GyventojaiNaujienosKaunietės eksperimentas prekybos centre: „obuolys tikrai rieda čia pat, tik kuo toliau, tuo karčiau”

Sulaukus 2020-ujų, didžioji dalis dar gyvena praūžusių švenčių nuotaikomis ir stengiasi sugrįžti į sau įprastą režimą. Šventinė „psichozė” palietė kiekvieną, tikriausiai net ir tą, kuris prekybos centre ir nebuvo. Kaunietė Eglė Veršininienė, piešimo ant vandens studijos Kaune įkūrėja, tarpušvenčiu draugės paskatinta išdrįso praverti prekybos centro duris ir pasidalino savo įspūdžiais.  Savo studijoje gyvenu, kaip žuvis vandenyje tarp gausos pozityvo, pakilių nuotaikų ir tik teigiamų emocijų. Viena klientė prieš šventes man prasitarė: „Egle, jums lengva, čia...

Sulaukus 2020-ujų, didžioji dalis dar gyvena praūžusių švenčių nuotaikomis ir stengiasi sugrįžti į sau įprastą režimą. Šventinė „psichozė” palietė kiekvieną, tikriausiai net ir tą, kuris prekybos centre ir nebuvo. Kaunietė Eglė Veršininienė, piešimo ant vandens studijos Kaune įkūrėja, tarpušvenčiu draugės paskatinta išdrįso praverti prekybos centro duris ir pasidalino savo įspūdžiais. 

Savo studijoje gyvenu, kaip žuvis vandenyje tarp gausos pozityvo, pakilių nuotaikų ir tik teigiamų emocijų.

Viena klientė prieš šventes man prasitarė: „Egle, jums lengva, čia pas jus nevyksta tai, kas vyksta už studijos durų. Jums lengva diegti teorines žinias praktikoje, kai esate sau susikūrusi štai tokią jaukią aplinką.

Vien važiuojant pas jus į „EBRU“ terapiją visa mūsų šeima patampa puikios nuotaikos. Dėl ko? Nes visi žinome, kokia plati šypsena, jaukūs ir aktualūs pokalbiai prie įdomiausių skonių arbatų mus pasitiks“. Labai greitai ir gerai išgirdau klientės žodžius, vadinasi, metas savo asmeniniam testui už Kauno studijos durų.

Šiandien ketinu aprašyti savo eksperimentą, jį skaidant į dvi dalis bei pateikiant keletą mini profesinių įžvalgų.

Parkavimo ypatumai prekybos centre

Pirmasis bandymas vyko viename iš didžiųjų Kauno prekybos ir laisvalaikio centrų, į kurį, ypatingai tarpušvenčiu, mėgsta ekskursauti daugelis šeimų. Vietą automobiliui radau pakankamai sunkiai, prisiparkuoti teko, ne šeimos vietoje, nes į ją staigiu judesiu priešais mane įsuka ir prisiparkuoja apie 60 m. amžiaus moteris.

Aš su sūnumi ir begale vaikiškų rakandų su automobiliu sustoju už jos, išlipu ir priėjusi prie vairuotojos pasiteirauju, gal ponia mane su mažyliu užleistų į šeimai su mažyliais skirtą vietą? Moteris nusišaipo ir garsiai atšauna, kad ji atvyko pasiimti anūkės. Dirstelnu į automobilio galą, nes pagal taisykles, pas tokią rūpestingą močiutę, automobilyje turėtų būti automobilinė vaiko kėdutė, jos nematau, dėl ko garsiai išreiškiu nuogastavimą, kur močiutė sodins anūkę? Nesitikėjau, bet būtent šis klausimas iš itin gražios ponios lūpų išspaudė ne itin gražius žodžius.

Pati esu Kauno miesto šeimų tarybos narė. Pirmuosiuose posėdžiuose buvo gvildenama tema, kaip apsaugoti šeimų parkavimo vietas, naudoti įspėjimus, skirti baudas, ar panašiai. Bet kokiu atveju, ši praktinė situacija, tik patvirtino, kad įstatyminis pokytis šiuo klausimu yra būtinas, nes kol kas silpnieji įpročiai viršija galimą sąmoningumą bei empatiškumo ribą.

Važiuoju toliau, randu siaurą parkavimo vietą, įmanevruoti lengva, tačiau išimti vežimėlį, techniškai neįmanoma. Sėdu atgalios už vairo ir pavažiuoju į priekį, kad galėčiau išsipakuoti sūnaus techniką. Dėl šio proceso man teko užstatyti pravažiuojamą juostą, išlipdama atsiprašiau pirmojo vairuotojo, kuris supratingai nusišypsojo ir linktelėjo sutikdamas, kad palauks. Tačiau per tą minutėlė privažiavo kiti automobiliai ir čia staiga girdžiu šaukimą su keletu “pyp” terminų bei siūlymų nuo galvos nusiimti skudurą, nes greičiausiai negirdžiu liepimų greitai patraukti automobilį.

Tuo tarpu pirmojo automobilio vairuotojas reaguoja sudrausmindamas jaunąją damą, į tą laiką aš pastumiu vežimėlį į šalį ir patraukiu automobilį atgalios į parkavimo vietą. Pirmasis vairuotojas jaukiai pamojavo, antroji vairuotoja surauktu veidu garsiai  ir labai lėtai, kartu su esamu automobilių srautu, visa nelaiminga išvažiavo.

„Kai lifto durys atsidaro…”

Mano kelionė tęsiasi, susidedame visus reikiamus daiktus į vežimėlį, sūnus patogiai įsitaiso ir besišypsodami keliaujame prie artimiausio lifto, nes vietą radome tik trečiame aukšte. Lifto durims atsidarius sutinkame pirmąją šeimą. Pasisveikinu, kaip man įprasta studijoje pasitikti šeimas, su šypsena ir besąlygiška meile mintyse šiai šeimai siunčiant laimės energiją.

Pirmasis bandymas pavyko taip, visi į mane „dėbtelna” surauktais veidais, kaip ne į visai “sveiką” ir, dar kelis kartus kol užsidaro lifto durys žvalgosi į mane. Rezultatas – likau nesuprasta, bet išlikusi visiškai savimi.

Nusileidus liftu, išeinu prie kavinių su gausiu žmonių srautu. Per keletą minutėlių sulaukiu tiek dėmesio, kad aiškiai suprantu, jok mano galvos apdangalas, pakili nuotaika ir besišypsančios kepenys yra ne visiems priimtinas momentas. Reakcijos tokios: pirmas žvilgsnis į mane, vėliau į sūnų ir trečias komentaras su piktdžiugišku atodūsiu: “gerai, kad nors vaikas baltas!”.

Ir štai prieinu norimą kavinę, kurioje randu gurmaniško torto. Erdvė kavinės atvira, esant gausiam žmonių srautui realiai su sūnaus vežimėliu sėdime beveik ant praėjimo. Bet kokiu atveju abu mėgaujamės asmeniniais skanėstais. Šiuo etapu paprašiau padavėjos popieriaus lapo ir pradedu žymėtis, tai ką matau:

Kavinėje su baltu popieriaus lapu

1. Pirminis reginys man pasirodė gan keistas, aplinkui vaisku, daug dirbtinos – akis gadinančios šviesos, begalė skirtingų muzikos garsų, tarpe kurių dūzgiantis žmonių garsų mišinys. Ši garsų sintezė man priminė smegduobę, kuri kaip liūnas traukia visus protus norinčius pabėgti nuo savo realybės, ar tuo labiau savo pasąmonės siunčiamų žinučių;

2. Tuzinas perkreiptų ir regis labai nelaimingų veidų. Mėginu suprasti jų nelaimių priežastis, vertindama pirminius neverbalinius aspektus: kojos, rankos, nugaros sveikos, galvos ant pečių, tad kas žmones verčia, taip raukti veidus?

Priešais parduotuvėlėje žmogus paprašė pasmulkinti 20 Eur. ir tai darė tokiu susirūpinusiu žvilgsniu bei įtempta kūno kalba, kad pačiai net stebėti procesą patapo sunku.  O kas būtų šiems žmonėms, pamaniau, jei jų gyvenime atsitiktų tikra nesėkmė? Gal išeigoje viskas būtų atvirkščiai, juk sako, kad tikros negandos žmones moko, tiesiog – būti laimingiems ir savo gyvenimą vertinti kardinaliai kitaip?

3. Neseniai su sūnumi žiūrėjau filmuką “Lolo ir Pepe”, jį sėdėdama ir prisiminiau, nes ši aplinka su nežinia kur bėgančių bei vienu ritmu krypuojančių bekontakčių esybių, man iškėlė jį iš atminties. Skirtumas tas, kad ten pingvinai, turėjo krypavimo tikslą ir drąsiai palaikė akių kontaktą, stabtelėdavo vieni prie kitų, klausdavo savijautos, rūpindavosi vieni kitais, paprastai kalbant, ten mačiau pingvinų bendruomenę, čia prekybos centre mačiau sunkiai save suvokiančią “mišrainę” panašią į betikslį, kažkur judantį srautą;

Paslaptingi dilbčiojimai vieni į kitus

4. Ilgiau padūmojus, pradėjo ryškėti detalės, kurias pavadinau – slaptais dilbčiojimais vieni į kitus. Tai žvilgsniai, trunkantys kelias sekundės dalis. Šių žvilgsnių visą jūrą: kas dilbčioja į aptemtas bei itin išryškintas merginų, moterų sėdimąsias dalis; kas apžvalgo rūbus, stilius; kas stebi ant žemės besiraitantį mažylį, kurio abu tėvai yra kurčnebyliai ir stotis nuo žemės jį skatina gestų kalba; kas piktais komentarais bei paniekinančiais žvilgsniais nulydi meilei susikabinusių vaikinų porą ir t.t. Tikriausiai supratome visi apie ką yra šie – dilbčiojimai?

5. Užsuku į greta esančią sveiko maisto krautuvėlę, susirenku sūnaus mėgiamus produktus ir prisimenu, kad piniginė tai automobilyje. Šį įprotį gyventi tik su telefonu bei banko kortele įsitaisiau po 6 mėn. praleistų Indijoje. Apsidairau, matau, kad viena moteris dairosi prekių, pasiteiravusi gal ji turi nuolaidų kortelę, gaunu teigiamą atsakymą. Kol moteris ieško kortelės pardavėja komentuoja, kad kaupiami pinigėliai įkris ne man, atgalios nusišypsau ir patvirtinu, kad tai man priimtina.

Į tą laiką moteris randa kortelę ir man ją paduoda. Tiesdama ją taria: “Prašau Egle”, paklausus, iš kur męs pažįstamos, moteris atsiprašo, kad, taip nemandagiai mane nužiūrinėjo. Ji seka mano veiklas Facebook paskyroje. Pati nori sudalyvauti seminare skirtame tėveliams ir dėl ko mėgino įsižiūrėti, ar tai tikrai aš. Persimetame dar keletu sakinių, moteris man padėkojo už viską, ką darau ir atsisveikiname iki greito susitikimo studijoje.

6. Pakeliui sutinku LRS seimo narį, sėdintį ir sustingusiu žvilgsniu analizuojantį vieną tašką, pamojavau ištraukdama žmogų iš minčių. Pasirodo laukia žmonos su vaikais kol išeis iš parduotuvės. Čia pasidžiaugėme naujai priimtu – ugdymosi šeimoje švietimo įstatymu, apkalbėjome dar laukiamus įstatymo priėmimo etapus ir atsisveikinome;

Kaip žaidimų aikštelę vaikai trypė

8. Priėjome mini vaikų žaidimo aikštelę, čia su sūnumi stabtelėjau ir mėgavausi jo laiku, įskaitant gebėjimu savarankiškai vesti komunikaciją su aplinkui esančiais vaikais bei suaugusiais.

Klausimas, ar sūnui puikiai sekėsi turimas žinias pritaikyti ne “Ebru art” studijos erdvėje, kurioje atvykusios šeimos elgiasi itin draugiškai. Kad būtų lengviau suprasti apie ką kalbu, noriu pažymėti, kad mažyliui – 1,8 mėn. Išvydęs savo bendraamžius, jis ėjo prie jų, kaip jam įprasta norėdamas apsikabinti, taip mes sveikinamės studijoje.

Rezultatas: 3 berniukai sūnų grubiai pastūmė. Vieno 2,5 m. berniuko mamytė, savo sūnaus rankytes pavėluotai sustabdė, manasis svirdamas ant žemės tiesė rankytę, tikėdamasis, kad jį sugaus, tačiau berniuko mamytė, būdama 2 cm. atstumu nusisuko. Mes į tai reagvome niekaip ir toliau su šypsena veide žingsniavome prie tėvelių žaidžiančių su dukrytėmis.

Priėjęs sūnus, kaip mokintas, dėdėms vyriškai tiesė dešinę rankytę, rezultatas: tėveliai į kitus vaikus, apart savųjų nelabai reagavo, arba nesupratę ko iš jų norima, nusisukdavo. Įdomiausia dalis toji, kad ši žaidimų erdvė skirta žaisti be avalynės, mes taip ir padarėme. Sūnus lakstė su baltomis kojinaitėmis ir keturiomis ropojo ten, kur visi tėveliai bei jų vaikai intensyviai trypė grindis su purvina avalyne.

Eksperimento išvados

Išvada – jos, mielieji, nėra, viskas yra tai, kas atspindi mus pačius bei atkartoja mūsų elgsenos stereotipus. Stebimės nemandagiais vaikais, nieko tokio – gal ateis noras pastebėti ir pačius save.

Išgyvename, dėl smurto, nepagarbos, patyčių, melo ir kitų vaikų savybių, kurios jus erzina, ar nepatinka? Skubate juos auklėti, bausti, ar nurodinėti, kaip gyventi – nevarkite, vaikai auga, auklėjasi ir mokosi patys ir tai sėkmingai daro tiesiogiai iš jūsų pateikiamų gyvenimiškų pamokų.

Obuolys,  tikrai, rieda čia pat, tik kuo toliau, tuo karčiau. Skaitantiems pažymiu, kad kalbu ne apie išimtis, o apie apimtį, žinoma, būtų puiku, jei visumoje viskas vyktų atvirkščiai, tad dėkoju Kauno “Ebru Art” studiją lankančiai šeimai, kuri „sutrigerino” mane tarpe švenčių išjudėt iš už studijos durų.

Reziumuojant, ar pirmasis eksperimentas, kaip nors paveikė mane ir sūnų, tikrai – ne, bet atsižvelgiant į grįžtamąsias šypsenas reziumuoju, kad mūsų puiki emocija, empatiškumas, komplimentai nėščiosioms vienaip ar kitaip paveikė – visus.

Būkite laimingi, ne žodžiais, o darbais ir visa savo esybe.”

Kaip teigė pati straipsnio autorė, tokių socialinių eksperimentų Kauno miesto erdvėse ketinanti padaryti ir daugiau.

30
Kokia Jūsų nuomonė šia tema?

avatar
14 Komentaro gijos
16 Atsakymų į komentarus
0 Siekėjų
 
Naujausi komentarai
Karščiausi komentaro gija
19 Komentaro autorius
PozityvasGerdaVilmaStraipsnio autorėStraipsnio autorė Naujausias komentaro autorius
  Prenumeruoti naujus komentarus  
Naujausi Seniausi Labiausiai balsuojami
Informuoti apie
Sima
Svečias
Sima

Man taip pat smagu sveikintis su praeiviais, o ne nusukti akis į šalį. Ypač, jei prasilenkiam siauram keliuke miške ar parke. Bet su laiku pradėjau sveikintis ne su visais… Tiksliau nesisveikinu kai sutinku porą. Nes pastebėjau, kad vyrai mielai atsako, bet moterys net persikreipia. O prasilenkus puola kamantinėt vyrą, iš kur jis tą k… (t.y. Mane) pažįsta. Labai juokinga:)) tad dėl šventos ramybės tyliu:))

Teksto autorė
Svečias
Teksto autorė

Simona būkite nuostabus pavyzdys ir toliau‼️

Lina
Svečias
Lina

Pritariu pasisakiuisiam, kad suveikė neigiamai. Aš nuostabi, o visi kiti šiukšlės. Pirma, vieta šeimai niekur taisyklėse neapibrėžta ir niekas neprivalo užleisti. Antra, kokio Velnio per tarpušventį su vaiku trenktis į prekybos centrą, ar tam nėra laiko kitų metų. Trečia, jūsų vaikas tik jūsų rūpestis, jo neprivalo gaudyti ar su juo sveikintis visi aplinkiniai. Ketvirta, kai žmonių daug, visos tokios įsivaizduojančios pasaulio bambom tikrai trukdo. Penkta, ką Pati veikei, jei matei, kas ką nužiūrinėja? Užsiėmė tuo pačiu, tik dar įdėmiau ir nagliau, nes net užsirašinėjai. Vienu žodžiu, susireikšminusi dama nusiminė, kad netapo pasaulio bamba. O ebru… Vaikai darželiuose jau juo užsiima… Read more »

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

Sveiki Lina, esu šio straipsnio autorė, detaliai susipažinau su pačios įžvalgomis. Pirmiausiai noriu padėkoti už straipsnio detalę analizę ir pasidžiaugti, kad bet kokiu atveju suregavote į straipsnį. Kviečiu po tam tikro laiko jį dar persiskaityti ir dėl ko? Nes čia ir buvo atliktas tyrimas. Tyrimams atliktis vienas iš pagrindinių būdų yra analizė, o pasirenkamos yra ypatingai trigerinės situacijos, kurioje išryškėje daugumos tipažų asmenybinės skalės nuokrypiai pasireiškiantys sociume. Rašant kalbamaisiais terminais, žmonių sraute, daugiausiai pasireiškia individų silpnybės. Kas dėl šeimos parkavimo erdvės. Esu Kauno miesto šeimų tarybos narės. Išgirdusi jūsų įžvalga suprantu, kad žmonių sąmoningumas šiuo klausimu atsiras tik įstatymiškai draudžiant… Read more »

Ona
Svečias
Ona

Šaunuolė Lina. I vietą pastatei fifa ar super mamytę. Tai čia tos pasaulio bambos pakeitusios tikėjimus

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

Gerbiama Ona, vesina profesinio smalsumo noriai diskutuosiu su visais regavusiais į parengtą straipsnį su mini analize.
Ar galiu paprašyti detalizuoti, kaip suprantu Linos komentaro tikslią citatos vietą, kuri jūsų nuomone cituoju: Į vietą pastatė fyfą, ar super mamytę, šiuo atveju mane, kaip straipsnio autorę?

Būsiu dėkonga už atsakymą

Aš
Svečias

Va čia jūs ir parodo te savo mentalitetą, kurio pas jus visai nėra. Jūs esat kažkokia nenormali..

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

Sveiki “Aš”, dažnai su “EBRU” programoje dalyvaujančiomis šeimomis diskutuojame apie normas, bei nuokrypius nuo normos, įskaitant momentą.. , ar norma, kaip absoliuti tiesa, kada nors apskritai egzistavo ir.. , netgi, jei prieinama bendros išvados, kad n o r m a egzistavo.. , tuomet diskusija išsiplėtoja į gylį, kokios suinteresuotos šalys stovi už tos normos ir(ar) ribos nustatymo?
Tad klausimas jums, kur yra jūsų mentaliteto norma, kurio pagrindu transliuojate nuomonę apie – nenormą?

Gerda
Svečias
Gerda

Jei nenormalumas yra optimizmas, tai, kas tada yra dauguma lietuvių? Autorė tik parodė kokie pesimistiška tauta mes esame, stebėdama aplinką ir atlikdama tyrimą. Žmonės visai nebepastebi smulkmenų ir mažais dalykais nebesidžiaugia, ką ir nori, mano nuomone, šiuo tekstu parodyti autorė. Puikios įžvalgos ir dėkoju autorei už straipsnį. Tikrai kiekvienas turėtų dažniau nusišypsoti ir nebūti egoistu, o bendrauti su visais ir padėti kai tai yra įmanoma. Taigi, deja, ne autorės čia negeras mentalitetas..

Pozityvas
Svečias
Pozityvas

Išties liūdna, kad žmonių buvo tokios reakcijos, perskaičius kitus komentarus matau tokias pat ”negatyvias ” reakcijas, apie kurias jie patys kalba, išties pozityvumo trūksta visur, užtai mes visi esame atsakingi. Manau, teksto autorė tik dalinasi savo įžvalgomis, kurias pastebėjo prekybos centre ar jos būtų negatyvios ar pozityvios, pasakė kaip yra. Tokia yra realybė, toks lietuviu emocinis raštingumas (13,35%) Linkiu prieš pastebint negatyvą kituose, susirinkt jį iš savęs

Vilma
Svečias
Vilma

1,8 men mazylis jau moka vaikscioti? Ne dvieju men nesulaukes.

Rita
Svečias
Rita

Norisi verkt,graudu

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

Gerb. Rita, prisipažinsiu, kad priėmusi personalizuotą emocinio intelekto lavinimo “EBRU” programą lankančios mamytės paskatinantį siūlymą apsidairyti plačiau, į tai suregavau labai noriai, nes išvyka į viešumą, manuoju atveju, tarpe vedamų Ebru terapijų ir šeimų konsultacijų, pasitaiko itin retai . Natūralu, kad retkarčiais atvykstant konkrečios prekės, esant laiko stokai, gilios analizės vesti nepavyksta, o į aplinkos kintamuosius, reguoji tiesiog – su besalygiška meile. Bet mestą ir priimtą pirštinaitę teko paanalizuoti detaliau, o ją perteikti, kiekvienam skaitovui taip, kad straipsnis trigerintų atspindėjimo efektu buvo ne visai paprasta, ar tuo labiau malonu. Tačiau stebint komentarus suprantu, kad pirminis norimas rezultatas pasiektas, trigeriai veike… Read more »

Rita
Svečias
Rita

Man norisi verkt

Ruta
Svečias
Ruta

Straipsnis nuteikė nemaloniai. Sunku tikriausiai autorei gyventi, kai aplinkui mato tik neigiamus dalykus bei susiraukusius, piktus ir nelaimingus žmones. Sakoma, kad tai, ką matai aplinkui, atspindi tavo paties požiūrį į gyvenimą. Linkiu kituose ieškoti gerų savybių, tuomet, neabejoju, jų ir rasite.

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

Gerbiama Rūta, aukščiau rasite komentarą, kuris jums suteiks atsakymą, dėl ko pati nesikartosiu, bet mielai patvirtinsiu, kad: “Kiekvienas žmogus, kito žmmogaus kieme, šiukšlių mato tiek, kiek jų turi savajame“ ☺️.

Tačiau, dėl ko mūsų tauta lig šiolei, kaip didžiausio baubo kratosi, bet kokios faktinės informacijos? Šį teiginį galiu argumentuoti remdamasi 2017-2018 m. – 51 savivaldybėje, su 1625(iais) respondentais atlikto – longitudinio socialinio tyrimo rezultatu, kuris parodė, kad bendras, nuo 1-18 m. vaikus auginančių šeimų, emocinio intelekto lygis (nurodytu laikotarpiu) siekė – 13,35%.

Kas patvirtina, kad mūsų tautai yra kur tobulėti Su detalėmis, kurios liečia kiekvieno mūsų – emocinį raštingumą.

Živilė
Svečias
Živilė

Man taip pat straipsnyje pritrūko pozityvumo. Kita vertus pati stebiu aplinkinių nuotaikas ir tikrai, kartais pasitaiko dienų kai eini išsišiepus ir visą kelionę nepamačius nei vienos šypsenos numuša ūpą… Niekas juk nesako šypsotis iki ausų, santūri paprasta šypsena prasilenkiant būtų puiki pradžia nebebūti ,,mišraine”.

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

Sveiki Živile, kaip jau minėjau ankstesniuose komentaruose (turint laiko kviečiu peržvelgti) pradedant mini tyrimą, lūkestis buvo tik pozityvus, apie kitus variantus sunkiai ar būtų kilusios mintys, bet atvykusi fiksuoti įvykius, tai ir atlikau.

Šis tyrimas pirmasis, sekantis vyksta viešuosiuose socialiniuose tinkluose, apie jį ateityje taip pat rašysiu.

O šiuo metu kviečiu apsilankyti mano puslapyje, kur kiekvieną sekmadienį rengiu greičiausiai jums patiksiančius straipsnius.

Dėkoju, kad skaitėte bei skyrėte savo laiko įžvalgai.

Tiesiog...
Svečias
Tiesiog...

Įdomu, kokius natūraliai abejingus tinginius ir emocinius tranus, užaugina mamos, kurios lankosi tokio žmogaus pamokėlėse apie gyvenimą, bei vaikų NEAUKLĖJIMĄ. Dažnai, ČIA IR DABAR gyvenimo būdą, bei iškreiptą Indonezijos abejingumą demonstruojantys žmonės, patys yra labai emociškai nestabilūs. O jei aš važiuoju antra eile greičiau už tave ir isteriškai mirksiu šviesom, tai ne būtinai dėl to, kad tu velkiesi 45km/h, gal mano automobilio galinėj sėdynėj sėdi žmona su dūstančiu kūdikiu ant rankų. Taip, kad visi galim turėt skirtingas emocijas. Nieko nėra baisiau, už apsimetėlišką norą, išgelbėti LIETUVIŠKAS nuotaikas nuplaunant jas Gango vandeniu.

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

“Tiesiog…” jūs tiesiog puikiai išleidote savo susikaupusias emocijas ir tai yra – nuostabu, kad gebėjote tai padaryti čia ir dabar☺️. Su kuom jus tiesiog Ir sveikinu.

Tomas
Svečias
Tomas

Mįslė: kaip tokia sakraliai pozityvi ponia mato tiek negatyvo aplinkui? Vien perkreipti veidai, pypai ir panašiai. Tikrai laimingam žmogui taip neturėtų būti. Aš matau aplink gražius laimingus žmones. Gal esu nenormalus?

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

Sveiki Tomai, jūs visiškai teisus, aplinkui bilijonai laimingų žmonių ir apskritai gera skaityti mintis apie sakralumą.. , o turint laiko kviesiu paskaityti aukščiau pateiktus atsakymus, jei ir ten atsako nerasite, klauskite – papildomai ir labai mielai jį pateiksiu su visomis sakralui būdingomis tradicijomis.

Su meile❣️

Bantas
Svečias

Jeigu nebūtų tekę su autore susidurti asmeniškai, būtų tik eilinis susireikšminimas, bet, žinau, kad tai dar ir baisi veidmainystė… Greičiausiai dėl reklamos…

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

“Bantai” sveiki, jei jau teko susidurti gyvai, tai gyvai ir prisitatykite, kaip matote, aš po savo straipsniu prisistatau, tikiu, kad susikaupus, tai pavyks padaryti ir jums.

Su viltimi susitikti dar kartą.

Vardas
Svečias
Vardas

Na, būtų maloniau skaityti, jei nebūtų taip perspausta… oi, jei ne TA mama, nežinočiau, kas yra PC, parkingo aikštelė ir kaip apskritai elgiasi žmonės, nes mažiausiai 7 metus gyvename savo studijos katakombose ir pas mus lankosi tik angelai šviečiančiomis aureolėmis… Na c’mon, toks nenatūralumas tikrai trigerina 🙂

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

Malonu susipažinti “Vardas”, ankstesniuose komentaruose paminėtų frazių nekartosiu, kviesiu atradus laiko ir noro peržvelgti.

Kas dėl gyvenimo studijose, tarpe gausaus būrio nuostabių šeimų, šį faktą galiu tik patvirtinti, sąrašą papildant nuolatinėmis kelionėmis po: ikimokyklinio/mokyklinio amžiaus švietimo įstaigas bei kitas socialinias erdves.

Pakoreguosiu tik metus.. , savo laiką ugdant šeimos emocinį raštingumą, nuo ryto iki vėlyvo vakaro investuoju jau 10 m.

Wuwu
Svečias
Wuwu

“Kokia aš nuostabi, o aplink vien tik š… krūva…” Man regis ne aplinkiniuose reikia ieškoti ptoblemų, o pradėti nuo savęs… jei šis tekstas buvo reklama, tai tikrai suveikė neigiamai… Pati esu dar jauna, aktyvi ir energinga, savo profesiją mylinti asmenybė, gyvenimas iškrėtė pokštą, autoįvykio (kaltininkas netyčia atsitrenkė į mano vairuojamą automobilį) metu patyriau regis menką sužalojimą, tačiau jau turėjau 4 operacijas, ilgus reabilitacijos mėn. (ir gal dar ne pabaiga). Turiu ko būti nelaiminga ir pykti dėl neteisybės savo atžvilgiu – ar ne? 😉 Buvau prieš šv. Kalėdas nupirkti dovanų 2 dideliuose prekybcentriuose pati be niekieno pagalbos, ir kažkaip supratingai įvertinau… Read more »

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

“Wuwu” jums nuoširdžiausiai sveikatos ir dėkoju už palinkėjimus.

Atsakymus rasite aukščiau.

Mmmmm
Svečias
Mmmmm

Tokke tie lietuviai. Ne isgere nepralinksmeja. Bijo sypsotis, bijo kad juos kazkas stebi, bijo but linksmi ir laimingi, nes kitas ju nesupras. Bijo issiskirt. Bijo svetimu zmoniu.. Vaiku taip pat.. Nes kas zino ka vaiko tevai pagalvos jei tu svetimam vaikui duosi ranka.. Nesupras.. Kokiu nesveiku palaikys.. Teko ir man vaika nugriuvusi pakelti, paguosti.. Vsikas nane nustume (3-4metu), o tetis atbeges net neoaziurejo i mane kad vaika griuvusi su dviraciu bandziau pakelt ir paguot.. Prireiks daug metu kad butume kitokie.. Stebimes kidel amerikonai sypsosi..o kas trukdo mums?

Straipsnio autorė
Svečias
Straipsnio autorė

Mmmmm, dėkoju už įžvalgas. Kolkas taip Lietuviai – bijo, bet aš labai viliuosi, kad baimę jie gebės transformuoti į drąsą, o tokio pobūdžio straipsniai trigerina pozityvia linkme.

Dėkoju, kad skaitėte .

Scroll Up