Connect with us

Miestas

Kauniečiai dalyvavo „Greituosiuose pasimatymuose“. Kaip jiems sekėsi šįkart?

Paskelbta

Vasario 8 d. „Greitųjų pasimatymų“ organizatoriai minėjo 10-ies metų gimtadienį. Šių renginių organizatorė Auksė Lasė džiaugiasi, kad prieš dešimtmetį, Kaune prasidėję pasimatymai pamažino vienišių ratą visoje Lietuvoje. Vieni čia antrosios pusės ieško jau dešimt metų, o kiti iškart išeina su pora. Šeštadienį vykęs renginys, tikėtina, jau sujungė ne vieną širdį.

[youtube v=”2YE5k_rezEk”]

4 minutės pažinti žmogų

Kiekvienas „Greitųjų pasimatymų“ dalyvis gauna lygiai 4 minutes, skirtas prie stalelio prisėdusio vyro ar moters pažinimui. Po to, į kėdę sėda kitas asmuo, ir taip, per mažiau nei valandą laiko, susipažįstama su 10 skirtingų priešingos lyties atstovų.

Pasibaigus laikui dalyviai anketoje pažymi, ar norėtų su kuriuo nors asmeniu bendrauti toliau. Sutapus simpatijoms, jau kitą dieną jie gauna kontaktus pažinčiai tęsti.

„Niekas nepasikeitė. Taip, kaip ieškojo prieš dešimt metų, taip ieško ir dabar“, – vienu sakiniu veiklos dešimtmetį apibūdino „Greitųjų pasimatymų“ organizatorė Auksė Lasė.

Vyrui reikia moters, o moteriai reikia vyro

Organizatorė pabrėžė, kad per 10 m. pasikeitė tik žmonės:

„Ciklas keičiasi – vieni susiranda porą, tada ateina nauji žmonės. Bet tendencija išlieka. Vyrui reikia moters, moteriai vyro. Tad pažinčių klausimas aktualus ir toks renginys reikalingas.

Renginio organizatorė Auksė Lasė.

Aišku, aš manau, kad žmonės ir internete gali susirasti antrąją pusę, bet „greitieji pasimatymai“ yra reali pažintis, ir labai patogi – per vieną vakarą susipažįsti su dešimt skirtingų priešingos lyties atstovų, o užtrunki tik valandą. Dabar daugelis yra užsiėmę, dirbantys, todėl skubantiems ir taupantiems savo laiką, tai puiki proga pabendrauti, ir jei nesusirasti antrą pusę, tai smagiai praleisti laiką, susirasti draugų, praplėsti kontaktų ratą.“

Lankosi beveik dešimt metų

Į šventinį vakarą atvyko ir vienas ištikimiausių „Greitųjų pasimatymų“ dalyvių – Kęstutis. Organizatorei padovanojęs gėlių, 42-ejų metų vyras juokavo, kad šis renginys jam kaip tradicija, kurios nutraukti kol kas nežada.

2011 m. Kęstutis pirmą kartą sudalyvavo pirmajame „Greitųjų pasimatymų“ renginyje. Paklaustas, kas per tuos metus pasikeitė, vyras pajuokavo, kad bent jau jis paseno tai tikrai, o tada susimąstė ir rimtai atsakė:

„Žmonės nepasikeitė, kaip ir seniau, taip ir dabar dar gana užsidarę. O moterys… na, žinot, materialiniai dalykai dabar ima viršų. Seniau viskas buvo paprasčiau.“

Nors Kęstučiui teko užmegzti ir rimtesnes draugystes, į gimtadienio šventę vyras atvyko vienas, teigė, kad jo tikslas smagiai praleisti laiką, bet juokėsi, kad galbūt šis vakaras lemtingas, ir sutiks tikrąją meilę.

Vyriausiam dalyviui – 80-imt metų

Į gimtadienio šventę atvyko ir itin garbingas svečias – Vytautas. Jis vyriausias „Greitųjų pasimatymų“ dalyvis, šiemet senjorui sukanka 80-imt metų.

Energingas ir gerai nusiteikęs vyras pasakojo, kad šie pasimatymai jam smagi pramoga, kurių metu jis ne tik ieško antrosios pusės, bet ir susipažįsta su įvairiais žmonėmis.

Vyras juokavo, kad šių pasimatymų dėka užmezgus rimtesnę draugystę, sunkiausia dalis į juos nebeiti:

„Draugavau ilgesnį laiką, smagu buvo, bet paskui vėl norėjau čia ateiti, pabendrauti, pašokti… Jaunesnių paieškoti…“ – juokėsi vyras.

Smagi pramoga, ar proga susirasti antrąją pusę?

Į gimtadienio šventę susirinkusios dailiai pasipuošusios moterys ir itin pasitempę vyrai išankstinio plano neturėjo. Paklausti, ko tikisi iš šio vakaro, atsakė skirtingai: „Gerai praleisti laiką“, „Pasiklausyti muzikos, pasimėgauti vakaro programa“, „Užmegzti pažintį“…

Dalyvių gerą nuotaiką kūrė muzikinė programa.

Vieni čia atvyko pirmą kartą, apie tokį renginį sužinoję į pažįstamų, draugų ar net jau suaugusių vaikų. Tačiau visi sutarė dėl vieno, kad negali žinoti, ką vakaras atneš, gal bus lemtingas ir pavyks sutikti tikrąją meilę.

Sėkmingų istorijų neskaičiuoja

„Tokių pasimatymų idėja nėra nauja. Užsienyje ji jau seniai labai populiari. O Lietuvoje to kaip ir nebuvo, todėl ir nusprendėm pradėti ją įgyvendinti ir čia. Juk antros pusės paieška yra aktuali bet kokioje šalyje. Pabandėm ir sėkmingai tęsiam šią veiklą jau 10 metų“, – apie „Greitųjų pasimatymų“ idėją Lietuvoje, pasakojo A. Lasė.

Pasak jos, vienintelė problema yra ta, kad lietuviai vis dar gana konservatyvaus būdo, ilgai svarsto, ar eiti į tokio tipo pasimatymus, ar ne. Visgi, galiausiai atėję – lieka patenkinti. O daugelis, užmezga pažintis, sukuria šeimą, susilaukia vaikų. Organizatorė sako, kad jau seniai nebeskaičiuoja padėkų, laiškų ir gerų atsiliepimų.

Štai, viena, į gimtadienio šventę atvykusi porelė, jau skaičiuoja 6-us draugystės metus. Abu vieningai sutaria, kad tokie renginiai reikalingi, ir visoms vienišoms širdims pataria čia apsilankyti, ir ne vieną, ne du kartus. Porelė juokavo, kad juk net gerų batų iš vieno karto neišsirinksi, tad, ką kalbėti apie antrąją pusę.

 

Skaityti toliau
Spauskite norėdami komentuoti

Leave a Reply

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Miestas

COVID-19 protrūkis Kauno įmonėje: laukiama tyrimų rezultatų

Paskelbta

Kaune veikiančioje įmonėje „Hegelmann Transporte“ užfiksavus koronaviruso protrūkį, šiuo metu dedamos visos pastangos, kad situacija būtų suvaldyta. 

Kaip teigia Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras, pagrindinė užduotis šiai dienai – maksimaliai suvaldyti situaciją lokaliame koronaviruso židinyje. Tvirtinama, kad kol kas tai vyksta sklandžiai. „Laukiame naujausių tyrimų duomenų, kuriais vadovaudamiesi nedelsiant imsimės tolesnių veiksmų. Tyrimų rezultatus tikimės gauti artimiausiomis valandomis. Išsamių asmens duomenų apie tiriamus žmones teikti negalime, tačiau patvirtiname, kad be Uzbekijos Respublikos piliečių taip pat ištirta beveik pusšimtis ukrainiečių, dirbančių toje pačioje bendrovėje“, – komentuoja P. Keras.

P. Keras taip pat priduria, kad atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją, Kauno miesto meras šiandien kreipėsi į Valstybės ekstremalių situacijų operacijų vadovą, sveikatos apsaugos ministrą Aurelijų Verygą su siūlymu parengti teisės aktą, kuriuo būtų numatytas privalomas asmenų, atvykusių iš trečiųjų šalių, ištyrimas mobiliuosiuose patikros punktuose dėl koronaviruso infekcijos. Taip pat siūloma įtvirtinti pareigą darbdaviams užtikrinti tinkamas apgyvendinimo sąlygas iš trečiųjų šalių į Lietuvą atvykusiems darbuotojams. Pasak Visvaldo Matijošaičio, tokie sprendimai padėtų toliau efektyviai valdyti epidemiologinę situaciją ir ženkliai prisidėtų užkertant kelią panašiems COVID-19 protrūkiams tiek Kauno mieste, tiek ir kitose šalies savivaldybėse.

 

Skaityti toliau

Miestas

Apie nuotolinio mokymosi privalumus – iš Kauno studentų lūpų

Paskelbta

Karantino metu apie nuotolinį mokymąsi dažniausiai buvo galima išgirsti ne iš pačios geriausios pusės. Žiniasklaida mirgėjo pranešimais apie mokymosi tokiu būdu keliamus iššūkius, su kuriais ne visiems pavykdavo lengvai susidoroti, netrūko ir žinučių apie technines kliūtis. Tačiau šį kartą, jau nurimus mokslo metų šurmuliui, pasibaigus egzaminų sesijoms, Kauno studentų pasiteiravome, kokių pozityvių dalykų šie visgi pasisėmė iš laikotarpio, kai mokytis teko per kompiuterio ekraną.

Nors dalis kalbintų studentų ir teigė, kad nenorėtų, jog ateityje vėl tektų mokytis nuotoliniu būdu, tačiau pripažino, kad tai vis dėlto buvo įdomi patirtis. Net ir užklupus jau minėtiems techniniams nesklandumams, kurie kartais virsdavo kurioziškomis situacijomis, galiausiai šie taip pat priversdavo išspausti šypseną ar smagiai visiems kartu pasijuokti.

Padaugėjo laisvo laiko

Kalbinti studentai vieningai teigė, kad vienas didžiausių nuotolinio mokymosi privalumų – sutaupytas laikas. Mat laikas, kurį studentai praleisdavo keliaudami į paskaitas ir atgal iš jų, dabar galėjo būti išnaudotas kitoms veikloms. Tai, kad nereikėdavo niekur vykti, studentams leido taupyti ne tik laiką, bet ir pinigus – ši situacija suteikė galimybę išleisti mažiau viešojo transporto bilietams ar nuosavų automobilių kurui. Pastebėta ir tai, kad daug mažiau studentų vėluodavo laiku prisijungti į online paskaitas, lyginant su tuo, kiek jų susivėlindavo šioms vykstant auditorijose. Kadangi virtualiai vykstančių paskaitų įrašus dėstytojai galėdavo išsaugoti, studentai itin džiaugėsi galimybe medžiagą išklausyti jiems patogiu laiku. Tokiu atveju, net ir nepavykus sudalyvauti paskaitoje numatytu laiku, nereikėdavo jaustis lyg kažką praleidus ir klausinėti informacijos kitų, norint pasivyti kursą.

Kaip vieną iš privalumų, studentai taip pat išskyrė ir įvairesnes atsiskaitymų formas, kas suteikė galimybę dar kūrybiškiau ir iš naujų pusių pažvelgti į savo studijuojamą dalyką. Tai leido paįvairinti tradicinius rašto darbus ir savo žinias pademonstruoti kitokiais būdais.

Įtakos turėjo ir psichologinei sveikatai

Panašu, kad mokymasis nuotoliniu būdu turėjo teigiamos įtakos ir kalbintų studentų psichologinei būklei. Studentai džiaugėsi sumažėjusiu streso lygiu, mat turėjo galimybę dirbti jiems patogiu tempu, kitaip dėliotis savo dienotvarkę. „Labiau pradėjau gilintis į save, aiškintis ko iš tiesų noriu ir kas man yra tikrai svarbu ir įdomu. Išmokau labiau planuotis ir efektyviau išnaudoti laisvą laiką. Atlikau daugybę darbų, kuriuos vis atidėliodavau dėl neva laiko stokos. Išmokau pasiimti daugiau“, – teigė paskutiniame kurse karantino metu studijavusi Kamilla. Mergina taip pat pridūrė, kad susiklosčiusi situacija jai buvo tikrai palanki ir leido daug labiau susikoncentruoti į bakalauro darbo rašymą.

Magistro studijas su darbu derinanti Laima taip pat įvardijo šios situacijos privalumus: „Teko derinti pasikeitusią situaciją su darbu, tai galiu pasakyti, kad jautėsi daug mažesnė įtampa stengiantis viską suspėti, pradėjau neatidėlioti rašto darbų atlikimo.“ O štai Džiuljeta džiaugėsi dėstytojų pastangomis, siekiant užtrinti gerą studentų savijautą: „Patiko tai, kad visi dėstytojai didesnį dėmesį skyrė tiesioginei diskusijai su studentais, ypač stengėsi pakalbinti kiekvieną apie jo savijautą tokiu neįprastu metu.“

Iš naujo atrastos technologijų galimybės

Studentai taip pat pastebėjo, kad susiklosčiusi situacija kai kuriuos dėstytojus paskatino iš naujo peržvelgti savo mokymo metodus. „Mokantis nuotoliniu būdu pastebėjau tai, jog daugelis vyresnių dėstytojų dėl susidariusios situacijos turėjo pakeisti senus mokymo būdus. Vykstant paskaitoms auditorijose, vyresni dėstytojai mažai naudodavosi šiuolaikinėmis technologijomis ir jų suteikiamais privalumais. Džiugu tai, kad perėjus prie nuotolinio mokymosi, tokie dėstytojai pagaliau pradėjo naudotis įvairiais internetinėje erdvėje esančiais įrankiais.  Nustebino tai, jog prasidėjus mokymuisi nuotoliu, dėstytojai ne tik nepaliko studentų individualiai mokytis likusios studijų medžiagos, bet taip pat į paskaitas internetu pasikvietė ir svarbių studijuojamam dalykui svečių iš įvairių įmonių“, – įspūdžiais dalijosi Džiuljeta.

Tad nors kuriam laikui ir teko užmiršti tiesioginio kontakto ir gyvų diskusijų galimybę, šiuolaikinių technologijų dėka tiek studentai, tiek ir dėstytojai turėjo progą išmėginti kitokius mokymosi variantus bei pasisemti naujų patirčių.

Skaityti toliau

Miestas

Liepą šilumos kaina Kaune išliko mažiausia Lietuvoje

Paskelbta

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) paskelbtais duomenimis, šių metų liepą centralizuotai tiekiamos šilumos kaina Kaune išliko mažiausia Lietuvoje.

Liepą Lietuvoje mažiausiai už šilumą moka AB „Kauno energija“ aptarnaujami vartotojai – 2,63 ct/kWh su PVM. Palyginus su 2019 m. liepos mėn., kaina sumažėjo 29,49 proc.

Palyginus šio mėnesio šilumos kainą su buvusia aukščiausia (2012 metų liepą ji buvo 9,82 ct/kWh su PVM), šių metų liepą ji tapo net 73,25 proc. mažesnė. Dabar ji sudaro tik 2,63 ct/kWh su PVM.

Šilumos kaina Kaune jau trys mėnesiai iš eilės yra mažiausia Lietuvoje ir tikėtina, kad kurį laiką tokia ir išliks. Maža šilumos kaina išliks ne tik dėl sumažėjusių kuro kainų, bet ir dėl to, kad AB „Kauno energija“ nebepirks gamybos rezervavimo paslaugos iš Kauno termofikacijos elektrinės. Taip per 2020 metus bendrovė Kauno, Kauno rajono ir Jurbarko vartotojams sutaupys dar 1,6 mln. eurų.

Šilumos kainos mažėjimą jau kuris laikas iš esmės lemia sumažėjusi biokuro kaina bei dėl išaugusios konkurencijos tarp nepriklausomų šilumos gamintojų sumažėjusi aukcione parduodamos šilumos kaina.

Primename, kad ne šildymo sezono metu centralizuotai tiekiama šiluma naudojama karštam vandeniui ruošti.

VERT sudarytame grafike pavaizduotos centralizuotai tiekiamos šilumos kainos Lietuvos miestuose 2020 m. liepą:

AB „Kauno energija“ informacija

 

Skaityti toliau

Skaitomiausi