Connect with us

Miestas

Kaune siekta ilgiausios pridėtinės kasos Lietuvoje rekordo

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nuo seno ilgos kasos buvo moters grožio ir moteriškumo simbolis. Jei pažvelgtume į meno kūrinius, tiek skulptūrose, tiek paveiksluose išvystume ilgaplaukes gražuoles. Tačiau ne visos moterys apdovanotos tankiais, storais plaukais, todėl čia labai gelbsti pridėtinės kasos, kurių istorija siekia net Egipto karalienės Kleopatros laikus.

Prisegamų ir priauginamų plaukų populiarumas šiais laikais milžiniškas, šie metodai leidžia greitai turėti savo svajonių plaukus. Todėl grožio akademijos “Elireta” direktorė Gintarė Eimantaitė nutarė siekti ilgiausios pridėtinės kasos Lietuvoje rekordo. “Dabar ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje prisegami plaukai yra ant bangos. Jie tapo neatsiejama šventinių šukuosenų dalimi. Specialistai man pritars – vis dažniau ir šukuosenos yra daromos su pridėtiniais plaukais. Dabar ypač madingos pririšamos uodegos, kurių pagalba vos per pora minučių galite turėti plaukų uodegą kaip pas Ariana Grande”, – pasakojo specialistė.

Anot G. Eimantaitės, kasdien vis dažniau sulaukiant klausimo, kokią ilgiausią kasą galime užsakyti, jai šovė mintis išsiaiškinti, kokia ilgiausia kasa aplamai yra užfiksuota mūsų šalyje. Paaiškėjo, kad Lietuvos rekordų svetainėje yra užfiksuotas 2015 metais padarytas rekordas – ilgiausia pridėtinė kasa siekė 7,83 metro. Todėl viena žinomiausių plaukų priauginimo specialisčių  Gintarė Eimantaitė pasiryžo siekti dar ilgesnės kasos rekordo.

Reklama

“Rekordui buvo sunaudota apie 16 pakelių kanekalono pluošto, 1 sintetinė ir 1 natūralių plaukų kasa. Plaukai buvo pripinami vieni prie kitų, tam, kad būtų išgauta vientisa plaukų kasa. Darbą atlikome dirbdamos tris dienas po 6 valandas. Kasa buvo pinta populiariausiu – trijų skilčių kasos metodu”, – pasakojo meistrė.

Rekordui užfiksuoti buvo pakviestos dvi Kauno žymios viešnios: KIGSA prezidentė Jolanta Mačiulienė ir žymi plaukų stilistė Inga Bagdonaitė. Pridėtinę kasą, kurios ilgis siekė 13,8 metro bei svėrė 2,490 g,  meistrė užrišo ant modelio Aušrinės Kalinauskaitės surištos natūralių plaukų kasos.

Anot originalų rekordą pasiekusios specialistės Gintarės Eimantaitės, su plaukų priauginimu dirbančios daugiau nei 16 metų, tai dar ne pabaiga ir planuose – dar didesni rekordai.

Skaityti toliau
Reklama

Miestas

Dauguma gyventojų išlieka pozityvūs: žiemos išdaigos tik džiugina

Milda Vedegytė

Paskelbta

Praėjusį savaitgalį Lietuvoje šaltukas spaudė net iki -25 laipsnių, o dideliu sniego sluoksniu pasidengė visi regionai. Dažnai prasidėjus tokioms žiemos išdaigoms, gyventojai susiduria su įvairiomis problemomis: nenuvalytais ir nebarstytais keliais, gendančiais automobiliais ar slidžiais šaligatviais. Tačiau, paklausus žmonių nuomonės apie šiuos žiemos nepatogumus, jie išliko pozityvūs.

,,Čia tik sniegas. Vaikystėje patys į pusnis brisdavome su džiaugsmu, kartais visai gerai akimirkai pasidžiaugti” – komentavo viena iš puslapio sekėjų. Tokio sluoksnio sniego Lietuvoje nematėme jau kurį laiką, todėl šis žiemiškas vaizdas daugelį nukelia į vaikystę, kurioje mus nuolat džiugindavo didelės ir purios pusnys, o šaltukas neatrodydavo toks baisus. Dauguma skaitytojų komentaruose teigė, kad kiemuose pūpsantis sniegas jiems visai netrukdo, jie jį kasa savarankiškai. Kelininkams didelių priekaištų skaitytojai neturėjo. ,,Labai gražus metas ir keletas nenuvalytų gatvių manau nesukelia didelio vargo” – paantrino kita skaitytoja. Kauno gyventojai teigė, kad sniego kasimas jiems tampa net smagus, nes šio darbo jau buvo spėta pasiilgti.

Tačiau atsirado ir kelios priešingos nuomonės, kai kuriems skaitytojams ši žiema vis dėlto sukėlė tam tikrų nepatogumų:  ,, Keblumų nedaug, tik apmaudu kai už neatliktus darbus tenka mokėti. Pabarstyti šaligatvius ir kiemo takus reikėtų, nes slidu.” – teigė viena iš komentatorių, ,,Bardakas – aptvarkytos tik centrinės gatvės. Visur kitur apleista kaip niekad, sniegas nevalytas, net druskos nebarstyta” – skundėsi vienas Kauno gyventojas.

Atsirado ir pašmaikštavusių skaitytojų, kurie sakė, kad patys dirbdami nuotoliniu būdu. snieguotų gatvių net nepastebi. Tačiau akivaizdu, kad dauguma gyventojų itin džiaugiasi pagaliau sulaukę šaltuko ir sniego, todėl keli nepatogumai nesugadins šios džiugios nuotaikos.

Reklama
Skaityti toliau

Miestas

Kaune ir Vilniuje fiksuojama prasčiausia padėtis dėl oro taršos padidėjimo

Milda Vedegytė

Paskelbta

„Vakar dieną prastesnė oro kokybė fiksuota Kaune ir Vilniuje, miestų slėniuose, kur teršalai labai gerai kaupiasi ir jų koncentracija padidėja. Kietųjų dalelių paros ribinė vertė buvo viršyta, sakyčiau, nedaug – Kaune, Petrašiūnuose, užfiksuota 51 mikrogramas kubiniame metre, o Vilniaus senamiestyje – 62 mikrogramai. Tai yra 1,3 karto viršyta norma“, – LRT RADIJUI antradienį sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Vilma Bimbaitė.

Vietovėse kaip sostinės senamiestis, esantis slėnyje, teršalų koncentracija kiek labiau kaupiasi įprastai – prie to prisideda ir aplinkinių rajonų tarša, aiškino V. Bimbaitė. Didesnė tarša ir gyvenvietėse, kuriose kūrenamas kietasis kuras, pavyzdžiui, malkos.

„Tose miesto gyvenvietėse, kur daug individualių namų, kūrenamas kietasis kuras, oro užterštumas didesnis, gauname ir skundų iš gyventojų, kad negali praverti langų, nes kaimynas kūrena“, – kalbėjo pašnekovė.

Situacija būtų prastesnė, jeigu ne gyventojų mobilumo sumažėjimas dėl karantino, kartu lemiantis ir mažesnę transporto taršą.

„Manyčiau, kad būtų tarša didesnė, kadangi ir praėjusių metų pirmo karantino metu išryškėjo tendencija, kad sustojus transportui teršalų koncentracija labai sumažėjo, kai kur net iki 50 proc. Matyt, dabar turėtume didesnes koncentracijas negu yra šiuo metu vien dėl to, kad transporto dedamoji yra žymiai mažesnė nei priešpandeminiu laikotarpiu“, – kalbėjo V. Bimbaitė.

Reklama

Jau antradienį, pasak jos, matomas oro kokybės pagerėjimas, kurį numatyti leidžia ir artimiausių dienų orų prognozė.

„Šiuo metu situacija yra gerėjanti, kadangi sustiprėjo vėjas, keičiasi meteorologinė situacija. Tikėtina, kad jau šiandien kvėpuosime žymiai geresniu oru. (…) Jau šį rytą matome koncentracijų sumažėjimą visoje Lietuvoje, jaučiamas meteorologinės situacijos pokytis ir oro kokybė gerėja“, – sakė Aplinkos apsaugos agentūros Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja.

Edvardas Kubilius, LRT

Skaityti toliau

Miestas

Pastangos nenuėjo perniek: gatvėse – mažiau nelaimių

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

2020-ieji Kauno mieste pasižymėjo kur kas mažesniu avaringumu. Per praėjusius metus eismo nelaimėse žuvusių žmonių skaičius sumažėjo beveik 70 proc. Tokie pokyčiai įrodo, kad ligšioliniai veiksmai ir priemonės duoda apčiuopiamų rezultatų. Šiemet Kauno savivaldybė drauge su kitomis institucijomis numačiusi skirti dar daugiau dėmesio eismo saugumui užtikrinti ir mažinti „juodųjų dėmių“ skaičių. Planuojama rekonstruoti bent 5 sankryžas.

Kuria saugaus eismo miestelį

Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato (VPK) duomenimis, praėjusiais metais miesto keliuose dėl eismo įvykių žuvo 4 asmenys. 2019 metais šis skaičius buvo daugiau nei triskart didesnis – 13. Beje, 2020-aisiais Kauno gatvėse dešimtadaliu sumažėjo sužeistųjų skaičius, o pačių eismo įvykių kreivė sumenko apie 14 proc.

Ties kiekvienu statistiniu rodikliu fiksuojamas gana ženklus pagerėjimas. Tokie skaičiai išskiria Kauną tarp kitų apskrities miestų.

Reklama

„Konkretūs skaičiai geriau už bet kokius žodžius atspindi realią situaciją ir parodo, kas pasiteisina, o kur dar turime pasistengti. Analizuojame juos ir darome atitinkamas išvadas. Nepuolame džiaugtis anksčiau laiko, nes net ir viena prarasta žmogaus gyvybė reiškia didelę netektį.

Turime padaryti viską, kad Kaune eismo nelaimių ir nukentėjusiųjų būtų kuo mažiau. Lygios gatvės, tvarkingos sankryžos, saugios perėjos, kokybiškas apšvietimas – tai darbai, kurių atlikta jau tikrai nemažai, bet išlaikysime pagreitį tęsdami juos ir toliau. Greta visos infrastruktūros reikia stiprinti švietėjišką veiklą, kad kauniečiai, ypač auganti jaunoji karta, vis geriau suprastų, kaip saugoti save ir aplinkinius keliuose“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Pasak jo, prevencinė ir edukacinė veikla eismo saugumo srityje sustiprės apjungus pajėgas su miesto policija bei kitomis atsakingomis institucijomis. Be to, meras priminė, kad jau šiemet Kaune bus atidarytas patiems mažiausiems eismo dalyviams skirtas pirmasis Baltijos šalyse Saugaus eismo miestelis greta A. Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos Ašigalio gatvėje.

Per pandemiją dirbo sparčiau

2020 metais Kaunas toliau tęsė darbus stiprinant saugumą pėsčiųjų perėjose – atnaujintas ženklinimas, pagerintas apšvietimas, įrengti papildomi padidinto atspindžio ženklai. Specialistai neabejoja, kad kasmet prie saugumo užtikrinimo prisideda ir prieš perėjas ant važiuojamosios kelio dalies nubrėžti „rombai“.

„Nors neretai šis ženklinimas yra ignoruojamas, tikime, kad tai prisideda prie pėsčiųjų ir pačių vairuotojų saugumo. Vis daugiau eismo dalyvių apie tai sužino ir kreipia dėmesį į šį išsiskiriantį ženklinimą. Pastebimai sumažėję skaudžios statistikos skaičiai sufleruoja apie gerėjančią situaciją“, – sakė Kauno savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.

Prie spartesnių gatvių infrastruktūros darbų praėjusiais metais prisidėjo pasaulį užklupusi COVID-19 pandemija. Pagrindinėse miesto gatvėse gerokai sumažėję transporto srautai leido efektyviau darbuotis kelininkams.

„Darbininkai ilgą laiką galėjo veikti be didesnių trukdžių, o tuo pačiu nuo papildomų dirgiklių apsaugojome ir vairuotojų kantrybę. Nemažos investicijos su Vyriausybės parama skirtos darbams Taikos prospekte, taip pat Kęstučio ir A. Baranausko gatvėse, kur išsidėstę nemažai „juodųjų dėmių“. Didelę dalį jų panaikinsime būtent dabar rekonstravę šias gatves. Toliau atnaujiname sankryžas, naudojame vaizdo stebėjimo kameras“, – teigė M. Matusevičius.

Šiemet Kaune suplanuota rekonstruoti mažiausiai 5 prastesnės būklės sankryžas, padidinant jose transporto pralaidumą ir saugumo lygį. Tokie darbai numatyti Šauklių ir Šv. Gertrūdos, Gimnazijos ir Šv. Gertrūdos, Baltijos ir J. Grušo gatvių sankirtose, taip pat Rasytės g. ir Baltų prospekto bei Žemaičių pl. 23 esančias sankryžas.

Saugiausia diena – sekmadienis

Kauno apskrities VPK Komunikacijos poskyrio vedėja Odeta Vaitkevičienė neabejoja, kad praėjusiais metais prie geresnės situacijos miesto gatvėse prisidėjo vieningas institucijų darbas – kol miestas gerino infrastruktūrą, pareigūnai drausmino eismo dalyvius.

„Be abejo, sumažėjusiems skaičiams įtakos turėjo ir ne vieną mėnesį trukęs karantinas, kuomet dauguma gyventojų dirbo ar mokėsi iš namų. Dėl šios priežasties transporto priemonių srautai miesto gatvėse buvo mažesni. Prie saugumo užtikrinimo neabejotinai prisidėjo ir mobilieji greičio matuokliai.

Kasmet stebime tendenciją, kad dauguma eismo įvykių, ypač skaudžių, įvyksta tada, kai viršijamas nustatytas leistinas greitis. Pradėjus tiek apskrityje, tiek mieste naudoti mobiliuosius greičio matuoklius, greitis gatvėse sumažėjo“, – apibendrino O. Vaitkevičienė.

Policijos pareigūnų atlikta analizė rodo, kad dažniausiai nelaimės Kaune nutikdavo antradieniais ir ketvirtadieniais, o rečiausiai – sekmadieniais. Daugiausia pasikartojančių eismo įvykių, kuriuose nukentėjo žmonės, užfiksuota Savanorių prospekte (29), V. Krėvės pr. (12), Šiaurės pr. (11) ir Taikos pr. (10).

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kaune į medį atsitrenkė keleivinis autobusas

kaunieciams.lt

Paskelbta

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Kaune į medį atsitrenkė miesto autobusas, nors per eismo įvykį žmonės nenukentėjo, virsdamas medis nutraukė elektros laidus.

Pranešimo apie eismo įvykį Stirnų gatvėje pareigūnai sulaukė antradienį 10 val 33 min. Pranešta, kad į medį atsitrenkė keleivinis autobusas, reikalinga pagalba.

Kauno apskrities VPK atstovė Odeta Vaitkevičienė LRT.lt sakė, kad autobuse keleivių nebuvo, važiavo tik vairuotoja, kuris eismo įvykio metu, pirminiais duomenimis, nenukentėjo.

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Reklama

Vairuotojas buvo blaivus, todėl policija tik surašė protokolą dėl eismo įvykio. O. Vaitkevičienė teigė, kad eismo įvykis greičiausiai įvyko dėl sudėtingų eismo sąlygų.

Į įvykio vietą išskubėjo ne tik policija, bet ir ugniagesiai gelbėtojai, kuriems teko supjaustyti nuvirtusį medį. Kol eismo įvykio vietoje darbavosi pareigūnai, eismas gatvėje buvo apribotas.

Policija pradėjo eismo įvykio tyrimą.

Avarija Kaune / BNS nuotr.

Skaityti toliau

Miestas

Kauno V. Kudirkos viešoji biblioteka įvertinta tarptautiniu apdovanojimu

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka už savo veiklą pirmojo karantino Lietuvoje laikotarpiu įvertinta pasaulio mastu. Bibliotekos iniciatyva 3D spausdintuvu gaminti priedus durų rankenoms pelnė tarptautinį organizacijos EIFL (Electronic Information for Libraries / Elektroninė informacija bibliotekoms) įsteigtą inovacijų apdovanojimą.

Praėjusių metų pavasarį, kai bibliotekos buvo fiziškai uždarytos lankytojams, darbas jose nesustojo. Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka ėmėsi iniciatyvos savo turimais 3D spausdintuvais gaminti priedus durų rankenoms, kurie leidžia duris atidaryti dilbiu ir taip išvengti nepridengtos odos kontakto su potencialiai užterštu paviršiumi. Šie priedai spausdinti pagal specialius brėžinius, kuriais nemokamai dalijasi belgų kompanija „Materialise“. Kiekvienas norintis juos gali naudoti, modifikuoti bei pritaikyti pagal savo poreikius. Bibliotekos informacinių technologijų specialistai Šarūnas Ašmantas ir Tadas Žalionis modifikavo brėžinius ir pagal juos pagamino rankenų priedus, kuriuos sumontavo šalia bibliotekos Girstupio padalinio, kur ir yra 3D spausdintuvai, esančiose įstaigose: parduotuvėse, vaistinėje, policijos komisariate.

Biblioteka ne tik pati gamino priedus durų rankenoms, tačiau savo modifikuotais brėžiniais dalijosi ir su visais pageidavusiais: Lietuvos ir užsienio viešosiomis bibliotekomis, Rotary klubu Ukrainoje ir kt. Pirmajam karantinui pasibaigus, keli tokie rankenų priedai iškeliavo į Lietuvos nacionalinį muziejų, kur taps eksponatu, atspindinčiu Lietuvos gyvenimą pandemijos laikotarpiu. Lietuvoje vėl paskelbus karantiną, bibliotekoms palikta galimybė aptarnauti skaitytojus. Tad šiuo metu tokie durų rankenų priedai montuojami ant bibliotekos skyrių ir padalinių miesto mikrorajonuose durų.

Reklama

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka taip pat dalyvavo Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir „Robotikos mokyklos“ iniciatyvoje, kurios metu kartu su kitomis Lietuvos viešosiomis bibliotekomis 3D spausdintuvu gamino rėmelius apsauginiams skydams medikams. Biblioteka atspausdino beveik 500 rėmelių, kuriuos sumontavo su specialiais skydais ir perdavė Kauno miesto gydymo įstaigoms.

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka tarptautinį EIFL įsteigtą inovacijų apdovanojimą pelno jau antrą kartą. Pirmąjį kartą šį apdovanojimą biblioteka gavo 2016 m. už projektą „Atrask save 3D mieste“.

Skaityti toliau

Miestas

Kauniečius kviečia dalyvauti gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistiniame tyrime

kaunieciams.lt

Paskelbta

Lietuvos statistikos departamentas pradeda Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo statistinį tyrimą. Jo metu gyventojų bus klausiama, kokia jų tautybė, gimtoji kalba, kokių dar kalbų moka, kokį tikėjimą išpažįsta.

Anksčiau šie rodikliai būdavo renkami vykdant visuotinius gyventojų ir būstų surašymus. Paskutinio gyventojų ir būstų surašymo, kuris vyko 2011 metais, duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės. Kas trečias šalies gyventojas nurodė, kad moka dvi užsienio kalbas. Gyventojai priklausė 59-ioms skirtingoms religinėms bendruomenėms.

Kadangi šiais metais surašymas vyks administracinių duomenų pagrindu, atsiliepiant į vartotojų poreikį bei siekiant išlaikyti tęstinumą ir rodiklių palyginamumą, šiemet ši informacija renkama atliekant statistinį tyrimą.

Iki vasario 17 d. vykdoma internetinė apklausa. Gyventojai raginami dalyvauti tyrime, kurio anketą galima rasti adresu https://surasymas.stat.gov.lt/. Prisijungti prie tyrimo anketos galima suvedus tikslius asmens duomenis (asmens kodą ir galiojančio dokumento numerį) arba per Elektroninius valdžios vartus. Anketoje pateikiami vos 4 klausimai, todėl jos pildymas užtruks vos keletą minučių.

Reklama

Siekiant užtikrinti statistinio tyrimo rezultatų kokybę ir reprezentatyvumą, pasibaigus internetinei apklausai, iš gyventojų registro planuojama atrinkti apie 40 tūkst. internetinėje apklausoje nedalyvavusių gyventojų. Juos apklaus klausėjai.

Gyventojų tautybės, gimtosios kalbos ir išpažįstamo tikėjimo duomenys bus pateikti kartu su 2021 m. gyventojų ir būstų surašymo rezultatais.

Skaityti toliau
Naujienosprieš 2 min

Donorinio kraujo poreikis mažiausiems Kauno klinikų pacientams: pagalbos reikia nuolat

Kauno klinikose donorų kraujo reikia nuolat ir nedelsiant pacientams po sunkių traumų, nudegimų, chirurginių operacijų metu. Kraujo donorų pagalbos taip...

Greitos naujienosprieš 48 min

Agnė Bilotaitė: pareigūnai už papildomą darbą gaus atlyginimų priedus

2021 01 20 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymu Lietuvos Respublikos finansų ministerija statutinių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kuriems...

Greitos naujienosprieš 50 min

Europos Komisija skelbia atnaujinto 2021 metų Lietuvos biudžeto projekto vertinimą

2021 01 20 Šiandien Europos Komisija (EK) paskelbė XVIII Vyriausybės atnaujinto 2021 m. Lietuvos biudžeto projekto vertinimą, kuriame teigiama, jog...

Greitos naujienosprieš 1 val

NVSC informuoja apie sausio 19 dienos COVID-19 protrūkius

2021 01 20 Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) informuoja apie per praėjusią parą Lietuvoje fiksuotus koronaviruso (COVID-19) protrūkius. Per praėjusią...

Greitos naujienosprieš 1 val

Kaune rasti dviračiai, pareigūnai prašo atsiliepti jų savininkus

2021 01 20 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) pareigūnai aiškinasi, kam priklauso praėjusią savaitę Kaune...

Greitos naujienosprieš 1 val

Ministrė siūlo kartu su Latvija surengti pasaulio ledo ritulio čempionatą ir Lietuvoje

Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė trečiadienį kalbėdamasi su Latvijos švietimo ir mokslo ministre Ilga Šuplinska išsakė Lietuvos pasiryžimą...

Sveikataprieš 2 val

Karantino iššūkiai vaikams ir paaugliams: jiems reikia fiziškai ir emociškai saugios, palaikančios aplinkos

Pandemija bei karantinas paveikė kiekvieną individą ir visas visuomenės grupes. Vieniems iškilusius iššūkius sekasi įveikti lengviau, iš kitų tai pareikalauja...

Greitos naujienosprieš 3 val

E. Dobrovolska: Lietuva ES darbotvarkėje didžiausią dėmesį skirs teisės viršenybės, duomenų apsaugos bei Sausio 13-osios bylos temoms

2021 01 20 Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska įvardijo svarbiausius Lietuvos prioritetus 2021 m. ES darbotvarkėje – tai  Lietuvos teisėjų ir...

Sportasprieš 3 val

„Green White Boys“ narys Ignas: „Kad krepšinis būtų gyvas – arenoje reikia žmonių“ (VIDEO)

2021.01.20 [embedded content] 2020-ųjų lapkričio 6 dienos Kauno „Žalgirio“ rungtynės su Madrido „Real“ ekipa buvo paskutinės, kurios „Žalgirio“ arenoje vyko...

Greitos naujienosprieš 4 val

Startuoja pirmasis pagalbos verslui paketas: subsidijos ir paskolos

Nuo trečiadienio,  sausio 20 d., verslas jau gali teikti paraiškas gauti subsidijas ir lengvatines paskolas. Pirmąjį Ekonomikos ir inovacijų ministerijos...

Skaitomiausi

Pasiūlymai

Reklama