Connect with us

Redakcija

Kauno LEZ – išskirtinė bendruomenė pritraukianti išskirtinius investuotojus

Paskelbta

Kauno LEZ miestiečių dažnai vertinamas prieštaringai – vieni džiaugiasi perspektyviomis darbo vietomis, kiti piktinasi tokiu besiplečiančiu ir ramybę drumsčiančiu kaimynu. Tačiau nepaisant skirtingų nuomonių, tai miesto ir jo apylinkių verslo variklis, kuris vedamas pilietiškos ir išsilavinusios kauniečių bendruomenės pritraukia vis daugiau užsienio verslo gigantų. Išskirtiniame interviu su Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo generaliniu direktoriumi  Vytautu Petružiu siekėme išsiaiškinti, ko gyventojams tikėtis besiplečiant LEZ – naudos ar žalos?

Kokią reikšmę miestui turi LEZ? Kokios pridėtinės vertės kuriamos?

Visų pirma svarbu atkreipti dėmesį, kad kai kalbame apie Kauną, būtina kalbėti ir apie jį supančias teritorijas. Visuomet prisistatydami užsienio investuotojams naudojame 40 km spindulio imtį, nes maždaug iš tokio atstumo Kauno LEZ kasdien pasiekia čia dirbantys žmonės. Bendras tokio regiono potencialas taip pat ženklus – bemaž 300 tūkst. darbuotojų. Kauno, kaip ir kitų Lietuvos regionų LEZ‘ai buvo įkurti siekiant sudaryti palankias investavimo sąlygas specifinėse lokacijose. Nuo savo veiklos pradžios iki šiandien Kauno LEZ jau yra pritraukusi 33 Lietuvos ir užsienio investuotojus, kurie bendrai atnešė daugiau nei 660 milijonų eurų investicijas ir yra sukūrę ar artimiausiu metu sukurs bemaž 5000 darbo vietų. Tai svarbus indėlis regiono kontekste. Taip pat svarbu paminėti, kad net 70% Kauno LEZ investicijų sudaro TUI (tiesioginės užsienio investicijos). Tai lemia ir itin palankų multiplikaficinį efektą 1:7. Todėl teigiamas poveikis juntamas plačiau, neprisirišant prie teritorijos. Be to, didelė dalis įmonių vykdo su MTEPI, išmaniosiomis technologijomis, automatizavimu ir kt. susijusias veiklas. Tai leidžia kurti aukštos pridėtinės vertės darbo vietas.  

Ar gali didelis miestas sparčiai vystytis neturėdamas šalia LEZ?

Regiono vystymąsi nulemia tikrai ne vienas faktorius. Socialinė, ekonominė, kultūrinė ir politinė – visos sritys turi savo indėlį regiono raidai. Svarbiausia, Kauno regionas turi puikius gyventojus, kurie iš principo ir sudaro pagrindą sėkmingam vystymuisi. Kauno regione yra susiformavusi stipri akademinė bendruomenė, kurios bendradarbiavimas su verslu sudaro galimybes rengti tikslingas programas, kurių absolventams nusimato puikios profesinės perspektyvos. Regiono administracijos reikšmingai prisideda prie to, kad Kauno regionas būtų patogus gyventi ir patrauklus vykdyti veiklą. Iš savo pusės LEZ – veikia kaip vienas palankios investicinės aplinkos elementų. Savo pasiekimais ir pritrauktais investuotojais Kauno LEZ neabejotinai prisideda prie bendro Kauno regiono paveikslo. 

Kokią naudą gauna įmonės įsikūrusios būtent LEZ?

Siekdami pritraukti investuotojus į Kauno LEZ galime pasiūlyti kelis pagrindinius pranašumus: patogią geografinę lokaciją, mokestines lengvatas, sklypus su parengta infrastrukūra ir spartų įsikūrimo greitį. Visi šie faktoriai sudaro bendrą paketą, kuris lemia įmonių pasirinkimą investuoti Kauno LEZ. Be to, kaip valdymo bendrovė kasdien veikiame ne tik tam, kad pritrauktume investuotojus, bet ir siekiame kurti LEZ bendruomenę. Tai apima įvairias veiklas, nuo teritorijos priežiūros ir inžinerinių projektų iki kultūrinių renginių. Iš principo, įmonės įsikuriančios Kauno LEZ gauna ne tik galimybę vystyti verslą žemės sklype, bet ir prisijungia prie sėkmingos verslo bendruomenės. 

Ar Kauno LEZ kuo nors skiriasi nuo LEZ kituose miestuose?

Visus Lietuvos LEZ reglamentuoja LEZ pagrindų įstatymas, todėl teisiniai pagrindai iš esmės tokie patys. Kas lemia išskirtinumą yra keli faktoriai: žmonės, infrastruktūra ir tradicijos. Regione yra stipri akademinė bendruomenė, kurios reikšminga dalis studentų mokosi techninius inžinerinius mokslus. Tai yra svarbus faktorius siekiant pritraukti investuotojus. Iš infrastruktūrinės pusės – Kaunas įsikūręs greta visų pagrindinių kelių sankirtos, tarptautinis Kauno oro uostas yra tiesioginis Kauno LEZ kaimynas, Palemono intermodalinis terminalas, Klaipėdos uostas viso labo už 230 km – visa tai iš esmės leidžia naudotis visomis transporto rūšimis įmonėms transportuojant savo gaminius. Be abejo, infrastruktūra be žmonių yra vienoda visur, todėl svarbiausias išskirtinumo faktorius yra čia gyvenantys ir dirbantys žmonės.

Kokie yra numatyti artimiausi ateities planai? Ar Kauno LEZ ketina dar labiau plėstis?

Kauno LEZ vystosi palaipsniui. Iš daugiau nei 500 hektarų ploto šiuo metu yra subnuomota apie 20%, dar dalį teritorijos užima vidinė infrastruktūra (keliai, inžinerinės sistemos, ir pan.). Valdymo bendrovės tikslas – visą Kauno LEZ plotą subnuomoti investuotojams. 

Aplinkinių gyvenviečių, pavyzdžiui, Ramučių, gyventojai nėra labai patenkinti LEZ plėtra – jie skundžiasi, kad LEZ plėtra iš jų atima priemiesčio ramybę. Ar tokie skundai yra pagrįsti?

Su Ramučių ir aplinkinėmis gyvenvietėmis turime kontaktą tiek per bendruomenes, kultūrinius renginius, tiek per infrastruktūrinius projektus. Kauno LEZ steigimas buvo numatytas Vyriausybės dar 1996 metais, todėl aplinkinės bendruomenės apie industrinės zonos kaimynystę tikrai žino jau ne vienas dešimtmetis, todėl kažkokio siurprizo besikuriančios įmonės sukelti neturėtų. Be to, investuotojai su savimi atneša ir papildomas darbo vietas, ir infrastruktūros plėtrą, įskaitant viešąjį transportą. Taip pat renginius ir akcijas. Artėjantis faktas yra tai, kad Kauno LEZ dirbančių asmenų skaičius viršys Ramučių bendruomenės gyventojus. Visgi Ramučiuose gyvena iniciatyvūs, kūrybingi ir pilietiškai aktyvūs gyventojai, formuojantys vieningą bendruomenę, todėl kaip Kauno LEZ valdymo bendrovė, mes tikime, kad turime puikius kaimynus, su kuriais galime bendradarbiauti ir įgyvendinti socialinius, kultūrinius ar kitus projektus. 

Skaityti toliau

Kultūra

Nora Žaliūkė: „Knygų pagalba susidėlioju save iš naujo“

Paskelbta

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Nora Žaliūkė arba dar puikiai žinoma socialinių tinklų pseudonimu Knygų dama, dalinasi savo aistra knygoms ir skaitymu bando įkvėpti kitus. Jauna mama pasakoja apie magišką knygų skaitymo malonumą, sielos ramybės atradimą ir atskleidžia paslaptį, apie ką bus jos pirmoji knyga.

Kas Jums yra knygos?

Mano aistra, hobis, pabėgimas nuo rūpesčių laisvalaikis ir prieglobstis. Skaitymą atradau labai anksti, tada jo įsikibau ir iki šiandien nepaleidžiu. Tai veikla, kurią atlikdama jaučiuosi geriausiai ir įdėjau visas įmanomas pastangas, kad knygos taptų ne tik hobiu, bet ir nuolatine, pragyvenimui skirta veikla. Kad tik kuo daugiau laiko galėčiau skaityti.

Kaip knygos gali ugdyti žmones?

Visomis įmanomomis prasmėmis. Gali iš jų mokytis visiškai buitine ir akademine prasme. Gali keliauti, gali plėsti fantazijos ribas, gali svajoti, užsimiršti ir naudoti skaitymą kaip vidinės ramybės mentorių. Tačiau tie tikrieji, prisiekę skaitytojai išmoksta knygomis ugdyti ne tik smegenis, bet ir sielą. O čia jau didžiausias džiaugsmas ir pasiekimas.

Ar manote, kad knygų skaitymas gali padėti atrasti sielos ramybę? Kodėl?

Tikrai taip, nes manau, jog esu to pavyzdys. Tikrai įvairaus plauko sunkumų jau spėjau patirti, išgyventi ir visuose juose mane lydėjo knygos. Aš į jas pabėgu, prasmengu, pametu realybės jausmą, užsimirštu, pasiklystu ir tada atrandu, knygų pagalba susidėlioju save iš naujo. Knygose slepiasi istorijos, kurios gali padėti. Jei pasirenki tinkamas knygas ir dar moki skaityti tarp eilučių  – tavo ramybė, psichologas, pagalba, pabėgimas slypi rankose laikomuose puslapiuose.

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Dažnai vaikams knygų skaitymas yra nuobodi veikla. Koks Jūsų santykis buvo su knygomis?

Kaip ir minėjau, skaityti ir mylėti knygas pradėjau labai anksti. Pamatę mano potraukį, jį labai palaikė ir šeima . Knygos buvo ir mylimiausi žaislai, ir dovanos visomis progomis. Man ši veikla niekad neatrodė nuobodi ir neįsivaizduoju, kaip ji tokia gali būti, kai knygų pagalba gali apkeliauti ne tik pasaulį, bet ir pasaulius. Žinoma, šiais laikais aplink vaikus tyko daug daugiau pagundų, spalvingesnių ir daug mąstyti neskatinančių veiklų, žaislų ir ekranų. Bet aš nuoširdžiai tikiu, kad 99 % vaikų ima pavyzdį iš savo tėvų. Jei namuose nėra knygų, tėvai jų neskaito, nevaikšto į bibliotekas, nepažįsta autorių ir meilės skaitymui neskatina pavyzdžiu, kaip tas vaikelis gali norėti skaityti?

Kas paskatino dalintis skaitymo patirtimi socialiniuose tinkluose?

Vyras. Jam pasakodavau apie visas perskaitytas knygas ir užkrėčiau jį skaitymu. Pats imdavo vieną knygą po kitos ir džiaugdavosi rekomendacijomis. Jis pasiūlė dalintis viešai, o aš ir pabandžiau. Sekėjų ir skaitytojų ratas greitai užaugo ir tuo sprendimu negaliu atsidžiaugti.

Knygų skaitymas šiuo metu Jums nėra tik hobis, bet ir pragyvenimo šaltinis. Ar nebijote, kad po kiek laiko knygų skaitymas gali būti tik darbas, bet ne malonumas?

Esu sau pasakiusi, kad jei kada nors pajausiu, kad skaitymas ir knygos man tampa tik darbu ir dėl to aš nebejaučiu to magiško skaitymo malonumo – iškart pakeisiu darbą. Niekada sau neleisčiau niekam įsikišti ir sugadinti to jausmo. Skaitymas ir knygos man per daug brangūs, kad jų atsisakyčiau dėl darbo, prestižo ar algos. Kol kas man viską pavyksta puikiai derinti, o magija išliko.

Skaitydami knygas mes dažnai nusikeliame į kitų gyvenimus ir kitus pasaulius. Kaip nesusimaišyti kur yra realybė, o kur yra tik scenarijus?

O sumaišyti kartais yra labai gerai. Visą dieną vaikščioti su plačiausia šypsena, nes tavo veikėjams kažkas pasisekė, nors kelioms minutėms įsivaizduoti, kad gyveni kitoje planetoje, parduotuvėje stebėti žmones ir galvoti, ką apie juos pasakytų tavo skaitomo trilerio seklys – visa tai ir yra mano skaitymo magija. Tas trumpas pasiklydimas yra smagus. Žinoma, tai neturi peržengti sveiko proto ribų, tačiau noriu tikėti, kad taip dažnai ir nenutinka.

Nora Žaliūkė / nuotrauka iš asmeninio archyvo

Perskaitėte jau turbūt ne vieną šimtą knygų, o ar pati planuojate išleisti savo knygą? Apie ką ji būtų?

Anksčiau sakiau, kad kai žinosiu, apie ką ir jausiu, kad jau laikas – gal ir parašysiu. Dabar sakau – parašysiu. Ir žinau apie ką – drąsiausią savo pažįstamą žmogų. Kada parašysiu nežinau. Bet, kad kažkas viduje auga ir bręsta, tai tikrai.

Rekomenduokite „Kauniečiams.lt“ skaitytojams savo mėgstamiausių knygų TOP5, kurias perskaitėte šiais metais.

  1. John Steinbeck “Apie peles ir žmones”
  2. Guillermo Arriaga “Laukinis”
  3. Michelle McNamara “Išnyksiu tamsoje”
  4. Taylor Jenkins Reid “Septyni Evelinos Hugo vyrai”
  5. Karl Ove Knausgard “Mano kova. Vaikystės sala”
Skaityti toliau

Mokslas

Juoko tyrimai – kodėl jie reikalingi?

Paskelbta

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) filologijos srities doktorantė Regina Sabonytė analizavo juoką apie ketverius metus. Tyrėja teigia, kad juoko tyrimai gali būti pritaikomi, pavyzdžiui, kalbos technologijų srityje ar padedant ugdyti autizmu sergančių žmonių emocinį intelektą.

Tirti juoką pradėjo beveik atsitiktinai

Regina Sabonytė teigia, kad prieš pasirenkant tyrimų sritį juokas jai atrodė įdomus reiškinys. „Mokyklos ir vėliau studijų metais draugai dažnai patraukdavo per dantį, kad daug juokiuosi. Bakalauro studijų metais susidomėjau fonetika ir trečiame  kurse, renkantis kursinio darbo temą, buvo pasiūlyta tema apie akustinius juoko požymius. Kadangi juokas man atrodė įdomus jau anksčiau, šią temą ir pasirinkau. Taigi beveik atsitiktinai sutapo, kad pradėjau tyrinėti juoką, ir stabtelėjau tik baigusi magistrantūros studijas“, – pasakoja doktorantė.

Tyrėja tikina, kad juokas apima daug sričių: „Juokas kaip reiškinys apima psichologiją, sociologiją, filosofiją, net fiziką, kai analizuojama juoko garso banga, galų gale skirtingi juoko tipai susiję ir su evoliucija, psichobiologija. Fizioliginių procesų, kurie vyksta juokiantis, spektras labai platus – keičiasi veido išraiškos, veikia balso stygos, kai labai juokinga, žmonės atsilošia atgal, pradeda pliaukšėti ranka per kelius, susiima už pilvo ar panašiai.“

Susidūrė su iššūkiais

Doktorantė tvirtina, kad analizuojant juoką pasitaikė iššūkių: „Akustinius juoko požymius tyriau naudodamasi garsų analizės programa. Taigi pirmiausiai reikėjo surinkti natūralaus, nesuvaidinto juoko įrašų. Tam buvo naudoti du medžiagos šaltiniai. Pirmasis – televizijos pokalbių laidos, nes jų metu vyksta gyvas pokalbis, kuris, tikėtina, nėra surežisuotas. Žinoma, laidos dalyvių atsakymai galbūt apgalvoti, bet ne iš anksto žinomi ir dalyviai negali sukontroliuoti, kaip ir kada nusijuoks. Antrasis šaltinis – draugų juokas, kai susitikimų metu tiesiog palikdavau įjungtą diktofoną. Žinoma, draugai žinojo, kad vyksta tyrimas ir kad  pokalbis bet kada gali būti įrašinėjamas. Taigi įrašai buvo renkami laikantis visų tyrimo etikos reikalavimų. Kitas iššūkis buvo juoko kaip reiškinio tarpdiscipliniškumas – reikėjo labai atidžiai susipažinti su  kitų mokslo sričių niuansais, kurie gali turėti vienokios ar kitokios įtakos akustinių juoko požymių tyrimui.“

Nagrinėjo du pagrindinius juoko tipus

Sabonytė pasakoja, kad užsienio tyrėjai pagal akustinius požymius juoką yra suskirstę į keturias grupes, tačiau ji pasirinko tyrinėti dvi pagrindines: džiaugsmingąjį ir mandagųjį juoką. „Džiaugsmingasis juokas yra toks juokas, kai situacijos kontekstas leidžia teigti, kad tam tikras stimulas besijuokiančiajam sukelia džiaugsmą. Kai pagal kontekstą galima spręsti, kad kalbėtojas juokiasi siekdamas palaikyti pokalbį, sušvelninti ar nerimtai vertinti situaciją, toks juokas yra mandagusis. Pavyzdžiui, jeigu studentas ginasi bakalauro darbą ir, prieš atsakydamas į keblų klausimą, jis trumpai nusijuokia, tarkime, „e-che“, tai irgi yra juokas, bet šis juokas akivaizdžiai ne džiaugsmingasis, nes džiaugsmo to studento veide nematyti“, – šypteli doktorantė.

Raukšlelės aplink akis – svarbus požymis

Regina Sabonytė / Jono Petronio nuotrauka

Doktorantė tvirtina, kad, analizuojant pokalbių laidų vaizdo įrašus, vienas iš indikatorių, rodantis, jog tam tikroje situacijoje yra stimulas, skatinantis žmogų džiaugsmingai juoktis, buvo raukšlelės aplink akis: „Yra tam tikri veido raumenų judesiai, kurie rodo, kada žmogus džiaugsmingai šypsosi ar juokiasi, o kada jis vis dėlto nejaučia džiaugsmo. Tai parodo didžiųjų skruostų raumenų ir žiedinių akių raumenų judesiai. Žiedinius akių raumenis, kuriems judant susidaro raukšlelės apie akis, nejaučiant nuoširdaus džiaugsmo yra daug sunkiau pajudinti negu didžiuosius skruostų raumenis. Todėl, kai juda tik didieji skruostų raumenys ir aplink akis nematyti raukšlelių, arba, paprasčiau pasakius, akys nesišypso, labai tikėtina, kad toks juokas yra mandagiojo tipo.“

Juoko tyrimo rezultatai

Tyrėja nurodo, kad esminis skirtumas, lyginant džiaugsmingąjį ir mandagųjį juoką, yra juoko struktūra ir trukmė: „Mandagusis juokas yra gerokai trumpesnis, mano tyrime analizuotuose įrašuose ilgiausias buvo trys juoko skiemenys (t. y. „cha-cha-cha“), o džiaugsmingasis juokas dažniausiai yra ilgesnis, iki maždaug penkiolikos skiemenų. Žinoma, pasitaikė ir keli atvejai, kai jis buvo trumpesnis už ilgiausią mandagųjį, tačiau tuomet toks juokas nuo mandagiojo skiriasi kitais požymiais, pavyzdžiui, intensyvumu, kurį suvokiame kaip garsumą. Jeigu abiejų juoko tipų struktūra vienoda, tada atskirų džiaugsmingojo juoko dalių trukmė yra ilgesnė negu mandagiojo.“

Doktorantė tvirtina, kad, nors jos tyrimas ir gerai atskleidžia džiaugsmingojo ir mandagiojo juoko skirtumų tendencijas, visgi yra dalykų, kuriuos tiksliau ištirti sutrukdė juoko kaip tyrimo objekto specifika: „Džiaugsmingasis juokas labai dažnai persidengia su kitų žmonių juoku, nes jis yra užkrečiamas. Taigi savo tyrimui negalėjau surinkti daugiau įvairių džiaugsmingojo juoko pavyzdžių vien dėl to, kad persidengiančio juoko akustinių požymių nebūtų įmanoma kokybiškai išanalizuoti naudojantis garsų analizės programa. Visgi manau, kad dabartinis tyrimas aiškiai atskleidžia minėtų juoko tipų skirtumų tendencijas.“

Platus tyrimo rezultatų pritaikymas

Pasak R. Sabonytės, užsienyje juoko akustinių požymių tyrimai yra pritaikomi keliose srityse: „Viena iš sričių yra kalbos technologijos. Atsirandant vis daugiau programų, paremtų žmogaus ir kompiuterio sąveika, iškilo poreikis kompiuterio kalbą paversti kuo ekspresyvesne. Juokas, kaip vienas iš emocijas reiškiančių elementų, tam yra labai svarbus. Tai yra paralingvistinis reiškinys – juokas nėra kalba, tačiau įsiterpia į kalbą, panašiai kaip, pavyzdžiui, kosulys ar žiovulys. Detaliai ištyrus akustinius juoko požymius galima sintezuoti skirtingų tipų juoką, t. y. padaryti taip, kad kompiuteris tam tikro tipo juoką sugeneruotų automatiškai.“

Doktorantė tvirtina, kad juoko tyrimo rezultatai galėtų būti pritaikomi ir neurolingvistikoje bei klinikinėje lingvistikoje: „Užsienyje akustinių juoko požymių tyrimai yra panaudojami kuriant tam tikras kompiuterines programas, kurios galėtų padėti autizmu sergantiems žmonėms ugdyti emocinį intelektą, t. y. atpažinti tam tikrus emocinius signalus, nes dažnai autizmo spektrą turintiems žmonėms juos tiksliai atkoduoti yra sudėtingiau.“

Taip pat juoko tyrimų rezultatai gali būti integruojami ir kuriant plačiai pritaikomus avatarus: „Avatarai yra panaudojami daugybėje sričių: nuo vedlio neįgaliesiems iki kompiuterinių instruktorių, kurie naudojami, pavyzdžiui, laivuose“, – teigia doktorantė.

Kaip dar vieną iš pritaikymo sričių tyrėja pamini psichologiją: „Psichologams ir kitiems specialistams, kuriems reikia daug bendrauti su žmonėmis,  yra rengiami mokymai, kaip per sekundės dalį atpažinti žmogaus emocijas. Nustatyti skirtumai tarp skirtingų juoko tipų gali pasitarnauti ir šioje srityje.“

Svajonė – tarpdiscipliniškumu pasižyminti komanda

R. Sabonytė pasakoja, kad juoko tyrimai nėra vien tik garso įrašų analizė: „Teko matyti, kaip užsienyje vyksta juoko analizė. Jos metu įrašomas ne tik garsas ir vaizdas, tačiau pritvirtinus specialius jutiklius fiksuojama, kaip keičiasi besijuokiančio žmogaus fiziologinės reakcijos, kūno judesiai, kokie pokyčiai vyksta jo smegenyse ir pan.“

Doktorantė apgailestauja, kad Lietuvoje kol kas nėra juoką išsamiai ir įvairiapusiškai galinčios tirti komandos, kurioje dirbtų įvairių sričių specialistai: „Man, kaip lingvistei, yra labai gražu ir kartu šiek tiek pavydu matyti komandas, kurios juoko tyrimus atlieka kai kuriose šalyse. Ten kartu dirba psichologai, matematikai, informatikai, lingvistai, medikai, gerai išmanantys psichobiologines organizmo reakcijas, ir panašiai. Lietuvoje tokią komandą suburti kol kas nebūtų galimybių, tačiau svajonė kada nors ką nors panašaus nuveikti irgi neapleidžia.“

Dabartinis tyrimas

Sabonytė, studijuodama doktorantūroje, tiria jau nebe juoką: „Dabartinė mano tyrimų sritis – intonacija. Lietuvių kalbos intonacija buvo kai kurių tyrėjų analizuota, tačiau iki šiol ji nebuvo apibūdinta remiantis kokia nors sistema, kuria remiantis jau būtų aprašyta ir kitų pasaulio kalbų intonacija. Būtent tokia yra autosegmentinė-metrinė fonologija, kuria remdamasi ir analizuoju bendrinės lietuvių kalbos intonaciją savo disertacijos tyrime. Šio tyrimo rezultatai suteiktų galimybių vėliau atlikti, pavyzdžiui, lyginamuosius lietuvių kalbos intonacijos tyrimus.“

R. Sabonytė nurodo, kad, be lyginamųjų tyrimų, intonacijos analizės rezultatus galima pritaikyti ir kitose srityse: „Neseniai teko bendrauti su vienu danų mokslininku, kuris, remdamasis daugybe požymių, kuria ir tobulina kompiuterinius modelius, galinčius analizuoti kalbėtojo charizmą. Remiantis tam tikromis lingvistinių ir paralingvistinių požymių kombinacijomis, šie modeliai nustato, kiek charizmatiškas yra kalbėtojas, arba, paprasčiau sakant, kokie požymiai lemia, kad kalbėtojo norisi klausyti ir jo kalbėjimo būdas skamba įtikinamai. Į šiuos modelius integruojami ir autosegmentine-metrine teorija paremtos intonacijos analizės rezultatai. Taigi, intonacijos analizė autosegmentinės-metrinės fonologijos požiūriu galėtų pasitarnauti ir atliekant pasaulyje dar visai neseniai pradėtus charizmos tyrimus.“

Skaityti toliau

Lietuva

Projektas „Tave mylėsiu“ – kitoks žvilgsnis į santuoką

Paskelbta

Savanorė, keliautoja, iniciatyvos „Mainytuvės“ įkūrėja Gintarė Krutinytė-Rugpjūtis prieš keletą mėnesių ėmėsi naujo projekto, pavadinto „Tave mylėsiu“. Mergina taip pat įvardintoje socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje  skelbia nuotraukas, kuriose matomos vestuviniais žiedais papuoštos rankos, ir pateikia kalbintųjų mintis apie meilę. G. Krutinytė-Rugpjūtis skatina į santuoką pažvelgti ne vieną dešimtį metų kartu pragyvenusių sutuoktinių akimis.

Pastaraisiais metais pramogų pasaulyje įvyko nemažai skyrybų – iširo tvirtomis laikytos santuokos. Ar Tave tai paskatino ieškoti ilgai trunkančių meilės istorijų, ar tokia idėja kilo labiau iš Tavo pačios noro surasti įkvepiančių santuokų pavyzdžių?

Noras kalbinti bent trupinėlį meilės esmės perpratusius ir santuoką daug metų išsaugojusius kilo jau seniai – dar paauglystės metais nepatogius ar esminius klausimus apie santykius uždavinėjau savo artimiems ir visai nepažįstamiems žmonėms. Visada jaučiau, kad žmogus sukurtas būti draugėje ir jo vienišumo laikas prasmingas tik tol, kol veda link kito žmogaus. Santykiai su kaimynu, mylimuoju ar mama, o ne karjeros ar dienos pasiekimai lemia tai, kiek rami ir laiminga mūsų širdis prieš užmiegant. Tuo pačiu augdama savo patirtimi susidūriau su faktu, kad būdami prasmingiausiems, santykiai, kuriuose dalyvauja niekada iki galo nepažintini žmonės, yra ir vienas sudėtingiausių gyvenimo vyksmų. Reikia mokytis kurti santykius. Nusprendžiau to mokytis kalbindama turinčius daug patirties. Jų atsakymais dalintis stipriai įkvėpė ne tik žinomų lietuvių šeimų išsiskyrimai, bet ir liūdna statistika, kurią girdėdama užaugau, kad „50 % santuokų išyra“. Šitos statistikos akivaizdoje priminimo ir įrodymo, kad šioji meilės misija, kurią vadiname santuoka, įmanoma, reikia man pačiai. Tikiu, kad reikia ir kitiems.

Fotografuoji vestuviniais žiedais papuoštas rankas. Ką jų savininkams reiškia žiedas? Ar tai jiems atstoja meilės simbolį?

Girdėjau daug sakančių, kad žiedas nieko nereiškia ir nieko nekeičia. Sutinku, kad jis neatstoja meilės, kuriai vis iš naujo „taip“ tariame kiekvieną rytą, bet žiedą suprantu kaip gražų tos meilės simbolį. Jei pamatau gatvėje vyrą auksiniu žiedu ant rankos, iš karto jaučiu jam pagarbą. Galvoju: „O, šitas savo gyvenime yra padaręs rimtų sprendimų“. Dar iš karto žinau, kad šio vyro namuose yra laukiama. Gražu. Graži man ir prasmė, kuri žiedui suteikiama priesaikos metu, juk jaunieji vienas kitam sako: „imk šį žiedą, mano meilės ir ištikimybės tau ženklą”. Tai pasižiūri į savo žiedą ir kasdienybės vyksmuose gali prisiminti, kad esi mylimas.

Kaip ilgai kartu santuokoje gyvenantys žmonės apibūdina meilę? Kas, pasak jų, santuokoje yra svarbiausia?

Klausdama, į ką svarbiausia atkreipti dėmesį renkantis žmogų, su kuriuo bus kuriamas gyvenimas, dažnai išgirsdavau patarimą, kad „jums kartu turėtų būti linksma ir smagu“. Šio patarimo niekada nepriėmiau rimtai, nes maniau, kad sėkmingų santykių paslaptis turėtų būti sudėtingesnė. Tačiau pati augindama santykius pradedu pajausti, kad daug gyvenimo matę nemelavo… Tas gyvenimas yra visoks. Kartais susikibus rankomis reikia išgyventi ir sudėtingas situacijas. Jas išgyventi kur kas lengviau, kai mokama vienas kitą pralinksminti. O kalbant apie meilę… Turbūt svarbiausia, ką išmokau iš šių pasikalbėjimų, tai kad meilė nėra vien jausmas. Ji yra nuolatinis pasirinkimas. Tik tame pasirinkime išsipildo Šventojo Rašto žodžiai: „Meilė niekada nesibaigia”.

Gintarė Krutinytė-Rugpjūtis

Skaityti toliau

Skaitomiausi