Connect with us

Naujienos

Kaune gimdymo paskaitose jau lankosi pirmųjų klausytojų dukros ir marčios

Paskelbta

P. Mažylio gimdymo namai prieš 25 metus pirmieji Kaune pradėjo kviesti nėščiąsias į paskaitas apie nuostabų nėštumo stebuklą, jo eigą, gimdymą ir laikotarpį gimus vaikeliui.

Gautų žinių nauda

„Vienas dalykas paskaitinėti apie gimdymą internete, kitas – bendrauti tiesiogiai su specialistais, kurie sudėlioja visus taškus, – pasakojo paskaitas lankanti Rusnė. – Pastojusi daug laiko leidau prie kompiuterio ir telefone ieškodama informacijos, bendraudama socialiniuose tinkluose su kitomis nėštukėmis. Taip, informacijos internete galima rasti gausybę, bet nuo tos gausos ir galva apsisuka. Pamatai visokiausių teorijų, įvairių prieštaringų gimdyvių įspūdžių ir patirčių, o čia visa tai gražiai sugulė į savas lentynėles ir man jau ramiau laukti gimdymo.“

P. Mažylio gimdymo namų gydytoja akušerė ginekologė Danielė Apanavičienė sako, kad geras psichologinis nusiteikimas gimdyvei labai svarbus. „Tai ir yra pagrindinė paskaitų misija – paruošti būsimą gimdyvę, kad ji jaustų kuo mažiau įtampos, o pagimdžiusi nesijaustų sutrikusi. Tai, beje, neretas atvejis. Pastebėjau, kad lankiusios paskaitas ir gavusios pagrindines žinias kitaip į viską reaguoja“, – kalbėjo medikė.

Jos teigimu, nėščiosioms yra su meile ir labai kvalifikuotai paruoštas 7 paskaitėlių ciklas, gausiai iliustruotas vaizdine medžiaga, filmukais, apimantis ne tik gyvybės atsiradimą ir vystymąsi, bet ir nusiskundimus, gimdymo eigą, pogimdyminį laikotarpį, naujagimio priežiūrą, žindymą bei su visais šiai laikotarpiais susijusias problemas. Būsimos mamytės bendrauja tarpusavyje, vaišinasi priešpiečiais, užduoda klausimus. „Būnant drauge nėra streso, išsisprendžia nežinomos ar nesuprantamos  problemos, susijusios su nėštumu. Visas nėščiąsias konsultuoja gydytojas, esant patologijai atliekami tyrimai, siunčiamos konsultuoti specialistams, taip pat sekama vaisiaus būklė užrašant vaisiaus širdies darbą. Veikia nėščiųjų ir kūdikių baseinai, kur dirba aukštos kvalifikacijos kineziterapeutės ir gydytoja reabilitologė“, – sakė D. Apanavičienė.

Ateina ir jau gimdžiusios

Nuo pirmųjų paskaitų prieš 25 metus iki dabar paskaitas skaitanti akušerė Vida Žilienė sako, kad matė ne vieną sugrįžusią klausytoją. „Turėjau moterų, kurios ateina netgi laukdamos jau trečio vaikelio, – šypsojosi ji. – Jos sako, kad klausimų tik padaugėja. Ir tikrai, pastebėjau, kad daugiausiai ir aktyviausiai klausinėja jau gimdžiusios moterys.“

O kaip pasikeitė šio svarbaus padalinio darbas per 25 metus? „Iš esmės temos nesikeičia, nes visada lieka tie patys pagrindiniai klausimai: kaip pasirengti gimdymui, kaip jis vyksta, kada ir koks skiriamas skausmo malšinimas, kiek sudėtingas yra žindymas, ką svarbu žinoti gimus vaikeliui. Tiesa, požiūris į nėščiąją ir gimdymą per tą laiką pasikeitė stipriai“, – pasakojo V. Žilienė.

Šiuo metu skaitomas toks ciklas: „Gyvybės stebuklas. Gyvenimas iki gimimo“; „Nusiskundimai nėštumo metu. Ultragarso tyrimas“, „Gimdymas. Pogimdyminis laikotarpis“, „Naujagimio priežiūra“, „Natūralus maitinimas“.

V.Žilienės teigimu, anksčiau buvo mažiau informacijos apie gimdymą, nėštumą. Dabar yra daugiau galimybių sužinoti, pabendrauti su kitomis besilaukiančiomis moterimis. „Bet nepastebėjau, kad dėl to sumažėtų klausytojų noras sužinoti ir bendrauti šia tema, – tikino lektorė. – Dabar ne viena mini, kad toje informacijos gausoje lengva paklysti, todėl čia jos laukia susistemintų, aiškiai pateikiamų ir patikimų žinių.“

V.Žilienė pastebi, kad šiuolaikinės moterys daug drąsesnės, dažniau klausia taip pat labai aktyviai domisi specialistais, naujausia medicinine įranga, nori apžiūrėti gimdyklas, pogimdymines palatas. „Dar vienas įdomus pokytis: anksčiau ne viena būsima mama ateidavo su mezginiu ir laukdama paskaitos pradžios megzdavo, o dabar virbalus pakeitė išmanieji“, – juokėsi V.Žilienė.

Tūkstančiai susitikimų

P. Mažylio gimdymo namų vadovas, vienas populiariausių Kaune ginekologų dr. Tomas Biržietis pasidžiaugė, kad per netrumpą laikotarpį akušerėms V. Žilienei ir jaunai kartai atstovaujančiai  Simonai Valentinei nesumažėjo entuziazmo kiekvieną darbo dieną pasakoti apie itin svarbų moteriai gyvenimo etapą. „Ankstesniam gimdymo namų vadovui Eugenijui Valasevičiui įkūrus Dienos akušerijos centrą, nuspręsta jame ne tik teikti dienos stacionaro medicininę pagalbą, bet ir užsiimti šviečiamąja, edukacine veikla. Jau tada specialistai matė, kad moterims kyla daugybė klausimų ir nerimo tuo svarbiu momentu. Per ketvirtį amžiaus stipriai pasikeitė požiūris į nėščiąją bei gimdymą siekiant saugaus gimdymo jaukioje namus primenančioje aplinkoje, keitėsi visuomenė, radosi naujų galimybių, todėl keitėsi ir paskaitų turinys bei forma, tačiau visus tuos 25 metus jos buvo labai populiarios, todėl su personalo pagalba jas rengsime ir ateityje“, – teigė T. Biržietis.

Per 25 metus perskaityta virš 6 tūkst. paskaitų, kurių kiekvienoje apsilankydavo nuo 20 iki 30 moterų. Šiuo metu jau ateina pirmųjų klausytojų marčios ir dukros. „Mūsų „Facebook“ paskyroje yra sekėjų, kurios prabėgus ne vieneriems metams komentaruose mus mini gražiu žodžiu ir tai motyvuoja dar labiau stengtis“, – džiaugėsi T. Biržietis.

Paskaitos rengiamos ir šeimoms

Būsimi tėveliai taip pat neužmiršti – kas antrą šeštadienį vyksta mokymai šeimai, susipažįstama su gimdyklomis, palatomis, kur moterys po gimdymo gali gyventi kartu su vyrais, taip pat su kūdikių ir nėščiųjų baseinais.

„Švęsdami  jubiliejų laukiame buvusių mūsų lankytojų atsiliepimų, apsilankymų, kviečiame į svečius: esate laukiami  šventėje visą balandžio mėnesį“, – kvietė T. Biržietis.

Skaityti toliau

Naujienos

Teismo ir prokuratūros atstovų susitikime – dėmesys žmogaus teisėms ir įstatymo naujovėms

Paskelbta

2020 m. rugpjūčio 6 d. Kauno apylinkės prokuratūroje įvyko Kauno apylinkės teismo atstovų inicijuotas susitikimas su Kauno apygardos ir Kauno apylinkės prokuratūrų atstovais ir prokurorais. Susitikime dalyvavo Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas Arūnas Purvainis, pirmininko pavaduotoja baudžiamosioms byloms Laima Šeputienė, Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Darius Valkavičius, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras Arūnas Bundonis ir vyriausiojo prokuroro pavaduotoja Aušra Rimkevičiūtė, o taip pat skyrių vyriausieji ir kiti prokurorai.  

Vykusiame pasitarime – diskusijoje didelis dėmesys buvo skirtas žmogaus teisių užtikrinimo organizuojant baudžiamąjį procesą klausimams, taip pat įvertinti šalyje buvusio karantino metu kilę iššūkiai bei pasidalinta gerąja praktika, ruošiantis ateities darbams, aptartos įstatymų naujovės ir organizacinės priemonės jų įgyvendinimui.

Susitikime dalyvavę Kauno apylinkės teismo pirmininkas Arūnas Purvainis bei pirmininko pavaduotoja baudžiamosios byloms Laima Šeputienė, išsamiai atsakė į pasitarimo diskusijos dalyvių klausimus įvairiais darbo organizavimo bei tarpinstitucinio bendradarbiavimo aspektais, taip pat aptarė probleminius aspektus dėl tinkamo proceso šalių teisių užtikrinimo.

Viena iš pagrindinių nukentėjusiųjų teisių yra gauti žalos atlyginimą, kuri baudžiamajame procese realizuojama pareiškiant civilinį ieškinį. Kalbėdamas apie realų nukentėjusiojo asmens teisės į žalos atlyginimo užtikrinimą teismo pirmininkas A. Purvainis atkreipė dėmesį, jog tam tikrais supaprastinto proceso atvejais ikiteisminio tyrimo metu įstatymas taikomas pernelyg formaliai. Tai sudaro prielaidas nukentėjusiojo teisės reikalauti žalos atlyginimo įgyvendinimo, baudžiamojo proceso metu, negalimumui.

„Tam, kad baudžiamasis procesas galėtų būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorui būtina dar įsitikinti, ar nukentėjusysis po to, kai gavo jo pranešimą apie priimtą sprendimą kreiptis į teismą su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, nėra padavęs skundo dėl tokio prokuroro sprendimo, o jeigu yra padavęs, tai ar ikiteisminio tyrimo teisėjas nėra to skundo patenkinęs ir atitinkamai panaikinęs tokį prokuroro sprendimą“, –  pažymėjo A. Purvainis. Kauno apylinkės teismo pirmininkas taip pat atkreipė diskusijos dalyvių dėmesį, jog proceso ekonomiškumo sąskaita negali būti pažeistos nukentėjusiųjų asmenų teisės, todėl privalu atsižvelgti į nukentėjusiųjų poziciją dėl žalos atlyginimo, dar ikiteisminio tyrimo metu tinkamai išsprendžiant civilinio ieškinio pareiškimo klausimą.

Susitikimo metu prokuratūros atstovai, atsižvelgdami į jiems įstatymu nustatytą pareigą pristatyti proceso dalyvius į teismą, kuomet procesą pasirinkta baigti kita supaprastinto proceso forma – pagreitinto proceso tvarka, žmogaus teisių užtikrinimo ir efektyvesnio darbo organizavimo kontekste iškėlė klausimą dėl bylų perdavimo nagrinėti kitiems teismo rūmams. A. Purvainis pažymėjo, jog nors bylos perdavimas nagrinėti kitiems teismo rūmams gali sukelti tam tikrų nepatogumų, tačiau teismo teisėjai paprastai vyksta nagrinėti bylų į tuos teismo rūmus, kuriuose byla pagal teismingumą ir turėtų būti nagrinėjama. Dėl to proceso dalyviams ir kitiems bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims nepatogumų neturėtų kilti. „Teismas privalo užtikrinti skaidrų nešališką teisėjo paskyrimą nagrinėti konkrečią bylą, todėl pasitaiko situacijų, kad tam tikruose teismo rūmuose nelikus mažiausiai dviejų teisėjų, iš kurių Bylų skirstymo sistema atsitiktine tvarka galėtų jam priskirti nagrinėti bylą, ji yra perduodama nagrinėti kitiems teismo rūmams“ – aiškindamas bylų perdavimo nagrinėti kitiems teismo rūmams priežastis pažymėjo A. Purvainis.

Suprasdami esamą problemą ir būtinybę užtikrinti proceso ekonomiškumo principą, susirinkusieji pritarė teismo pirmininko pavaduotojos L. Šeputienės pasiūlymui svarstyti ieškoti naujų galimybių procesą vesti kuo dažniau panaudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones.

Jau dabar pastebėta, jog dėl šalyje susiklosčiusios epidemiologinės situacijos daugiau nei dvigubai išaugo teismo procesų, vykstančių panaudojant konferencinio ryšio įrangą ir vaiko apklausos kambarį skaičius. Susirinkusieji sutarė palaikyti diskusiją ir keisdamiesi gerąją praktika, užtikrinant proceso dalyvių teises, ypatingais atvejais procesus vesti nuotoliniu būdu.

Didelės diskusijos sulaukė nepilnamečių ar mažamečių nukentėjusiųjų tinkamas atstovavimas procese. A. Purvainis atkreipė dėmesį į tai, jog tokiam nukentėjusiajam paskiriant įgaliotą atstovą ar leidžiant atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese būtina atsižvelgti ir įvertinti tai, kaip šis tinkamai sugebės veikti atstovaujamojo interesais. Ypatingai tais atvejais, kai vaikas nukenčia nuo šeimos narių ar kitų jo giminaičių arba yra šių asmenų padarytų nusikaltimų liudytojas. Pasitaiko atvejų, kai tam skiriama nepakankamai dėmesio, dėl ko nukentėjusiųjų, ypač kai jie yra mažamečiai, teisės nėra užtikrinamos visa apimtimi. „Būdami tokio amžiaus nukentėjusieji ar liudytojai dar negali tinkamai suvokti teisės neduoti parodymų turinio ir savarankiškai spręsti, kaip šią teisę realizuoti. Vadinasi, dėl tokios teisės realizavimo turėtų aktyviai ir nešališkai spręsti jų atstovas. Todėl turėtų būti skiriamas didesnis dėmesys tam, ar parinktas atstovas veikia iš tiesų atstovaujamo vaiko, o ne asmenų, apie kuriuos vaikas duoda parodymus, interesais“, pažymėjo A. Purvainis.

Susirinkimo metu taip pat kilo diskusija dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kuomet šiame procese privalu paskirtą bausmę subendrinti su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme. Teismo atstovai, pasiremdami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika pažymėjo, jog svarbu tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, dėl kurios į teismą kreiptasi su pareiškimu dėl proceso užbaigimo rašytinio proceso tvarka, būtų skiriama tik bet kuri iš alternatyvių, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė, tačiau jos bendrinimas su ankstesniu nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme, užbaigti procesą šia forma, netrukdo ir įtakos neturi.

Nuo šių metų liepos 1-os dienos įsigaliojęs naujas Civilinio turto konfiskavimo įstatymas ir jame numatytų apylinkės teismuose spręstinų dalykų teisenos klausimai taip pat sukėlė dalyvių diskusijos. Susirinkusieji aptarė pagal Civilinio turto konfiskavimo įstatymą apylinkės teisme spręstinus turto arešto terminų pratęsimo, šių prokuroro nutarimų apskundimo procesų probleminius aspektus ir sutarė palaikyti tolimesnę diskusiją praktikoje atsiradus pirmiems atvejams, siekiant tinkamai įgyvendinti naująjį įstatymą.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ryšiams su žiniasklaida ir visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Kultūra

Savanorystė „influencerių“ eroje: ar jaunimas dar nori skirti savo laiką pagalbai kitiems?

Paskelbta

Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, net 93,2 proc. 16-29 m. amžiaus jaunuolių Lietuvoje bendrauja socialiniuose tinkluose – daugiau nei bet kuri kita amžiaus grupė. Daugelis jaunų žmonių apskritai neįsivaizduoja savo kasdienybės be socialinių medijų. Dėl to būtent jaunimas yra paveikiausias socialiniuose tinkluose plintančiai informacijai, kurios daugiausiai skleidžia nuomonės formuotojai.

Daugiau nei 55 tūkst. sekėjų „Instagram“ turinti nuomonės formuotoja Lina Talžūnaitė įsitikinusi, kad „influenceriai“ daro didžiulę įtaką jaunimui. Tačiau kokia toji įtaka, priklauso tik nuo paties nuomonės formuotojo.

„Kiekvienas „influenceris“ rodo tai, ką nori rodyti. Kalbėdama apie savo kuriamą turinį galiu pasakyti, kad nevengiu dėmesio skirti temoms apie savanorystę. Pavyzdžiui, savo socialiniuose tinkluose nemažai kalbėjau apie e. skautus. Po to, kai į savo „Instagram“ paskyrą įkėliau keletą įrašų, raginančių jaunimą padėti senyvo amžiaus žmonėms perprasti informacines technologijas, gavau ne vieną žinutę su klausimais, koks tai projektas, kaip prie jo prisijungti, kokius reikalavimus reikia atitikti norint tapti e. skautu – tai tik parodo, kad mano žinutė pasiekė jaunus žmones“, – pasakoja L. Talžūnaitė, atkreipdama dėmesį į tai, koks visgi svarbus yra gerojo pavyzdžio rodymas.

Lina Talžūnaitė – asm. archyvo nuotrauka

Daugiausiai savanoriauja moksleiviai

Praėjusių metų rudenį atlikta bendrovės „Spinter tyrimai“ reprezentatyvi apklausa parodė, kad savanoriaujančių asmenų (15-75 m.) daugėja. 2019 m. savanorių skaičius pasiekė 31 proc., kai 2012 m. tokioje veikloje dalyvavusių tebuvo 18 proc. Analizuojant apklausos duomenis taip pat matyti, kad tokią veiklą dažniausiai renkasi jaunesnio amžiaus respondentai (iki 19 m.). Tiriant moksleivių grupę (14-18m.) paaiškėjo, kad bene pusė (47 proc.) mokinių yra savanoriavę, o 37 proc. norėtų tai pabandyti.

„Savanorystės idėjos Lietuvos visuomenėje tapo gerokai populiaresnės. Džiugu, kad padaugėjo nedalyvavusių, bet norinčių tokioje veikloje dalyvauti – nuo 22 proc. iki 31 proc. Apskritai per paskutinius septynerius metus savanorystę palankiau ėmė vertinti daugiau nei penktadalis visuomenės. Savanorystė ypač populiari jaunesnio amžiaus grupėse“, – sako tyrimą inicijavusios savanorystės programos „Social Breeze“ programos vadovas Žilvinas Mažeikis.

Karantinas pakeitė priežastis, kodėl tampama savanoriu

Pasak Žilvino, skiriasi motyvai, kodėl žmonės savanoriauja: vyresni asmenys akcentuoja galimybę padėti kitiems, tuo tarpu jaunesni – asmeninę prasmę. „Tiesa, reikėtų atkreipti dėmesį, kad tyrimas darytas prieš pasaulinę pandemiją ir prieš šalyje įvedant karantiną. Tikėtina, kad COVID-19 situacija Lietuvoje koregavo savanorių motyvaciją – kur kas daugiau mano pažįstamų rinkosi savanorystę kaip būdą įveikti savo paties patiriamą stresą, priemonę pasijusti bendruomenės dalimi ir galimybę kuo greičiau sumažinti krizės pasekmes, kad galėtų grįžti į įprastas veiklas. Būtų įdomu pakartoti šį tyrimą 2020 metų pabaigoje ir palyginti rezultatus“, – priduria jis.

Prie palankesnio savanorystės vertinimo bei didėjančių savanorių gretų galimai prisidėjo ir nuomonės formuotojai, skatinantys užsiimti šia veikla. Tačiau pagrindinės priežastys visgi yra kitokios.

„Pasirinkti savanorio kelią jaunuolius motyvuoja pridedami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas, ilgalaikių savanorystės programų atsiradimas, apskritai kokybiškesnis nevyriausybinių organizacijų darbas su savanoriais ir daugiau informacijos apie jas, pamažu atsirandanti tradicija lavinti profesinius įgūdžius dar mokyklos suole. Kitų žmonių įtaka sprendžiant, ar savanoriauti, yra neabejotinai svari, nes net 45 proc. mokinių rinkdamiesi savanorystės vietą konsultuojasi su savo šeima ir draugais“, – teigia Ž. Mažeikis.

Jei reikėtų nupiešti statistinį savanorio portretą, pasak pašnekovo, tai būtų jauna moteris, turinti aukštąjį išsilavinimą, gyvenanti ir besimokanti arba dirbanti didmiestyje. Rečiau savanoriauja vyresnio amžiaus žmonės, neturintys aukštojo išsilavinimo, taip pat tie, kurie anksčiau niekada nėra savanoriavę.

„Skatinant savanorišką veiklą ypač svarbu sudaryti galimybę ją išbandyti dar mokyklos suole, kuomet aktyviai formuojasi jauno žmogaus nuostatos apie supantį pasaulį, jis yra smalsus ir atviras naujai patirčiai. Jaunuoliai pradėdami savanorišką veiklą ieško prasmingo ir jų vertybes atitinkančio laisvalaikio praleidimo būdo, taip pat draugų ir bendraminčių“, – tikina Ž. Mažeikis.

Savanorystė, kuri sujungia skirtingas kartas

Remiantis apklausa, pagalba senyvo amžiaus žmonėms yra trečia pagal populiarumą savanoriška veikla tarp moksleivių – 20 proc. respondentų nurodė, kad yra padėję senjorams. Projektas „E. skautai“ yra viena iš savanoriškų veiklų, suburiančių jaunuolius, kurie nori padėti vyresnio amžiaus žmonėms ir išmokyti juos informacinių technologijų gudrybių – kaip saugiai naudotis išmaniuoju telefonu, kompiuteriu ir internetu. Prie e. skautų veiklos jau prisijungė 1,5 tūkst. 14-29 metų amžiaus jaunuolių iš visos Lietuvos.

„E. skautais tapę jaunuoliai turi galimybę padėti vyresnio amžiaus žmonėms: ne tik pagelbėti perprasti technologijų pasaulį, bet ir paprasčiausiai prisidėti prie įdomesnės jų dienos. Jaunosios kartos įsitraukimas į šią veiklą padeda užmegzti ryšį tarp skirtingų kartų ir už projekto ribų – jaunuoliai atranda bendrą kalbą su tėvų ar senelių amžiaus žmonėmis. Džiugu, kad prie savanorių tinklo didinimo prisideda ir nuomonės formuotojai. Visi žinome, kad vaikai ir paaugliai yra linkę ieškoti autoritetų, žavėtis žinomais žmonėmis ir net mėgdžioti jų elgesį. Tad kodėl jiems neparodžius pozityvaus pavyzdžio“, – sako projekto „Prisijungusi Lietuva“ e. skautų veiklos koordinatorius Arvydas Ruseckis.

E. skautai vyresnio amžiaus žmonėms jau suteikė tūkstančius konsultacijų, susijusių su virtualaus bendravimo, e. paslaugų ir asmens duomenų apsaugos temomis.

Apie projektą „Prisijungusi Lietuva“ (www.prisijungusi.lt)

Projektu siekiama skatinti Lietuvos gyventojus įgyti reikalingų įgūdžių efektyviai, įvairiapusiškai, saugiai ir atsakingai naudotis internetu, į šias veiklas aktyviai įtraukiant vietos bendruomenes.

Projektą įgyvendina Informacinės visuomenės plėtros komitetas kartu su partneriais: asociacija „Langas į ateitį“, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba, Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. 

Šaltinis: ELTA

Skaityti toliau

Mokslas

Švietimo, mokslo ir sporto ministro A. Monkevičiaus įsakymu sudaryta darbo grupė teiks siūlymus dėl matematikos mokymo

Paskelbta

Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius sudarė darbo grupę, teiksiančią siūlymus ir papildymus jau parengtam matematikos mokymo planui, kuris bus diegiamas nuo naujų mokslo metų. Ši darbo grupė taip pat siūlys papildomas priemones ir būdus, kaip pagerinti matematikos mokymą mokyklose.   

„Kalbėdami apie būtinus švietimo sistemos pokyčius, mes nelaukiame, kol jie bus padaryti, o, priešingai, pradedame juos įgyvendinti. Tam jau ruošėmės iš anksčiau. Šią savaitę paskelbti valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai patvirtino, kad ministerijos parengtas mokinių ugdymo kokybės gerinimo planas yra reikalingas nedelsiant. Todėl nuo šio rudens jame numatytas priemones pradėsime taikyti tam tikrose mokyklose. Siekdami dar labiau stiprinti matematikos, gamtos mokslų mokymą, pasitelksime šios darbo grupės narių įžvalgas ir siūlymus, kartu bus koordinuojamas minėtų priemonių įgyvendinimas“, – teigia ministras A. Monkevičius.

Į darbo grupę įeina matematikos mokytojai, aukštųjų mokyklų dėstytojai. Jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Jolanta Urbanovič. Ministro įsakymu, darbo grupei pavesta koordinuoti priemonių, skirtų matematikos mokymo, mokymosi ir pasiekimų vertinimo gerinimui, įgyvendinimą 2020–2021 metais, pateikti siūlymus dėl tvaraus matematikos pasiekimų gerinimo ilgalaikėje perspektyvoje.

Darbo grupė į posėdį rinksis jau kitą savaitę.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos informacija

Skaityti toliau

Skaitomiausi