug pasiekti ir daug duoti kitiems kaip draugas, bendramokslis, bičiulis, jeigu auga žinodamas, kad yra vertinamas, buvo priimtas ir besąlygiškai mylimas, o šeimoje susiformavusi vaiko savivertė – jo gyvenimo pamatas.

 

Autorė:

Ramunė Liubinaitė

Skaityti toliau
Sportasprieš 14 val

Įspūdinga dublerių pergalė NKL čempionate – 59 taškų skirtumu

2020.11.28 nklyga.lt inf. Įspūdingą pergalę Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) savaitės rungtynėse iškovojo Kauno „Žalgiris-2“ (7-2). Šeštadienį Arvydo Gronskio auklėtiniai namuose...

Technologijosprieš 18 val

Mokslininkai teigia atskleidę saulėse vykstančių sintezių mechanizmo paslaptį – ir čia pagelbėjo paslaptingieji neutrinai

Tarptautinė Borexino sandarbio maždaug 100 mokslininkų komanda, kurioje ir dalelių fizikas iš Massachusetts Amherst universiteto Andrea Pocar, Nature šią savaitę...

Technologijosprieš 23 val

Prof. Šikšnys: mokslo proveržis atsiranda ten, kur sutelkiami talentingi mokslininkai

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį...

Greitos naujienosprieš 23 val

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kėdainių rajono policijos pareigūnai kartu su kolegomis iš Kriminalinės policijos...

Naujienosprieš 1 d.

Atliekų konteinerių laužytojai: nuo gėrybių ieškančių varguolių iki grafičių piešėjų

Atliekų konteineriai išlaisvino nuo praeityje buvusios prievolės pagal nustatytą grafiką su kibiru rankoje laukti šiukšliavežės. Deja, patogumą kai kuriais atvejais...

Kultūraprieš 1 d.

Nuo gimnazistų iki bausmę atliekančių nepilnamečių – draugystė vienodai svarbi

Lapkričio 29-ąją švęsime DRAUGYSTĘ – bus minima Tarptautinė draugo diena. Draugai  vienodai svarbūs, nepaisant mūsų amžiaus, tačiau, skirtingais amžiaus tarpsniais...

Naujienosprieš 1 d.

Už be priežiūros kapinėse paliktą ginklą – 500 eurų bauda

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltu pripažintas vilnietis S. D., dėl to, kad neužtikrino ginklo ir...

Naujienosprieš 1 d.

K. Paliukėnas: elektros vartotojai už elektrą mokės brangiau – deja, savo noru

Iki pirmojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos, kurio metu elektros tiekėją turės pasirinkti beveik 100 000 šalies namų ūkių, liko...

Greitos naujienosprieš 2 d.

Paveiktų šalių sąrašą papildė Malta, Slovakija ir Slovėnija, išbraukiamas – Velsas

2020 11 27 Atnaujintame paveiktų šalių sąraše, kuris įsigalios pirmadienį, lapkričio 30 d., įtrauktos Maltos Respublika, Slovakijos Respublika ir Slovėnijos...

Greitos naujienosprieš 2 d.

Persirgę koronavirusu galės tris mėnesius nesiizoliuoti po aukštos rizikos kontakto

2020 11 27 Reaguodama į epidemiologinę situaciją šalyje, didėjantį izoliuojamų gyventojų skaičių ir mokslininkų išvadas bei rekomendacijas, Sveikatos apsaugos ministerija...

Skaitomiausi