KultūraMiestasNaudinga„Kauno dokas“ smilgų fone: vienas iš įdomiausių praėjusių metų atradimų

„Kauno dokas“ tebūtų dar vienas verslo centras, jeigu ne augalai. Vėjyje besiplaikstančios šluotelės ir smulkių žolynų rūkas – tobula atsvara šiuolaikinei architektūrai. Tai vienas iš įdomiausių 2019-ųjų metų atradimų. Susipažinkite su Danguole Liagiene, kuri vaizdo  reportaže pristato savo kūrinį – „Kauno doko“ želdyną. Kaskart pravažiuodama Jonavos gatve negaliu nepasukti galvos į šį raiškios architektūros pastatą su šiūruojančiomis smilgomis pašonėje. Kaip tik ten vieną saulėtą spalio dieną susitikau su Danguole. PIRMENYBĖ TEIKIAMA ŽOLINIAMS AUGALAMS „Kauno dokas“...
www.kaunieciams.lt www.kaunieciams.lt2020 14 sausio

„Kauno dokas“ tebūtų dar vienas verslo centras, jeigu ne augalai. Vėjyje besiplaikstančios šluotelės ir smulkių žolynų rūkas – tobula atsvara šiuolaikinei architektūrai. Tai vienas iš įdomiausių 2019-ųjų metų atradimų. Susipažinkite su Danguole Liagiene, kuri vaizdo  reportaže pristato savo kūrinį – „Kauno doko“ želdyną.

Kaskart pravažiuodama Jonavos gatve negaliu nepasukti galvos į šį raiškios architektūros pastatą su šiūruojančiomis smilgomis pašonėje. Kaip tik ten vieną saulėtą spalio dieną susitikau su Danguole.

PIRMENYBĖ TEIKIAMA ŽOLINIAMS AUGALAMS

„Kauno dokas“ – tai verslo centras Kaune, įsikūręs tarp judrios Jonavos gatvės ir upės. Paradinėje pusėje iškart į akis krenta varpiniai augalai: miskantai, soros, melvenės.

Danguolė sako, kad tokie augalai pasirinkti tikslingai – želdyno idėja kildinama nuo žodžio „dokas“ reikšmės, asociacijos su laivų stotele, remontu. Todėl šiais augalais prie verslo centro formuojamas vandens, bangos įspūdis.

Reikia pasakyti, kad varpinių augalų gausa daro šį želdyną išskirtinį. Tuo jis mane ir sužavėjo – vieniems gali patikti, kitiems – ne, bet šis želdynas turi savo charakterį, su niekuo kitu nesupainiojamą.

ŽELDYNO SODINIMO NIUANSAI

Žvelgiant giliau, aš visada žaviuosi ne tik apželdinimo specialistais, bet ir užsakovais, kurie turi drąsos, atriša rankas kūrėjams ir leidžia įgyvendinti sumanymus. D.Liagienė džiaugiasi dėl gražaus bendradarbiavimo – tikrai reikėjo drąsos ir pasitikėjimo patvirtinti želdyną, kuriame dominuoja varpiniai augalai.

Dar daugiau – nebuvo pataupyta augalams: jie iš karto buvo sodinti reikiamu santykiu. Tai reiškia, kad į kvadratinį metrą pasodinta tiek augalų, kiek ir priklauso. Nesodinta taip, kad gražiai suaugtų po 7 ar 8 metų. Želdynas pasodintas prieš porą metų ir jau dabar augalai susivėrę, nėra tuščių tarpų.

Kad efektas būtų dar didesnis, specialiai suformuotos kelios kalvelės, kurios vietomis siekia 50-70 cm. Ant jų pasodinti augalai atrodo dar aukštesni. Taigi vaizdas tikrai toks, tarsi būtum pajūryje ir klausytum bangų ošimo.

AR TAI NATŪRALISTINIS STILIUS?

Su Danguole svarstome, ar šis želdynas priskirtinas prie natūralistinio stiliaus. Įvardijau keletą būdingų bruožų, kuriuos čia matome:

Didelis augalų tankumas, kuris užtikrina organišką augalų tarpusavio santykių kūrimą;

Išlaikytas augalų sluoksniavimas: tarp aukštų žolių, kurios suauga antroje metų pusėje, yra žemę dengiančių augalų sluoksnis;

Augalai parinkti pagal esamas sąlygas, jiems leidžiama plėstis, pasisėti, kad atsirastų gyvesnė kaita;

Nereikia nuolatinio laistymo ir tręšimo.

Taigi, atsižvelgiant į aukščiau išvardintą, galima teigti, kad šis želdynas yra natūralistinio stiliaus ir yra puikus lietuviškas pavyzdys, kuriame dominuoja daugiamečiai žoliniai augalai.

KAIP BUVO KURIAMI AUGALŲ DERINIAI

Pagrindiniai principai, kuriais vadovautasi kuriant „Kauno doko“ želdyną – kad augalai gerai sutartų vienas su kitu pagal plėtimosi intensyvumą, kad atitiktų esamas sąlygas ir kad „Kauno dokas“ gražiai atrodytų visais sezonais. Štai keli augalų deriniai, kurie tai užtikrina:

  • Kol ankstyvą pavasarį augalai dar nepradeda augti, labai gerai matosi visžaliai kauleniai, užpildantys tarpus tarp augalų ir papuošiantys pakraščius;
  • Kol didieji varpiniai augalai suauga, pirmoje metų pusėje želdyne dominuoja rasakilos, mėlitai (lot. Sesleria), katžolės;
  • Trijų veislių snapučiai pradeda žydėti skirtingu metu, todėl jie veikia kaip jungiamoji grandis;
  • Kai pasirodo raudoklės, įgauna pagreitį ir šiltojo sezono varpiniai augalai;
  • Miskantai, rykštėtosios soros ir melvenės geriausiai atrodo antroje metų pusėje. Jų žiedynai vėlų rudenį nenukerpami, todėl esant palankiai žiemai išsilaiko net iki pavasario;
  • Žoliniai augalai, kurie tampa nedekoratyvūs, išvirsta, gali būti sutvarkomi dar prieš žiemą;
  • Kai žiema šilta, netgi rasakila, kurią šildo varpinių augalų draugija, išsilaiko su lapais.

SEZONIŠKUMAS IR NUOLATINĖ KAITA

Dabar matote spalio mėnesio nuotraukas. O pirmoje metų pusėje, kai žydi rasakilos su katžolėmis, o varpiniai augalai dar nepakilę, šis želdynas atrodo visai kitaip: ramesnis, gaivesnis, be aukštų bangų.

Tai vienas iš želdyno „Kauno dokas“ tikslų – perteikti sezoniškumą, pasidžiaugti dinamišku, besikeičiančiu vaizdu. Jame nuolat vyksta permainos: kažkas kažką išstums iš šios gausios augalų grupės. Pavyzdžiui, katžolė gali nenulaikyti snapučio konkurencijos, rykštėtoji sora gali išnykti, palikdama stipresnį miskantą.

Augalų plotai yra suvaldyti kietųjų dangų, todėl gėlynas liks savo ribose, o kad jame pasikeis augalai – viskas gerai, – sako Danguolė.

SUBTILI SPALVŲ PALETĖ

Specialistė atkreipia dėmesį į spalvas. Spalvos čia taip pat „banguoja“. Modernus pastatas yra ilgas, sudarytas iš kelių korpusų. Prie pirmojo korpuso želdyne dominuoja alyvinė ir rožinė spalvos, toliau balta persipina su alyvine, o prie paskutiniojo nuotaika keičiasi, ten atsiranda ryškesnių, aktyvesnių akcentų.

Vienas iš įdomesnių ir rečiau sutinkamų augalų yra makedoninė buožainė (lot. Knautia macedonica). Tai pievinis, pakankamai tvirtas ir atsparus sausroms augalas. Kaip tik toks švysteli savo vyšniniais žiedukais prie paskutiniojo korpuso.

Šioje situacijoje makedoninė buožainė kai kur kenčia nuo miltligės. D.Liagienė sako, kad greičiausiai dėl perlaistymo – didelis drėgmės kiekis jai tikrai nebūtinas.

VIEŠOJO ŽELDYNO PRIEŽIŪRA

Šio didžiulio želdyno priežiūra nereikalauja dažno, kruopštaus ir preciziško darbo. Antžeminė želdyno dalis nupjaunama pavasarį. Ir tai nėra atsargus pjovimas – tiesiog nupjaunama, išgrėbiama ir išvežama. Geriausia tai daryti rankiniais benzininiais pjūklais arba genėjimo pjūkliukais, ir tikrai reikėtų vengti trimerio, pataria Danguolė. Jeigu įrankis sunkus, atsiranda rizika nepataikyti ir sužaloti augalo centrą – kai kurioms daugiametėms gėlėms tai labai nepatinka.

Želdynas nebuvo mulčiuojamas, nes augalų sodinta tiek kiek reikia, tarpų buvo nedaug ir jie greitai užsipildė.

Želdyne įrengta kapiliarinė laistymo sistema. Ji neskirta nuolat laistyti, nes ir augalams to nereikia. Tačiau tam tikromis situacijomis laistymo sistema labai praverčia, pavyzdžiui, kol prigyja augalai arba esant ekstremaliai sausai vasarai.

„KAUNO DOKAS“ IŠ POŽEMINĖS AIKŠTELĖS PUSĖS

Apeikim pastatą iš kitos pusės – čia randame požeminę automobilių aikštelę, kurioje galime prieiti prie to paties želdyno, tik iš kitos pusės. Tai tarsi išvirkščia drabužio pusė, kuri parodo siuvėjo meistriškumą arba… neišmanymą ir aplaidumą.

Ir ką jūs manote – apie šitą vietą irgi pagalvota!

Kai statai automobilį, negali neatkreipti dėmesio į nuostabų vaizdą: saulės nutviekstas varpinių augalų šluoteles ir žemyn betono sienute nukarusias kaulenių kasas.

Atrodo, kad kauleniams čia patinka: jų lapeliai tamsiai žali ir sveikai žvilgantys. Žinoma, jiems sukurta ir palanki vieta augti: dalinis pavėsis, laistymas buvo pakankamas.

 

Jeigu jūs savo sklype turite atraminę sienelę ir norite nuleisti augalą žemyn, kaulenis – visai svarstytinas pasirinkimas. Tik D.Liagienė atkreipia dėmesį, kad jis gali būti jautrus dideliems šalčiams.

Šioje vietoje fasadas yra betoninis, ne toks šaltas kaip metalas, tad šansų išlaikyti augalą ilgiems metams – nemažai. Tačiau esant itin žemai temperatūrai, paskutinių metų ūgliai gali kiek pašalti.

O KAS VYKSTA PRIE UPĖS?

Keliaukime toliau – pereiname į upės pusę, kur vaizdas jau visai kitas. Tai natūralu – augalais nebandyta paslėpti upės ar su ja konkuruoti.Norėjosi tik šiek tiek dinamiškumo ir judesio. Tam labai tinka varpiniai augalai (miskantai, soros), kurie susodinti keliais blokais.

Danguolė sako, kad žydėjimo šioje pusėje netrūksta, nes upė yra aktyvus dėmesio traukos taškas bet kuriuo sezonu.

Na o man ši teritorijos dalis patiko dėl savo funkcijos. Kai dizainas kuriamas ne tik dėl pažiūrėjimo, bet ir dėl veiklos, smagu matyti, kad sumanymai tikrai veikia. Būtent tai čia ir matau: kažkas bėgioja, kitas pravažiuoja dviračiu, šeima su mažais vaikais žaidžia aikštelėje, verslo centro darbuotojai padarė susirinkimą ant medinių suolų prie upės, o kiti dviese pietauja prie lauko staliuko po skėčiu.

Danguolė sako, kad čia jau ne jos nuopelnai – už tai atsakingi architektai iš UAB „Kančo studija“, kurie projektavo mažosios plastikos elementus, žaidimų aikšteles, o ir užsakovas pageidavo tokių suolų, ant kurių visada sėdėtų žmonės.

Iki verslo centro „Kauno dokas“ galima ateiti pėstute nuo Kauno pilies, yra sutvarkytas dviračių ir pėsčiųjų takas, tad ir jūs galite kokią gražią dieną nueiti. Apžiūrėkite, Danguolės Liagienės darbą geru žodžiu paminėkite, augalus panagrinėkite, ir mums čia komentarą parašykite, koks jūsų įspūdis.

geltonaskarutis.lt informacija

Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Informuoti apie
Scroll Up