Connect with us

Naujienos

Kaune kyla naujas vaikų darželis: pirmos statybos „nuo nulio“ per visą Nepriklausomybės laikotarpį

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Prieš kelerius metus Kaune panaikintas vietų trūkumas miesto darželiuose, atidarytos kelios naujos įstaigos, tačiau tai tėra atspirties taškas tolesnei jų plėtrai. Siekiama užtikrinti, kad mažieji kauniečiai lankytų darželius arčiau namų. Augant poreikiui, senosios įstaigų patalpos atnaujinamos ir modernizuojamos, o Šilainiuose jau ryškėja pirmųjų plyno lauko statybų kontūrai – Kuršių gatvėje kyla 200 vietų darželis. Jo atidarymas planuojamas kitąmet rudenį.

Solidus Vyriausybės indėlis

93 Kauno miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigas šiemet lanko beveik 14,5 tūkst. auklėtinių. Vien Šilainių seniūnijoje veikiančiuose dešimtyje darželių – daugiau kaip 2200 vaikų. Tarp jų – nemažai gyventojų iš aplinkinių teritorijų – Smėlių, Milikonių, Linkuvos, Romainių, Vytėnų bei Sargėnų.

„Miestas prasideda nuo žmonių, bendruomenės, o ši auga nuo pačių mažiausiųjų. Todėl mūsų pareiga – nuolat gerinti sąlygas kokybiškam, prieinamam ir patogiam ugdymui. Tai svarbu tiek vaikams, tiek ir jų tėvams. Nesižvalgome į greitus „konteinerinius“ sprendimus, bet imamės projektų, kurie tarnautų ilgą laiką.

Naujasis darželis – pirmoji plyno lauko investicija švietimo srityje. Akivaizdu, jog augančiam miestui jų reikės daugiau. Kažin, ar statybos Šilainiuose būtų pradėtos dar šiemet jeigu ne solidi Vyriausybės parama. Iš reikiamų 3,4 mln. eurų beveik pusė lėšų skirta būtent iš valstybės biudžeto ir tai yra puikus pavyzdys konstruktyvaus darbo su Premjeru Sauliumi Skverneliu bei jo komanda“, – sakė Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Naujojo darželio vizija

Projektuojant pastatą didžiausias dėmesys buvo skirtas vidaus ir lauko erdvių funkcionalumui. Darželis išsiskirs jaukia aplinka ir šiuolaikiškomis žaidimų erdvėmis, skatinančiomis vaikų judrumą bei smalsumą.

Erdviose patalpose išsiteks 12 grupių – dvi lopšelio ir keturios, skirtos auklėtiniams nuo 2 iki 3 metų amžiaus. Jas lankys po 15 vaikų. Dar šešiose grupėse – po 20 auklėtinių nuo 3 metų iki priešmokyklinio amžiaus.

Projektuojant vidaus erdves siekta multifunkciškumo, galimybės jas transformuoti pagal poreikius. Pasitelkti energetiškai efektyvūs inžineriniai sprendimai.

Moderniose erdvėse taip pat numatyta įrengti sporto bei užsiėmimų sales, valgyklą, specialistų kabinetus ir kitas reikiamas patalpas. Įstaigą lankys 200 vaikų, kuriuos ugdys daugiau kaip 50 darbuotojų.

Artėja apdailos darbai

Dar rugpjūtį, pradėjus ruoštis statyboms, Kuršių gatvėje pašalinti menkaverčiai krūmai ir šabakštynai, sklypas išvalytas nuo ten buvusio statybinio laužo. Statybų teritorijoje jau įgręžti poliai, įrengti rostverkai, lauko vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklai.

„Šiomis dienomis pradėjome mūryti sienas, po to seks stogo darbai. Iki Naujųjų metų šilainiškiai turėtų pamatyti pilnai iškilusias lauko konstrukcijas. Jei oro sąlygos nesukliudys, toliau pastato išoriniai paviršiai bus aptaisomi apdailinėmis plokštėmis, lauks statinio vidaus įrengimo darbai“, – statybų darbų eigą komentavo bendrovės „Statybų vizija“ darbų vadovas Audrius Bartusevičius.

A+ energetinio naudingumo klasės darželio rangos darbų konkursą laimėjusi įmonė Kaune jau įgyvendino keletą projektų: nuo nulio pastatė Veršvų gimnazijos pradinės mokyklos pastatą Romainiuose ir šią vasarą užbaigė naująją sporto mokyklos „Bangpūtys“ irklavimo bazę ant Lampėdžių ežero kranto.

Darželiai arčiau namų

„Galime pasidžiaugti, kad Kaune išspręsta vietų trūkumo darželiuose problema – itin pasiteisinimo patalpų modernizacija ir atnaujinimas, maksimaliai išnaudojant įstaigų plotus ir didinant vietų skaičių. Tačiau vis dar matome, kad tėveliams, ypač auginantiems kelis mažamečius vaikus, itin svarbi vieta. Šiuo metu vienas iš prioritetų – sudaryti palankias galimybes lankyti darželius kuo arčiau namų“, – teigė Kauno mero pavaduotoja Rasa Šnapštienė.

Nors Kaune esama darželių, kuriuose šiuo metu vis dar likę dešimtys laisvų vietų, priėmimo sistemoje matyti nemažai prašymų lankyti ugdymo įstaigas būtent Šilainių seniūnijoje. Pasak R. Šnapštienės, dauguma tėvelių savo atžalas registruoja į keletą darželių, tačiau visuomet renkasi esančius arčiausiai namų.

 

Daugiau pokyčių kitąmet

Naują darželį Šilainių seniūnijoje planuojama statyti ir sparčiai besiplečiančiuose Romainiuose, Vijūkų gatvėje. Jį turėtų sudaryti 14 grupių. Šiuo metu rengiami priešprojektiniai pasiūlymai.

Kitais metais Kaune numatyta modernizuoti daugiau įstaigų. Žaliakalnio,  „Boružėlės“ ir „Svirnelio“ darželių pavyzdžiu paseks ir kitos miesto įstaigos. „Ežiuko“ ir „Šnekučio“ darželiuose bus atnaujintos multifunkcinės erdvės. Darbai vyks ne tik vidaus erdvėse, bet ir lauke: bus apšiltinami pastatų fasadai bei stogai.

Dar viena įstaiga įsikurs naujai „prikeltose“ patalpose Vilijampolėje, Jūratės gatvėje. Projekte numatyta įrengti 9 ikimokyklinio amžiaus grupes – apie 160 vietų. Iki šių metų pabaigos konkurso būdu planuojama išrinkti darbus atliksiantį rangovą.

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

 

 

Skaityti toliau
Advertisement

Technologijos

Žemė tapo 25 750 km/h greitesnė ir per 2 000 šviesmečių pasislinko link supermasyvios juodosios bedugnės

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Žemė ką tik tapo 7 km/s (~25 750 km/h) greitesnė ir maždaug 2000 šviesmečių priartėjo prie Paukščių Tako galaktikos centre esančios supermasyvios juodosios bedugnės.

Bet nesigąsdinkite, tai nereiškia, kad dreifuojame link juodosios bedugnės. Šie pokyčiai yra rezultatas geresnio Paukščių Tako modelio, paremto naujais stebėjimų duomenimis, kuriuose yra ir ilgiau nei 15 metų Japonijos radioastronomijos projekto VERA stebėtų objektų katalogas.

VERA (VLBI Exploration of Radio Astrometry, o „VLBI“ reiškia Very Long Baseline Interferometry) projektas pradėtas 2000 metais, ir skirtas Paukščių Tako erdvinių struktūrų trimačiam greičių ir padėčių žymėjimui. VERA interferometrijos technika sujungia po visą Japonijos archipelagą išdėstytų radioteleskopų duomenis, taip pasiekdama raišką, prilygstančią 2300 km skersmens teleskopo. Tokia raiška gaunamas 10 lanko mikrosekundžių tikslumas – teoriškai jo pakaktų įžiūrėti 10 eurocentų monetą Mėnulio paviršiuje.

Kadangi Žemė yra Paukščių Tako galaktikos viduje, negalime atsitraukti tolyn, ir pažiūrėti, kaip mūsų galaktika atrodo iš šono. Bendram Galaktikos struktūros ir mūsų vietą joje supratimui gyvybiškai svarbų vaidmenį vaidina tikslus objektų pozicijos ir judėjimo matavimas – astrometrija. Šiais metais buvo publikuotas pirmasis VERA Astrometrijos katalogas, su 99 objektų duomenimis.

Remdamiesi VERA Astrometrijos katalogo ir kitų grupių naujais stebėjimais, astronomai sudarė objektų pozicijos ir judėjimo vaizdalapį. Pagal jį suskaičiavo Galaktikos centrą – tašką, aplink kurį sukasi viskas aplink.

Pagal šį vaizdalapį, Galaktikos centras ir ten esanti supermasyvi juodoji bedugnė yra už 25800 šviesmečių nuo Žemės. Tai arčiau, nei oficiali 27 700 šviesmečių reikšmė, kurią Tarptautinė astronomų sąjunga priėmė 1985 metais. Pagal vaizdalapio greičio dedamąją, Žemė orbita aplink Galaktikos centrą skrieja 227 km/s greičiu. Tai yra greičiau už oficialią 220 km/s reikšmę.

VERA dabar ketina stebėti daugiau objektų, ypač esančių netoli centrinės supermasyvios juodosios bedugnės, kad geriau charakterizuotų Galaktikos struktūrą ir judėjimą. Tam VERA dalyvaus EAVN (East Asian VLBI Network) tinkla, sudarytame iš radioteleskopų Japonijoje, Pietų Korėjoje ir Kinijoje. Padidindama teleskopų skaičių ir atstumus tarp jų, EAVN gali pasiekti netgi dar didesnį tikslumą.

VERA et al. sandarbio „The First VERA Astrometry Catalog“ pasirodė Astronomical Society of Japan publikacijose 2020 metų rugpjūtį.



http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85891/straipsnis/Zeme-tapo-25i750-kmh-greitesne-ir–per-2i000-sviesmeciu-pasislinko-link-supermasyvios-juodosios-bedugnes?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29
Skaityti toliau

Technologijos

Uždaroma legendinė observatorija: iš čia buvo išsiųsta žinutė apie žmoniją galimoms protingoms nežemiškoms civilizacijoms (Video)

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Ketvirtadienį JAV Nacionalinis mokslo fondas (angl. National Science Foundation) paskelbė, kad jo valdomas Aresibo (Arecibo) radijo teleskopas Puerto Rike bus uždarytas. Teleskopo ateiti neaiški buvo jau nuo rugpjūčio mėnesio, kai audra nutraukė vieną iš pagalbinių konstrukciją laikančių lynų ir išmušė 30 metrų skylę pagrindinėje lėkštėje.

Galutinis smūgis buvo suduotas lapkričio 6 dieną, kai nutrūko vienas iš pagrindinių lynų ir visa konstrukcija tapo nestabili. 305 metrų skersmens Aresibo teleskopas, pastatytas septintojo dešimtmečio pradžioje, ilgą laiką buvo didžiausias radijo teleskopas pasaulyje – tik 2016 metais jį aplenkė 500 metrų kiniškasis FAST.

Mokslinis Aresibo palikimas – didžiulis: tai ir asteroidų tyrimai, ir egzoplanetų charakterizavimas, ir aktyvių galaktikų stebėjimai. Taip pat Aresibo buvo vienas iš dviejų teleskopų, reguliariai naudojamų radarinei astronomijai – radijo signalų siuntimui į kosmosą ir jų atspindžių tyrinėjimui.

Radijo signalų siuntimas atnešė Aresibo ir didžiulį žinomumą plačiojoje visuomenėje – kai 1974 metais juo buvo išsiųsta žinutė apie žmoniją galimoms protingoms nežemiškoms civilizacijoms.

Vėliau teleskopas figūravo keliuose filmuose ir tapo neatsiejama Puerto Riko dalimi. Šiuo metu surinkti duomenys dar daugybę metų – jei ne dešimtmečių – duos peno moksliniams tyrimams, bet kas pakeis šį teleskopą tolimesnėje perspektyvoje – kol kas nežinia.

Aresibo observatorija pasaulyje tapo gerai žinoma ir iš 1995 m. filmo „Golden Eye“, kuriame Jamesas Bondas su pagrindiniu filmo antagonistu susikovė būtent šioje radijo observatorijoje:


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/astronomija_ir_kosmonautika/S-85885/straipsnis/Uzdaroma-legendine-observatorija-is-cia-buvo-issiusta-zinute-apie-zmonija-galimoms-protingoms-nezemiskoms-civilizacijoms-Video?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Sportas

Įspūdinga dublerių pergalė NKL čempionate – 59 taškų skirtumu

Žalgiris.lt

Paskelbta

nklyga.lt inf.

Įspūdingą pergalę Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) savaitės rungtynėse iškovojo Kauno „Žalgiris-2“ (7-2). Šeštadienį Arvydo Gronskio auklėtiniai namuose 111:52 (26:7, 31:16, 28:16, 26:13) sutriuškino Joniškio „Delikateso“ (2-5) ekipą ir iškovojo antrąją pergalę paeiliui. Ketvirtadienį jaunieji žalgiriečiai Joniškio klubą įveikė 92:85.

Kauniečiai triuškinamą persvarą susikrovė jau pirmajame kėlinyje. Giedrius Bergaudas bei Vitalijus Kozys pelnė po dvitaškį, Dominykas Stenionis ir Gytis Nemeikša smeigė po tritaškį, o „Žalgiris-2“ spurtavo 18:1 bei susikrovė 19 taškų persvarą – 26:7.

Antrajame ketvirtyje apsukų nemažinę šeimininkai ilgąją pertrauką pasitiko turėdami 34 taškų pranašumą (57:23). Didžiausią persvarą „Žalgiris-2“ buvo susikrovęs ketvirtajame kėlinyje, kai pirmavo 104:44 ir 109:49.

Nugalėtojų gretose geriausiai pasirodęs G.Bergaudas per 23 minutes pelnė 15 taškų (5/9 dvit., 1/1 trit., 2/2 baud.), atkovojo 14 ir perėmė 1 kamuolį, atliko 1 rezultatyvų perdavimą, sykį suklydo bei surinko 26 naudingumo balus.

Kauno ekipa šį vakarą pataikė 19 tritaškių iš 38 (50 proc.). Palyginimui, „Delikatesas“ realizavo 4 tolimus metimus iš 15 (26 proc.).

„Žalgiris-2“: Giedrius Bergaudas (5/9 dvit., 14 atk. kam., 26 naud. bal.) ir Paulius Murauskas (3/5 trit.) po 15, Justinas Ramanauskas (9 rez. perd.) ir Matas Repšys po 12, Dominykas Stenionis 11 (3/4 trit., 7 atk. kam., 7 rez. perd.).

„Delikatesas“: Šarūnas Kulevičius 20 (2/9 dvit., 4/6 trit., 9 kld.), Arminas Kleišys 16 (8/16 dvit., 11 atk. kam.), Justinas Mccarthuras 8 (0/5 dvit., 0/3 trit., 8/11 baud.).

Skaityti toliau

Technologijos

Mokslininkai teigia atskleidę saulėse vykstančių sintezių mechanizmo paslaptį – ir čia pagelbėjo paslaptingieji neutrinai

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Tarptautinė Borexino sandarbio maždaug 100 mokslininkų komanda, kurioje ir dalelių fizikas iš Massachusetts Amherst universiteto Andrea Pocar, Nature šią savaitę žurnale praneša apie iš Saulės atskriejančius neutrinus, pirmą kartą tiesiogiai parodžiusių, kad mūsų Saulėje vyksta anglies-azoto-deguonies (CNO) sintezės ciklas.

CNO ciklas yra dominuojantis sunkesnių už Saulę žvaigždžių energijos šaltinis, bet lig šiol tiesiogiai nebuvo užfiksuotas jokioje žvaigždėje, paaiškina Pocaras.

Didelę dalį savo gyvenimo žvaigždės energiją gauna, versdamos vandenilį heliu, prideda jis. Tokiose žvaigždėse, kaip Saulė ar lengvesnėse, tai daugiausiai vyksta grandine „protonas-protonas“. Tačiau daug žvaigždžių už Saulę sunkesnės ir karštesnės, ir jose yra sunkesnių už helį elementų, ši savybė vadinama metalingumu. Nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio daroma prielaida, kad sunkiose žvaigždėse dominuoja CNO ciklas.

Vadovaudamiesi šio proceso skleidžiamų neutrinų spektru, mokslininkai gali atskirti atsirandančius „protonas-protonas“ grandinėje nuo atsirandančių „CNO cikle“. Pocaras pažymi, kad, „Saulėje vykstančio CNO degimo, teikiančio vos vieną procentą energijos, patvirtinimas sustiprina mūsų pasitikėjimą, kad žinome, kaip veikia žvaigždės.“

Be to, CNO neutrinai gali padėti išspręsti svarbų atvirą žvaigždžių fizikos klausimą, priduria jis. O būtent, kaip Saulės branduolio metalingumas – kurį įmanoma nustatyti tik pagal iš jo sklindantį CNO neutrinų srautą – susijęs su kitų žvaigždės sluoksnių metalingumu. Tradiciniai modeliai susidūrė su sunkumais – spektroskopiškai išmatuotas paviršiaus metalingumas nedera su kitokiu metodu, helioseismologiniais stebėjimais, išmatuotu popaviršiniu metalingumu.

Pocaras žaymi, kad neutrinai yra vienintelis rodiklis, kuriouo mokslas gali tiesiogiai tirti žvaigždžių, įskaitant ir Saulę, branduolius, bet juos itin sunku matuoti. Per kiekvieną kvadratinį Žemės paviršiaus centimetrą per sekundę pralekia 65 milijardai neutrinų, tačiau praktiškai visi pralekia, su niekuo nesąveikaudami. Mokslininkai juos gali aptikti, tik naudodami labai didelius detektorius, itin gerai apsaugotus nuo foninės radiacijos.

Borexino detektorius stovi centrinėje Italijoje, giliai po Apeninų kalnais esančioje INFN Laboratori Nazionali del Gran Sasso. Ja neutrinai aptinkamai kaip šviesos blyksniai, kylantys, kai neutrinai susiduria su elektronais 300 tonų ultragryno organinio scintiliatoriaus. Toks giliai po žeme esantis, itin grynas ir didžiulis Borexino detektorius vien jau dėl foninės radiacijos žemumo yra unikalus tokio mokslo tipo įrankis, nekalbant jau apie kitus savo klasės įrenginius, sako Pocaras. Šį projektą praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pradžioje iniciavo grupė fizikų, kuriai vadovavo Gianpaolo Bellini iš Milano universiteto, Frank Calaprice iš Princetono ir Raju Raghavan iš Bell Labs.

Anksčiau Borexino sandarbis jau sėkmingai išmatavo Saulėje vykstančios „protonas-protonas“ grandinės komponentus, Saulės neutrinų svyravimus, padėjo patikslinti neutrinų aromato osciliacijos parametrus, ir, įspūdingiausia, netgi išmatavo pirmuosius ciklo žingsnius: labai žemos energijos „pp“ neutrinus, prisimena Pocaras.

Tyrėjai svajojo išplėsti stebėjimus bei ieškoti ir CNO neutrinų – siaurame spektro regione, kur fonas itin silpnas – bet tai atrodė nepasiekiama. Tačiau Princetono, Virginia Tech ir UMass Amherst tyrėjų grupės tikėjo, kad CNO neutrinai gali būti aptikti, naudojant papildomą išgrynininimą ir metodus, kuriuos jie išvystė, kad realizuotų reikiamą išskirtinį detektoriaus stabilumą.

Ilgainiui išmokus identifikuoti ir stabilizuoti foną, JAV mokslininkai ir visas sandarbis pasiekė sėkmę. „Be CNO neutrinų atradimo, aprašyto šios savaitės Nature straipsnyje, dabar yra netgi galimybė išspręsti ir metalingumo problemą,“ sako Pocaras.

Prieš CNO neutrinų atradimą, laboratorija planavo užbaigti Borexino veikimą 2020. Bet kadangi duomenys, panaudoti Nature straipsnio analizėje, buvo užšaldyti, mokslininkai ir toliau rinko duomenis, ir dėl didėjančio centrinio grynumo, tapo įmanoma gauti naujus, metalingumą apibūdinančius rezultatus, sako Pocaras. Duomenų rinkimas gali persikelti ir į 2021 metus, kadangi reikiama logistika ir leidimų gavimas nėra triviali užduotis, užimanti daug laiko. „Kiekviena papildoma diena padeda,“ pažymi jis.

Pocaras projekte dalyvavo nuo mokyklos baigimo Princetone, grupėje, kuriai vadovauja Frank Calaprice. Jis kūrė ir konstravo nailono indą ir prisidėjo skysčio tvarkymo sistemą. Vėliau su savo studentais dirbo UMass Amherst su duomenų analize ir galiausiai, su CNO neutrinų matavimo fono charakterizavimo technikomis.

University of Massachusetts Amherst
scitechdaily.com

Nuoroda: „Experimental evidence of neutrinos produced in the CNO fusion cycle in the Sun“ by The Borexino Collaboration, 25 November 2020, Nature.
DOI: 10.1038/s41586-020-2934-0


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85882/straipsnis/Mokslininkai-teigia-atskleide-saulese-vykstanciu-sinteziu-mechanizmo-paslapti—ir-cia-pagelbejo-paslaptingieji-neutrinai?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Technologijos

Prof. Šikšnys: mokslo proveržis atsiranda ten, kur sutelkiami talentingi mokslininkai

www.kaunieciams.lt

Paskelbta

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį Lietuvoje.

Nanomedžiagos – ateities pramonei

Nanotechnologijos yra naujas cheminės inžinerijos lygmuo, kuris leidžia pasiekti stulbinamų rezultatų energetikos, gamybos, sveikatos, vartojimo prekių sektoriuose. Nanomedžiagos naudojamos medicinos ir techninėms reikmėms – navikų terapijai, saulės baterijų plokštėms, ličio jonų baterijoms, galinčioms maitinti elektrinius automobilius.

Moksliniai tokių nanomedžiagų ir naujų daugiafunkcių junginių kūrimo bei taikymo įvairiose technologijose darbai atliekami VU Chemijos ir geomokslų fakultete. Čia mokslininkai jau yra sukūrę naujus ir išplėtoję žinomų oksidinių, nanostruktūrintų neorganinių bei hibridinių organinių-neorganinių medžiagų, pasižyminčių specifinėmis fizikinėmis savybėmis (elektrinėmis, magnetinėmis, optinėmis, mechaninėmis, katalizinėmis, biosuderinamumu), sintezės metodus.

VU Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius Aivaras Kareiva kartu su kolegomis iš Japonijos neseniai ištyrė visiškai prie žmogaus organizmo prisitaikančią medžiagą, kuri gali būti naudojama dirbtiniams kauliniams audiniams kurti. Šį atradimą artimiausioje ateityje medikai galėtų panaudoti gydydami kaulų traumas, ataugindami žandikaulį ar implantologijos srityje.

„Išsamiai ištyrėme kalcio hidroksiapatitą – sintetinę kaulinę medžiagą, savo molekuline sudėtimi labai panašią į žmogaus kauliniame audinyje aptinkamą medžiagą. Jos milteliai bei dangos yra tinkamos taikyti implantologijoje, nes sukurtas dirbtinis kaulinis audinys savo molekuline struktūra visiškai atitinka natūralų žmogaus kaulą. Taip pat susintetinome naujus keraminius pigmentus, kurie gali būti panaudoti kultūros paveldo objektams išsaugoti“, – sako mokslininkas.

Prie medicinos pažangos prisidės dirbtinis intelektas

Medicinos ir sveikatos srityse vis dažniau ir aktyviau naudojamas skaitmenizavimas, dirbtinis intelektas, didelių biologinių duomenų analitika, kuri padeda kuriant ir plėtojant naujus ligų diagnostikos, stebėsenos, gydymo metodus ir technologijas.

VU Matematikos ir informatikos fakulteto profesorius Gintautas Dzemyda Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų institutą, kuriame dirba, vadina informatikos ir dirbtinio intelekto flagmanu Lietuvoje. Čia spalio mėnesį kartu su viena didžiausių pasaulyje dirbtinio intelekto ir mašininiu mokymusi grindžiamų sprendimų įmone „Neurotechnology“ buvo įsteigta Dirbtinio intelekto laboratorija.

„Dabar institute kuriami dirbtinio intelekto sprendimai medicininių vaizdų, įskaitant ir kompiuterinės tomografijos, analizei, jūrų navigacijai, kibernetiniam saugumui. Pastaruoju metu, pasitelkę dirbtinį intelektą, kartu su Santaros klinikų mokslininkais vykdome kasos vėžio diagnostikos ir sprendimų priėmimo tolesnio efektyviausio gydymo strategijai parinkti, taip pat pilvo aortos pokyčių vertinimo tyrimus“, – savo mokslines veiklas vardija profesorius ir priduria, kad greta dirbtinio intelekto atsirado ir kitos ne mažiau svarbios ir tarpusavyje susijusios sritys: blokų grandinių technologijos, kognityviniai skaičiavimai ir kibersocialinės sistemos, į kurias reikia nedvejojant investuoti.

Profesoriaus teigimu, Lietuvoje dabar reikia apie 12 tūkstančių informatikos ir informacinių technologijų specialistų. Ir tas poreikis augs, nes visuomenė šuoliais bėga į skaitmeninę erdvę, kurios rinka yra visas pasaulis.

Į mokslą reikia investuoti daugiau

Nanomedžiagų tyrėjas įsitikinęs, kad aukšto lygio mokslinius rezultatus chemijos srityje galima pasiekti tik glaudžiai bendradarbiaujant su fizikais, medžiagų mokslo specialistais, biotechnologais ir medikais, o tokio lygio tyrimams atlikti reikalinga moderni įranga ir šiuolaikinė patogiai prieinama infrastruktūra, kuri būtų pritaikyta mokslui komercinti.

Informatikai pasigenda personalinės kompiuterinės technikos su geromis grafinėmis ir skaičiuojamosiomis galimybėmis, taip pat specializuotos bendro naudojimo kompiuterinės įrangos efektyvesniam darbui su dirbtiniais neuroniniais tinklais.

Abu VU mokslininkai sutaria, kad dabartinis kai kurių sričių mokslininkų ir infrastruktūros išsibarstymas apsunkina mokslinį darbą, daug laiko prarandama keliaujant iš vienos vietos, kur yra skaitomos paskaitos, į kitą (Saulėtekį), kur yra jų moksliniams tyrimams reikalingos laboratorijos.

„Šiuo metu mūsų aparatūra geografiškai dislokuota Naugarduko, Čiurlionio ir Saulėtekio gatvėse, ir tai sukuria akivaizdžius nepatogumus. Dėstytojai ir studentai turi lakstyti iš vieno miesto galo į kitą, nes paskaitos vyksta Naugarduko g. korpuse, o dalį mokslinių darbų galima atlikti tik Saulėtekyje esančiame Fizinių ir technologijos mokslų centre, kur nėra mokomųjų laboratorijų ir auditorijų“, – apgailestauja prof. A. Kareiva.

Kaip vieną didžiausių kliūčių atliekant aukščiausio lygio mokslinius tyrimus Lietuvoje prof. A. Kareiva įvardija ir menką biudžetinį mokslo finansavimą, kuris kasmet siekia vos 1 proc. bendrojo vidaus produkto: „Kitaip tariant, jo visai nėra. Yra tik konkursinis projektų finansavimas, kuriame pateiktų paraiškų sėkmės rodiklis yra apgailėtinai žemas.“

Prof. G. Dzemydos manymu, į aukšto lygio fundamentinius tyrimus būtina investuoti: nors jų rezultatai yra sunkiai iš anksto nuspėjami ir pamatuojami, bet dažniausiai būtent iš jų išsivysto taikomieji tyrimai, kurie gali būti komercinami. Taip ne tik gaunami aukštųjų technologijų produktai, bet ir plėtojami mokslo žiniomis grindžiami verslai, kurie yra ir tvaresni, ir konkurencingesni.

„Kiekvienas mokslininkas svajoja ir siekia savo mokslinius pasiekimus komercializuoti. Būtent mokslo rezultatų įdiegimas praktikoje suteikia prasmę atliktiems darbams ir yra stimulas toliau vykdyti mokslinius tyrimus. O mokslo ir verslo sinergija yra bet kurios valstybės pažangos variklis“, – priduria prof. A. Kareiva.

Pasaulinio lygio mokslas – tik moderniose laboratorijose

Pasaulinėje mokslo bendruomenėje Lietuva jau yra matoma. Dirbtinio intelekto srityje mūsų šalis siekia tapti regiono lydere, padidinti valstybės konkurencingumą tarp Europos Sąjungos šalių ir sėkmingai įsilieti į pasaulinę dirbtinio intelekto ekosistemą. Mūsų šalis žinoma ir nanobiotechnologijų, biojutiklių srityje, o moksliniai darbai fizikinės chemijos srityje garsina ją visame pasaulyje.

„Mūsų fakultete sukurtos nanodangų gavimo technologijos yra įdiegtos Meksikoje, Ispanijoje, Vokietijoje“, – teigia Chemijos ir geomokslų fakulteto profesorius.

Tačiau šiemet Lietuva mokslo pasaulyje sužibėjo ypač ryškiai. Šių metų chemijos Nobelio premija buvo įvertinta genų redagavimo technologija CRISPR Cas-9, kurią kartu su premijos laureatėmis atrado ir plėtoja prieš ketverius metus atidaryto VU Gyvybės mokslų centro profesorius Virginijus Šikšnys. Tokia garbė ir sėkmė mokslo pasaulyje nėra atsitiktinė.

„Mokslo proveržis paprastai atsiranda tose srityse, kuriose yra sutelkiami talentingi mokslininkai ir sukuriama jų darbui reikalinga infrastruktūra. VU Gyvybės mokslų centras, manau, yra puikus to pavyzdys. Šiuolaikiniame moksle įdomiausi atradimai gimsta mokslų sandūroje, todėl informatikų, chemikų, fizikų ir gyvybės mokslų tyrėjų sutelkimas vienoje erdvėje, Saulėtekyje, padės sukurti mokslininkų ir infrastruktūros klasterį, panašų į priešakinių Europos universitetų mokslinių tyrimų ir plėtros centrus“, – įsitikinęs išskirtinis VU profesorius V. Šikšnys.

Nobelio premijos vertos technologijos ir kiti pažangūs išradimai gimsta tik moderniausiose laboratorijose, talentingiausių mokslininkų galvose.


http://www.technologijos.lt/n/mokslas/idomusis_mokslas/S-85860/straipsnis/Prof-Siksnys-mokslo-proverzis-atsiranda-ten-kur-sutelkiami-talentingi-mokslininkai?utm_source=feedburner&utm_medium=feed&utm_campaign=Feed%3A+technologijos-visos-publikacijos+%28Technologijos.lt+%C2%BB+Mokslo%2C+technologij%C5%B3+ir+%C4%AFmoni%C5%B3+naujienos%29

Skaityti toliau

Greitos naujienos

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

kaunieciams.lt

Paskelbta

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kėdainių rajono policijos pareigūnai kartu su kolegomis iš Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos, sulaikė asmenį, ne tik neteisėtai prekiavusį degalais, bet ir laikiusį galimai nusikalstamu būdu įgytas transporto priemones.

Lapkričio 25 d. apie 11.30 val. Kėdainių r., Pelėdnagių sen., pareigūnai, vykdydami tyrimą, išaiškino neteisėtą prekybą degalais. Nelegaliai dyzelinį kurą pardavinėjęs Kėdainių rajono gyventojas (gim. 1943 m.), nurodė, kad pardavinėjami degalai priklauso ne jam, o kitam asmeniui. Tikrinant šią informaciją, policijos pareigūnai Kėdainių r., Pelėdnagių sen., tačiau jau kitame kaime, pas nurodytą asmenį, taip pat Kėdainių rajono gyventoją (gim. 1970 m.), anksčiau teistą už smurtinius nusikaltimus, aptiko galimai neteisėtu būdu įgytų įvairių transporto priemonių: tris motociklus ir du keturračius, taip pat dyzelinį kurą be įsigijimo dokumentų ir siurblius degalams pumpuoti.

Vyras buvo laikinai sulaikytas, po asmens apklausų bus sprendžiama dėl kardomųjų priemonių skyrimo. Galimai nusikalstamu būdu įgytos transporto priemonės paimtos ir saugomos pareigūnų, aiškinamasi jų įgijimo aplinkybės.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 202 str. 1 d. (už tai gresia viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų) bei dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo, pagal LR BK 189 str. 1 d. (už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų).

Tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorai.

Skaityti toliau
Technologijosprieš 5 val

Žemė tapo 25 750 km/h greitesnė ir per 2 000 šviesmečių pasislinko link supermasyvios juodosios bedugnės

Žemė ką tik tapo 7 km/s (~25 750 km/h) greitesnė ir maždaug 2000 šviesmečių priartėjo prie Paukščių Tako galaktikos centre esančios...

Technologijosprieš 10 val

Uždaroma legendinė observatorija: iš čia buvo išsiųsta žinutė apie žmoniją galimoms protingoms nežemiškoms civilizacijoms (Video)

Ketvirtadienį JAV Nacionalinis mokslo fondas (angl. National Science Foundation) paskelbė, kad jo valdomas Aresibo (Arecibo) radijo teleskopas Puerto Rike bus...

Sportasprieš 1 d.

Įspūdinga dublerių pergalė NKL čempionate – 59 taškų skirtumu

2020.11.28 nklyga.lt inf. Įspūdingą pergalę Nacionalinės krepšinio lygos (NKL) savaitės rungtynėse iškovojo Kauno „Žalgiris-2“ (7-2). Šeštadienį Arvydo Gronskio auklėtiniai namuose...

Technologijosprieš 1 d.

Mokslininkai teigia atskleidę saulėse vykstančių sintezių mechanizmo paslaptį – ir čia pagelbėjo paslaptingieji neutrinai

Tarptautinė Borexino sandarbio maždaug 100 mokslininkų komanda, kurioje ir dalelių fizikas iš Massachusetts Amherst universiteto Andrea Pocar, Nature šią savaitę...

Technologijosprieš 1 d.

Prof. Šikšnys: mokslo proveržis atsiranda ten, kur sutelkiami talentingi mokslininkai

Viešojoje erdvėje kylant abejonėms dėl investicijų tikslingumo, VU mokslininkai kalba apie dirbtinio intelekto, nanotechnologijų, daugiamačių duomenų transformavimo, skaitmeninės medicinos proveržį...

Greitos naujienosprieš 1 d.

Nuo neteisėtos prekybos degalais iki galimai vogtų transporto priemonių

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apskr. VPK) Kėdainių rajono policijos pareigūnai kartu su kolegomis iš Kriminalinės policijos...

Naujienosprieš 2 d.

Atliekų konteinerių laužytojai: nuo gėrybių ieškančių varguolių iki grafičių piešėjų

Atliekų konteineriai išlaisvino nuo praeityje buvusios prievolės pagal nustatytą grafiką su kibiru rankoje laukti šiukšliavežės. Deja, patogumą kai kuriais atvejais...

Kultūraprieš 2 d.

Nuo gimnazistų iki bausmę atliekančių nepilnamečių – draugystė vienodai svarbi

Lapkričio 29-ąją švęsime DRAUGYSTĘ – bus minima Tarptautinė draugo diena. Draugai  vienodai svarbūs, nepaisant mūsų amžiaus, tačiau, skirtingais amžiaus tarpsniais...

Naujienosprieš 2 d.

Už be priežiūros kapinėse paliktą ginklą – 500 eurų bauda

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltu pripažintas vilnietis S. D., dėl to, kad neužtikrino ginklo ir...

Naujienosprieš 2 d.

K. Paliukėnas: elektros vartotojai už elektrą mokės brangiau – deja, savo noru

Iki pirmojo elektros rinkos liberalizavimo etapo pabaigos, kurio metu elektros tiekėją turės pasirinkti beveik 100 000 šalies namų ūkių, liko...

Skaitomiausi