Connect with us

Sveikata

Kauno klinikose – naujos gydymo galimybės sergantiems onkologinėmis ligomis

Paskelbta

Kauno klinikose atlikta pirmoji alogeninė periferinių kraujodaros kamieninių ląstelių (KKL) transplantacija moteriai, sergančiai limfoma. Pacientė tapo pirmoji Lietuvoje, kuriai prieš transplantaciją kartu su chemoterapija taikyta viso kūno apšvita.

Kauno klinikų generalinio direktoriaus prof. habil. dr. Renaldo Jurkevičiaus teigimu, šis daugiadalykės komandos pasiekimas svarbus ne tik ligoninei, bet ir visos Lietuvos medicinos tobulėjimui. „Autologinės kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos sėkmingai atliekamos jau penkerius metus, specialistai nuolat atnaujina savo žinias, tobulina profesinius įgūdžius, todėl sukaupus reikiamą patirtį žengėme dar vieną žingsnį, padedant onkologinėmis ligomis sergantiesiems. Glaudus gydytojų hematologų, gydytojų onkologų radioterapeutų ir kitų medikų darbas leido sėkmingai atlikti alogeninę kaulų čiulpų transplantaciją, panaudojant viso kūno apšvitą“.

Pasak Kauno klinikų Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos sektoriaus vadovo Domo Vaitiekaus, esant tam tikroms vėžio formoms ir taikant viso kūno apšvitą prieš alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją, ženkliai padidėja pacientų išgyvenamumas ir pasveikimo galimybė nei taikant tik chemoterapiją.

„Iki šiol buvo daug diskusijų, jog viso kūno apšvita didina komplikacijų skaičių, tačiau naujausi duomenys rodo, kad tai – netiesa, o toks gydymo būdas – efektyvus. Šis metodas bus atliekama prieš alogenines kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijas visiems pacientams, kuriems tai bus reikalinga“, – teigia D. Vaitiekus.

Pirmą kartą Lietuvoje pacientei viso kūno apšvita Kauno klinikose atlikta karantino metu.

„Viso kūno apšvita – viena iš sudėtingiausių spindulinės terapijos metodikų, nes procedūros metu apšvitinamas viso paciento kūnas, kartu vengiant per didelės vidaus organų apšvitos, – sako Onkologijos ir hematologijos klinikos gydytojas onkologas radioterapeutas doc. Viktoras Rudžianskas. – Ruošiantis šiai procedūrai, prieš keletą mėnesių kartu su medicinos fiziku Tadu Didvaliu stažavomės Leipcigo universiteto ligoninės Hematologijos ir spindulinės terapijos skyriuje. Džiaugiamės, kad stažuotės metu įgautas teorines ir praktines žinias galėjome sėkmingai pritaikyti Kauno klinikų pacientei“.

Pirmąją Kauno klinikose alogeninę kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją atliko Onkologijos ir hematologijos klinikos Hematologijos skyriaus vadovas, gydytojas hematologas doc. Rolandas Gerbutavičius, gydanti gydytoja hematologė dr. Milda Rudžianskienė ir gydytojas hematologas Domas Vaitiekus.

Nefrologijos klinikos klinikinės toksikologijos gydytojas Jonas Šurkus su komanda užtikrino donoro periferinės kraujodaros kamieninių ląstelių saugų surinkimą ir paruošimą.

Iš viso per karantiną dėl COVID-19 Kauno klinikose atlikta 10 kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų.

2019 metais Kauno klinikose atlikta 41 kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija.

Kauno klinikų informacija

Skaityti toliau

Renginiai

Kauniečiams – proga nemokamai išbandyti šiaurietiškąjį ėjimą

Paskelbta

Kauno apskrities viešoji biblioteka kartu su Startwalking.lt treneriais kiekvieną rugpjūčio trečiadienį (5, 12, 19, 26 d.) 18 val. kviečia į šiaurietiško ėjimo treniruotes Ąžuolyne.

Treneriai siekia paneigti mitą, kad šiaurietiškas ėjimas skirtas tik senjorams. Toks ėjimas tinka bet kokiai amžiaus grupei, tai ypač naudingas ir universalus laisvalaikio leidimo būdas visai šeimai. Jis teikia galimybę sustiprinti raumenis, pagerinti savijautą, pabūti gryname ore, pasigrožėti gamta ir turiningai praleisti laisvalaikį su draugais.

„Lyginant su įprastu vaikščiojimu, šiaurietiško ėjimo metu kalorijų sąnaudos padidėja iki 46 proc., nes į darbą įsijungia ne tik kojos, bet ir rankos bei viršutinė kūno dalis. Be to, sistemingos treniruotės gerina fizinį pajėgumą, judesių koordinaciją, tobulina laikyseną ir pusiausvyrą“, – šiaurietiško ėjimo privalumus vardija R. Žeimys.

Susitikimo vieta – Kauno apskrities viešoji biblioteka, Radastų g. 2, lauke prie įėjimo į biblioteką. Lazdomis ir dezinfekavimo priemonėmis pasirūpins organizatoriai, o dalyviai turėtų pasirūpinti patogiais rūbais ir gera nuotaika bei nepamiršti laikytis saugių atstumų.

Kauno apskrities viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Sveikata

Atgavusi regėjimą Kauno klinikų pacientė džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe

Paskelbta

Laimutė puikiai pamena laikotarpį, kai dar prieš kelerius metus ji kentė stiprų akies skausmą ir su viltimi laukė donorinės ragenos bei jos transplantacijos. „Buvo laikotarpis, kai regėjimas taip nusilpo, kad nebegalėjau skaityti, žiūrėti televizoriaus ar perskaityti žinutės telefone, – sako raseiniškė. – Po ragenos transplantacijos mano gyvenimo kokybė ženkliai pagerėjo.“

Po anksčiau atliktos kataraktos operacijos moteriai progresavo ragenos liga – pūslinė keratopatija. Po operacijos matymas operuota akimi nepagerėjo, o progresuojant ligai atsirado stiprus akies skausmas. „Vėliau, kai mane gydė Kauno klinikų akių ligų gydytoja dr. Rima Boguševičienė, po atliktų tyrimų buvo nuspręsta, kad man būtina atlikti ragenos transplantacijos operaciją“, –   prisimena pacientė Laimutė.

„Pacientei laukiant donorinės ragenos ir nepakeliant varginančio skausmo teko nešioti gydomąjį kontaktinį lęšį, reguliariai lašinti vaistus ir gerti medikamentus nuo skausmo“, – pasakoja Kauno klinikų Akių ligų klinikos vadovė prof. Reda Žemaitienė.

Moteriai ragenos persodinimo operacijos prireikė dėl vidinio ragenos sluoksnio pažeidimo ir ligos progresavimo. „Laimutė buvo pirmoji pacientė, kuriai tuomet Kauno klinikose buvo taikyta nauja metodika – endotelinė keratoplastika. Jai buvo pakeista ne visa ragena, o tik pažeista jos dalis, – aiškina akių ligų gydytoja. – Tuo metu ragenos liga greitai progresavo ir jau buvo beapimanti visus ragenos sluoksnius. Operaciją atlikome laiku ir pavyko išvengti sudėtingesnės bei ilgesnio pooperacinio gijimo reikalaujančios kiaurinės keratoplastikos operacijos.“

Pasak Akių ligų klinikos vadovės, ragenos persodinimo operacija pavyko puikiai. „Džiaugėmės, jog pooperacinė eiga buvo gerokai  sklandesne. Gera buvo stebėti, kai moters regėjimas palaipsniui gerėjo. Ji pavyzdingai laikėsi visų rekomendacijų ir iki šiol reguliariai atvyksta pasitikrinti. Paskutinės konsultacijos metu be galo džiaugiamės operacijos rezultatais.“

Rageninis aklumas – tai trečia pagal dažnumą aklumo priežastis pasaulyje, kurio išgydymui reikalinga ragenos ar jos sluoksnių persodinimo operacija. Ragenos persodinimo operacija (kerotoplastika) – tai operacija, kurios metu pažeisti paciento ragenos audiniai pakeičiami sveikais donorinės ragenos audiniais.

Ragenos transplantacija yra viena dažniausiai atliekamų transplantacijos procedūrų. Pasaulyje kasmet atliekama beveik 200 tūkst. ragenos transplantacijų. Per metus Lietuvoje atliekama apie 40 ragenos persodinimo operacijų. Įsteigus pirmąjį Baltijos šalyse Akių donorinės medžiagos banką (Audinių banką), nuo 2001 metų Akių ligų klinikoje atlikta 450 ragenos persodinimo operacijų. 2019 metais Kauno klinikų Akių ligų klinikoje atlikta 30 keratoplastikos operacijų. Laukiančių donorinės ragenos pacientų skaičius nemažėja. Vien Akių ligų klinikoje laukia 100 pacientų.

Informacija ir nuotrauka – Kauno klinikų

Skaityti toliau

Sveikata

COVID-19 ir psichologinė sveikata – kodėl turime ja rūpintis?

Paskelbta

Remiantis epidemiologiniais COVID-19 pandemijos Lietuvoje duomenimis, maždaug kas dešimtas sveikatos priežiūros specialistas buvo saviizoliacijoje dėl tiesioginio sąlyčio su infekcija užsikrėtusiais asmenimis, o maždaug 18 proc. užsikrėtusiųjų COVID-19 buvo medikai. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos psichologijos katedros profesorė Nida Žemaitienė pabrėžia, kad sveikatos priežiūros darbuotojai ir farmacijos specialistai COVID-19 pandemijos laikotarpiu tapo itin pažeidžiami.  

„Natūralu, kad nauji, iki šiol nepatirti iššūkiai žmonių sveikatai daugiausiai gulė ant sveikatos priežiūros specialistų pečių. Todėl šiuo laikotarpiu medikams ir farmacijos specialistams teko dirbti padidintos rizikos sveikatai sąlygomis, nuolatos gilintis į besikeičiančią sveikatos ir gydymo informaciją, sparčiai mokytis naujų žinių bei įgūdžių. Juos, kaip ir kitus visuomenės narius, palietė su saviizoliacija susiję gyvenimo pokyčiai, nerimas dėl padidėjusios grėsmės savo ir šeimos narių sveikatai bei kiti pandemijos sukelti pokyčiai“, – teigia prof. N. Žemaitienė.

Anksčiau nei Lietuva su COVID-19 pandemija susidūrusių šalių patirtis rodo, kad rūpestis sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų savijauta bei sveikata yra ypatingai svarbūs.

„Gera sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinė savijauta teigiamai veikia pacientus, padeda konstruktyviai spręsti profesinius sunkumus ir saugo nuo profesinio perdegimo, – sako prof. N. Žemaitienė. – Deja, tyrimai rodo, kad ir prieš šią pandemiją nemaža dalis sveikatos sektoriuje dirbančių specialistų jau buvo susidūrę su perdegimu, o ši situacija jų psichologinei sveikatai iškėlė dar papildomų ir nepažįstamų iššūkių“.

Siekdami įsigilinti į kovos su COVID-19 linijose atsidūrusių sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinę savijautą ir traumuojantį pokyčių poveikį jų psichologinei sveikatai, LSMU mokslininkai atlieka tyrimą apie pandemijos metu patirtus darbo iššūkius, savijautą ir psichologinės pagalbos poreikius. Mokslinio tyrimo vadovė prof. N. Žemaitienė sako, kad šie duomenys svarbūs, siekiant pasirengti galimiems panašaus pobūdžio iššūkiams ateityje ir tinkamai pasirūpinant sveikatos priežiūros darbuotojų ir farmacijos specialistų psichologine savijauta bei gerove.

LSMU mokslininkų komanda tyrimo metu apklaus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbuotojus ir farmacijos specialistus, siekdami išsiaiškinti, kas galėtų jiems padėti kovoje su galima antrąja COVID-19 banga arba kitais panašiais infekcijų protrūkiais.

Tyrimo rezultatai bus panaudoti planuojant priemones, skirtas mažinant neigiamas pasekmes sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų psichologinei savijautai ir sveikatai. Taip pat mokslininkai pateiks rekomendacijas minėtų specialistų sveikatos išsaugojimui, profesinio perdegimo prevencijai ir pagalbos prieinamumo užtikrinimui.

LSMU komunikacijos skyriaus informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi