Connect with us

Verslas

Kaune gimsta pasaulį pakeisiančios atsinaujinančios energetikos idėjos

kaunieciams.lt

Paskelbta

Didžiausios ateities viltys yra nukreiptos į atsinaujinančią energetiką, ne išimtis ir Lietuva – ši sritis yra tapusi viena sparčiausiai augančių ir vystomų mūsų šalyje. Kaune taip pat gausu galimybių kurti inovatyvias gamtą tausojančias technologijas, nes būtent čia ugdomi jaunieji talentai, nuolat išrandami stebinantys sprendimai, vykdomi moksliniai tyrimai, veikia gausus būrys įmonių bei startuolių. Kauno pašonėje netrukus bus įgyvendintas ir vienas įspūdingiausių sektoriaus projektų – plūduriuojanti saulės jėgainė Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.

Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) vadovo Mindaugo Bulotos teigimu, visas pasaulis, nors ir mažais žingsneliais, tačiau juda atsinaujinančios energetikos link. „Vos prieš gerą dešimtmetį „Tesla“ elektromobiliai, hibridiniai automobiliai ar vandeniliu varomos transporto priemonės atrodė kaip tolima ateitis. O saulės energiją į elektrą konvertuojančios čerpės ar langų stiklai atrodė kaip scenarijus  iš fantastinio filmo. Šiandien atsinaujinančių energijos šaltinių reikšmė ir potencialas pripažįstami vienbalsiai, todėl nesuklysiu sakydamas, kad šios srities specialistų poreikis yra milžiniškas, o karjeros perspektyvos išties daug žadančios,“ – sako KTU NIVC vadovas Mindaugas Bulota. Pasak jo, KTU skiria itin didelį dėmesį partnerystei su verslu, siekiant užtikrinti reikalingų specialistų ruošimą ir ieškant mokslu grįstų sprendimų šios industrijos vystymui.

Ambicingas ir analogų regione neturintis projektas

Pajėgas suvienijus verslui ir mokslui gimė vienas įspūdingiausių projektų Kauno regione – eksperimentinė saulės elektrinė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine, kurį bendrovė „Ignitis gamyba“ įgyvendina kartu su KTU NIVC. Ši plūduriuojanti saulės jėgainė bus pirmoji tokia elektrinė mūsų regiono šalyse ir išsiskirs unikaliais techniniais sprendimais. Pagal pirminę projekto viziją, jėgainės konstrukcija prisitaikys prie kintančio baseino vandens lygio, bus atspari bangavimui bei ledui – iki šiol niekas nėra įgyvendinęs tokio projekto ant užšąlančio vandens telkinio su kintančiu vandens lygiu. KTU ir „Ignitis gamybos“ parengto projekto paraiška buvo sėkmingai įvertinta Lietuvos verslo paramos agentūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat gavo papildomą finansavimą projekto įgyvendinimui. Pirminį projekto etapą planuojama įgyvendinti iki 2022 metų.

Šiuo eksperimentu siekiama ne tik įvertinti plėtros galimybes panaudojant Kruonio HAE aukštutinį baseiną, bet ir išbandyti, kaip seksis šį sprendimą integruoti į dabartines elektrinės veiklas. Numatoma, kad jėgainė sudarys galimybes panaudoti saulės šviesos ir vandens sinergiją, teikiant elektros energetikos sistemai būtinas paslaugas.

„Džiaugiamės partneryste su KTU, nes universitetas šiame projekte atlieka svarbų vaidmenį modeliuojant integruotos saulės ir vandens energijos pagrindais veikiančią išmanią hibridinę elektrinę, kuri ne tik gamina švarią elektros energiją, bet ir, esant poreikiui, turi kur ją kaupti, pumpuojant vandenį į Kruonio HAE viršutinį baseiną,“ – sako „Ignitis gamybos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.

Kaip nurodo bendrovė, artimiausiu metu planuojama užbaigti pirkimą dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų, o pasirašius sutartį su konkurso nugalėtoju bus galima atskleisti ir daugiau šio projekto įgyvendinimo detalių.

Beje, „Ignitis gamybos“ valdomas hidroelektrines Kaune ir Kruonyje sieja ne tik tai, kad jos abi elektros gamybai naudoja atsinaujinantį energijos išteklį – vandenį. Šių elektrinių operatoriai yra apmokyti dirbti tiek viename, tiek kitame objekte, kuriuos skiria apie keturiasdešimt kilometrų. Šie specialistai – kurių gretose esama ir kauniečių – atlieka kritiškai svarbią funkciją, valdydami šaliai strateginę reikšmę turinčias elektrines, kurios ne tik optimaliai gamina elektros energiją, bet ir užtikrina energetikos sistemos stabilumą.

Ateities standartai diegiami universitete

KTU ne tik ruošia specialistus, galinčius dirbti atsinaujinančios energetikos srityje, bet ir pats rodo pavyzdį, pereidamas prie atsinaujinančios energijos išteklių. Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) mokslininkų kuriamos inovacijos šiemet sulaukė tarptautinio pripažinimo: ant universiteto pastatų stogų įrengta atsinaujinančių energijos šaltinių sistema pelnė pasaulinį įvertinimą „Energy Globe Award“ apdovanojimuose.

„Šis projektas yra unikalus tuo, kad sukūrėme sprendimą, apjungiantį kelis energijos šaltinius. Išnaudojome universiteto pastatų charakteristikas taip, kad maksimaliai panaudotume saulės energiją ir sudarytume galimybę kaupti šiluminę energiją, kurią vėliau panaudotume pastatų šildymui”, – teigia KTU EEF Energetikos sistemų katedros vedėjas prof. Saulius Gudžius.

Pasak profesoriaus, visi žino, kad energetika keičiasi ir apsirūpinimas energija netrukus bus kitoks. O KTU, kaip universitetas, turi būti pavyzdys bei ateities technologijų lyderis, sudarantis galimybę mokytis realiomis sąlygomis. „Per praktiką rodome studentams, kaip siekti pokyčių, kurti ir įgyvendinti inovacijas. Juk universitetas pirmiausia turi švietėjišką misiją. Įrodydami, kad tokie projektai yra realūs ir ateityje taip galima apsirūpinti energija, padedame visuomenei greičiau apsispręsti ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo”, – sako prof. S. Gudžius.

Universitetas yra apsisprendęs ir toliau diegti bei plėtoti alternatyvios energijos sprendimus: 2021 m. universiteto miestelyje saulės elektrinių parką papildys keturiuose pastatuose sumontuotos saulės energijos jėgainės, o 2022 m. planuojama papildomai įrengti dar tris. Skaičiuojama, kad toks kompleksinis sprendimas universitetui per metus leis sutaupyti daugiau kaip 150 tūkst. eurų.

Moksliniai tyrimai atsinaujinančioje energetikos srityje vykdomi ir kituose KTU padaliniuose. Pavyzdžiui, vertindami saulės energijos potencialą, KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) mokslininkai jau keletą metų atlieka savitvarkių molekulių naudojimo saulės elementuose tyrimus. Kartu su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ (HZB) mokslinių tyrimų instituto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjais perovskito ir silicio pagrindu sukurtas tandeminis saulės elementą, kuris elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Tai naujasis efektyvumo rekordas, mat rinkoje paplitusių monokristalinio silicio elementų efektyvumas tesiekia 20 proc. Rekordą užfiksavo Fraunhoferio saulės energijos sistemų institutas „CalLab“. KTU laboratorijose susintetinta medžiaga yra ne tik efektyvesnė, bet ir gerokai pigesnė už šiuo metu fotovoltiniuose elementuose naudojamas alternatyvas. Patentuoto išradimo gamybos licenciją jau yra įsigijusi Japonijos kompanija, vedamos derybos su dar keliomis užsienio įmonėmis.

Kauniečių sukurtas produktas naudojamas visame pasaulyje

Apie tai, kad Kaune parengti specialistai yra kertinis inovatyvaus verslo plėtros akmuo, kalba ir sėkmingai veikiančio startuolio „PVcase“ įkūrėjas bei vadovas Deividas Trainavičius. Šiuo metu įmonėje dirba trys dešimtys žmonių, kurių dauguma – kauniečiai.

Jau daugiau kaip dešimtmetį saulės energijos industrijoje esantis Deividas ilgą laiką valdė konsultacinę įmonę, dirbančią su saulės elektrinių projektuotojais ir statytojais. „Per visus tuos metus dirbome prie projektų, kurių vertė – per 10 milijardų eurų. Stebėdami ir analizuodami procesus pamatėme, kad rinkai tobulėjant ir saulės elektrinėms sparčiai plečiantis, pasaulyje tampa vis sunkiau rasti palankių vietų, tinkamų jų statybai. Dauguma lygių, patogių plotų jau išnaudoti, o naujosios ant žemės statomos saulės elektrinės keliamos į vis sudėtingesnes sąlygas – ant nelygaus reljefo, kalnuose, ryžių laukuose ir pan. Taigi, projektuojant jas tokiomis sąlygomis, paprasčiausi rinkoje buvę įrankiai nebepatenkinto poreikių. Tuomet ir kilo idėja sukurti įrankį, su kuriuo galėtume projektuoti ir optimizuoti saulės parkus 3D aplinkoje, gaudami itin tikslius skaičiavimus,“ – apie pačią „PVcase“ atsiradimo koncepciją pasakoja D. Trainavičius.

Pasak jo, kauniečių sukurtam produktui analogo rinkoje nebuvo, tad pasirėmę savo dešimtmečių patirtimi ir naujausiomis technologijomis, iš pradžių susikūrė patogų įrankį sau, o tuomet, pamatę, kad rinkoje yra didžiulis tokios programinės įrangos poreikis, priėmė sprendimą atskirti kompanijas ir įsteigti savarankišką „PVcase“ – bei pasiūlyti jį vartotojams.

Kad toks sprendimas buvo itin sėkmingas, liudija skaičiai: per pusantrų metų nuo veiklos pradžios kompanija jau turi per šimtą klientų visame pasaulyje.

„Pirmi metai mums buvo itin sėkmingi: pardavimai siekia kiek daugiau nei milijoną eurų, o šiemet akceleruojame ir pardavimus ketiname didinti kelis kartus. Augs ir komanda – planuojame per šiuos metus išaugti iki 50 žmonių. Dėl šios priežasties vasarą keliamės į naują biurą „Magnum“ verslo centre,“ – pasakoja įmonės vadovas.

Kompanijos atsiskyrimo metu buvo pritrauktas ir tam reikalingas finansavimas: pusė milijonų eurų iš fondų „Practica capital“ ir „Contrarian ventures“, kurį valdo Lietuvos energijos žaliosios energetikos fondas. „Kodėl fondai mumis patikėjo ir be didelių įkalbinėjimų ryžosi investuoti? Turbūt įvertinę esmines stiprybes: matydami, kad nekuriame startuolio „pasibandymui“, o jau turime veikiantį, išbandytą produktą. Garantijų teikia ir mūsų didžiulė patirtis saulės energetikoje bei gili produkto ekspertinė vertė,“ – sako D. Trainavičius, pridurdamas, kad investicijos buvo panaudotos akceleravimui – spartesniam ir didesnės patirties žmonių samdymui, plėtrai ir tolimesniam produkto vystymui.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija

A. Aleksandravičiaus nuotrauka

Skaityti toliau

Verslas

Kauno parama viešbučių verslui – 50 proc. NT ir žemės mokesčių lengvatos

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Dėl COVID-19 pandemijos vis dar sunkiai išgyvenantis apgyvendinimo paslaugų verslas sulauks Kauno miesto pagalbos. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius, Kauno taryba patvirtino lengvatą mieste veikiantiems viešbučiams perpus sumažinant mokesčius už nekilnojamąjį turtą, žemę ir valstybinės žemės nuomą. Tikimasi, kad tai padės šio rinkos segmento dalyviams atsitiesti ir sumažinti savo patiriamus nuostolius.

Perpus mažesni mokesčiai

Kauno tarybai pritarus, 50 proc. lengvata nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiams už 2020 metus bus taikoma visiems mieste veikiantiems viešbučiams. Remiantis 2019 metų duomenimis, buvo 22 apgyvendinimo paslaugas teikiančios įstaigos, tačiau šiemet jų gretos dar išsiplėtė.

Viešbučiams jokių papildomų paraiškų teikti nereikės – iki vasario 1 d. deklaravus pajamas VMI, finansinė našta bus automatiškai sumažinta visiems, kurie atitiks mokestinei lengvatai keliamus reikalavimus.

„Kai gegužę miesto taryba skyrė lengvatas Kauno verslams, viešbučiai į sąrašus nepakliuvo. Stebint koronavirusinės situacijos atšilimą tapo akivaizdu, kad apgyvendinimo sektorius miestuose taip greitai neatsigaus. Klientų antplūdžio sulaukė pajūris, kurortai su SPA centrais. Restoranai, kavinės ir kiti verslai irgi grįžta į įprastas vėžes, tuo tarpu viešbučiuose karantino padariniai juntami iki šiol“, – kalbėjo Kauno mero pavaduotojas Andrius Palionis.

Pasak vicemero, situaciją labai aiškiai iliustruoja pagalvės mokestis. Kovo–birželio mėnesiais jo surinkta 66–98 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai. Toks ženklus sumažėjimas liudija, kad viešbučių sektorius dėl pandemijos patyrė pernelyg stiprų nokautą – dėl paralyžiuoto turizmo, atšauktų komandiruočių, renginių ir konferencijų ribojimų arba nukėlimo į kitus metus, klientų srautai ypač sumenko.

Lyginant pernykščius pirmojo pusmečio duomenis su šiųmečiais, Kaune besisvečiuojančių žmonių skaičius sumažėjo net 58 proc., o nakvynių skaičius nukrito 54 proc.

Solidarizavosi ne visi

Kauno savivaldybės vadovai pastebi, kad nemaža dalis viešbučių per karantiną pademonstravo socialinę atsakomybę. Daugiau kaip dešimt įstaigų atsiliepė į miesto prašymą ir suteikė patalpas saviizoliacijai iš svetur sugrįžusiems ar namuose tam sąlygų neturėjusiems žmonėms. Dviejų savaičių inkubaciniam laikotarpiui per karantiną Kauno viešbučiuose apsistojo apie pustrečio šimto žmonių, o iš viso saviizoliacijai buvo paruošta gerokai per 700 vietų.

„Nemaža dalis Kauno viešbučių solidarizavosi mums visiems sunkiu metu, todėl dabar miesto eilė tiesti pagalbos ranką didelius nuotolius patiriančiam sektoriui“, – teigė Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Tiesa, sudėtingu karantino laikotarpiu gyventojų saugumu besirūpinę savivaldybės atstovai pastebi, kad per patį pandemijos įkarštį keli prestižiniais save laikantys viešbučiai atsisakė prisidėti prie pagalbos miesto žmonėms. Tačiau dabar „Daugirdas“ ir kiti žinomi vardai puikuojasi pirmose eilėse, kad prisiviliotų medikus su jiems valstybės skirtomis 200 eurų subsidijomis.

Milijonas iš miesto biudžeto

Solidžios miesto pagalbos šiemet sulauks net keli tūkstančiai Kauno verslų. Kauno savivaldybės administracija, peržiūrėjusi VMI sudarytą nuo pandemijos nukentėjusių įmonių sąrašą, suskaičiavo daugiau kaip 3 tūkst. Mieste veikiančių įmonių, kurioms vietinė rinkliava už nekilnojamąjį turtą, žemę ar valstybinės žemės nuomą sumažinta 25 proc.

Mokestinė lengvata suteikta kultūros įstaigoms, laisvalaikio, pramogų ir kitoms pasilinksminimo vietoms, sporto klubams, sveikatinimo paslaugų centrams ir sanatorijoms bei kitoms poilsio erdvėms. Taip pat viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams ir barams, parduotuvėms bei prekybos centrams, kurie karantino metu buvo sustabdę prekybą.

Kauno savivaldybės valdomose patalpose įsikūrę sporto klubai, poliklinikose veikiančios vaistinės, mokyklų valgyklos ir daugybė kitų verslo subjektų atleisti nuo nuomos mokesčio. Dėl karantino veiklą sustabdžiusiems ar smarkiai apribojusiems nuomininkams taikoma lengvata svyruoja nuo 70 iki 100 procentų.

Atskiru sprendimu visoms Kauno kavinėms, restoranams ir kitoms maitinimo įstaigoms panaikintos rinkliavos už leidimus prekiauti viešose vietose bei sudarytos sąlygos maksimaliai išplėsti lauko terasas, jeigu tai netrukdo pėstiesiems ir užtikrinamas aplinkinių saugumas.

Skaičiuojama, kad miesto parama nuo COVID-19 nukentėjusiam verslui jau perkopė 1 mln. eurų.

Skaityti toliau

Verslas

Rengs Kauno geležinkelio mazgo susisiekimo infrastruktūros planą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, „LTG Infra” ir paslaugų teikėjas Ispanijos įmonė „Ardanuy Ingenieria S.A.” pasirašė sutartį dėl projekto „Rail Baltica” geležinkelių infrastruktūros Kauno geležinkelių mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimo. Sutarties vertė – 1,065 mln. eurų (be PVM). Planuojama, kad parengtas planas bus patvirtintas 2022 m. rugsėjį, o projektavimo ir statybos darbai užbaigti iki 2026 m. pabaigos.

„Kauno geležinkelio mazgas taps vienu svarbiausiu Lietuvos logistikos centru. Kauno geležinkelio stoties esami keleivių vežimo maršrutai bus papildyti „Rail Baltica” tarptautiniais keleivių vežimo maršrutais Varšuva – Kaunas – Vilnius bei Varšuva – Kaunas – Panevėžys – Ryga – Parnu – Talinas. Taip pat, prisitaikant prie šių dienų logistikos tendencijų, bus tęsiamas Kauno intermodalinio terminalo modernizavimas”, – kalba „LTG Infra” generalinis direktorius Karolis Sankovski.

Anot jo, jau netolimoje ateityje į Kauno intermodalinį terminalą „Rail Baltica” geležinkeliu bus pradėtos gabenti automobilių puspriekabės, kurios Latvijos ir Estijos kryptimis bus gabenamos automobilių transportu „Via Baltica” automagistrale. Tad 2026-aisiais Kauno geležinkelio mazgas turi būti pasirengęs priimti ne tik traukinius su europinio standarto riedmenimis, bet ir atitikti nuolat augantį keleivių ir intermodalinių krovinių vežimo poreikį.

Pagal pasirašytą sutartį „Ardanuy Ingenieria S.A.” įsipareigoja parengti optimalius projekto „Rail Baltica” geležinkelio išvystymo sprendinius Kauno geležinkelio mazge, numatyti susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros plėtrai reikalingas teritorijas ir sudaryti sąlygas šios infrastruktūros darniai plėtrai.

Rengiant planą bendrovė turės atlikti planuojamos teritorijos inžinerinius tyrinėjimus, archeologinius žvalgymus, parengti planuojamos teritorijos plėtros koncepciją su „Rail Baltica” geležinkelio ir jo infrastruktūros objektų, reikalingų geležinkelio išvystymui Kauno geležinkelio mazge, alternatyvomis. Identifikavus geriausią alternatyvą, bendrovė turės parengti konkrečiuosius sprendinius bei atlikti jų poveikio aplinkai vertinimą.

Parengtas planas turės numatyti geležinkelio kelių, jų statinių, geležinkelio stočių, Kauno intermodalinio terminalo, automobilių kelių ir gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų plėtros ir pertvarkymo sprendinius, taip pat inžinerinės infrastruktūros–šilumos tiekimo, 110 kV, 330 kV elektros tinklų, magistralinių dujotiekių ir kitų inžinerinių tinklų rekonstrukcijos ir statybos sprendinius.

Infrastruktūros vystymo plano rengimas kainuos 1,065 mln. eurų ir bus finansuojamas iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.

Numatoma, kad parengtas planas bus patvirtintas 2022 m. rugsėjį, tuo tarpu projektavimo ir statybos darbai užbaigti iki 2026 m. pabaigos. Baigus statybos darbus bus atlikti Kauno keleivių stoties rekonstrukcijos darbai, nutiesta šiuo metu trūkstama prekinių traukinių eismui skirta Kauno miesto „Rail Baltica” geležinkelio aplinkkelio dalis Rokai – HES – Palemonas. Remiantis poveikio aplinkai vertinimo rezultatais bus įrengtos triukšmo ir vibracijos mažinimo priemonės. Automobilių eismo saugumui didinti bus rekonstruotos Jiesios g., Sąnašos g. ir Rokelių g. geležinkelio pervažos. Palemono kelyno teritorijoje rekonstruotas esamas pėsčiųjų viadukas bei padidintas Kauno intermodalinio terminalo pralaidumas.

„Rail Baltica” – tai didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant  bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės geležinkelio linija, sujungsianti Varšuvą, Kauną, Vilnių, Panevėžį, Rygą, Taliną ir Pernu.

Bendras „Rail Baltica” geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.

Lietuvoje europinės vėžės geležinkelio linija eis nuo Lenkijos ir Lietuvos valstybių sienos iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos. Kauno mieste keleiviniai traukiniai užsuks į Kauno keleivinę stotį, krovininiai pro Rokus vyks tiesiogiai per Palemoną link Rygos ir Talino. „Rail Baltica” projektas taip pat numato atskirą geležinkelio liniją Kaunas-Vilnius.

 

Projekto vertė, kuri siekia apie 5,8 mlrd. eurų, yra didžiausia investicija, skirta pagerinti mobilumą ir kelionių galimybes, plėtoti verslą, turizmą ir prekių mainus regione.

Skaityti toliau

Verslas

Lietuvos maisto gamintojų eksporto apimtys ir toliau auga

kaunieciams.lt

Paskelbta

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, šį rugpjūtį lietuviškos kilmės maisto produktų eksportas į kai kurias šalis (pavyzdžiui, Kiniją, Uzbekistaną ir kt.) išaugo net du kartus palyginti su tuo pačiu laikotarpiu nei prieš metus. Iš viso Lietuvos gamintojai per aštuonis šių metų mėnesius į ne Europos Sąjungos valstybes eksportavo 12 proc. daugiau šviežios mėsos, pieno, žuvies ir jos gaminių bei kitų maisto produktų siuntų.

VMVT direktoriaus Dariaus Remeikos teigimu, šiais metais stebimas visų lietuviškų produktų eksporto augimas, o tai rodo, kad šalies gamintojai vertinami labai gerai ir yra patikimi tiekėjai ir partneriai ne tik Europoje. Maisto produktus bei pašarus Lietuvos įmonės eksportuoja į daugiau kaip 150 pasaulio valstybių: JAV, Uzbekistaną, Izraelį, Singapūrą, Moldovą, Malaiziją, Australiją, Pietų Afriką, Kiniją, Kazachstaną ir kt. Be to, nepaisant globalios COVID-19 pandemijos iššūkių, toliau nuosekliai auga didelę pridėtinę vertę maisto grandinėje turinčių produktų – šviežios mėsos, pieno, žuvies ir kt. – eksporto kiekiai.

Šių metų sausio–rugpjūčio mėnesiais gana aktyviai savo produkciją užsienio šalims siūlė Lietuvos pieno produktų gamintojai – jų eksportuojamos produkcijos kiekiai buvo 31 proc. didesni nei pernai (iš viso per 8 šių metų mėnesius eksportuota 145 tūkst. t pieno produktų). Šioje produktų grupėje labiausiai išaugo sviesto, varškės, sūrių, grietinėlės, pieno košių, maistinių pieno miltų, pieno konservų ir pieno išrūgų eksporto apimtys.

Daugiau nei 34 proc. buvo eksportuota kulinarinių gaminių. Šviežios mėsos (t. y. paukštienos, jautienos ir kiaulienos) palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu eksportuota 18,5 proc. daugiau (8,5 tūkst. t). Daugiau nei dvigubai augo žuvies konservų eksportas, o kiaušinių miltelių išvežta net 6,5 karto daugiau nei pernai.

VMVT pažymi, kad kieviena į kitą valstybę išvežama produktų siunta yra griežtai tikrinama pagal tarptautinius, Europos Sąjungos, taip pat ir importuojančios šalies teisės aktų reikalavimus, imami privalomi mėginiai atlikti laboratorinius tyrimus. „VMVT specialistai kas dieną nuosekliai ir atsakingai dirba, kad verslui būtinos paslaugos būtų suteikiamos kokybiškai, sertifikatų eksportuojamai produkcijai išdavimas nestrigtų ir būtų kuo operatyvesnis“, – teigia VMVT direktorius D. Remeika.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos informacija

Skaityti toliau

Verslas

Prasideda darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo paraiškų atranka

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nuo šio penktadienio, rugsėjo 4-osios, darbdaviai Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriams galės teikti paraiškas dėl subsidijos darbo vietoms steigti (pritaikyti). Valstybės paramos lėšų vienai darbo vietai dydis – iki 18 835,21 eurų. Dokumentai bus priimami iki spalio 5 d.

Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimas yra numatytas šiems atvejams:

1) bedarbių su negalia (0–55 proc. darbingumo lygio) neterminuotam įdarbinimui remti steigiant naujas (atsižvelgiant į negalią pritaikant esamas) darbo vietas;

2) kai buvęs bedarbis, pradėjęs savo verslą ne vėliau kaip per 30 mėnesių nuo paskutinės registracijos Užimtumo tarnyboje nutraukimo dienos, pirmą kartą darbo vietą steigia šios tarnybos siūlomam bedarbiui įdarbinti.

„Pirmuoju atveju darbo vietos steigiamos neįgaliesiems – jiems sudaroma galimybė integruotis į darbo rinką. Antruoju – buvę bedarbiai kuria naujas darbo vietas (plečia verslą) ir įdarbina Užimtumo tarnybos siūlomus darbo neturinčius asmenis. Darbo vietų steigimo (pritaikymo) subsidijavimo priemonė – tai abipusė nauda ir subsidijos gavėjo verslo plėtrai, ir įdarbinamam asmeniui“, – aiškino Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus paramos darbo vietoms steigti koordinatorė Ilona Budrevičienė.

Vertinant šias paraiškas didelis dėmesys skiriamas smulkiojo verslo skatinimui, nuosavų lėšų indėliui, atsipirkimo laikotarpiui pagal kiekvieną įsteigtą darbo vietą, nedarbo mažinimui toje teritorijoje, kurioje numatoma steigti darbo vietą, perteklinių profesijų atstovų įdarbinimui.

Turintiems klausimų ar neaiškumų dėl paraiškos Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyriuose bus rengiamos konsultacijos.

Daugiau informacijos apie šią priemonę rasite čia.

Užimtumo tarnybos informacija

Skaityti toliau

Verslas

Įmonių darbuotojų kompetencijai didinti – 500 tūkst. eurų ES investicijų

kaunieciams.lt

Paskelbta

Ekonomikos ir inovacijų ministerija, siekdama, kad Lietuvos įmonių darbuotojai įgytų reikiamą kompetenciją ir sudarydama sąlygas šiems darbuotojams geriau prisitaikyti prie COVID–19 pandemijos paveiktos darbo rinkos, skelbia antrąjį kvietimą pasinaudoti galimybe įgyvendinti projektus pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos (ES) investicijų priemonę „Kompetencijų vaučeris“. Pagal šį kvietimą finansuojamoms veikloms numatoma skirti iki 500 tūkst. eurų ES investicijų.

„Pastaruoju metu dėl COVID–19 pandemijos ir karantino ženkliai pasikeitė situacija darbo rinkoje. Didesnis dėmesys buvo skiriamas nuotoliniam darbui ar prekybai internetu. Pandemija atskleidė, kad daliai įmonių darbuotojų net ir dirbant įprastą darbo trūko būtinų kompetencijų. Todėl Ekonomikos ir inovacijų ministerija pagal priemonę „Kompetencijų vaučeris“ suteikia galimybę įmonių darbuotojams mokytis ir taip prisitaikyti prie nuolat kintančių darbo rinkos reikalavimų. Be to, ši priemonė naudinga tiek įmonėms, tiek darbuotojams, nes be didesnės administracinės naštos gaunama parama dirbančiųjų mokymui tuo metu, kai jos reikia, ir ta apimtimi, kuri yra reikalinga“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Pagal priemonę „Kompetencijų vaučeris“ galimi pareiškėjai – privatieji juridiniai asmenys ir valstybės arba savivaldybės įmonės.

Pareiškėjų remiama veikla – mokymai įmonėms, taikant priemonės „Kompetencijų vaučerio“ schemą, skirtą kvalifikacijos tobulinimo bei kompetentingumo plėtros galimybių prieinamumui įmonių darbuotojams didinti.

Vienam pareiškėjui didžiausia galima skirti finansavimo lėšų suma – 4,5 tūkst. eurų.

Privatieji juridiniai asmenys ir valstybės arba savivaldybės įmonės, siekiančios gauti finansavimą, turi užpildyti paraišką, kuri skelbiama svetainėse www.esinvesticijos.lteimin.lrv.lt , www.invega.lt , ir pateikti ją UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) iki 2020 metų lapkričio 30 dienos.

Iš viso pagal priemonę „Kompetencijų vaučeris“ 2014–2020 m. numatoma investuoti 48,8 mln. eurų ES investicijų.

Šaltinis: Versli Lietuva

Skaityti toliau

Verslas

„Auk su „Google“ programa – planuojama nemokamai apmokyti 10 tūkst. įmonių ir verslininkų

kaunieciams.lt

Paskelbta

Siekdama padėti Lietuvos verslui kuo labiau išnaudoti skaitmeninimo teikiamas galimybes ir technologijomis skatinti Lietuvos ekonomikos atsigavimą, „Google“ kartu su Ekonomikos ir inovacijų ministerija pradeda įgyvendinti projektą „Auk su “Google“. Ši iniciatyva bus įgyvendinama bendradarbiaujant su VšĮ „Versli Lietuva“ ir bus palaikoma „Digital Academy“. Projektas sudarys galimybę esamiems ir būsimiems verslininkams nemokamai pasinaudoti technologijų įmonės „Google“ siūlomais mokymais bei konsultacijomis ir taip įgyti naujų skaitmeninių įgūdžių, reikalingų siekiant kurti ir plėsti savo verslą.

„Ministerija palaiko ir prisideda prie iniciatyvų, leidžiančių mūsų šalies verslui augti, stiprėti, atrasti naujų galimybių ir prisitaikyti prie pokyčių. Įgyvendinant šią „Google“ iniciatyvą planuojama nemokamai apmokyti  apie 10 tūkstančių verslo atstovų, padėti jiems atrasti skaitmeninių technologijų teikiamas galimybes ir suteikti reikiamų įgūdžių tam, kad jau veikiantis verslas augtų, o naujas – sėkmingai užgimtų. Tai ypač aktualu šiuo laikotarpiu, kai susidomėjimas elektronine komercija, skaitmenine transformacija, skaitmeninių įgūdžių tobulinimu yra itin išaugęs“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius.

Kaip vieną pagrindinių kliūčių, stabdančių internetinės prekybos augimą ir verslo skaitmeninimą, verslo atstovai įvardija kompetencijų stoką, dėl to nepavyksta sėkmingai vykdyti skaitmeninės rinkodaros ir pritraukti klientų. Todėl skaitmeninė verslo transformacija ir darbuotojų skaitmeniniai įgūdžiai tampa itin svarbūs asmeniniam, profesiniam tobulėjimui ir verslo augimui.

„Pandemija parodė, kad krizės metu skaitmeninės technologijos padeda žmonėms palaikyti tarpusavio ryšius ir užtikrina verslo tęstinumą. Žvelgiant į ateitį, technologijos ekonomikos augimui bus svarbesnės nei bet kada anksčiau. „Google“ nori prisidėti prie Lietuvos skaitmeninės ekonomikos augimo, padėti, kad daugiau Lietuvos smulkių ir vidinių įmonių skaitmeninių technologijų pagalba imtų pardavinėti savo produktus ir paslaugas tarptautiniu mastu. Taip pat norime padėti žmonėms įgyti naujų įgūdžių, kurie pagelbėtų parengiant Lietuvos piliečius būsimai darbo vietai ir darbo rinkai”, – sako „Google“ vadovas Baltijos šalims Vytautas Kubilius.

Planuojama, kad projekto „Auk su „Google“ įgyvendinimo metu nuo š. m. rugsėjo mėn. iki 2021 m. pabaigos bus apmokyta apie 10 tūkst. asmenų, padedant jiems įgyti naujų skaitmeninių įgūdžių. Planuojama, kad 5 tūkst. asmenų bus apmokyta dar šiemet. Registracija į mokymus jau prasidėjo, daugiau informacijos rasite „Auk su „Google“ svetainėje: grow.google/intl/lt.

Projekto įgyvendinimo metu bus rengiami nemokami „Google“ kursai, teikiamos įvairios priemonės, asmeninio bei verslumo ugdymo programos ne tik esamiems verslininkams, bet ir asmenims, norintiems pradėti savo verslą. Planuojamos „Auk su „Google“ mokymų temos – eksportas, elektroninė prekyba, skaitmeninė rinkodara, interneto svetainių kūrimas, verslo pradžia ir plėtra bei pagalba keliant individualių asmenų kvalifikaciją.  Šie mokymai tiks mažoms ir vidutinėms įmonėms, neturinčioms skaitmeninio verslo patirties ar neturinčioms prekiavimo savo produktais ir paslaugomis užsienyje patirties. Jie taip pat padės tiems, kurie jau naudojasi internetu, plėsti savo verslą, mokydami juos rasti naujų eksporto rinkų ir būdų, kaip pasiekti naujus klientus.

Kiekvienas programoje dalyvaujantis verslas turės galimybę gauti 300 JAV dolerių kreditą „Google Cloud“ platformoje, tapti labiau matomas per priemonę „Google My Business“, atrasti eksporto rinkas per priemonę „Market Finder“, naudotis „G Suite Essentials“ (Meet, Drive, Docs ir kt.) priemonėmis.

„Google“ specializuojasi su internetu susijusių paslaugų srityje ir produkcijos, apimančios internetinės reklamos technologijas, paieškos sistemas, debesų kompiuteriją ir programinę bei techninę įrangą, srityje. Programa „Auk su „Google“ Lietuvoje yra dalis tarptautinio bendrovės įsipareigojimo padėti Europos verslui atsigauti ir skaitmenintis, o asmenims rasti naują darbą ir plėtoti karjerą.

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija

Skaityti toliau
Naujienosprieš 1 d.

SAM primena dėl ligos išmokos vaikams esant izoliacijoje: ką turėtų žinoti tėvai

Vyriausybė šią savaitę pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma...

Miestasprieš 2 d.

„Kauno startuolių“ programai – Europos komisijos organizuojamo konkurso pripažinimas

Jau šeštus metus skaičiuojanti Kauno smulkaus ir vidutinio verslo skatinimo programa „Kauno startuoliai“ dalyvavo Europos komisijos organizuojamuose Europos verslininkystės skatinimo...

Naujienosprieš 2 d.

Veryga: keičiama kaukių dėvėjimo tvarka restoranuose – laukti maisto su kauke nereikės

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga feisbuke penktadienį paskelbė, kad nuo šiol sėdint prie stalo ar baro lankytojams nebeprivaloma dėvėti kaukių...

Lietuvaprieš 2 d.

Lietuva su JAV sutarė nuodugniai tikrinti 5G įrangos tiekėjus

Lietuva su Jungtinėmis Valstijomis pasirašė bendrą deklaraciją, kuria sutarė stiprinti bendradarbiavimą kuriant penktosios kartos komunikacijos tinklus 5G ir nuodugniai tikrinti...

Rajonasprieš 3 d.

Garliavoje pasveikinti Lietuvos jaunučių rankinio čempionai (foto)

Trečiadienį Garliavos sporto ir kultūros centre pasveikintos vaikinų ir merginų rankinio komandos, kurios Lietuvos jaunučių čempionate iškovojo aukso medalius. „Garliava...

Miestasprieš 3 d.

Geriausių šių metų policijos pareigūnų konkurse kauniečiai iškovojo antrąją vietą

Tai paaiškėjo po Trakų r. ir apylinkėse tris dienas vykusio Geriausios Lietuvos policijos pareigūnų komandos konkurso, kuriame varžėsi 10 geriausių...

Grožisprieš 3 d.

Vakarėlyje dalyvavusi Elvyra Monginienė prakalbo apie vyrų ištikimybę (foto)

Jaukų rudenio vakarą Kauno Juozapavičiaus prospekte šurmuliavo būrys Lietuvoje gerai žinomų žmonių. Juos į studijos gimtadienio šventę pakvietė vyrų ir...

Rajonasprieš 3 d.

Startas: statybininkai pradeda Lapių lopšelio–darželio rekonstrukciją (foto)

Šiais metais Kauno rajone statybininkų brigadų sulaukė ne viena ugdymo įstaiga, pradėtos ilgai lauktos pastatų renovacijos. Rajono savivaldybė nemažina apsukų...

Naujienosprieš 3 d.

Lietuva sutinka skirti 2,5 mln. eurų vakcinos nuo koronaviruso kūrimui

Siekdamas paspartinti vakcinos nuo koronaviruso (COVID-19) infekcijos kūrimą, Ministrų kabinetas sutiko skirti 2,5 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) Skubios paramos...

Miestasprieš 3 d.

Jaunieji krepšinio ir futbolo talentai nuo šiol augs „Žalgirio“ akademijoje

Naujus mokslo metus Kauno „Žalgirio“ klubas pasitinka pristatydamas pokyčius vienoje iš klubo piramidės dalių. Nuo šiol jaunieji sportininkai Kaune bus...

Skaitomiausi