saulės, Kauno LEZ įsikūrusios įmonės renkasi saulės energiją, Kaunieciams.lt

Kauno LEZ įsikūrusios įmonės renkasi saulės energiją

0

Saulės jėgainių panaudojimas verslo objektuose tampa vis labiau įprasta praktika Lietuvos įmonėse: Kauno Laisvosios ekonomikos zonoje (LEZ) veikiančios įvairių sričių kompanijos šį atsinaujinančios energetikos resursų sprendimą priima vedinos labai panašių motyvų: ne tik ekonominės naudos, bet ir, svarbiausia, kaip kitokio požiūrio į atsakingą, tvarų verslą, gamtą ir pasaulį realizavimą.

Oro taršą mažinantis sprendimas – dovana ateities kartoms

2018-ųjų pabaigoje saulės jėgainė pradėjo veikti ant UAB „Skubios siuntos“ sandėlių stogo: skaičiuojama, kad iki šios dienos 368 modulių, 100 kWp bendros galios jėgainė jau yra pagaminusi apie 30 tūkst. kilovatvalandžių elektros energijos.

Elektrinę įrengė tokius sprendimus siūlanti bendrovė „Lietuvos energijos tiekimas“, įvertinusi įmonės elektros energijos vartojimo profilį, laisvą plokščio stogo plotą bei prijungimo prie elektros tinklo galimybes. Pasirinktas sprendimas pilnai išnaudoja naudingąjį stogo plotą, o visą pagamintą energiją suvartoja pati bendrovė.

„Pasirinktas finansavimo modelis – išperkamoji nuoma – nedidina elektros sąnaudų ir leidžia saulės elektrine naudotis be pradinių investicijų. Po sutarties laikotarpio turtas ir visa nauda pereina mums, tad elektrą likusius 15 metų gaminsimės nemokamai ir būsime nepriklausomi nuo kylančių rinkos kainų, – finansinį tokio sprendimo patrauklumą dėsto UAB „Skubios siuntos“ vadovas Vaidotas Lašas, cituojamas pranešime. – Dideli mūsų rūšiavimo sandėlių stogo plotai bei augantis elektros poreikis transporto srityje taip pat buvo motyvai įsirengti saulės jėgainę – šiuo metu įmonėje turime 2 elektromobilius bei vieną iš tinklo įkraunamą hibridą. Visų jų įsigijimas taip pat buvo pagrįstas finansiškai, ypač atsižvelgiant į planuojamą taršių automobilių likutinę vertę bei galimus automobilių apmokestinimo reguliavimo pakeitimus“.

Pasak įmonės vadovo, tvarumas yra svarbi verslo dalis, todėl ne tik stengiamasi kuo geriau išnaudoti savo transporto ūkį, bet ir domėtis bei taikyti naujausias technologijas.
„Saulės jėgainės pagaminta elektra įkraunami elektromobiliai visiškai neteršia oro, taigi, taip galime kontroliuoti bendrą įmonės autoparko taršą. Būtina ieškoti sprendimų, mažinančių oro taršą bei CO2 dujų išskyrimą tam, kad savo šalį ir planetą galėtume perduoti ateities kartoms, kurios galėtų džiaugtis švariu oru,“ – neabejoja V. Lašas, pabrėždamas, kad šiais laikais didžioji dalis atsinaujinančios energetikos sprendimų yra ne tik kilnūs, bet ir finansiškai naudingi – „Skubios siuntos“ įmonės atveju, saulės jėgainės įrengimas nereikalavo jokių pradinių investicijų, o už suvartotą elektrą įmonė šiandien moka mažiau negu mokėdavo tokios elektrinės neturėdami.

Investicija atsipirks per 5 metus

„Norime būti visapusišku pavyzdžiu savo klientams, kaip galima taupyti energiją ar kaip jos pasigaminti kuo švaresniais būdais,“ – tvirtina Kauno LEZ’e nuo 2011 metų veikiančios UAB „Finnfoam“ vadovas Egidijus Sutkus.

Įmonės atsovas pabrėžia, kad vienas svarbiausių veiksnių konkurencinėje kovoje yra sąnaudų valdymas, o visuose gamybiniuose procesuose naudojamos elektros energijos sąnaudos sudaro reikšmingą dalį.

Saulės elektrinės atsiperkamumas dėl sumažėjusios fotomodulių kainos tapo įmonei priimtinas, pasinaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų parama: pasak E. Sutkaus, skaičiuojama, kad investicija turėtų atsipirkti per 5 metus.

„Pasinaudojome galimybe efektyviai išnaudoti net 12 000 kv. m laisvo ploto ant gamyklos stogo. Be to, apskaičiuota intensyviausia saulės elektros gamyba sutampa su aktyviausiu mūsų suvartojimu – daugiausiai energijos naudojame vasarą, kai saulės intensyvumas didžiausias,“ – atsinaujinančios energetikos sprendimų privalumus vardija gamyklos vadovas.

2019 liepos mėnesį ant erdvaus gamyklos stogo bus baigta montuoti ir pradės veikti 2 000 vnt. saulės fotomodulių – iš viso 560 kWp galios saulės elektrinė, kuri bus naudojama pasigaminti elektros energijos, skirtos vidiniams įmonės poreikiams iš dalies tenkinti. Bendra projekto vertė – beveik 440 tūkstančių eurų.
statybunaujienos.lt informacija

Comments are closed.