Connect with us

Naujienos

Kaunietė seimo narė: Lietuva turėtų pasiūlyti savo pagalbą atstatant Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrą

Avatar

Paskelbta

Šiandien Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pavaduotoja Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė kreipėsi į Lietuvos valstybės vadovus, ragindama ieškoti būdų, kaip Lietuvos valstybė galėtų finansiškai ar kitomis priemonėmis prisidėti prie paramos sudegusiai Paryžiaus Švč. Dievo Motinos katedrai atstatyti bei konkrečiais veiksmais parodytų solidarumą su Prancūzija ir jos žmonėmis.

„Mano įsitikinimu, svarbu, kad tokiu momentu Lietuva galėtų parodyti solidarumą ir vienybę su Prancūzija ir jos žmonėmis, prisidėdama finansiškai arba kitomis priemonėmis prie šventovės, svarbios visam krikščioniškajam pasauliui, atstatymo ir taip pat sudaryti sąlygas prisidėti ir visiems to pageidaujantiems Lietuvos žmonėms“, – teigia R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Kreipimesi į Lietuvos Respublikos Prezidentę Dalią Grybauskaitę, Ministrą pirmininką Saulių Skvernelį ir Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį pabrėžiama, kad Lietuva ir Prancūzija yra ne tik partnerės Europos Sąjungoje ir NATO, bet mus vienija ir bendras krikščioniškos civilizacijos pamatas, o nuo gaisro nukentėjo neįkainuojama kultūros vertybė, unikalus istorinis paveldas, vienas iš Paryžiaus simbolių ir visos Prancūzijos pasididžiavimas.

tsajunga.lt inf.

Skaityti toliau
Advertisement

Greitos naujienos

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

Finansų ministerija

Paskelbta

2020 12 04

Penktadienį vykusiame Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl 2021 m. ES biudžeto, kuriame mokėjimų asignavimai sieks 166,1 mlrd. eurų.

„Susitarimą tarp Parlamento ir ES Tarybos dėl 2021 m. ES biudžeto vertinu itin pozityviai. Visų pirma, šiame biudžete, atspindėti svarbiausi naujo laikotarpio ES prioritetai, siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus jos augimo ilguoju laikotarpiu. Antra, sklandus ir greitas sutarimas dėl pirmojo naujos ES daugiametės finansinės programos biudžeto signalizuoja apie ES susitelkimą, ryžtą ir labai realias galimybes naujus metus pasitikti, turint 2021–2027 m. ES daugiametę programą ir pagrindą Europos gaivinimo priemonei aktyvuoti“, – sako laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka.

Sutartos įsipareigojimų ir mokėjimų asignavimų apimtys biudžete yra labai artimos sumoms, numatytoms Europos Komisijos 2021 m. ES biudžeto projekte, atnaujintame lapkričio 16 dieną. ES biudžeto įsipareigojimai 2021 m. sudarys 164,3 mlrd. eurų (-5,5 proc., lyginant su 2020 m. biudžetu), o mokėjimai – 166,1 mlrd. eurų (+1,2 proc., lyginant su 2020 m. biudžetu).

Didžiausia 2021 m. ES biudžeto asignavimų dalis skiriama ES bendrosios rinkos stiprinimui, ekonomikos gaivinimui, grindžiamam inovacijomis, žaliąja ir skaitmenine transformacija bei sutartinėms ES bendrosioms politikoms – Sanglaudos politikai ir žemės ūkiui.

Atsižvelgiant į žaliojo ir skaitmeninio perėjimo reikšmę ilgojo laikotarpio ES ekonomikos atsigavimo strategijoje, taikinimo metu Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė didinti finansavimą skaitmeninės Europos programai, dirbtiniam intelektui, „LIFE“ programai (joje numatant didesnį finansavimą žiedinei ekonomikai, kovai su klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimu, perėjimui prie švarios energijos). Taip pat susitarta didinti išlaidas saugumo ir teisingumo užtikrinimui, teisminių institucijų stiprinimui bei jų bendradarbiavimo skatinimui, ES piliečių teisių apsaugai, bendrų vertybių puoselėjimui, lyčių lygybei. Turint omenyje pandemijos poveikį skurdo ir socioekonominių problemų paaštrėjimui besivystančiose šalyse, sutarta padidinti paramą vystomajam bendradarbiavimui.

Lietuvai kitų metų ES biudžete numatomos adekvačios mokėjimų apimtys apmokėti įsipareigojimus, prisiimtus iki 2021 m. (kas ypač svarbu, turint omenyje įsibėgėjusius 2014–2020 m. finansinio laikotarpio ES fondų finansuojamus projektus). Taip pat itin pozityviai vertiname finansavimo padidinimą Europos infrastruktūros tinklų priemonės  transporto daliai, nes būtent šios programos lėšomis finansuojamas strateginis geležinkelio vėžės „Rail Baltica” projektas. Pažymėtina ir tai, kad susitarta dėl didesnio finansavimo ES strateginei komunikacijai bei papildomo beveik 1 mln. eurų Vilniuje veikiančiam Europos lyčių lygybės institutui.  

2021 m. ES biudžetas bus formaliai paskelbtas tik patvirtinus 2021–2027 m. ES daugiametę finansinę programą.

Skaityti toliau

Greitos naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą (patikslinta)

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 tūkst. ištestuotų žmonių 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1 tūkst.) ir Danijoje (8,7 tūkst.). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 tūkst. ištestuotų žmonių 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 tūkst. ištestuotų žmonių 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4 tūkst. 100 tūkst. gyventojų).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje iš 31 Europos valstybės buvo septintoje vietoje. 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 04

Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu pakilo per vieną poziciją, rodo gruodžio 3 d. paskelbti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenys. Europiniame kontekste Lietuva gerai atrodo ir pagal nuo koronaviruso gydomų pacientų skaičius ligoninėse. Testavimas ir kontaktų su sergančiaisiais atsekimas bei greitas jų izoliavimas išlieka pagrindinėmis priemonėmis, slopinant viruso plitimą. 

 

Remiantis duomenimis, kuriuos ECDC surinko iš oficialių nacionalinių šaltinių 31 Europos šalyje lapkričio 23-29 d., testavimo nuo koronaviruso apimtys išliko didžiausios Liuksemburge (12,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) Kipre (9,1) ir Danijoje (8,7). Lietuva pagal testavimo rodiklį (2,9 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų) buvo šeštoje vietoje ir lenkė kitas Baltijos valstybes. Estija liko septintoje vietoje (2,7 ištestuoti žmonės 100 tūkst. gyventojų), Latvija – 10 vietoje (2,4).
 

Pagal ligoninėse nuo koronaviruso (COVID-19) gydomų pacientų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų, prasčiausia padėtis buvo Bulgarijoje. Čia rodiklis siekė 94,3 ligoninėse gydomus žmones 100 tūkst. gyventojų. 

 

Lietuva pagal užimtų lovų skaičių Europoje atrodo gerai ir iš 31 Europos valstybės  yra  septintoje vietoje (14,5 gydomo žmogaus 100 tūkst. gyventojų). Lietuva pagal šį rodiklį pirmauja prieš kaimynę Latviją, kuri yra devintoje (24,4) vietoje, Lenkiją, esančią 19-oje vietoje (57,4) ir tik šiek tiek atsilieka nuo Estijos, kuri yra šeštoje vietoje (14,1 gydomas žmogus 100 tūkst. gyventojų). 
 

Naujausiais ECDC duomenimis, laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d.,  mažiausiai žmonių nuo koronaviruso infekcijos mirė Islandijoje (2,8 žmonės 1 mln. gyventojų) ir Suomijoje (4,3). Lietuva šioje kategorijoje yra 14-ta (81,2 mirę žmonės 1 mln. gyventojų), Latvijoje ir Estijoje mirusiųjų nuo koronaviruso palyginti su Lietuva yra mažiau – atitinkamai 37,5 ir 21,9 žmonės, tenkantys 1 mln. gyventojų. 

 

Laikotarpiu nuo lapkričio 16 d. iki lapkričio 29 d., ECDC duomenimis, Lenkijoje teigiamų testų rodiklis išliko aukščiausias iš visų 31 Europos valstybės – čia teigiamų atvejų skaičius siekė 48,6 proc. Šiek tiek mažiau teigiamų atvejų yra nustatoma Bulgarijoje – 40,1 proc. Mūsų šalyje suskaičiuota 19,1 proc. teigiamų koronaviruso atvejų, kaimyninėje Latvijoje – 8,3 proc., Estijoje – 6,5 proc. teigiamų testo atvejų. 

 

Išsamiau su statistika galite susipažinti čia: https://covid19-country-overviews.ecdc.europa.eu/   

 

ECDC reguliariai teikia glaustą besikeičiančios epidemiologinės situacijos apžvalgą, tiek pagal atskiras šalis, tiek remdamasi apibendrinta informacija iš ES, Europos Ekonominės Erdvės ir Jungtinės Karalystės, remdamasi pateiktais duomenimis iš įvairių šalių. 

 

SAM Spaudos tarnyba 

Skaityti toliau

Technologijos

Vaikystės saldumynas cukraus vata – nepatikėsite, kokios profesijos atstovai ją kūrė

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Cukraus vata – tai medvilnę primenantis saldumynas. Suktas cukraus pluoštas, suveltas į lengvą gniutulą, dažnai pamaunamą ant pagaliuko. Cukraus vata dažnai skaninama įvairiais priedais (vanile, klevų sirupu) ir dažoma maistiniais dažais.

Net nereikia sakyti, kad cukraus vata nėra sveikas maistas. Tai – cukrus ir nieko daugiau. Cukrus kaltinamas dėl daugybės ligų ir, žinoma, kenkia dantims. Jei būtumėte piktas dantistas, tikriausiai tikėtumėtės, kad žmonės dažniau valgys cukraus vatą ir stovės eilėje prie jūsų kabineto.

Niekas tiksliai nežino, kada cukraus vata pradėta gaminti. Vieni teigia, kad 18 amžiuje, kiti – kad 15 amžiaus Italijoje. Tas ankstyvasis cukrus, gaminamas rankomis, buvo labai brangus ir prieinamas tik mažam turtingųjų sluoksniui. Tačiau viskas pasikeitė, kai amerikiečių konditeris Johnas C. Whartonas ir Williamas Morrisonas 1897 metais išrado mechaninį cukraus vatos gamybos būdą. Jis buvo pristatytas 1904-ųjų Pasaulinėje parodoje ir ten sulaukė milžiniško pasisekimo. Daugelis žmonių apie šį desertą net nebuvo girdėję.

Tiesa, pamiršome paminėti – Williamas Morrisonas buvo dantistas. Vėliau jis tapo Tenesio valstijos dantistų asociacijos prezidentu.

1921 metais Josephas Lascauxas iš Luizianos išrado naujo tipo elektrinę cukraus vatos mašiną. Jis, beje, ir išpopuliarino cukraus vatos pavadinimą. Jis taip pat buvo dantistas. Tiesa, jo mašina neprigijo – 1905 metais užpatentuotas Alberto D. Robinsono cukraus vatos gamybos aparatas buvo kur kas populiaresnis.

Nepaisant to, kad modernias cukraus vatos gamybos technologijas tobulino dantistai, jie tai darė ne norėdami pritraukti daugiau klientų. Tiesiog jie buvo išsilavinę, pasiturintys ir matę nemažai įvairių renginių. Be to, cukrus tiesiogiai dantų nepūdo – tiesiog juo minta bakterijos, kurios ardo dantis.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/istorija_ir_archeologija/S-86020/straipsnis/Vaikystes-saldumynas-cukraus-vata–nepatikesite-kokios-profesijos-atstovai-ja-kure?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Toliau vykdomi vakcinai nuo koronaviruso reikalingų priemonių pirkimai

Sveikatos apsaugos ministerija

Paskelbta

2020 12 04

Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC), įgyvendindamas Sveikatos  apsaugos ministerijos parengtą vakcinacijos priemonių planą, toliau vykdo vakcinacijai ir vakcinos nuo koronaviruso (COVID19) laikymui reikalingų priemonių įsigijimo procedūras.

Pagal atnaujintą ESSC informaciją, mažos vertės pirkimo būdu jau yra įsigyti du šaldikliai, skirti vakcinų laikymui ir užtikrinantys žemą, bent -75 laipsnių temperatūros palaikymą. Šie du ultra žemos temperatūros šaldikliai bus naudojami tik daliai vakcinų, kurioms yra būtina labai žema temperatūra. Numatyta, kad šie šaldikliai turi būti pristatyti į Lietuvą iki 2021 m. sausio 6 d. Pažymėtina, kad šaldiklių pristatymo terminas buvo vienas iš vertinimo kriterijų atrenkant prekės tiekėją. Kitoms vakcinoms, kurias užteks laikyti 2-8 laipsnių temperatūroje, ESSC turi tam pritaikytas patalpas (šaldymo kamerą), kuriose saugomi vaistiniai preparatai, reikalaujantys tokio temperatūrinio režimo. 

Per Centrinės pirkimų organizacijos (CPO) katalogą ESSC planuoja įsigyti 125 tūkst. vnt. vienkartinių kaukių, 2 mln. 400 tūkst. vnt. vienkartinių pirštinių ir 1 mln. 200 tūkst. vnt. – dezinfekcinių servetėlių adatos dūrio vietai dezinfekuoti. Šiuo metu yra laukiama tiekėjų pasiūlymų, šias priemones planuojama gauti 2021 m. sausio mėnesį.

Natrio chlorido injekcinio tirpalo pirkimą  per CPO katalogą ESSC ketina baigti iki gruodžio 10 d., dezinfekcinių servetėlių ir kaukių – iki gruodžio 8 d., pirštinių – iki gruodžio 16 d.
Vykdant tarptautinį viešąjį pirkimą bus įsigyti 1 mln. 200 tūkst. vnt. švirkštų su adatomis (1 ml talpos), toks pat kiekis pleistrų, 15 tūkst. švirkštų su adatomis (2 ml talpos) ir 200 vnt. šaltkrepšių. Šių priemonių pirkimą ESSC planuoja baigti gruodžio 21-23 d.

Lietuva vakcinas perka kartu su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis. Išankstinės sutartys yra sudarytos su šešiomis farmacijos kompanijomis, kurios baigia klinikinius bandymus ir jau artimiausiais mėnesiais gali pateikti savo vakcinas registracijai.

SAM Spaudos tarnyba
 

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms

Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Paskelbta

2020 12 04

Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl Covid-19 įtakos sumažėjo 30 proc. ar daugiau, galės neatlygintinai gauti vienkartines subsidijas, siekiančias nuo 500 eurų iki 800 tūkst. eurų.

Naujoji subsidijų schema bus derinama su Europos Komisija. Pastarosios institucijos patvirtinimą tikimasi gauti per artimiausias savaites, tad paraiškas įmonės galės teikti po Naujųjų metų.

Subsidiją galės gauti labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės, kurių apyvarta šių metų kovo-spalio mėnesiais sumažėjo 30 proc. ar daugiau, palyginus su tuo pačiu 2019 m. laikotarpiu. Subsidijos dydis sieks 25 proc. nuo įmonės darbuotojams praėjusiais metais sumokėtos ar įskaitytos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) sumos.

Paraiškos bus teikiamos per elektroninę VMI sistemą, ir tikėtina, kad pirmosios subsidijos įmones pasieks jau ateinančių metų pradžioje. Iš viso šalies verslą pagal naująją pagalbos schemą turėtų pasiekti bendra 150 mln. eurų suma.

Ar įmonė atitinka nustatytus 30 proc. ir didesnius apyvartos sumažėjimo rodiklius, bus nustatoma pagal Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) teikiamas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) deklaracijas. Įmonėms, kurios nėra įsiregistravusioms PVM mokėtojomis, šiuos duomenis reikės nurodyti paraiškoje.

Minimalią subsidiją gaus ir naujai įsteigtos įmonės, kurios pernai kovo-spalio mėnesiais pajamų išvis negavo, tačiau jų vykdoma veikla yra įtraukta į ūkinių veiklų, ribojamų dėl karantino paskelbimo, sąrašą. Tokioms įmonėms, pateikusioms paraišką, bus išmokėta 500 eurų subsidija.

Subsidijos skiriamos įmonių likvidumui išsaugoti, todėl verslas ją galės naudoti tik apyvartinėms lėšoms – atsiskaitymams su darbuotojais, tiekėjais, patalpų nuomotojais ir pan. Dividendams, akcijų supirkimui, paskolų grąžinimui ar suteikimui ir kitiems panašiems tikslams gautų lėšų nebus galima panaudoti.

Subsidija vienai įmonei bus mokama tik vieną kartą ir ji negalės būti išmokėta vėliau nei 2021 m. birželio 30 dieną.  Tačiau į subsidijas galės pretenduoti įmonės, kurios jau yra išnaudojusios nustatytą maksimalią valstybės pagalbos de minimis 200 tūkst. eurų sumą.

Skaityti toliau
Greitos naujienosprieš 8 val

Pasiektas neformalus Europos Parlamento ir ES Tarybos susitarimas dėl 2021 m. ES biudžeto

2020 12 04 Penktadienį vykusiame Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl 2021 m. ES biudžeto, kuriame mokėjimų...

Greitos naujienosprieš 11 val

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą

2020 12 04 Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu...

Greitos naujienosprieš 11 val

ECDC: Lietuva pagal testavimo apimtis pakilo į 6-ą vietą (patikslinta)

2020 12 04 Lietuva yra šeštoje vietoje pagal atliekamų testų apimtis tarp 31 Europos šalies ir lyginant su ankstesniu laikotarpiu...

Technologijosprieš 12 val

Vaikystės saldumynas cukraus vata – nepatikėsite, kokios profesijos atstovai ją kūrė

Cukraus vata – tai medvilnę primenantis saldumynas. Suktas cukraus pluoštas, suveltas į lengvą gniutulą, dažnai pamaunamą ant pagaliuko. Cukraus vata...

Greitos naujienosprieš 13 val

Toliau vykdomi vakcinai nuo koronaviruso reikalingų priemonių pirkimai

2020 12 04 Ekstremalių sveikatai situacijų centras (ESSC), įgyvendindamas Sveikatos  apsaugos ministerijos parengtą vakcinacijos priemonių planą, toliau vykdo vakcinacijai ir...

Greitos naujienosprieš 13 val

Nuo pandemijos nukentėjusiam verslui – 150 milijonų eurų subsidijų apyvartinėms lėšoms

2020 12 04 Vyriausybė patvirtino naują pagalbos koncepciją nuo Covid-19 pandemijos nukentėjusiam smulkiajam ir vidutiniam verslui. Įmonės, kurių apyvarta dėl...

Greitos naujienosprieš 14 val

Šįkart paveiktų šalių sąraše atsidūrė Lenkija: bus reikalingas tyrimas arba izoliacija

2020 12 04 Atnaujintame paveiktų šalių sąraše, kuris įsigalios pirmadienį, gruodžio 7 d., įtraukta Lenkija, o iš paveiktų šalių ir...

Greitos naujienosprieš 14 val

Gruodžio 4 d. nuotolinė spaudos konferencija iš SAM

2020 12 04 Gruodžio 4 d. nuotolinės spaudos konferencijos, kurioje dalyvavo laikinai einantis sveikatos apsaugos ministro pareigas, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos...

Greitos naujienosprieš 15 val

Verslui skiriama 13,5 mln. eurų darbuotojų mokymams

2020 12 04 Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 13,52 mln. eurų įmonių darbuotojų mokymams pagal Europos Sąjungos struktūrinių fondų priemonę...

Greitos naujienosprieš 16 val

Prieš savaitę startavęs portalas mažiesiems „Katantinas.lt“ jau sulaukė daugiau nei 4 tūkst. susidomėjusių lankytojų

2020 12 04 Prieš šiek tiek daugiau nei savaitę startavęs portalas mažiesiems „Katantinas.lt“ sulaukė jau daugiau nei 4 tūkst. unikalių...

Skaitomiausi