Connect with us

Kultūra

Kauno kultūros centras kviečia originaliai paminėti vasario 16 d.

Paskelbta

DĖL MEILĖS. DĖL MEILĖS JAI. DĖL JOS.

Dvi šventės – trys kūrybinės dirbtuvės.
Dėl meilės – vasario 14 d. 13:00 val.
Dėl meilės Jai – vasario 15 d. 16:00 val.
Dėl Jos – vasario 16 d. 13:00 val.

Stabtelk pajausti, ateik išausti savo meilę, jausmus, mintis Lietuvai, meilei, Jai…

Kauno kultūros centro tekstilės studijoje tęsiame Tapiserijos mozaikos Lietuvai kūrimą. Kviečiame visus – vyrus ir moteris, mažus ir vyresnius, su šeima, draugais ar bendraminčiais į kūrybines dirbtuves išausti savo mintis ir jausmus apie Lietuvą. Sudėję po dalelę tos Lietuvos, kurią nešiojamės savyje, kursime vieną didelę tapiseriją (pranc. tapisserie – rankų darbo austinis sieninis kilimas), atspindinčią mus visus.

Pirmoji projekto dalis – kūrybinės dirbtuvės. Jų metu susipažinsite su tapiserijų audimo būdu mažuose rėmeliuose bei projekto idėja – kurti savo mažąją tapiseriją, kuri taps vieno didelio kūrinio dalimi. Kviesime akimirkai pamąstyti apie savo santykį su Lietuva ir, su mūsų pagalba, išausti 8 x 8 cm dydžio audinukus, „sudedant“ į juos savo mintis ir jausmus, išreikštus per simbolius, spalvas.

Antroje projekto dalyje, remiantis dalyvių mintimis, bus sukurtas didelio formato piešinys, pagal kurį mažus kūrybinių dirbtuvių dalyvių audinius jungsime į vieną didelę tapiseriją-mozaiką. Užbaigtą kūrybinį darbą nuo 2020 m. vasario 16 d. galėsite pamatyti Kauno kultūros centre bei kitose kultūrinėse erdvėse.

Būtina registracija tel.: +370 612 15828
Užsiėmimai vyks 200 auditorijoje.

Skaityti toliau

Kultūra

Vaikus vasarą praleisti pakvietė Kauno rajono biblioteka

Paskelbta

Jau antrąjį kartą Kauno rajono savivaldybės viešoji biblioteka vaikus kviečia vasarą praleisti įdomiai, turiningai ir šiuolaikiškai. Bibliotekoje gausu ne tik pačių naujausių knygų, bet ir įvairių šiuolaikinių technologijų, įdomių žaidimų bei edukacinių užsiėmimų, tad vaikai tikrai nenuobodžiaus.

Nuo liepos 7 d.  prasidėjo Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos organizuojama vaikų vasaros stovykla „Praleisk vasarą šiuolaikiškai“, kurią finansuoja Kauno rajono savivaldybė.

Tris savaites vaikai iš Garliavos ir jos apylinkių čia draugaus bei įdomiai leis laiką. Projekto „Praleisk vasarą šiuolaikiškai“ tikslas – ne tik skatinti turiningą vaikų vasaros poilsį, bet ir sukurti sąlygas jų saviraiškai, fiziniam aktyvumui bei įvairiapusiam ugdymui.

Vaikai dalyvaus skaitymo iššūkyje „Vasara su knyga“, kur, kartu su bibliotekininke Šarūne Baltrušaitiene ir draugais skaitydami knygas turės galimybę laimėti iniciatyvos organizatorių įsteigtus puikius prizus. Taip pat jų laukia Viešosios bibliotekos dailininkės Rūtos Martinavičiūtės ir edukatorės Kristinos Meilutės vedami  įvairūs meniniai-kūrybiniai užsiėmimai. Jų metu vaikai išmoks piešti paveikslėlius 3D piešimo priemonėmis, pasigaminti mėlynuosius antspaudus, magnetukus, raktų pakabukus, piešti ant vandens, marginti savo šešėlį ir kita.

Šiuolaikiškoje bibliotekoje gausu interaktyvių priemonių. Vaikai kartu su IT specialistais Sonata Salelioniene bei Mariumi Zaleskiu susipažins su interaktyviomis bitutėmis, konstruos robotukus, fotografuos dronais, planšetėmis kurs savo 3D herojus, pieš 3D pieštukais, žais Minecraft žaidimus ir išbandys kitas technologijas.

Pasitelkus viešosios bibliotekos sukurtą virtualų gidą, kraštotyrininkė Virginija Tamašauskienė pakvies stovyklautojus pasivaikščioti po Kauno rajoną su virtualios realybės akiniais.

Žinoma, netrūks ir įprastų vaikų mėgstamų žaidimų. Esant geram orui vyks kvadrato, futbolo, petankės, badmintono varžybos bei kiti judrieji žaidimai, o subjurus orui bibliotekos vaikų centre visada lauks daugybė naujų ir jau pamėgtų stalo žaidimų, xbox konsolė bei visų labai mėgstamas stalo futbolas.

Tam, kad vaikų vasara būtų dar įvairiapusiškesnė, stovykloje bus irsvečių. Praėjusią savaitę bibliotekoje jau lankėsi Saulius Lipinskas iš Kauno miesto muziejaus tautinės muzikos skyriaus. Jis vaikus supažindino su senoviniais lietuvių liaudies instrumentais, mokė jais groti ir net padovanojo po skudutį. Stovykloje dar laukia kūrybinės aitvarų gaminimo dirbtuvės su edukatore Viktorija iš Zapyškio, klouno Vytuko edukacinė cirko programa ir susitikimas su skaitymo skatinimo programos „Žaidžiame teatrą“ atstovais.

Tikimės, kad vasaros stovykla bibliotekoje vaikams atneš gerų įspūdžių, suteiks naujų žinių ir padės atrasti naujų pomėgių, susirasti draugų. Juo labiau, kad nemaža dalis vaikų stovyklauja jau antrus metus ir vieni kitus pažįsta.

Praėjusiais metais smagiai praleidę vasarą vaikai noriai čia sugrįžta ir šiemet. Taip biblioteka sulaukia ne tik naujų lankytojų, bet ir skaitytojų. Neretai paskui vaikus į biblioteką ateina ir tėveliai, kurie vėliau įsitraukia į suaugusiems skiriamas veiklas bei renginius.

Kauno rajono savivaldybės viešosios bibliotekos 30-yje padalinių taip pat vyksta vasaros stovyklos ir užimtumas vaikams bei paaugliams, bendradarbiaujant su laisvalaikio salėmis bei Viešosios bibliotekos darbuotojais. Smagu, kad Viešoji biblioteka ir jos padaliniai savo veiklomis prisidės prie turiningesnės Kauno rajono vaikų vasaros.

Kauno rajono savivaldybės informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Unikali fotografijų paroda sujungė Vilnių ir Paryžių

Paskelbta

Liepos 14 dieną Lietuvos ambasadoje Paryžiuje surengtas virtualios fotografijų parodos apie Paryžių ir Vilnių karantino metu atidarymas bei fotografinio filmo „Paris – Vilnius. Išgyventi nenuspėjamą“ premjera. Identiškas renginys tuo pačiu metu vyko ir Vilniuje – Prancūzijos ambasadorės Vilniuje rezidencijoje, susijungus tiesioginiu vaizdo ryšiu. 

„Idėja surengti virtualią fotografijos parodą gimė karantino metu, pamačius ištuštėjusias Paryžiaus gatves, sustojusį didmiesčio ritmą ir netikėtai įsivyravus tylai. Pasirodė, jog ta tyla yra universali ir ji paradoksaliai suartino Vilnių ir Paryžių. Tai – unikalus momentas, reikalaujantis unikalios fotografijų parodos“, – teigė Lietuvos ambasadorius Prancūzijoje Nerijus Aleksiejūnas.

Parodos kuratorė bei fotografinio filmo autorė yra Prancūzijoje gyvenanti lietuvių menininkė Jolita Renė. Parodoje pristatoma devynių fotografų – Michel Bourguet, Olivier Marchesi, Ludo Segers, Edvardo Blaževič, Ramūno Danisevičiaus, Algimanto Kunčiaus, Justino Stacevičiaus, Beno Gerdžiūno ir Domanto Umbraso – fotografijos, kuriose užfiksuoti unikalūs Prancūzijos ir Lietuvos sostinių vaizdai karantino laikotarpiu.

Fotografiniame filme fotografų darbus lydi jaunosios kartos lietuvių kompozitoriaus Dominyko Digimo specialiai šia proga sukurta muzika, taip pat – žymaus lietuvių menininko Stasio Eidrigevičiaus Covid-19 pandemijos laikotarpiu sukurtas darbas „Coronavirus 2020“.

Virtualią foto parodą bei fotografinį filmą galima pasižiūrėti specialiai šiam projektui sukurtoje interneto svetainėje http://paris-vilnius.lt  (lietuvių k.) ir http://paris-vilnius.fr (prancūzų k.).

Projekto organizatoriai – Lietuvos ambasada Prancūzijoje ir Prancūzijos ambasada Lietuvoje, bendradarbiaujant su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, Prancūzų institutu Vilniuje, Vilniaus miesto savivaldybe, LRT, „JCDecaux“ ir NFQ.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija

Skaityti toliau

Kultūra

Fotožurnalisto vertybės: nuoširdumas, pagarba ir gebėjimas išklausyti kitą nuomonę

Paskelbta

Praėjusią savaitę Kauno kultūros centro terasoje vyko pokalbis su fotožurnalistu, „Nanook“ bendraįkūrėju Artūru Morozovu. Fotožurnalistas atvirai pasakojo apie karinių veiksmų fotografavimo patirtį ir žurnalistikos vertybes.
Fotografas – stipri asmenybė

A. Morozovas pripažįsta esantis savamokslis fotografas, tačiau džiaugiasi, kad „kelias klotas klaidomis, intuityviomis paieškomis, patirtimis“, nes svarbu, kad „į fotografiją ateitum per patirtį“. Anot jo, „Lietuvos aukštasis mokslas yra susikoncentravęs į techniką, bet per mažai kreipia dėmesį į žmogiškuosius dalykus“. A. Morozovas tvirtina, kad fotografas turėtų būti pagarbus kitam, gebėtų klausyti ir turėti savo nuomonę. „Įdomu prakalbinti kitą, kai jo požiūris visiškai skirtingas, <…> todėl reikia pagarbos, stiprybės išklausyti kitą nuomonę ir ją priimti“, – patirtimi dalinasi A. Morozovas ir priduria, kad, visų pirma, fotografas turi būti stipri asmenybė.

Svarbiausia – nuoširdus domėjimasis

Keletą metų fotografavęs skurdo kultūrą, fotožurnalistas įsitikino, kad visuomenėje yra labai daug vienišų žmonių, todėl svarbu iš tiesų nuoširdžiai domėtis žmogumi. Atsiradęs abipusis pasitikėjimas lemia tai, kad pokalbis tampa kur kas daugiau nei interviu. „Viską yra įmanoma nufotografuoti, tik reikia mokėti <…> rasti būdą, kuris padėtų susitarti su žmogumi“, – mano A. Morozovas.

Karo įvykių fiksavimas  – išskirtinė patirtis

Fotožurnalistas sako, kad karo fotografijos sąmoningai nepasirinko – prieš maždaug 12 metų, vykstant kariniams neramumams Gruzijoje, gavo pasiūlymą ten nuvykti ir karą įamžinti nuotraukose. A. Morozovas džiaugėsi, kad tąkart į Tbilisį vyko kartu su patyrusiu žurnalistu, nes pats vienas nebūtų ištvėręs. Jis pasakoja prisimenantis, kad tik nuvykus į Tbilisį suprato, kas iš tiesų yra karas. „Karo fotografija yra suromantizuota“, – sako fotožurnalistas. Jis priduria, kad karinių veiksmų fiksavimas įsivaizduojamas, kaip lakstymas su neperšaunama liemene per patį karo įkarštį.

Nuvykus į Tbilisį fotožurnalistą nustebino prasidėjęs miesto šturmas: apsistojus viešbutyje dingo elektra, o vėliau sekė žmonių evakuacija iš miesto. Fotožurnalistas pamatęs, kaip kariai kasė apkasus, o kai kurie meldėsi, pajuto baimę, tačiau net ir gavus pasiūlymą sugrįžti atgal, pasiliko ir apie mėnesį fotoaparatu fiksavo karo zoną.

„Fotografo buvimas keičia įvykių dinamiką, kalbą, gestus, <…> Iš pradžių kariai nenori būti fotografuojami, slepia veidą, bet vėliau labai greitai supranta, kad yra istorijos dalis“, – fotografavimo ypatumus pasakoja A. Morozovas.

Paklaustas, kuo karo fotožurnalistika jį patraukė, pašnekovas įvardijo kelias pagrindines priežastis: smalsumo patenkinimą ir psichologinį aspektą, kai tampama išskirtiniu net pačiam sau, nes „sunku sulyginti su kita patirtimi. Niekas kitas negali papasakoti tokių įspūdžių.“ Pašnekovas tikina, kad po tokių patirčių tampa „per sunku grįžti atgal“ į įprastą kasdienybę. Taip pat fotožurnalistas sako, kad „įprastas darbas redakcijoje yra neįdomu“ dėl vyraujančios rutinos.

Jaunų žurnalistų edukacija

Anot A. Morozovo, žiniasklaidos priemonė „Nanook“ įkurta spontaniškai dėl noro sukurti bendruomenę, užsiimti lėtąja žurnalistika ir rinktis tas temas, kurios per mažai ar prastai atskleistos. Įkūrėjus vienijo ir edukaciniai tikslai, nes siekiama ugdyti naujus žurnalistus ir keisti vyraujančius stereotipus apie žurnalistiką.

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi