Connect with us

Kultūra

Kauno architektūros forumas kviečia diskutuoti, kokią įtaką miestui daro ,,landmark” pastatai

Paskelbta

Lapkričio 28-29 d. Kauno Žalgirio arenos amfiteatre vyks architektūros Forumas ,,Landmark architecture – creating or destroying city’s identity?“ (liet. įženklinantys pastatai – kuriantys ar griaunantys miesto tapatybę). Tarptautiniame Kauno architektūros festivalio renginyje žinomi pasaulio ir Lietuvos architektai, kritikai ir istorikai kvies diskutuoti, kokią įtaką miestams daro ,,ženkliški“ (anlg. landmark) pastatai.

Diskusijoje bus keliami įvairūs klausimai: ar ,,ženkliška“ architektūra gali būti korektiška ir nedominuojanti? Į ką ji orientuota – socialinius miestiečių poreikius ar verslo bei turistų interesus? Kokia yra tokios architektūros išliekamoji vertė?

Organizatoriai kviečia architektūros „ženkliškumo“ ieškoti ne tik formoje. Išskirtinė architektūra – tai pabrėžianti vietos savitumą, harmoningai papildanti esantį urbanistinį audinį, prioritetą teikianti socialiniam ir kultūriniam turiniui.

Architektūros Forume – nemokamos paskaitos

Viešos ir nemokamos paskaitos bus suskirstytos į tris sesijas. Forumas prasidės Rūtos Leitanaitės moderuojama sesija „Kultūros pastatai kaip miesto ženklai“. Keturi architektai iš Lietuvos ir užsienio analizuos kaip kultūros objektai kuria miesto identitetą, kaip jie tampa ne tik vizualiais ženklais, bet ir demokratiško miesto turinio erdvėmis.

Visi sesijoje kalbėsiantys lektoriai glaudžiai susiję su Lietuvos aktualijomis. Apie tarptautiniais prizais apdovanotą Oslo operos projekto sėkmės fenomeną pirmoje paskaitoje pasakos vienas iš pastato autorių, Norvegijos biuro „Snohetta“ partneris Ole Gustavsenas, kuris buvo ir Nacionalinės koncertų salės „Tautos namai“ Vilniuje konkurso vertinimo komisijos pirmininkas. O apie tai, kokius naujus ženklus netrukus matysime didžiuosiuose Lietuvos miestuose, papasakos aukščiau minėto konkurso nugalėtojas architektas Daniel Fraile (Arquivio Architects, Ispanija), „Mokslo salos“ Kaune architektūrinio konkurso nugalėtojų atstovas Fernando Jerez (SMAR Architects, Australija). O apie architektūrinius mitus Vilniuje provokuos pamąstyti Audrius Ambrasas.

Kaip viešoji erdvė gali tapti miesto ženklu?

Popietinėje sesijoje, kurią moderuos Doc. Dr. Jūratė Tutlytė (VDU, Kunas 2022), bus kalbama apie alternatyvas vizualiai dominuojantiems pastatams-ženklams. Kaip viešoji erdvė, gatvė ar kvartalas gali tapti miesto ženklu? Kaip projektai, kurie įsilieja į egzistuojantį miesto audinį, leidžia suskambėti iki tol nelabai matomai genius loci? Šias temas per savo kūrybos prizmę pasakos architektas iš Olandijos Xander Vermeulen Windsant (XVW Architectuur), kartu su biuru NL Architecten prieš du metus apdovanoti Europos šiuolaikinės architektūros Mes van der Rohe apdovanojimo didžiuoju prizu už modernizmo architektūros daugiabučio rekonstrukciją.

Taip pat – inovatyvūs kataloniečiai „Mesura“ bei vieno aktyviausių jaunų architektūros biurų Lietuvoje DO Architects partnerė Gilma Teodora Gylytė. Sesiją baigs Rytų Europos architektūrą tyrinėjantis mokslininkas David Crowley, kuris apžvelgs sovietmečiu sukurtų pastatų įvaizdžio kitimą: kaip ir kodėl brutalizmo stiliaus viešbučiai, parduotuvės, geležinkelių stotys ir aukštybiniai pastatai, sukurti 1960-1970-iais, iš socializmo žlugimo simbolių vėl virto miestų simboliais.

Kokie architektūriniai ženklai kuriami šiandien?

Penktadienį, paskutinėje sesijoje, moderuojamoje Estijos architektūros muziejaus direktorės Triin Ojari, keturi lektoriai kalbės apie naują ryškių pastatų-ženklų architektūrinę kalbą. Į ką atsižvelgiama, ką pasakoja ir kokias vertybes deklaruoja šiandien kuriami ženklai, kuriuos matys kelios kartos po mūsų?

Sesijoje savo įžvalgomis dalinsis Suomijos architektūros muziejaus direktorė bei Mies van der Rohe apdovanojimo komisijos narė Juulia Kauste, taip pat – vienas ryškiausių šiuolaikinių Latvijos architektūros kūrėjų architektas Austris Mailitis, kurio portfolio rikiuojasi įvairūs projektai nuo nacionalinių paviljonų įvairiose pasaulinėse parodose, iki alaus daryklos kvartalo konversijos Latvijoje ar Šaolino sklandančių vienuolių teatro projekto Kinijoje. Apie graikišką ‘τοποσημο’ ́ (topos-simo) – pastatą kaip koncentruotos prasmės tašką erdvėje – pasakos architektas Andreas Vardas iš Kipro, o lietuvišką kūrybinę drąsą architektūroje – Gintautas Natkevičius.

Daugiau informacijos: //kafe.lt/2019/programos/architekturos-forumas/

Kauno architektūros festivalio informacija

Skaityti toliau
Spauskite norėdami komentuoti

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kultūra

Fotožurnalisto vertybės: nuoširdumas, pagarba ir gebėjimas išklausyti kitą nuomonę

Paskelbta

Praėjusią savaitę Kauno kultūros centro terasoje vyko pokalbis su fotožurnalistu, „Nanook“ bendraįkūrėju Artūru Morozovu. Fotožurnalistas atvirai pasakojo apie karinių veiksmų fotografavimo patirtį ir žurnalistikos vertybes.
Fotografas – stipri asmenybė

A. Morozovas pripažįsta esantis savamokslis fotografas, tačiau džiaugiasi, kad „kelias klotas klaidomis, intuityviomis paieškomis, patirtimis“, nes svarbu, kad „į fotografiją ateitum per patirtį“. Anot jo, „Lietuvos aukštasis mokslas yra susikoncentravęs į techniką, bet per mažai kreipia dėmesį į žmogiškuosius dalykus“. A. Morozovas tvirtina, kad fotografas turėtų būti pagarbus kitam, gebėtų klausyti ir turėti savo nuomonę. „Įdomu prakalbinti kitą, kai jo požiūris visiškai skirtingas, <…> todėl reikia pagarbos, stiprybės išklausyti kitą nuomonę ir ją priimti“, – patirtimi dalinasi A. Morozovas ir priduria, kad, visų pirma, fotografas turi būti stipri asmenybė.

Svarbiausia – nuoširdus domėjimasis

Keletą metų fotografavęs skurdo kultūrą, fotožurnalistas įsitikino, kad visuomenėje yra labai daug vienišų žmonių, todėl svarbu iš tiesų nuoširdžiai domėtis žmogumi. Atsiradęs abipusis pasitikėjimas lemia tai, kad pokalbis tampa kur kas daugiau nei interviu. „Viską yra įmanoma nufotografuoti, tik reikia mokėti <…> rasti būdą, kuris padėtų susitarti su žmogumi“, – mano A. Morozovas.

Karo įvykių fiksavimas  – išskirtinė patirtis

Fotožurnalistas sako, kad karo fotografijos sąmoningai nepasirinko – prieš maždaug 12 metų, vykstant kariniams neramumams Gruzijoje, gavo pasiūlymą ten nuvykti ir karą įamžinti nuotraukose. A. Morozovas džiaugėsi, kad tąkart į Tbilisį vyko kartu su patyrusiu žurnalistu, nes pats vienas nebūtų ištvėręs. Jis pasakoja prisimenantis, kad tik nuvykus į Tbilisį suprato, kas iš tiesų yra karas. „Karo fotografija yra suromantizuota“, – sako fotožurnalistas. Jis priduria, kad karinių veiksmų fiksavimas įsivaizduojamas, kaip lakstymas su neperšaunama liemene per patį karo įkarštį.

Nuvykus į Tbilisį fotožurnalistą nustebino prasidėjęs miesto šturmas: apsistojus viešbutyje dingo elektra, o vėliau sekė žmonių evakuacija iš miesto. Fotožurnalistas pamatęs, kaip kariai kasė apkasus, o kai kurie meldėsi, pajuto baimę, tačiau net ir gavus pasiūlymą sugrįžti atgal, pasiliko ir apie mėnesį fotoaparatu fiksavo karo zoną.

„Fotografo buvimas keičia įvykių dinamiką, kalbą, gestus, <…> Iš pradžių kariai nenori būti fotografuojami, slepia veidą, bet vėliau labai greitai supranta, kad yra istorijos dalis“, – fotografavimo ypatumus pasakoja A. Morozovas.

Paklaustas, kuo karo fotožurnalistika jį patraukė, pašnekovas įvardijo kelias pagrindines priežastis: smalsumo patenkinimą ir psichologinį aspektą, kai tampama išskirtiniu net pačiam sau, nes „sunku sulyginti su kita patirtimi. Niekas kitas negali papasakoti tokių įspūdžių.“ Pašnekovas tikina, kad po tokių patirčių tampa „per sunku grįžti atgal“ į įprastą kasdienybę. Taip pat fotožurnalistas sako, kad „įprastas darbas redakcijoje yra neįdomu“ dėl vyraujančios rutinos.

Jaunų žurnalistų edukacija

Anot A. Morozovo, žiniasklaidos priemonė „Nanook“ įkurta spontaniškai dėl noro sukurti bendruomenę, užsiimti lėtąja žurnalistika ir rinktis tas temas, kurios per mažai ar prastai atskleistos. Įkūrėjus vienijo ir edukaciniai tikslai, nes siekiama ugdyti naujus žurnalistus ir keisti vyraujančius stereotipus apie žurnalistiką.

 

Skaityti toliau

Kultūra

Švilpynių lipdymo dirbtuvės „Etnosodas“

Paskelbta

Kviečiame į švilpynių lipdymo dirbtuves, kurios vyks liepos 23 d. 17.30 val. Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyriuje, A. Mapu g. 18.

Tautodailininkė Inga Semaškienė supažindins su švilpynių (arba švilpukų) iš molio, kurios nuo senų laikų visame pasaulyje naudojamos kaip muzikos instrumentai bei magiški talismanai, gamyba.

Nors nėra tiksliai žinoma, kada konkrečiai atsirado pirmieji molio švilpukai, tačiau nekyla abejonių, jog jie turėjo apeiginę paskirtį ir buvo svarbus senovės ritualų atributas. Senovės lietuvių protėviai tikėjo, kad tam tikrų ritualinių judesių ir švilpynių skleidžiamo garso pagalba galima paveikti vėją ir prisišaukti lietų.

Švilpynės ir jų pūtimo papročiai siejami su pačiomis seniausiomis – medžioklės apeigomis ir kalendorinėmis šventėmis. Užsiėmimo, kuris tinkamas visai šeimai, metu, susipažinsite su keramikos pradmenimis ir pasigaminsite tradicinį lietuvišką švilpuką.

„Etnosodas“ – tai atvira ir draugiška erdvė, kurioje laukiami visi, pageidaujantys iš arčiau pažinti lietuvių folklorą ir išbandyti tradicinius amatus, prasmingai ir įdomiai praleisti laiką su visa šeima.

Užsiėmimas skirtas suaugusiems ir vaikams nuo 3 m.
Dalyvavimas nemokamas, kviečiame registruotis tel. (8 37) 22 04 61 arba el. p. jaunimas@kaunas.mvb.lt

Šaltinis: Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka

Skaityti toliau

Kultūra

Konkursas „Atsakingas skaitytojas“ kviečia teisingai rūšiuojant elektronikos atliekas pripildyti bibliotekos lentynas naujų knygų

Paskelbta

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia skaitytojus dalyvauti jau penktus metus vykstančiame aplinkosauginiame konkurse „Atsakingas skaitytojas“. Skaitytojai raginami į bet kurį bibliotekos skyrių / padalinį atnešti smulkias elektronikos atliekas arba užsiregistruoti stambių elektronikos atliekų išvežimui iš namų. Ši paslauga – visiškai nemokama. Konkursas vyksta iki gruodžio mėnesio pabaigos. 

Projekto metu lankytojai kviečiami rūšiuoti ir iš namų atnešti senas baterijas bei kitus smulkius neveikiančius ar nenaudojamus elektronikos prietaisus (pvz., plaukų džiovintuvus, elektrinius virdulius, elektroninių detalių turinčius žaislus ir pan.). Namuose turintiems stambiosios elektronikos (pvz., skalbyklės, šaldytuvai, gartraukiai, šildymo prietaisai ir pan.) atliekų, tereikės bibliotekoje užpildyti registracijos formą, o atliekos iš jų namų bus paimtos sutartu laiku.

Konkurso pabaigoje dviem daugiausiai elektronikos ir baterijų atliekų surinkusioms bibliotekoms bus dovanojamos knygos už 500 Eur sumą.

Konkurso organizatorius – ne pelno siekianti Elektronikos platintojų asociacija (EPA), kurios vienas iš veiklos tikslų – visuomenės švietimas apie elektroninių prietaisų ir baterijų, tapusių atliekomis, saugų ir tinkamą rūšiavimą.

Konkurso partneriai – Lietuvos savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacija ir Lietuvos bibliotekų draugija.

Šaltinis: Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka

Skaityti toliau

Skaitomiausi