Connect with us

Miestas

Kauniečiai: gatvės menas – ne vien piešiniai ant sienų

Paskelbta

[youtube_embed]https://www.youtube.com/watch?v=IYtEDhbP0jg&feature=youtu.be [/youtube_embed]

Neretai eidami Kauno miesto gatvėmis pastebime pastatų sienas dengiančius piešinius. Vieniems tai – meno kūriniai, miesto puošmena ir šypseną keliančios žmonių saviraiškos. Kiti teigia, kad tai architektūros kūrinių bjaurojimas ar net gi vandalizmas. Tiesa, apklausus Kauno miesto gatvių praeivius matyti, kad žmonės žvelgia į tai pozityviai ir terminui „gatvės menas“ priskiria dar daugiau mieste esančių kūrinių.

Įvardija kaip puošmeną

Praeiviai tikina, kad menas, kurį matome gatvėse išties gyviną miestą. Tai ne tik puošmena, bet ir žinutė apie mus visame pasaulyje, mat iš užsienio atvykę turistai neretai įsiamžina prie šių puošmenų: „Man tai ir puošmena, ir paveldas. Net ir užsienyje tuomet sklinda gandas apie Lietuvą. Išties labai smagu, kad kažkas ėmėsi tokio dalyko ir pabandė atgaivinti postsovietinį stilių.“

Kauniečiai taip pat džiaugiasi jaunų žmonių aktyvumu. Pasak jų, kuo daugiau jaunų žmonių prisideda prie kūrybos, tuo daugiau gražių akcijų gimsta mieste. O tai – suteikia tik teigiamas emocijas: „Manau, kad gatvės menas išties yra miesto puošmena, na o tokios smulkmenos suteikia tik daugiau gerų emocijų.“

Gatvės menas – ne vien piešiniai ant sienų

Kalbėdami apie konkrečius meno kūrinius, praeiviai įvardijo ne tik garsųjį senelį su pypke, tačiau ir įvairias kitas meno rūšis. Viena iš jų – Kiemo galerija. Ši graži kiemo bendruomenės iniciatyva sukurta erdvė tampa vis dideniu traukos tašku. Į šį kiemą plūsta ne tik menui prijaučiantys kauniečiai, bet ir svečiai iš kitų Lietuvos miestų ar net užsienio. Tiesa, kauniečiai gatvės menui priskiria freskas bei gatvės muzikantus, kuriančius savitą meną: „Prie gatvės meno galėčiau priskirti freskas. Taip pat, kad ir gatvės muziką. Tai irgi yra menas, manau.“

Tiesa, didelio dėmesio pastaruoju metu susilaukė ir spalvotų troleibusų projektas. Šių važinėjančių meno kūrinių negali nepastebėti nė vienas. Praeiviai tikina, kad tai – tikrai gera idėja, suteikianti spalvų ir šypsenų miestui. Tiesa, vieni abejoja šio projekto meniniu išpildymu: „Iš esmės troleibusų idėja yra gera, tačiau meninis išpildymas išties diskutuotinas. Matome, kad vieni troleibusai gražesnis, o kiti – prastesni.“

Prakalbus apie meno plėtrą gatvėse, praeiviai nestigo idėjų. Vieni siūlė išnaudoti plyteles aikštėse, taip ne tik įtraukiant spalvų, bet ir sukuriant žaidimų erdvę. Taip pat, kauniečiai užsiminė ir apie apleistus pastatus. Jų panaudojimas meniniams tikslams – puiki meno plėtros idėja.

Miestiečiai džiaugėsi meninėmis kompozicijomis Kaune ir vieningai pritarė, kad jų skatinimas ir plėtra yra reikalinga ir teikianti tik geras emocijas.

Visą reportažą išvysite vaizdo įraše.

Skaityti toliau

Miestas

Atidaromas į Kauno LEZ vedantis magistralės Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas

Paskelbta

Šiandien šalia Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) atidaromas į šią teritoriją vedantis magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas. Tai svarbi transporto jungtis, kuri pagerins susisiekimą su šiuo pramonės centru. Šventiniame atidaryme dalyvauja susisiekimo viceministras Vladislavas Kondratovičius.

„Kauno laisvajai ekonominei zonai šiandien – ypatinga diena. Atidaromas magistralinio kelio A6 Kaunas–Zarasai–Daugpilis viadukas iš esmės keičia pagrindinę transporto arteriją, vedančią į Lietuvai svarbų pramonės ir ekonomikos centrą. Viaduko projektas buvo lauktas daugiau nei 10 metų, tik šiai Vyriausybei pavyko jį įgyvendinti. Praėjusią vasarą prasidėjusios statybos per metus pasiekė finišą“, – sako susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

Viadukas užtikrins sklandų patekimą į Kauno LEZ ir patogias jungtis su greta esančiais magistraliniais keliais (A1 ir A6) – Kauno, Daugpilio, Vilniaus ir Klaipėdos kryptimis. Tai padidins transporto srautų pralaidumą ir sumažins kamščius, kurie šiuo metu trunka iki 2 val. Eismo sąlygos pagerės 3000 Kauno LEZ įmonių darbuotojų ir 3000 Ramučių bendruomenės žmonių bei 8000 krovininių automobilių, kasdien važiuojančių per šią teritoriją.

Itin svarbu, kad viadukas padidins eismo saugą. Vietoj anksčiau buvusių vieno lygio sankryžų ir nesaugių kairinių posūkių dabar įrengtas viadukas, į kurį patenkama saugiais jungiamaisiais keliais. Užtikrintas susisiekimas dviračių takais, pagerės susisiekimas viešuoju transportu.

Susisiekimą su Kauno LEZ gerins tolimesni darbai – bus toliau modernizuojama magistralė A6, numatomos naujos transporto jungtys tarp Kauno LEZ ir šalia esančios Ramučių gyvenvietės.

Taip pat planuojama pagerinti Kauno LEZ pasiekiamumą geležinkeliais. Į Kauno LEZ bus nutiesta apie 5 km ilgio geležinkelio atšaka, kurią numatoma pradėti eksploatuoti iki 2021 m. pabaigos. Daugiau susisiekimo galimybių suteiks ir netoliese esantis Kauno oro uostas.

Siekdama prisidėti prie ekonomikos skatinimo, Susisiekimo ministerija ir toliau daug dėmesio skirs transporto jungtims su šalies laisvosiomis ekonominėmis zonomis.

„Kauno LEZ linkime sėkmės ir stengsimės visapusiškai prisidėti, kad čia klestėtų verslas bei didėtų patrauklumas naujiems investuotojams, kuriantiems darbo vietas“, – sako susisiekimo viceministras V. Kondratovičius.

 

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos informacija

 

Skaityti toliau

Miestas

Atsinaujina vienas ryškiausių Kauno architektūrinių akcentų – Soboras

Paskelbta

Kauno Naujamiesčio širdyje, Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, įsibėgėjo kapitaliniai restauracijos darbai. Daugelį metų neliestas, papilkėjęs ir byrantis fasadas, stogo kupolai bei kiti autentiški bažnyčios elementai atnaujinami miesto biudžeto, Kultūros paveldo departamento ir ES fondų lėšomis – daugiau kaip 2 mln. eurų. Planuojama, kad rūbą pakeitusi XIX a. architektūros ikona dar šiemet bus pritaikyta visuomenės poreikiams ir išplės savo veiklų spektrą. 

„Ne viena kauniečių karta Įgulos bažnyčią laiko vienu iš miesto simbolių. Nepriklausomybės aikštė tapusi populiaria susitikimų vieta, iš kur atsiveria vaizdinga atnaujintos Laisvės alėjos perspektyva, puikiai jaučiamas miesto gyvenimo ritmas. Miesto svečių fotoaparatai taip pat krypsta į centrinėje aikštės dalyje esantį unikalios architektūros pastatą.

Per daugelį metų Soboras prarado savo reprezentacinę išvaizdą, vis būdavo „palopomas“, tačiau atėjo laikas sugrąžinti jam tikrąjį grožį, kad ir toliau puoštų miestą. Iš daugelio taškų matoma bažnyčia neabejotinai taps dar vienu iš akcentų kompleksinėje Laisvės alėjos bei jos prieigų rekonstrukcijoje. Po restauracijos darbų pastatas bus prieinamesnis visiems – kauniečiams, turistams. Pagaliau jame pilnavertiškai galės lankytis žmonės, turintys judėjimo negalią“, – teigė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Darbus pradėjo nuo viršaus

Praėjusių metų pabaigoje Sobore virė intensyvių darbų etapas, kurio metu buvo atnaujintas bažnyčią karūnuojantis pagrindinis kupolas. Šiuo metu tvarkomos ketverių kampinių kupolų-varpinių konstrukcijos, skliautinių stogelių danga. Taip pat keičiami susidėvėję metalo skardos žvynelių dangos lakštai. Darbai neatsitiktinai pradėti nuo pastato viršaus – stogas vietomis praleisdavo vandenį.

„Prakiuręs stogas ir įtrūkimai dangoje buvo mūsų prioritetas, kadangi sunkiantis drėgmei galėjo būti pažeidžiamos pastato medinės ir metalinės konstrukcijos, didėti gaisro tikimybė dėl galimo vandens sąlyčio su elektros instaliacija. Galime pasidžiaugti, kad su darbais nebuvo pavėluota – Soboro būklė yra stabili, o daugiausiai nerimo kėlusi dalis jau keliauja į pabaigą“, – apie darbų seką aiškino Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.

Bažnyčios viduje statybininkai taip pat sutvirtino stogą ir kupolus laikančias konstrukcijas, įrengė vėdinimą. Medinės-sijinės perdangos, gegninė ir kupolinė stogo struktūra buvo impregnuota, apsaugant nuo kenkėjų, puvimo ir drėgmės bei sustiprinant jos atsparumą ugniai.

Daugiau erdvių menui

Šiemet 125 metus skaičiuojanti Švento arkangelo Mykolo bažnyčia sulaukia dar vieno Renesanso – restauruojamas pastato fasadas. Darbai palies ne tik sienas, kolonas ir reljefinius dekoro elementus – keičiami išoriniai langai, metalinės grotos, bus atrestauruotos pietinėje dalyje esančios durys, sudėti ilgaamžiai ketaus lietvamzdžiai. Kauniečius pasitiks atnaujinti lauko laiptai bei keltuvas, pritaikytas neįgaliųjų patekimui į pagrindines pastato erdves.

Šiuo metu jau atlikti šiaurinio fasado valymo nuo purvo ir apnašų darbai, užglaistytos pažeistos ir smarkiai ištrupėjusios tinko vietos, kiti atsivėrę plyšiai. Nuplovus ir nuvalius apsilaupiusias išorines pastato dalis, jos perdažomos. Čia taip pat jau vyksta langų montavimo ir parapetų apskardinimo procesai.

Jau visai netrukus šie darbai bus tęsiami pietrytinėje ir pietinėje maldos namų dalyse. Visus minėtus darbus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje numatoma užbaigti iki šių metų lapkričio.

„Atlikus numatytus darbus bus išsaugotos bei atskleistos unikalaus kultūros paveldo objekto vertingosios savybės, o tuo pačiu erdvės taps patrauklesnės ne vien tikintiesiems. Siekiame, kad vienas iš labiausiai atpažįstamų Kauno architektūrinių simbolių taptų atviresnis kultūrinėms, turistinėms bei socialinėms veikloms.

Prieš 15 metų rūsiuose įrengtas muziejus neregiams  – „XXI amžiaus katakombos“ – tapo pirmuoju tiltu tarp bažnyčios ir kultūros, kviečiančiu pažinti aplinką per jutimines patirtis ir meną, tačiau nesinori sustoti pusiaukelėje. Čia gali atsirasti erdvės ekskursijoms apie turtingą pastato istoriją, koncertams ir parodoms, įvairioms edukacinėms veikloms organizuoti“, – pasakojo už Soboro restauraciją atsakingos viešosios įstaigos „Soboro projektai“ vadovė Renata Bagdonienė.

Solidūs finansiniai indėliai

Kauno miesto taryba paskutiniame šios vasaros posėdyje pritarė sprendimui rangos darbams Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje skirti papildomus 383 tūkst. eurų. Tokia suma padidintas viešosios įstaigos „Soboro projektai“ dalininko kapitalas.

VšĮ „Soboro projektai“ įgyvendina Europos sąjungos ir Kauno miesto savivaldybės lėšomis finansuojamą projektą, kuriuo Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia restauruojama ir pritaikoma kultūrinei, turistinei, socialinei bei edukacinei veiklai, atveriamos erdvės plačiajai visuomenei.

Pastato fasado restauravimo darbų sutarties vertė siekia 1,97 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – per milijoną eurų – sudaro Europos sąjungos struktūrinių fondų lėšos, o likusią bažnyčios restauracijos dalį dengia Kauno miesto savivaldybė.

Dar daugiau kaip 300 tūkst. eurų finansavimą atskiru projektu skyrė Kultūros paveldo departamentas. Už šias lėšas atliekami Soborą dengiančių kupolų ir stogo restauravimo darbai.

Kauno miesto savivaldybės Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Tarptautinę kačių dieną Lietuvos zoologijos sodas kviečia susipažinti su miškinių kačių šeima

Paskelbta

Laikote katiną? Veislinį, neveislinį, trumpaplaukį, ilgaplaukį…? O ar žinote, iš kokio laukinio gyvūno yra kilusios katės? Rugpjūčio 8 dieną minima Tarptautinė kačių diena, tad šia proga Lietuvos zoologijos sodas kviečia susipažinti su kačių pirmtakėmis – miškinėmis katėmis. Jos Lietuvos zoologijos sode gyvena net 3.

Pirmosios miškinės katės (lot. Felis silvestris) Lietuvos zoologijos sode pradėtos laikyti dar 1990 metais. Lietuvos zoologijos sodo įkūrėjas, profesorius Tadas Ivanauskas, miškinėms katėms suteikė vilpišių pavadinimą. Šiuo metu Lietuvos zoologijos sodo miškinių kačių šeimyną sudaro: Prancūzijos zoologijos sode 2016 m. gimusi mama Azazelė ir Lietuvos zoologijos sode gimę jos jaunikliai – dvejų metų Majus ir vienmetis Ajus.

Miškinės katės yra plėšriųjų katinų šeimos atstovės, kurios savo išvaizda ir dydžiu yra panašios į rainas namines kates. Įvairūs šaltiniai nurodo, kad katės buvo domestikuotos prieš 8000 metų, o tuomet tapo naminiais gyvūnais. Miškinės katės arba vilpišiai natūralioje gamtoje išgyvena iki 10 metų, o zoologijos soduose šiek tiek ilgiau – 13–14 metų.

Daugiausiai vilpišiai yra paplitę Vakarų Europos, Mažosios Azijos, Kaukazo, Afrikos mišriuose miškuose, lygumose ir kalnuose. Ši rūšis Tarptautinėje raudonojoje knygoje paskelbta, kaip nekelianti susirūpinimo, bet šiandien daugelyje Europos šalių miškinės katės tapusios retomis arba yra prie išnykimo ribos. Rūšis įtraukta į CITES (nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos) II priedą. Tokiose šalyse, kaip: Vokietija, Slovakija ar Lenkija, galima sutikti šiuos plėšrūnus laukinėje gamtoje. Jų populiacijos išsaugojimui įrengiami tūkstančius kilometrų besitęsiantys žalieji migracijos koridoriai.

Deja, Lietuvoje ši rūšis išnyko dar XIX amžiuje. Išnykimo priežastys – medžioklė, valkataujantys šunys ir lengvas kryžminimasis su naminėmis katėmis. Vilpišiai galėtų sugrįžti ir į Lietuvos miškus, kadangi jie yra natūrali mūsų ekosistemos dalis.

Siūlome nelaukti, kol tai nutiks, ir artimiausiu metu aplankyti Lietuvos zoologijos sode esančią miškinių kačių šeimyną. Taip pat ir kitus kačių šeimos atstovus: nendrinę katę, manulą, paprastąją lūšį, snieginius leopardus, tigrus ir liūtus. Juolab, kad rugpjūčio 10 dieną minima Pasaulinė liūtų diena.

Primename, jog šis sezonas paskutinis, kai Lietuvos zoologijos sodas yra atviras lankytojams. Planuojama, jog nuo 2021 metų pavasario prasidės kelis metus truksiantys rekonstrukcijos darbai. Po jų Lietuvos zoologijos sodas pasikeis neatpažįstamai, tad kviečiame nepraleisti galimybės pamatyti tokį Lietuvos zoologijos sodą, koks jis yra dabar.

Lietuvos zoologijos sodo informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi