„Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ įgyvendina daug dvišalių ir tarptautinio bendradarbiavimo projektų. Vienas tokių – kovo 4–6 dienomis Kaune vykęs Lietuvos ir Lenkijos įvairių disciplinų menininkų susitikimas, kurio pagrindinis tikslas – paskatinti šių šalių menininkus bendradarbiauti, ieškant Lietuvos ir Lenkijos, Kauno ir Vroclavo kultūrinių bei istorinių ryšių.

kaunas2022. eu nuotr.

Europos kultūros sostinių šeima, kurios dalimi yra ir Kaunas, jungia miestus, kurie jau buvo, yra ar dar tik bus Europos kultūros sostinėmis. Tokiu būdu šie miestai gali dalintis patirtimi. Tačiau Kauną su Vroclavu vienija ne vien šis statusas, bendras kultūrinis paveldas ir istorija – šie miestai yra pasirašę ir partnerystės sutartį. Tai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl būtent Vroclavo menininkai buvo pakviesti į Kauną megzti ryšių su Lietuvos menininkais.

,,Kaunas 2022” tarptautinių ryšių ir programų vadovės Anos Čižauskienės teigimu, vienas iš šios programos tikslų – priminti kauniečiams daugiakultūrę miesto istoriją. ,,Šiandien labai stiprus Kauno, kaip lietuviškiausio miesto, mitas. Iš tikrųjų šį miestą kūrė daugybė tautų. Nors šiandien nėra taip stipriai matoma šių kultūrų įtaka, svarbu neprarasti jų atminimo. Tik žinodami įvairiapusiškesnę savo miesto istoriją, ją praturtiname. Tad menininkų susibūrimo tikslas – nagrinėjant Kauno ir Lenkijos istoriją – rasti sąsajų bei atsiminimų, kurie galėtų pavirsti įdomiais, miesto identitetą praplečiančiais viešojo meno kūriniais.”

Kita šių bendų dirbtuvių organizatorė, Vroclavo tarptautinių ryšių atstovė Paulina Maloy mano, jog būtų didžiausia svajonę, kad ryšius užmezgę menininkai sukurtų iki šiol neegzistavusių kūrinių.

Pakalbinus šio projekto dalyvius paaiškėjo, kad ir jie į Kauną atvažiavo nusiteikę bendrai kūrybai. Štai dokumentinio teatro prodiuseris Jakub Tabisz, kurio teigimu, menas yra reakcija į pasaulio istoriją, šiame projekte dalyvauti nusprendė tam, kad išgirstų naujų istorijų. “Džiaugiuosi būdamas man dar nepažįstamame Kauno mieste, nes miestas yra žmonės, o žmonės pasakoja istorijas. Tai gali įkvėpti kūrybai. Taip, Lietuvos ir Lenkijos kultūrinės sąsajos galėtų tapti spektaklio ar kito meno kūrinio tema, tačiau mes, menininkai, visuomet ieškom įdomių charakterių, herojų, žmonių – istorijų, kurias būtų galima papasakoti pasauliui. Dažnai būtent herojai ir apsprendžia, kokią temą nagrinėsime savo meno kūriniu. Jei daugiau miestų organizuotų tokius jungtinius projektus, būtų galima sukurti labai daug prasmingų meno kūrinių!”, – sakė J. Tabisz.

Šio menininkų iš Lietuvos ir Lenkijos susitikimo metu dalyviams organizuotos ekskursijos po Kauno miestą, jo galerijas bei gyvenamuosius rajonus, tačiau daugiausia laiko skirta kūrybinėms dirbtuvėms ir diskusijoms. Jų metu menininkų išsigrynintų idėjų dėka galime tikėtis, kad vieną dieną žymusis Kauno funikulierius taps paskaitų auditorija, o seni kauniečių baldai pavirs miesto kultūrinę istoriją menančia instaliacija. Taip pat nenustebkite, jei Kauno gatvės suskambės praeivių emocijomis diriguojamais orkestrais, o teatrai pradžiugins nauju dokumentiniu spektakliu apie lenkus Lietuvoje ir lietuvius Lenkijoje.

Paskutinę meninių dirbtuvių dieną, stebint visus jos dalyvius, buvo aiškiai matyti, kad visi jie laimingi ir įkvėpti būsimos kūrybos. Šį jausmą žodžiais išreiškė vizualiojo meno atstovė Austė Parulytė. ,,Visi išvažiuojame įsikvėpę ir pastiprinę pasitikėjimą tiek savo idėjomis, tiek bendradarbiavimu ir žmogiškumu. Labai džiaugiuosi, kad programoje dalyvavo ne tik skirtingų šalių, bet ir skirtingų disciplinų atstovai. O dar labiau džiaugiuosi, kad, nors ir nesu kaunietė, Kaunas mane taip gražiai priima ir leidžia čia įgyvendinti savo kūrybines idėjas“, – emocijomis dalijosi menininkė.

« 1 3 »
« 1 3 »