Connect with us

Verslas

Kaune gimsta pasaulį pakeisiančios atsinaujinančios energetikos idėjos

kaunieciams.lt

Paskelbta

Didžiausios ateities viltys yra nukreiptos į atsinaujinančią energetiką, ne išimtis ir Lietuva – ši sritis yra tapusi viena sparčiausiai augančių ir vystomų mūsų šalyje. Kaune taip pat gausu galimybių kurti inovatyvias gamtą tausojančias technologijas, nes būtent čia ugdomi jaunieji talentai, nuolat išrandami stebinantys sprendimai, vykdomi moksliniai tyrimai, veikia gausus būrys įmonių bei startuolių. Kauno pašonėje netrukus bus įgyvendintas ir vienas įspūdingiausių sektoriaus projektų – plūduriuojanti saulės jėgainė Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje.

Kauno technologijos universiteto Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (KTU NIVC) vadovo Mindaugo Bulotos teigimu, visas pasaulis, nors ir mažais žingsneliais, tačiau juda atsinaujinančios energetikos link. „Vos prieš gerą dešimtmetį „Tesla“ elektromobiliai, hibridiniai automobiliai ar vandeniliu varomos transporto priemonės atrodė kaip tolima ateitis. O saulės energiją į elektrą konvertuojančios čerpės ar langų stiklai atrodė kaip scenarijus  iš fantastinio filmo. Šiandien atsinaujinančių energijos šaltinių reikšmė ir potencialas pripažįstami vienbalsiai, todėl nesuklysiu sakydamas, kad šios srities specialistų poreikis yra milžiniškas, o karjeros perspektyvos išties daug žadančios,“ – sako KTU NIVC vadovas Mindaugas Bulota. Pasak jo, KTU skiria itin didelį dėmesį partnerystei su verslu, siekiant užtikrinti reikalingų specialistų ruošimą ir ieškant mokslu grįstų sprendimų šios industrijos vystymui.

Ambicingas ir analogų regione neturintis projektas

Pajėgas suvienijus verslui ir mokslui gimė vienas įspūdingiausių projektų Kauno regione – eksperimentinė saulės elektrinė Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine, kurį bendrovė „Ignitis gamyba“ įgyvendina kartu su KTU NIVC. Ši plūduriuojanti saulės jėgainė bus pirmoji tokia elektrinė mūsų regiono šalyse ir išsiskirs unikaliais techniniais sprendimais. Pagal pirminę projekto viziją, jėgainės konstrukcija prisitaikys prie kintančio baseino vandens lygio, bus atspari bangavimui bei ledui – iki šiol niekas nėra įgyvendinęs tokio projekto ant užšąlančio vandens telkinio su kintančiu vandens lygiu. KTU ir „Ignitis gamybos“ parengto projekto paraiška buvo sėkmingai įvertinta Lietuvos verslo paramos agentūros bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, taip pat gavo papildomą finansavimą projekto įgyvendinimui. Pirminį projekto etapą planuojama įgyvendinti iki 2022 metų.

Reklama

Šiuo eksperimentu siekiama ne tik įvertinti plėtros galimybes panaudojant Kruonio HAE aukštutinį baseiną, bet ir išbandyti, kaip seksis šį sprendimą integruoti į dabartines elektrinės veiklas. Numatoma, kad jėgainė sudarys galimybes panaudoti saulės šviesos ir vandens sinergiją, teikiant elektros energetikos sistemai būtinas paslaugas.

„Džiaugiamės partneryste su KTU, nes universitetas šiame projekte atlieka svarbų vaidmenį modeliuojant integruotos saulės ir vandens energijos pagrindais veikiančią išmanią hibridinę elektrinę, kuri ne tik gamina švarią elektros energiją, bet ir, esant poreikiui, turi kur ją kaupti, pumpuojant vandenį į Kruonio HAE viršutinį baseiną,“ – sako „Ignitis gamybos“ generalinis direktorius Rimgaudas Kalvaitis.

Kaip nurodo bendrovė, artimiausiu metu planuojama užbaigti pirkimą dėl 60 kW plūduriuojančios saulės fotovoltinės elektrinės įrengimo darbų, o pasirašius sutartį su konkurso nugalėtoju bus galima atskleisti ir daugiau šio projekto įgyvendinimo detalių.

Beje, „Ignitis gamybos“ valdomas hidroelektrines Kaune ir Kruonyje sieja ne tik tai, kad jos abi elektros gamybai naudoja atsinaujinantį energijos išteklį – vandenį. Šių elektrinių operatoriai yra apmokyti dirbti tiek viename, tiek kitame objekte, kuriuos skiria apie keturiasdešimt kilometrų. Šie specialistai – kurių gretose esama ir kauniečių – atlieka kritiškai svarbią funkciją, valdydami šaliai strateginę reikšmę turinčias elektrines, kurios ne tik optimaliai gamina elektros energiją, bet ir užtikrina energetikos sistemos stabilumą.

Ateities standartai diegiami universitete

KTU ne tik ruošia specialistus, galinčius dirbti atsinaujinančios energetikos srityje, bet ir pats rodo pavyzdį, pereidamas prie atsinaujinančios energijos išteklių. Elektros ir elektronikos fakulteto (EEF) mokslininkų kuriamos inovacijos šiemet sulaukė tarptautinio pripažinimo: ant universiteto pastatų stogų įrengta atsinaujinančių energijos šaltinių sistema pelnė pasaulinį įvertinimą „Energy Globe Award“ apdovanojimuose.

„Šis projektas yra unikalus tuo, kad sukūrėme sprendimą, apjungiantį kelis energijos šaltinius. Išnaudojome universiteto pastatų charakteristikas taip, kad maksimaliai panaudotume saulės energiją ir sudarytume galimybę kaupti šiluminę energiją, kurią vėliau panaudotume pastatų šildymui”, – teigia KTU EEF Energetikos sistemų katedros vedėjas prof. Saulius Gudžius.

Pasak profesoriaus, visi žino, kad energetika keičiasi ir apsirūpinimas energija netrukus bus kitoks. O KTU, kaip universitetas, turi būti pavyzdys bei ateities technologijų lyderis, sudarantis galimybę mokytis realiomis sąlygomis. „Per praktiką rodome studentams, kaip siekti pokyčių, kurti ir įgyvendinti inovacijas. Juk universitetas pirmiausia turi švietėjišką misiją. Įrodydami, kad tokie projektai yra realūs ir ateityje taip galima apsirūpinti energija, padedame visuomenei greičiau apsispręsti ir prisidėti prie klimato kaitos mažinimo”, – sako prof. S. Gudžius.

Universitetas yra apsisprendęs ir toliau diegti bei plėtoti alternatyvios energijos sprendimus: 2021 m. universiteto miestelyje saulės elektrinių parką papildys keturiuose pastatuose sumontuotos saulės energijos jėgainės, o 2022 m. planuojama papildomai įrengti dar tris. Skaičiuojama, kad toks kompleksinis sprendimas universitetui per metus leis sutaupyti daugiau kaip 150 tūkst. eurų.

Moksliniai tyrimai atsinaujinančioje energetikos srityje vykdomi ir kituose KTU padaliniuose. Pavyzdžiui, vertindami saulės energijos potencialą, KTU Cheminės technologijos fakulteto (CTF) mokslininkai jau keletą metų atlieka savitvarkių molekulių naudojimo saulės elementuose tyrimus. Kartu su Berlyno „Helmholtz-Zentrum“ (HZB) mokslinių tyrimų instituto ir Fizinių ir technologijos mokslų centro tyrėjais perovskito ir silicio pagrindu sukurtas tandeminis saulės elementą, kuris elektros energija paverčia 29,15 proc. krintančios šviesos. Tai naujasis efektyvumo rekordas, mat rinkoje paplitusių monokristalinio silicio elementų efektyvumas tesiekia 20 proc. Rekordą užfiksavo Fraunhoferio saulės energijos sistemų institutas „CalLab“. KTU laboratorijose susintetinta medžiaga yra ne tik efektyvesnė, bet ir gerokai pigesnė už šiuo metu fotovoltiniuose elementuose naudojamas alternatyvas. Patentuoto išradimo gamybos licenciją jau yra įsigijusi Japonijos kompanija, vedamos derybos su dar keliomis užsienio įmonėmis.

Kauniečių sukurtas produktas naudojamas visame pasaulyje

Apie tai, kad Kaune parengti specialistai yra kertinis inovatyvaus verslo plėtros akmuo, kalba ir sėkmingai veikiančio startuolio „PVcase“ įkūrėjas bei vadovas Deividas Trainavičius. Šiuo metu įmonėje dirba trys dešimtys žmonių, kurių dauguma – kauniečiai.

Jau daugiau kaip dešimtmetį saulės energijos industrijoje esantis Deividas ilgą laiką valdė konsultacinę įmonę, dirbančią su saulės elektrinių projektuotojais ir statytojais. „Per visus tuos metus dirbome prie projektų, kurių vertė – per 10 milijardų eurų. Stebėdami ir analizuodami procesus pamatėme, kad rinkai tobulėjant ir saulės elektrinėms sparčiai plečiantis, pasaulyje tampa vis sunkiau rasti palankių vietų, tinkamų jų statybai. Dauguma lygių, patogių plotų jau išnaudoti, o naujosios ant žemės statomos saulės elektrinės keliamos į vis sudėtingesnes sąlygas – ant nelygaus reljefo, kalnuose, ryžių laukuose ir pan. Taigi, projektuojant jas tokiomis sąlygomis, paprasčiausi rinkoje buvę įrankiai nebepatenkinto poreikių. Tuomet ir kilo idėja sukurti įrankį, su kuriuo galėtume projektuoti ir optimizuoti saulės parkus 3D aplinkoje, gaudami itin tikslius skaičiavimus,“ – apie pačią „PVcase“ atsiradimo koncepciją pasakoja D. Trainavičius.

Pasak jo, kauniečių sukurtam produktui analogo rinkoje nebuvo, tad pasirėmę savo dešimtmečių patirtimi ir naujausiomis technologijomis, iš pradžių susikūrė patogų įrankį sau, o tuomet, pamatę, kad rinkoje yra didžiulis tokios programinės įrangos poreikis, priėmė sprendimą atskirti kompanijas ir įsteigti savarankišką „PVcase“ – bei pasiūlyti jį vartotojams.

Kad toks sprendimas buvo itin sėkmingas, liudija skaičiai: per pusantrų metų nuo veiklos pradžios kompanija jau turi per šimtą klientų visame pasaulyje.

„Pirmi metai mums buvo itin sėkmingi: pardavimai siekia kiek daugiau nei milijoną eurų, o šiemet akceleruojame ir pardavimus ketiname didinti kelis kartus. Augs ir komanda – planuojame per šiuos metus išaugti iki 50 žmonių. Dėl šios priežasties vasarą keliamės į naują biurą „Magnum“ verslo centre,“ – pasakoja įmonės vadovas.

Kompanijos atsiskyrimo metu buvo pritrauktas ir tam reikalingas finansavimas: pusė milijonų eurų iš fondų „Practica capital“ ir „Contrarian ventures“, kurį valdo Lietuvos energijos žaliosios energetikos fondas. „Kodėl fondai mumis patikėjo ir be didelių įkalbinėjimų ryžosi investuoti? Turbūt įvertinę esmines stiprybes: matydami, kad nekuriame startuolio „pasibandymui“, o jau turime veikiantį, išbandytą produktą. Garantijų teikia ir mūsų didžiulė patirtis saulės energetikoje bei gili produkto ekspertinė vertė,“ – sako D. Trainavičius, pridurdamas, kad investicijos buvo panaudotos akceleravimui – spartesniam ir didesnės patirties žmonių samdymui, plėtrai ir tolimesniam produkto vystymui.

„Kaunas IN“ verslo skyriaus informacija

A. Aleksandravičiaus nuotrauka

Skaityti toliau
Reklama

Verslas

Į Lietuvos kelius išvyko pasidabinę neužmirštuolėmis

kaunieciams.lt

Paskelbta

Minint ypatingą – 30 metų – Laisvės gynėjų dienos jubiliejų, autobusų vairuotojai į kelius išvyko pasipuošę neužmirštuolėmis. Taip parodydami jog istorija yra gyva, ją prisimena ir prisideda prie atminimo išsaugojimo.

„Kiekvieno iš mūsų pareiga nepamiršti svarbiausių praeities įvykių ir žmonių, kurie sumokėjo didžiausia kaina už tai, kad dabar būtume laisvi. Seguosi ir džiaugiuosi, kad kolegos bei patys keleiviai palaiko ir nepamiršta“, – pasakojo tarpmiestinių autobusų vairuotojas Rimas Pranckevičius.

Į Lietuvos kelius pasidabinę neužmirštuolėmis išvyko daugiau nei 200 „Kautros” autobusų vairuotojų.

Skaityti toliau

Verslas

Kuo imbieras yra naudingas plaukams?

kaunieciams.lt

Paskelbta

I. Salmela

Didžiausio Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklo „Hesburger“ pardavimai pernai Lietuvoje pasiekė 31,7 mln. eurų ir buvo 2 proc. mažesni nei 2019 m., kuomet siekė 32 mln. eurų. Tinklo pardavimai Latvijoje 2020 m. siekė 30,5 mln. eurų, o Estijoje – 27 mln. eurų.

Per metus atidaryti 2 restoranai, baigta padažų gamyklos statyba

Pernai į tinklo plėtrą Lietuvoje „Hesburger“ investavo 2 mln. eurų – du nauji restoranai atvėrė duris Klaipėdoje ir Vilniuje balandžio pradžioje, ir dabar mūsų šalyje veikia jau 57 restoranai.

„Nepaisant pandemijos, dėl kurios teko kuriam laikui uždaryti restoranus, o vėliau riboti jų veiklą tiekiant maistą tik išsinešti, mums pernai pavyko išlaikyti beveik tokį patį pardavimų lygį, kaip ir prieš metus. Be to, atidarėme du naujus restoranus ir sėkmingai tęsėme visus suplanuotus statybų darbus padažų gamykloje Kauno rajone, kuri artimiausiais mėnesiais pradės savo veiklą“, – sakė „Hesburger” tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela.

Reklama

Kauno rajone, Tirkiliškių kaime, jau užbaigtas 5 600 kv. metrų ploto gamyklos ir logistikos centro pastatas. Investicijos į šį projektą sieks 15 mln. eurų, bus sukurta 20 naujų darbo vietų. Gamyklos pajėgumai sudarys 1000 tonų padažų per metus.

Maisto išsinešti ir mobiliųjų užsakymų populiarumas išaugo

Per šiuos metus „Hesburger“ planuoja pradėti statyti du naujus restoranus, bus tęsiama esamų renovacijos ir skaitmeninimas. Pasak I. Salmelos, planuojama dar labiau sustiprinti mobiliosios „Hesburger“ programėlės funkcionalumą, kuri leidžia patogiai telefonu iš anksto užsisakyti maistą ir sumokėti už jį. Karantino metu jos populiarumas dar labiau išaugo.

„Vartotojų įpročiai keičiasi, daugėja išankstinių užsakymų naudojantis mobiliąja programėle, taip pat populiarėja maisto išsinešti ir maisto pristatymo paslauga, leidžianti sumažinti kontaktus ir sutaupyti laiko. Visos šios modernios ir lanksčios maisto užsakymo galimybės tapo mūsų stiprybe įveikiant pandemijos iššūkius ir suvaržymus bei leido išvengti drastiško kritimo“, – sakė I. Salmela.

Anot jos, praėjusių metų pabaigoje Baltijos šalyse tyrimų bendrovės „Socio Uuringukeskus“ atliktas nepriklausomas greito maisto rinkos tyrimas atskleidė, kad 2019 m. įprastai maistą prie kasos užsisakančių klientų dalis buvo 53 proc., o pernai ši dalis sumažėjo iki 42 proc. Pasirinkusių užsisakyti per mobilią programėlę dalis išaugo nuo 10 iki 16 proc., o „drive-in“ paslaugą – nuo 9 iki 14 proc. Taip pat išaugo naudojimasis pristatymo į namus paslaugomis: jei 2019 m. maždaug trečdalis respondentų jomis pasinaudojo bent kartą per mėnesį, tai 2020 m. šis skaičius siekė beveik 40 proc. Bent kartą per savaitę maisto pristatymo paslaugomis besinaudojančių gyventojų dalis Lietuvoje per metus padvigubėjo – nuo 6 iki 12 proc.

Pristatė naują vegetariškų patiekalų prekės ženklą

Praėjusių metų balandį „Hesburger“ dar labiau išplėtė savo vegetariškų patiekalų asortimentą pristatydama naują vegetarišką „Veke™“ liniją ir pirmąjį jos produktą – sūrainį iš augalinių baltymų.

„Naujojo vegetariško sūrainio populiarumas patvirtino, kad klientai nori eksperimentuoti, išbandyti naujus skonius ir turėti galimybę rinktis iš platesnio vegetariškų patiekalų asortimento. Jei apskritai analizuosime savo klientų valgymo įpročius, populiariausi produktai daugelį metų išlieka tie patys – tai „Hesburger“ mėsainis, sūrainis ir tortilija su vištiena“, – pasakojo I. Salmela.

Remiantis rinkos tyrimu, vegetariški patiekalai greitojo maisto restoranuose domina 37 proc. respondentų, moterys juos rinktųsi dažniau – beveik 40 proc., taip pat 35 proc. vyrų.

Kasmet vertinant geriausių rezultatų pasiekusius „Hesburger“ tinklo restoranus, pernai geriausiu buvo pripažintas Panevėžyje, Smėlynės gatvėje, veikiantis restoranas.

Šiuo metu „Hesburger“ turi 155 restoranus visose Baltijos šalyse: 57 Lietuvoje, 50 Latvijoje ir 48 Estijoje. „Hesburger“ tinklas taip pat veikia Suomijoje (279), Rusijoje (39), Bulgarijoje (21), Ukrainoje (7), Vokietijoje (2) ir Baltarusijoje (2) – visą tinklą pasaulyje sudaro 505 restoranai.

Skaityti toliau

Verslas

„Baltik vairas“ investuos 1,5 mln. Eur ir didins gamybą iki 400 tūkst. dviračių per metus

kaunieciams.lt

Paskelbta

Šiauliuose veikianti dviračių ir elektrinių dviračių gamykla „Baltik vairas“ šiemet investuos 1,5 mln. Eur ir planuoja pasiekti 400 tūkst. dviračių gamybos apimtis. Pirmą kartą įmonės istorijoje planuojamos pajamos iš elektrinių dviračių gali viršyti lėšas, gaunamas iš tradicinių dviračių gamybos. Pernai pasiekusi 75 mln. Eur pajamų kartelę, šiemet įmonė planuoja augti iki 130 mln. Eur ir daugiau, o darbuotojų skaičių didinti iki 550. Naujai statoma dviračių baterijų saugykla yra pirmasis tokios paskirties objektas Lietuvoje.

„Baltik vairo“ generalinis direktorius Žilvinas Dubosas pasakoja, kad 2020 m. išsiskyrė ne tik įveiktais pandemijos iššūkiais, bet ir tapo intensyvių investicijų ir naujų darbo vietų kūrimo laikotarpiu. Sparčiai augant elektrinių dviračių paklausai pernai gamykla investavo beveik 1 mln. Eur į jau penktąją surinkimo liniją. Buvo sukurta 70 naujų darbo vietų, vis daugiau įmonės darbuotojų įtraukiama į elektrinių dviračių gamybą.

Pirmieji Lietuvoje stato dviračių baterijų saugyklą

„Siekdami sėkmingai išnaudoti augančias verslo galimybes turime investuoti į visas sritis – nuo naujų modelių kūrimo, tiekimo grandinės tobulinimo ir darbuotojų mokymų iki mokslinių tyrimų ir naujų objektų statybų, – pasakoja įmonės vadovas. – Pernai investicijos buvo skirtos įsigyti naujai gamybinei linijai, 3D spausdintuvui, bandymų laboratorijos įrangai. O šiemet ne tik pratęsime pradėtus projektus, bet ir pirmieji Lietuvoje pastatysime elektrinių dviračių baterijų saugyklą.“

Reklama

Įmonės vadovo teigimu, didinant elektrinių dviračių gamybos apimtis, tvariai veikti galima tik įrengus baterijų saugyklą. Tokiam objektui keliami itin aukšti reikalavimai, o Lietuvoje „Baltik vairas“ yra pirmoji bendrovė, statanti panašios paskirties objektą. Todėl rengiant projektą ir derinant specifikacijas teko pasitelkti ekspertus iš Vakarų Europos. Saugykla kyla gamyklos teritorijoje, griežtai laikantis saugumo reikalavimų. Joje bus galima sandėliuoti iki 10 tūkst. vienetų baterijų, statybas planuojama užbaigti iki metų pabaigos.

Elektrinių dviračių paklausą Europoje skatina saugumo ir ekologiškumo poreikis, plečiama infrastruktūra ir subsidijos

Ž. Duboso teigimu, nuo pernai elektrinių dviračių paklausa auga sparčiau nei tradicinių dviračių. Ištikus pandemijai, visoje Europoje gyventojai ir įmonės dairosi saugių ir patogių, ekologiškų, sveikos gyvensenos principus atitinkančių transporto priemonių. Daugelyje šalių elektrinių dviračių įsigijimui taikomos subsidijos, miestuose sparčiai daugėja dviračių takų. Vis daugiau organizacijų – pvz., pašto, pristatymo paslaugas teikiančių – vietoje automobilio renkasi elektrinį dviratį, taip pat šias transporto priemones perka darbuotojams.

Bendrovės vadovas sako, kad ankstesniais metais elektrinių dviračių gamybos dalis įmonės apyvartoje sudarė apie 20 proc., tačiau šiais metais tikimasi, kad šis rodiklis viršys 50 proc.

„Pagaminti pirmąjį šimtą tūkstančių elektrinių dviračių mums prireikė 16 metų, o antrajam šimtui tūkstančių neprireiks nė vienerių“, – pastebi Ž. Dubosas. 2020 m. „Baltik vairas“ iš viso išleido nuo konvejerių 31 tūkst. elektrinių dviračių.

Pernai „Baltik vairo“ pajamos sudarė apie 75 mln. Eur, tačiau anksčiau atliktas planavimas ir investicijos leidžia tikėtis, kad šiais metais apyvarta augs iki 130 mln. Eur ar net padvigubės.

Investuoja keliomis kryptimis

Daug efektyvios vadybos praktikų taikanti įmonė savo veiklą apskaičiuoja sekundžių tikslumu. Kas 80 sekundžių nuo gamybos linijos nukeliama po naują dviratį. Iš viso įmonė gamina net 1700 skirtingų dviračių modelių. „Baltik vairas“ nuolat investuoja į kuo spartesnį naujų modelių kūrimą, todėl pernai įsigijo 3D spausdintuvą. Dabar pasigaminti prototipinę detalę ir įvertinti, ar ji tinka naujai kuriamo dviračio modeliui, užtrunka nepalyginti greičiau. Įmonė dviračių kūrimo procesui paspartinti šiemet planuoja pasitelkti ir naująją 3D skenavimo įrangą.

Investicijos skiriamos ir gamykloje esančiai fizinių bandymų laboratorijai – čia ekstremaliomis sąlygomis tikrinamas kiekvieno naujo modelio saugumas ir patvarumas. Pagaminti dviračių prototipai ant specialių dviračių „treniruoklių“ išbandomi tūkstančiais kilometrų ekstremalaus važiavimo, pagal poreikį atkartojančio riedėjimą skirtingais gruntais lygumoje ar kalnuotoje vietovėje. Bandymų metu tikrinama, ar visos detalės išlieka tinkamai sutvirtintos, ar dviračių rėmai, ratai ir smulkesnės komponentės atlaiko krūvius. Taip užtikrinama, kad naujai pagamintas modelis ilgus metus patikimai tarnautų pirkėjui. Laboratorijos įranga nuolat papildoma ir atnaujinama, tai leidžia garantuoti bet kurio gaminamo dviračio saugumą, kokybę ir patvarumą.

Skaityti toliau

Verslas

„Maximoje“ nebeliko gyvos žuvies akvariumų

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nuo šiandien visose lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse nebeliko gyvos žuvies – prekybos tinklas atsisakė visų parduotuvėse buvusių akvariumų. Dar vasarą buvo atsisakyta gyvos žuvies akvariumų visose XX formato tinklo parduotuvėse, o nuo šiol jų neliks ir XXX bei XXXX formato „Maximose“.

„Nuosekliai ruošėmės šiam pokyčiui, nes turime su tiekėjais užtikrinti asortimentą, kuris kompensuotų gyvos žuvies netekimą. Šviežia žuvis yra gana sezoniška kategorija: daugiausiai jos parduodama kalėdiniu ir velykiniu laikotarpiu. Tačiau ji turi savo pirkėją, kuris atėjęs ieško būtent gyvos žuvies“, – teigia Ernesta Dapkienė, „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė.

Papildomai vietoje akvariumų atsiradusi erdvė prekybos centruose bus skirta atšaldytos ir vakuumuotos žuvies asortimentui, kuris bus praplėstas, siekiant patenkinti klientų poreikius ir užtikrinti šviežios žuvies prieinamumą.

Ir toliau savo pirkėjams bus siūlomas platus šviežios atšaldytos žuvies asortimentas. Patys karpiai iš prekybos centrų nedings: pirkėjai galės rasti tiek skrostų, tiek išpjaustytų karpių.

Reklama

„Asortimente taip pat atsiras daugiau Lietuvoje užaugintų žuvų: šamų, tilapijų, alpinių šalvių, plačiakakčių ir eršketų. Žinoma, ir toliau siūlysime platų importuojamų žuvų asortimentą: lašišų, ledjūrio ir didžiagalvių menkių, doradų, vilkešerių, plekšnių ir kitų žuvų. Formuodami naują žuvies asortimentą, nemažai dėmesio skyrėme ir įvairiems pusgaminiams, skirtiems skubantiems ar norintiems greitai ir lengvai pasigaminti patiekalą”, – sako E. Dapkienė.

2019 m. atšaldytos žuvies pardavimai augo 22 proc., palyginti su 2018 m. Daugiausiai žuvies parduodama gruodžio mėnesį.

Skaityti toliau

Verslas

Lietuviai dovanomis keitėsi siųsdami jas autobusais

kaunieciams.lt

Paskelbta

Atslūgus šventinių siuntų pikui, kai visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose paskutinėmis dienomis prieš šventes, driekėsi eilės prie siuntų terminalų, atsiėmimo punktų, kurjerių dalinančių siuntas tiesiai iš bagažinės, siuntų sektoriaus atstovai dėkoja darbuotojams ir žmonėms už kantrybę stovint eilėse.

„Visų pirma tai noriu padėkoti „Siuntos autobusais” terminalų darbuotojams, kurie prieš šventines dienas visą dieną matydami nesibaigiančias eiles ir patirdami emocinę bei fizinę įtampą nepalūžo ir dirbo iki galo, kad žmonės eilėse atstovėję neliktų be Kalėdinių dovanų”,- kalbėjo UAB „Kautra” generalinis direktorius Linas Skardžiukas

Keleivių vežimo ir siuntų bendrovės direktorius apgailestavo dėl susidariusių eilių prie siuntų terminalų. „Buvome paskutinis bastionas siuntų sektoriuje ir kai kiti siuntų nebegalėjo priimti, mes priėmėme ir pervežėme. Be abejo, buvo visko, siuntų kiekiui išaugus kartais, pasitaikė ir klaidų dėl žmogiškojo faktoriaus, tas klaidas kaip įmanoma greičiau ištaisysime”, – teigė L. Skardžiukas.

Reklama

Ėmėsi netradicinių priemonių siuntų srautui suvaldyti

Vilniaus „Siuntos autobusais” terminalo vadovas M. Mickevičius pasakojo apie papildomas priemones srautams valdyti, prie terminalo buvo statomi autobusai iš kurių siuntos buvo išduodamos pagal miestą iš kurio jos atvyko. „Teko imtis iki šiol nematytų sprendimų, kad pagreitintume siuntų atidavimą ir Kalėdinės dovanos pasiektų žmones visoje pandemijos ir ribojimų suvaržytoje šalyje”.

Karantino metu smarkiai išaugo siuntų pristatymo poreikis, šoktelėję klientų srautai keitė ir kurjerių darbo krūvį, „Siuntos autobusais” kurjeriai šiomis dienomis dirbo nuo 6 val. ryto iki kol reikėjo, neskaičiuojant valandų.

Kaune situacija buvo panaši, Kauno siuntų autobusais terminalo vadovė Indrė Ūsaitė – Šlenderienė pasakojo, kad siuntų terminalas dirbo pilnu pajėgumu, didžiuliam siuntų kiekiui apdoroti buvo padidintas darbuotojų kiekis, dirbo papildomos kasos. Pikui buvo ruoštasi, bet niekas nesitikėjo, kad jis bus tokios apimties.

„Eilės susidarė ne tik dėl padidėjusio siuntų srauto, prie to prisidėjo ir žmonių kiekio terminale ribojimai bei atstumo laikymasis. Noriu patikinti, kad siuntos kurios dar nebuvo atsiimtos, terminaluose bus saugomos 1 mėn. laikotarpį”, – pasakojo I. Ūsaitė – Šlenderienė.

Siuntų kiekis augo

Pirminiais duomenimis „Siuntos autobusais” terminalais buvo persiųsta 3 kartus daugiau siuntų lyginant su tuo pačiu laikotarpiu praeitais metais. Siuntų atstovai teigia, kad tai lėmė karantino ribojimai ir negalėjimas nuvykti pas artimuosius Kalėdoms, žmonės stengėsi nepalikti artimųjų be dovanų ir jomis keitėsi nuotoliniu būdu, pasinaudodami siuntų sektoriaus paslaugomis.

Skaityti toliau

Verslas

Čirvinių blynų KEPTUVĖ 22€

Prekybos miestelis URMAS

Paskelbta

BOHEMIA, Rytinė galerija

Skaityti toliau
Sportasprieš 8 val

Kauno „Žalgirio“ komandoje – teigiamas COVID-19 atvejis

2021.01.20 Kauno „Žalgirį“ pasiekė žinios, kad Mareko Blaževičiaus COVID-19 testo atsakymas yra teigiamas. Kitų žaidėjų ir trenerių štabo narių trečiadienį...

Greitos naujienosprieš 13 val

Vakcinacijos pažanga savivaldybėse skiriasi

2021 01 20 Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad kiekviena savivaldybė, įvertinusi savo technines, žmogiškųjų išteklių, prioritetinių grupių dydžių ir...

Greitos naujienosprieš 13 val

Susisiekimo ministro ir elektroninių ryšių rinkos atstovų susitikime – dėmesys 5G ryšiui, valstybinio kritinio ryšio tinklo kūrimui, Elektroninių ryšių įstatymo projektui

2021 01 20 Susisiekimo ministras Marius Skuodis trečiadienį nuotoliniame susitikime su elektroninių ryšių rinkos atstovais išreiškė viltį, kad naujos kartos...

Greitos naujienosprieš 13 val

Vyriausybė priėmė sprendimus dėl reorganizuotų aukštųjų ir profesinių mokyklų turto perdavimo

autor. BNS Vyriausybės sprendimu Vilniaus universitetui perduodamas valstybei priklausantis reorganizuoto Šiaulių universiteto turtas, valdytas patikėjimo teise. Taip pat priimtas sprendimas...

Greitos naujienosprieš 14 val

Pokalbis su Portugalijos sveikatos ministre: svarbu užtikrinti nepertraukiamą vakcinų tiekimą

2021 01 20 Vėlyvą antradienio vakarą sveikatos apsaugos ministras Artūras Dulkys telefonu kalbėjosi su Europos Sąjungai pirmininkaujančios Portugalijos sveikatos apsaugos...

Naujienosprieš 15 val

Lenkijos verslininkai nepaiso draudimų ir atidaro restoranus bei turizmo objektus

Nepaisant vyriausybės perspėjimų, Lenkijoje vėl atsidaro restoranai bei turizmo objektai. Kovos su blokavimu aktyvistai paskelbė žemėlapį, kuriame matyti vis didesnis...

Greitos naujienosprieš 15 val

Seimo Kaimo reikalų komitetui pristatytas Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo planas

2021 01 20 Šiandien žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje pristatė šiuo metu rengiamą Vyriausybės programos...

Greitos naujienosprieš 15 val

Agnė Bilotaitė: krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemą reikia peržiūrėti iš esmės

2021 01 20 Šiandien Valstybės gynimo taryboje buvo pristatyti Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymai dėl krizių ir ekstremalių situacijų valdymo sistemos...

Greitos naujienosprieš 15 val

Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose

Vaikams, kurie neturi sąlygų mokytis namuose ar patiria mokymosi sunkumų pandemijos metu, bus sudarytos sąlygos mokytis nuotoliniu būdu švietimo įstaigose....

Greitos naujienosprieš 15 val

Vyriausybė pritarė palaikymo „burbulų“ kūrimui – bus leidžiama susitikti su vienišais žmonėmis

2021 01 20 Siekdama pagerinti emocinę vienišų žmonių sveikatą karantino metu, trečiadienį Vyriausybė  numatė išimtis, kada būtų leidžiama susitikti dviejų...

Skaitomiausi

Pasiūlymai

Reklama