Connect with us

Miestas

Kaune iškilsiančio KTU „M-Lab“ architektė: mokslo pastatai – šalies kultūros ženklai

Paskelbta

Tvaria arba žaliąja architektūra siekiama diegti naujausias technologijas ir atspindėti pasaulines tendencijas – tausoti resursus bei aplinką. Tokią viziją pasirinko ir pirmąją vietą architektūriniame konkurse KTU „M-Lab“ pastatui projektuoti užėmusi „G. Janulytės-Bernotienės studija“, pasiūliusi tvarios architektūros projektą.

Vietoje „Kolegų“ kavinės iškilsiantis unikalus tarpdisciplininis prototipavimo laboratorijų centras iš bendravimo erdvių taps bendradarbiavimo erdvėmis. Pasak „G. Janulytės-Bernotienės studijos“ architektės Guodos Zykuvienės, mokslo pastatai yra svarbi miesto struktūros dalis, ypač kai tai – nuosekliai suprojektuotas kompleksas ar studentų miestelis.

„Tai – visuomeniniai pastatai su specialiai mokslo paskirčiai skirtomis patalpomis: klasėmis, auditorijomis, studijomis, laboratorijomis, sporto salėmis ir viešomis erdvėmis. Mokslo pastatai – tai šalies kultūros ženklai“, – teigia G. Zykuvienė.

KTU laboratorijų centro „M-Lab“ architektūrinių sprendimų pristatymo metu G. Zykuvienė pabrėžė, kad projektu yra siekiama sunaudoti kuo mažiau energijos – tiek statant pastatą, tiek jį eksploatuojant.

Žali stogai – puiki vieta bendrauti ir svajoti

„Šis projektas – tai nėra naujas pastatas tuščioje vietoje. Kitoje pusėje yra nekilnojamo kultūros paveldo vertybės: Kauno technologijos universiteto (KTU) pastatų komplekso teritorija, Elektros ir elektronikos (buv. Radiolektronikos) fakulteto pastatas, skulptūra „Perkūnas“. Pats rekonstruojamas „Kolegų“ pastatas taip pat buvęs KTU miestelio dalimi – šiandien, deja, neatpažįstamai pakeistas“, – sako G. Zykuvienė.

Pasak „G. Janulytės-Bernotienės studijos“ architektės, didelis dėmesys projekte skiriamas žmonių gerovei ir remiamasi ekologiniais sprendimais. Pasirenkamos atitinkamos erdvės, medžiagos, energetiniai sprendimai bei atliekų valdymo politika.

„Projektuodami atidžiai sekėme esamus ženklus, atsargiai keitėme ir pildėme projektą. Taip suformavome „M-Lab“ įėjimo aikštę priešais pastatą, aikštę pratęsėme pastato viduje ir išleidome amfiteatru į Gričiupio slėnį. Atvėrėme pastatą pirmame aukšte, sujungdami miestelio žaliąsias erdves su upelio žaliosiomis erdvėmis, jas papildėme numatydami žaliuosius stogus“, – pasakoja G. Zykuvienė.

Įsijungė ir būsimoji bendruomenė

Architektė teigia, kad žali stogai yra puiki vieta bendrauti ir svajoti – jie yra sklypo želdynai toliau nuo miesto triukšmo, kasdienybės ir rūpesčių.

„Į KTU „M-Lab“ projektą jau įsijungė būsimo pastato bendruomenė, siūlydama papildomus žalių stogų scenarijus: daržą, valgymo, jogos erdves“, – teigia pašnekovė.

Žali stogai saugo stogo dangą nuo perkaitimo vasaros metu. Be to, jie gerina ir saulės baterijų darbą. Architektė pabrėžia, kad tokie stogai akumuliuoja lietaus vandenį, kurio perteklius stiprių liūčių metu ne tik kad nėra panaudojamas, bet ir gali pridaryti žalos miesto tinklams.

„Siekėme išsaugoti didžiąją dalį esamų konstrukcijų: kolonų, perdangų, įrengti reikiamos varžos išorines atitvaras. Tai pat, fasadų apdailai bus naudojamos perdirbamos medžiagos, bus projektuojami atsinaujinančius energijos šaltiniai – saulės baterijos – surenkamas ir panaudojamas lietaus vanduo, įrengti atitinkami inžineriniai sprendimai“, – pasakoja G. Zykuvienė.

KTU Studentų miestelis – vienas iš vertingiausių modernizmo pavyzdžių

Tai ne pirmasis „G. Janulytės-Bernotienės studijos“ architektūrinis projektas KTU studentų miestelyje. Studija taip pat projektavo KTU „Santakos“ slėnio Mokslo ir technologijų centro bei Technologinio verslo inkubatoriaus pastatą.

„Projektuodami KTU „Santakos slėnio“ Integruotą mokslo ir studijų centrą lankėmės „Biomedicum Helsinki“, kuriame buvo aiškiai išreikštos laboratorijų transformacijos galimybės bei pastato valdymo sistema. Tikslinės laboratorijos šiame pastate užėmė tiek pat, kiek ir visiems prieinamos bendros daugiafunkcės erdvės“, – teigia „G. Janulytės-Bernotienės studijos“ architektė.

„M-Lab“ pastate projektuojamos studentams ir jauniesiems mokslininkams skirtos fizinių ir technologinių mokslų eksperimentinių ir prototipavimo dirbtuvės bei laboratorijos su naujausia technologine įranga.

Laboratorijų veiklos principai – tarpdiscipliniškumas, bendradarbiavimas, eksperimentavimas, kūrybiškumas, atvirumas. Taip pat bus kuriamos papildomos erdvės: daugiafunkcinis vidaus-lauko medinis amfiteatras, skirtas paskaitoms, kūrybinėms dirbtuvėms bei parodoms.

Gerovės laboratorija

„Įsikurs kelių aukštų erdvės, medinių lentynų architektūra vidaus hole ar jo balkonuose, skirtuose ne tik pristatymams, paskaitoms, parodoms bet ir poilsiui ar savarankiškam mokymuisi. Tikimės „M-Lab“ pastatas taps nedidele KTU bendruomenės gerovės laboratorija“, – sako pašnekovė.

Zykuvienė pasakoja, kad 1964 m. suprojektuotas KTU (tuomet KPI) studentų miestelis, anot architektūrologo Vytauto Petrulio „yra vientisas sovietmečio modernizmo architektūrinis kompleksas, vienas iš vertingiausių ir geriausiai išsilaikiusių sovietmečio laikotarpio lietuviškojo modernizmo pavyzdžių“. Tuo tarpu, architektūrologui Algimantui Mačiuliui jis primena modernizmo architektūros pradininkų, tokių kaip Alvar Aalto ir Walter Gropius kūrybą.

„Studentų miestelis suformuotas pagal akademinių miestelių autonomijos, pastatų laisvo dėstymo erdvėje, saugant ir kuriant žalias pauzes ir funkcionalias jungtis principus. Jis sąveikauja su istoriniu kodu – tyrimų laboratorija, lengvai pildosi naujais mokslo pastatais: KTU Lengvosios pramonės fakulteto rūmai (dab. KTU Dizaino ir technologijų fakultetas), KTU „Santakos slėnio“ pastatu, pildysis ir toliau“, – atkreipia dėmesį architektė.

Zykuvienė tikina, kad Kaune daug geros šiuolaikinės ir senas tradicijas turinčios architektūros ir architektų, taip pat aktyvių ir išmanių miesto bendruomenių.

Skaityti toliau

Miestas

Mero kreipimasis į kauniečius: kaukės, higienos laikymasis ir kitoks bendravimo etiketas turi būti ne diskusijų objektas, o taisyklė

Paskelbta

Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis savo kreipimesi į kauniečius, aptarė epidemiologinę situaciją mieste ir visoje šalyje bei ragino gyventojus būti supratingais ir laikytis išvien.

V. Matijošaičio kreipimasis į miesto gyventojus:

„Pastaruoju metu Lietuvoje ir Kauno regione matome COVID-19 epidemiologinės situacijos paaštrėjimą. Matyt, vasariški orai, atostogų nuotaikos ir bendras atsipalaidavimas prisidėjo prie to, kad sergamumo rodikliai šalyje vėl ėmė augti, tokia tendencija pastebima ir aplinkinėse šalyse.

Tikrai ne laikas ir ne vieta dramatizuoti, bet užsimerkti prieš visa tai irgi nevalia. Ypač svarbu apsaugoti garbaus amžiaus ar sveikatos negalavimų kamuojamus žmones. Būtent jų sveikatai ir gyvybei nelemtas virusas kelia didžiausią riziką.

NVSC duomenimis, per visą laikotarpį nuo pandemijos pradžios COVID-19 diagnozuota 176 kauniečiams. Iš jų beveik šimtas jau pasveiko. Šiuo metu 42 žmonės yra gydymo įstaigose, o iš viso sergančiųjų suskaičiuojama 77. Liga neapsiėjo be aukų, nusinešdama trijų senjorų gyvybes.

Šiuo metu Mobiliajame patikrų punkte Kauno poliklinikos medikai dirba pilnu pajėgumu, per dieną atlikdami iki 600 tyrimų. Jei prireiks, jų kiekius didinsime dar labiau. Viešajame transporte ir jo stotelėse, taip pat parkuose ir kitose lankomose vietose sustiprinti dezinfekavimo darbai.

Iki šiol sugebėjome atlaikyti neeilinį išbandymą. Kaunas ir toliau deda visas pastangas, kad mūsų miestas išliktų saugus, o žmonės jaustųsi ramūs. Tačiau čia, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, be pačių žmonių pagalbos bei prisidėjimo mes tebūtume vieniši bejėgiai kariai didelio ir sunkaus mūšio lauke.

Kauniečiai, būkime supratingi, susiimkime ir visi išvien padarykime viską, kas priklauso nuo mūsų, kad išliktume stiprūs prieš nesiliaujančias pandemijos grėsmes. Neleiskime sau pasiduoti, palūžti nebaigus kovos su nematomu ir pavojingu priešu.

Labai prašau visų atkreipti dėmesį į visuomenės sveikatos specialistų ir medikų nurodymus, paisyti jų rekomendacijų. Tegul šie profesionalai būna tie generolai, kuriais mes pasikliauname. Sveikata – brangiausias turtas ir čia negali būti jokių kompromisų.

Kaukių dėvėjimas, higienos laikymasis, kitoks pasisveikinimo ir bendravimo etiketas tegul bus ne diskusijų objektas, o neginčijama taisyklė. Sunegalavę, pajutę koronavirusui būdingus simptomus ar sužinoję apie tokius dalykus netolimoje aplinkoje, susilaikykime nuo ėjimo į darbą, venkime viešumos.

Gudraudami ar neigdami tai, kas akivaizdu, apgausime ne ką kitą, o tik patys save. Maža to, galime gerokai pakenkti kitiems. Juk visi suvokiame, kad infekcija plinta per mus ir tarp mūsų.

Ankstesnė „karantininė“ patirtis Lietuvoje įrodė, kad saviizoliacija duoda realią naudą. Geriau dvi savaitės inkubacinio laikotarpio negu kur kas ilgesnis ligos periodas ir galimai nelengvas jos gydymas.

Per pirmąją koronaviruso bangą kauniečiai įrodė esantys sąmoningi ir atsakingi už save bei aplinkinius. Daugelis gyventojų karantino laikotarpiu nuoširdžiai rūpinosi ne tik savimi, šeimos nariais, kitais artimaisiais, bet stengėsi ir dėl bendradarbių, kaimynų, o neretai stojo į pagalbą visai nepažįstamiems žmonėms.

Šimtai savanorių ištisomis paromis dirbo Kaune įsteigtoje Koronos karštojoje linijoje. Šauliai sėdo ne tik prie telefonų, bet ir prie naujai prikeltų buvusių greitosios pagalbos automobilių vairo, veždami miesto gyventojus tyrimams į mobilųjį patikros punktą. Lietuvos skautijos jaunimas talkino priimant saviizoliacijai apgyvendinamus grįžtančiuosius iš užsienio, taip pat platino informaciją su raginimais dalyvauti masiniuose testavimuose. Tūkstančiai vienišų žmonių sulaukė socialinių darbuotojų, studentijos, samariečių ir kitų geradarių pagalbos į namus.

Dar daugiau gerų darbų padaryta tyliai, tačiau jų autoriai nusipelnė ne menkesnės pagarbos.

Toks pilietiškumas, neabejingas ir geranoriškas elgesys yra tauriausi žmogiški bruožai tikro kauniečio portrete, verti kur kas daugiau nei padėkos žodžių.“

Nuotrauka: Real is Beautiful Stock / Gintaras Vitulskis

 

Skaityti toliau

Miestas

Pasiruoškite naujiems mokslo metams: nemokama saugaus eismo mokykla ir vairavimo trasa vaikams

Paskelbta

Ankstyvojo ugdymo edukologai ir psichologai teigia, kad mokyti vaikus saugiai elgtis gatvėje niekada nėra per anksti, o pradinukai jau turėtų žinoti, ką reiškia pagrindiniai kelio ženklai, mokėti saugiai savarankiškai pereiti reguliuojamas ir nereguliuojamas perėjas ir sankryžas, žinoti, kur laukti autobuso ar troleibuso, kaip elgtis iš jų išlipus.

Norint suteikti vaikams žinių, kaip elgtis kelyje ir padidinti jų savisaugos įgūdžius, prekybos ir laisvalaikio centras MEGA centrinėje aikštėje įrengė net 250 kv. m. ploto saugaus eismo miestelį su teorine mokykla, žaidimų erdve, vairavimo trasa, kurioje vaikai, priklausomai nuo amžiaus, ūgio bei svorio, gali išbandyti važiavimą elektriniais arba pasispiriamais automobiliais, motociklais ir net krovininiu automobiliu. Mažųjų trasoje laukia gatvės su perėjomis ir eismą reguliuojančiais ženklais, šviesoforai, patirtis važiuojant per tunelį, degalinė bei automobilių plovykla. Vairavimo mokyklos vaikams tikslas – per edukacinę pramogą supažindinti mažuosius su saugaus eismo ir elgesio kelyje pagrindais, praktinius potyrius paversti praktika, įgūdžiu, ugdyti reakciją, saugumo instinktus, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Vytauto Didžiojo universiteto socialinių mokslų fakulteto docentė dr. Laura Šeibokaitė sako, kad neformaliai vaikai saugaus elgesio kelyje pirmiausia mokosi stebėdami, vėliau – patys sukauptą informaciją naudodami. Pasak jos, 2–3 m. vaikai jau gali įsiminti pagrindines saugaus eismo taisykles.

„Neformaliai vaikai mokosi nuo pat gimimo, o saugaus eismo mokosi kaip ir bet kokio kito dalyko. Pirmiausia jie stebi, kaupia informaciją ir paskui ima ją naudoti. Psichologai tokį mokymosi būdą vadina mokymusi stebint. Viena vertus, neformalus mokymasis yra lengviausias, nes suaugusiajam nieko nereikia daryti, kita vertus, jis sunkiausias, nes reikia kontroliuoti kiekvieną savo žingsnį ir galvoti, ar pavyzdys, kurį aš demonstruoju gatvėje, tikrai yra pats geriausias. Vaikai, keliaudami mašina, labai greitai gali išmokti, kad negalima važiuoti degant raudonam šviesoforo signalui. Vaikus saugaus eismo formaliu būdu, t. y. taikant įvairius mokymo metodus, reikėtų pradėti mokyti tada, kada vaikas jau yra pajėgus įsiminti informaciją. Įsiminimas iki 2–3 m. labai trumpalaikis, todėl didelės naudos iš to turbūt nebūtų, bet darželį lankantys vaikai jau tikrai pajėgūs įsisavinti taisykles“, – teigia L. Šeibokaitė.

Pasak mokslininkės, vaikai labai skiriasi ir savo branda, ir gebėjimu sukoncentruoti dėmesį, ir atsiminti, todėl, kol vaikas nemoka sutelkti dėmesio, jis neturėtų keliauti vienas.

„Nereikėtų vaiko vieno į mokyklą ar būrelius paleisti anksčiau nei jam sukaks 7 m. Bet tai nereiškia, kad suėjus 7 m. jį jau galima staiga išleisti. Jeigu matome, kad vaikas negali sukaupti dėmesio, vadinasi, jis ir gatvėje negalės sukaupti dėmesio. Jei nesukaupia dėmesio, negali atsiminti instrukcijų, kaip reikėtų saugiai pereiti gatvę. Be to, prieš paleidžiant vaiką vieną, visada reikia įvertinti, kiek toli jam reikės keliauti. Jeigu reikia pereiti vieną nedidelę gatvę, gal ir mažesnis vaikas vienas tai gali padaryti. Bet jeigu kelias ilgesnis, jame daug kliūčių, matome potencialų pavojų, ir septynmečiui įveikti šį kelią gali būti per sudėtinga. Taigi supaprastinta formulė, kada galima vaiką leisti vieną keliauti gatvėje ar kelyje, būtų tokia: tikrai ne anksčiau kaip pradinė mokykla, o tiksliau – antra klasė. Norint išmokyti saugaus elgesio kelyje reikia priežiūros, repeticijų, praktikos“, – sako L. Šeibokaitė.

Prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės teigimu, saugaus eismo mokyklėlė sukurta taip, kad vaikai mokytųsi žaisdami, edukacija jiems keltų tik geriausias emocijas, o svarbiausia – saugaus eismo pradmenys taptų įgūdžiais.

„Jau ketvertą metų „Megoje“ veikia edukacinis centras, kurį kūrėme vadovaudamiesi principu „edukacija per žaidimą“. Pati esu mama, todėl žinau, kad vienas geriausių būdų formuoti teisingus įpročius – žaidžiant imituoti realias situacijas. Saugaus eismo mokyklėlė „Megos“ centrinėje aikštėje įrengta kaip edukacinių žaidimų ir pramogų erdvė, joje „teorinės“ žinios derinamos su praktiniais vaikų gebėjimais, kaip tinkamai elgtis kelyje. Teorinėje mokyklėlėje vaikai susipažįsta su pagrindiniais kelio ženklais, eismo kryptimis, mokosi saugiai pereiti perėją, o išklausę „teoriją“, žinias įtvirtina  vairavimo trasoje, – sako PLC „Mega“ valdančios bendrovės „Baltic RED“ rinkodaros direktorė Ieva Goštautaitė-Gedutė.

Vairavimo trasa ženklinama kelio ženklais, įrengtos perėjos, šviesoforai, važiuojama žiedu, tuneliu, vaikai turi galimybę įsipilti kuro degalinėje ar nuplauti automobilį plovykloje. Šioje vairavimo trasoje vaikai jaučiasi tikrais eismo dalyviais.

Pasak prekybos ir laisvalaikio centro MEGA rinkodaros direktorės Ievos Goštautaitės-Gedutės, apsilankymų saugaus eismo mokyklėlėje skaičius neribojamas, priešingai – tikimasi, kad vaikai čia lankysis kuo dažniau.

„Vaikai, kurie skirtingomis dienomis bent trejetą kartų išklausys teorinę pamoką bei įgūdžius išmėgins realioje trasoje, galės dalyvauti žaidime vaikiškiems elektriniams automobiliams laimėti. Siekiame paskatinti vaikus užsukti ne kartą tam, kad jie kuo geriau įtvirtintų saugaus elgesio kelyje žinias, kurių jiems prireiks gyvenime. Ypač tuomet, kai jie taps savarankiškais eismo dalyviais“, – sako I. Goštautaitė-Gedutė.

Saugaus eismo mokykla prekybos ir laisvalaikio centre MEGA veikia iki rugsėjo 6 dienos. Mokytis ir pramogauti kviečiami 2–10 m. vaikai.

PLC „Mega“ nuotraukos

Skaityti toliau

Miestas

Skaitytojai kviečiami naudotis knygų pristatymo į namus paslauga

Paskelbta

Kauno Vinco Kudirkos viešoji biblioteka kviečia naudotis knygų pristatymo į namus paslauga žmonėms, kurie dėl amžiaus ar fizinės negalios neturi galimybių patys atvykti į biblioteką. Siekdami didinti atvirumą, paslaugų prieinamumą ir dovanoti skaitymo džiaugsmą kuo didesniam skaičiui kauniečių, bibliotekininkai tokiems skaitytojams knygas atveš.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos knygų pristatymo į namus paslauga pasinaudoti gali laikinai neįgalūs vartotojai, vyresni nei 70 m. senjorai, turintys senatvės judėjimo problemą bei žmonės, turintys fizinę negalią. Jiems skaitytojo pažymėjimas išduodamas nemokamai, o knygos skolinamos mėnesio laikotarpiui su galimybe šį terminą prasitęsti dar du kartus, jei leidinys nerezervuotas kito vartotojo. Bibliotekos darbuotojai arba savanoriai pas tokius skaitytojus užsuka kartą per mėnesį. Vieno apsilankymo metu skaitytojui atnešamos penkios iš anksto užsakytos knygos.

Skaitytojai, pageidaujantys gauti knygas į namus, kviečiami darbo dienomis 9–19 val. kreiptis į Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos Jaunimo, meno ir muzikos skyrių telefonu (8 37) 22 04 61 arba el. paštu jaunimas@kaunas.mvb.lt.

Kauno Vinco Kudirkos viešosios bibliotekos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi