Connect with us

Miestas

Kaunas tęsia tradiciją: apdovanojimais „Aš – dalis Tavęs“ pagerbtos iškilios asmenybės ir iniciatyvos

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Nors šiemet Vasario 16-ąją Lietuva pasitiko kitaip nei įprasta, į virtualią erdvę bei TV ekranus persikėlę minėjimo renginiai išlaikė sau būdingą pakilią emociją. Kaunas Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pasitiko šventiniu koncertu „Laisvės alėja“ ir tradicija tapusia iškilminga apdovanojimų ceremonija „Aš – dalis tavęs“. Miesto ir Lietuvos vardu padėkų bei sveikinimų sulaukė Japonijos ambasadorius Shiro Yamasaki, Dakaro motociklininkas Arūnas Gelažninkas, iniciatyvos „Laisvės kelias“ autoriai, SBA koncernas bei COVID-19 akivaizdoje pagalbą teikę visos šalies savanoriai.

„Vasario 16-osios akto signatarai lietuvių tautai dovanojo laisvę. Mūsų pareiga – ištikimai ją saugoti ir puoselėti. Man didelė garbė padėkoti tiems, kurie toliau kuria bei stiprina Kauną ir visą Lietuvą“, – apdovanojimų ceremoniją Kauno rotušėje pradėjo miesto meras Visvaldas Matijošaitis.

Savanoriams ir geradariams

Įteikdamas nominacijos „Klestinti šalis 2020“ apdovanojimą, visų kauniečių vardu V. Matijošaitis padėkojo už paramą COVID-19 grėsmių akivaizdoje bei solidų indėlį kuriant augantį miestą koncerno „SBA“ prezidentui Arūnui Martinkevičiui. Bendrovė pademonstravo savo socialinę atsakomybę sudėtingu metu padovanodama būtinos įrangos ligoninėms, suteikdama vertingą paramą Kaunui ir jo žmonėms.

„Mes visi kartu su jumis galime sukurti naują, pažangią, lyderiaujančią Lietuvą, kurią visas pasaulis žinotų kaip stiprią gyvybės mokslų srityje, pirmaujančią inovacijomis. Tam mums reikia drąsių įžvalgų, pasišventimo ir nuoseklaus, kryptingo darbo“, – savo padėkos kalboje sakė SBA koncerno vadovas A. Martinkevičius.

Pasak laureato, šimtai tūkstančių savanorių kiekvieną dieną dirba rizikuodami savo gyvybėmis, o drauge su jais ir visas medicinos personalas pastaruoju metu nusipelno didžiulės pagarbos, įvertinimo bei pripažinimo: „Nėra didesnio pasitenkinimo, kuomet jauti, kad prisidėjai gelbėjant žmonių gyvybes.“

Būtent savanorystė šiuo pasaulinės pandemijos laikotarpiu buvo įvertinta nominacijoje „Šviesi šalis 2020“. Rankų darbo trofėjų – simbolinį padėkos ir pagarbos ženklą visiems Lietuvos savanoriams bei nevyriausybinėms organizacijoms – įteikė Kauno miesto garbės pilietė, tarybos narė Jūratė Elena Norvaišienė: „Didelė laimė būti reikalingiems kitiems. Dalintis savo žiniomis, širdimi ir niekada nepamiršti, kad šalia yra silpnesnis, kuriam reikalinga tavo pagalba.“

Apdovanojimą priėmė Kauno arkivyskupijos Carito pirmininkas – arkivyskupas metropolitas Kęstutis Kėvalas. Jis neslėpė pasididžiavimo šiuo įvertinimu visiems Lietuvos savanoriams: „Savanoris – žmogus, kuris, galime sakyti, – savas, artimas. Kuriam kiekvienas žmogus nėra svetimas. Štai, kodėl jis ištiesė pagalbos ranką, padovanojo savo laiką. Tebūna visi savanoriai apdovanoti šiuo džiaugsmingu įvertinimu, o mūsų tėvynė klesti dėl šių kilnių širdžių, kurios dovanoja save.“

Laisvė – kovos verta privilegija

Apdovanojimas „Laisva šalis 2020“ iš Kauno mero pavaduotojo Manto Jurgučio rankų atiteko iniciatyvos „Laisvės kelias“ autoriams. Jiems padėkota už pilietiškumą ir brolišką solidarumą su pilietine Baltarusijos visuomene ir visa kaimynine tauta, atkartojant Baltijos kelią motyvus.

„Kaunas visada buvo laisvės lopšys. Čia gyva Romo Kalantos istorija, sovietmečiu vyko aktyvus pasipriešinimas okupantams. Dabar kaip niekad svarbus tvirtas palaikymas savo kaimynams, kovojantiems už savo laisvę“, – sakė vicemeras M. Jurgutis.

„Esame laisvi 30 metų ir priimame tai kaip duotybę. Užaugusi karta pernai buvo priversta krūptelėti, kad laisvė, vis dėlto, – privilegija, už kurią mūsų kaimynai vis dar priversti kovoti ir lieti kraują. „Laisvės kelias“ leido suprasti, kokia subrendusi mes esame kaip valstybė, kad galime į keliasdešimties kilometrų liniją sustoti ne tik už save, bet ir už kitus“, – atsiimdama apdovanojimą pabrėžė viena iš akcijos „Laisvės kelias“ organizatorių, „Laisvės TV“ vadovė kaunietė Gabija Milašiūtė.

Bičiuliškas ryšys su Japonija

Apdovanojimas „Unikali šalis 2020“ už puoselėjamus tvirtus ryšius tarp Lietuvos ir Japonijos šiemet skirtas Japonijos ambasadoriui Shiro Yamasaki. Iš Kauno miesto tarybos nario prof. Jono Audėjaičio priimdamas simbolinę statulėlę jis dėkojo už ilgametę draugystę ir sukurtą bičiulišką ryšį.

„Iš visos širdies sveikinu Lietuvą su Valstybės atkūrimo diena. Laikau šį apdovanojimą kaip draugiškų ryšių ir veiklos tarp Japonijos ir Lietuvos žmonių įvertinimą, kurį aš garbingai priimu kaip visų atstovas. Nuoširdžiai dėkoju.

Koronaviruso sukelti sunkumai vis dar tęsiasi, tačiau jau visai netrukus ateis pavasaris, o tada sužydės sakuros. Daugybė jų auga ir Lietuvoje. Todėl nuoširdžiai tikiuosi, kad abiejų šalių žmonės, drauge grožėdamiesi jų žydėjimu, galės švęsti pergalę įveikus koronavirusą. Iki šiol Lietuva ir Japonija buvo lyg draugai, tačiau tikiuosi, kad nuo šiol būsime tikri bičiuliai“, – kalbėjo laureatas S. Yamasaki.

Už istorinį rezultatą Dakare

„Aš – dalis tavęs“ renginį vainikavo apdovanojimas „Stipri šalis 2020“ – Arūnui Gelažninkui už Dakaro ralyje iškovotą istorinę pergalę motociklų įskaitos „vienišių“ klasėje.  Jį įteikęs Kauno vicemeras Andrius Palionis padėkojo lenktynininkui už tai, kad po trečiojo bandymo šturmuoti sunkiausias pasaulio lenktynes, Lietuvos vardas visai neseniai buvo pergalingai įrašytas į pasaulio sporto istoriją.

„Lietuvių vardas istorijos puslapiuose ne kartą yra palikęs ryškų pėdsaką. Ar mes kalbėtume apie lietuvių kovas su kryžiuočiais, ar apie Lietuvos valstybės laisvės kovas, skrydį per Atlantą. Už visų tokių žygdarbių stovi žmonės, kurie buvo stiprūs – tikėjo tuo, ką daro. Arūnas Gelažninkas dar kartą priminė pasauliui Lietuvos vardą“, – pabrėžė A. Palionis.

Viso šventinio vakaro metu geras emocijas ir muzikinius linkėjimus žiūrovams siuntė Rūta Ščiogoliovaitė, Merūnas Vitulskis, Mantas Jankavičius su KTU akademiniu choru „Jaunystė“, Ieva Narkutė, „Baltos varnos“, Monika Marija, vokalinis kvartetas „II senso“, Martynas Kavaliauskas, Česlovas Gabalis, Karina Krysko ir Jeronimas Milius, Egidijus Sipavičius ir kiti.

Šventinis koncertas Vasario 16-osios vakarą LNK televizijos eteryje – ne vienintelė pramoga Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga. Virtualūs renginiai prasidėjo dar išvakarėse. Kauniečių ir visos Lietuvos žmonių laukė turininga programa: spektakliai, koncertai, ekskursijos ir parodos, o prie Kauno pilies stovintį Laisvės karį papuošė išskirtinė šviesos instaliacija.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Reklama

Miestas

Į darbo vietas grįžtantys kauniečiai kviečiami testuotis dėl COVID-19

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Prevencija virusui stabdyti

Švelnėjant karantino ribojimams, vis daugiau gyventojų grįžta iš nuotolinių į fizines darbo vietas. Čia kyla rizika plisti koronavirusinei infekcijai. Viena pagrindinių priemonių išvengti naujų COVID-19 protrūkių – profilaktiniai testai. 

Dėl to plečiamas sąrašas žmonių, galinčių reguliariai testuotis nuo koronaviruso. Tai padės užtikrinti ne tik jų pačių, bet ir asmenų, su kuriais šie turi tiesioginį kontaktą, saugumą.

Nemokamai PGR tyrimus dėl COVID-19 gali atlikti visos Kauno įmonės, kurių darbuotojų skaičius viršija 100 žmonių. Testavimui taip pat kviečiami registruotis mieste veiklą vykdančių prekybos vietų darbuotojai, maisto produktus gaminančių įstaigų personalas, viešojo transporto ir komunalinių paslaugų sektoriuose dirbantys specialistai bei savivaldybės sporto mokyklų darbuotojai. 

Profilaktika laukiant skiepų

„Tikriausiai nė vienas iš mūsų nenorime pagalvoti apie karantino pratęsimą ar trečią bangą, todėl negalime atsipalaiduoti. Tai ypač svarbu dabar, kai girdime naujienas apie šalį pasiekusią britišką COVID-19 atmainą, o turimų vakcinų kiekiai dar sąlyginai nedideli.

Kauniečiai turi būti sąmoningi ir aktyviai vakcinuotis, o laukiantys savo eilės – profilaktiškai testuotis. Raginu pasitelkti visas saugumo priemones ir pasirūpinti savimi bei savo klientais. Tik taip galėsime „išeiti“ iš karantino ir daugelį gyvenimo sričių sukausčiusios stagnacijos“, – kalbėjo Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Iki šiol prevenciškai tirtis dėl COVID-19 galėjo visi sveikatos priežiūros įstaigose dirbantys medikai bei jiems asistuojantys savanoriai, socialinių ir globos namų darbuotojai, pedagogai bei pareigūnai. PGR tyrimui taip pat registruojami koronavirusui būdingus simptomus jaučiantys ar planinėms operacijoms besiruošiantys gyventojai.

Tyrimai mobiliajame punkte

Visi numatytų grupių atstovai, norintys išsitirti dėl COVID-19, gali registruotis el. būdu – svetainėje www.1808.lt, pasirinkus „PGR profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms“, arba skambinant trumpuoju numeriu 1808. Tyrimai gyventojams atliekami nemokamai.

Mobilusis patikrų punktas veikia Kauno kempinge (Jonavos g. 51A). Čia privaloma atvykti automobiliu, likus bent 5 minutėms iki paskirto vizito laiko ir turėti paruoštą asmens tapatybės dokumentą bei trumpąją SMS žinutę su registracijos duomenimis.

Darbdaviai, kurių personalas turi tiesioginį kontaktą su klientais, dirba uždarose patalpose, kviečiami paraginti savo darbuotojus aktyviau testuotis, o prireikus ir suorganizuoti jiems transportavimą į mobilųjį tyrimų punktą.

Įmonėse taip pat svarbu užtikrinti saugią darbinę aplinką: galimybę pasimatuoti kūno temperatūrą ir dezinfekuoti rankas, dažnai naudojamus paviršius bei darbo priemones.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kauniečiai raginami parodyti deramą pagarbą mirusiems artimiesiems ir susitvarkyti apleistas kapavietes

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Kauniečiai raginami parodyti deramą pagarbą mirusiems artimiesiems ir susitvarkyti apleistas kapavietes

Kauno kapinėse per pastaruosius kelerius metus sutvarkius nemažą dalį infrastruktūros, miestas siekia užtikrinti ir deramą pačių kapaviečių priežiūrą. Fiksuojant vis daugiau apleistų bei nykstančių amžinojo poilsio vietų, už tai atsakingi specialistai imasi griežtesnės jų kontrolės. Gyventojai raginami susitvarkyti artimųjų palaidojimo vietas. Per kelerius metus neatsiliepus į tokius prašymus, apleista kapavietė gali būti perleista naujiems šeimininkams.

Įspėjimai artimiesiems

Vadovaudamiesi LR Žmonių palaikų laidojimo įstatymu ir Kapinių priežiūros taisyklėmis, įmonės „Kapinių priežiūra“ darbuotojai vertina ir fiksuoja apleistas ir niekieno nelankomas amžinojo poilsio vietas. Už kapavietę atsakingiems gyventojams primenama apie tokią pareigą, raginant susitvarkyti.

Šiuo metu pilnai peržiūrėtos Seniavos kapinės. Radus apleistas kapavietes, įspėjimai išsiųsti už jų priežiūrą atsakingiems asmenims. Analogišku būdu paeiliui bus peržiūrimos visos mieste esančios amžinojo poilsio vietos. Artimiausiuose planuose – Panemunės kapinės.

„Suprantame, kad artimųjų atminimo vieta – itin jautrus klausimas. Jokiu būdu nesiekiame perimti kapaviečių iš gyventojų ir neturime tikslo žūtbūt jas perleisti kitiems. Tačiau daugybę metų apleistos teritorijos ne tik niekina mirusiuosius, bet ir bjauroja bendrą kapinių aplinką. Taip būti neturėtų. Todėl imamės priemonių, kurios padėtų atsikratyti tokių aplaidumo atvejų. Suprasdami šios temos svarbą bei sakralumą, kiekvieną atvejį vertinsime individualiai ir tikrai atsakingai“, – teigė savivaldybės įmonės „Kapinių priežiūra“ direktorius Ričardas Čėsna.

Specialus sąrašas internete

Nors dalis perspėtų gyventojų apleistus artimųjų kapus jau sutvarkė, vis dėlto nemažai kauniečių tokį prašymą kol kas linkę ignoruoti. Praėjus metams nuo perspėjimo, niekieno neprižiūrimos kapavietės nuo šiol skelbiamos specialiame sąraše, kuris nuolat pildomas bei atnaujinamas. Jį galima rasti internete: www.kaunas.lt/miestieciams/kapines/

Patekus į šį registrą, gyventojams skiriamas dar dvejų metų terminas susitvarkyti apleistus plotus. To nepadarius, kapavietė gali būti perduota kitiems šeimininkams.

Tokio sprendimo prieita ne tik siekiant išvengti netvarkomų teritorijų, bet ir ieškant būdų esamų kapinių plėtrai, kadangi vietų kiekis jose su kiekviena diena vis mažėja. Tuo metu gyventojai linkę rinktis naujas kapavietes arčiau savo gyvenamosios vietos, todėl kaskart ieško vietų miesto kapinėse.

Pradėta kapinių skaitmenizacija

Kauno kapinių istorijoje žengtas dar vienas svarbus žingsnis – pradėta jų skaitmenizacija. Šiuo metu renkami turimi rašytiniai duomenys apie mirusiuosius, jų kapavietes, artimuosius, vėliau informacija apdorojama ir perkeliama į specialią sistemą.

Taip pat, atšilus orams, dronų pagalba bus fotografuojamos ir fiksuojamos visos miesto kapinės bei kuriamas jų žemėlapis. Tuomet ši informacija bus susieta su minėta sutvarkyta dokumentacija.

„Šiandien neturime dalies informacijos apie senesnes kapavietes. Dabar vykstantis skaitmenizacijos procesas – puiki galimybė surasti ir užpildyti šiuos trūkumus bei turėti rimtą informacinę bazę apie visus palaidojimus miesto kapinėse. Naujoji sistema taip pat prisidės ir prie geresnio, patogesnio kapinių valdymo, o tuo pačiu bus savotiška kontrolės priemonė prieš savavališkus, neteisėtus veiksmus“, – teigė R. Čėsna.

Sukurta bendra skaitmeninė sistema bei žemėlapis padės vieno mygtuko paspaudimu matyti, kas ir kur palaidota Kauno mieste.

Nuoseklus atnaujinimas

Kaunas, ragindamas gyventojus susitvarkyti apleistas kapavietes, taip pat nuolat investuoja į kapų atnaujinimą ir infrastruktūros tvarkymą.

„Pažliugusias automobilių stovėjimo vietas prie pakeitė patogios asfaltuotos aikštelės, kapinių teritorijos tvarkingai aptvertos, išasfaltuoti kapinių keliai, takeliai ir šaligatviai. Daug kur įrengtas lauko vandentiekis. Anksčiau šie darbai buvo gerokai pamiršti, o dabar tapo savaime suprantamais. Tęsime juos ir ateityje“, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Pernai dar daugiau kelių išasfaltuota Eigulių, Karmėlavos ir Vainatrakio kapinėse. 2014 metais netoli Rokų atidarytose kapinėse taip pat išdidintas, išgilintas bei apsodintas tujomis vandens surinkimo baseinas.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Kauniečiai raginami pranešti apie gatvėse po žiemos atsivėrusias išdaužas

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

„Puikus ir produktyvus bendradarbiavimas su miesto gyventojais padeda greitai ir be didesnių nuostolių išspręsti keliuose atsiradusias problemas. Tad ir toliau prašome miestiečių pranešti apie pastebėtas atsivėrusias duobes.

Situaciją vertiname ypač rimtai. Jeigu atsivėrusių duobių rasime tose gatvėse, kurios buvo tvarkytos per pastaruosius kelerius metus, reikalausime darbus vykdžiusių rangovų atsakomybės teikiant garantinį remontą“, – tikino Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis.

Skambučių dėl gatvėse atsiradusių avarinių kliūčių laukia visą parą budinti miesto dispečerinė (tel.  8 800 00111). Nuotraukas ir informaciją apie atsivėrusias duobes galima pateikti ir elektroniniu paštu: miesto.dispecerine@svara.lt arba miesto.tvarkymo.skyrius@kaunas.lt.

Pasak A. Pakalniškio, dėvintis keliui, jo dangoje atsiradę net ir mažiausi įtrūkimai vėliau gali virsti nemenka išdauža. Prie to ženkliai prisideda mūsiškės oro sąlygos, kai drėgmė prasiskverbia į asfalto dangą ir ten užšąla. Dėl to prastesnės būklės keliuose ir judresnėse gatvėse gali atsiverti pavojų eismui keliančios duobės.

„Tokias duobes geriausia tvarkyti sausuoju metų periodu, pasitelkiant karštą asfaltą. Visgi dabar, baigiant nutirpti sniegui ir kaupiantis vandeniui, tokios galimybės nėra. Todėl geriausia išeitis – imtis laikinųjų priemonių ir tvarkyti duobes šalto asfalto mišiniu“, – teigė „Kauno švaros“ atstovas Jonas Tumpa.

Paprastai kelininkų brigados problemas likviduoja dienos metu. Tačiau net ir naktį, sulaukę skambučio, dispečeriai stengiasi kuo greičiau pavojingas vietas pažymėti ir aptverti, kad gyventojai išvengtų netikėto savo turto apgadinimo bei finansinių nuostolių. Į visus gyventojų pranešimus operatyviai reaguoti pavesta bendrovės „Kauno švara“ specialistams.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Frankofonijos mėnuo Kaune: prancūziški akcentai – išskirtiniuose virtualiuose renginiuose ir ne tik

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Bonjour, Kaunas“, – drauge su ateinančiu pavasariu visą kovo mėnesį kauniečius sveikins jau tradicija tampantis Frankofonijos renginių ciklas. Dėl karantino ribojimų šiemet didžioji programos dalis keliasi į virtualią erdvę, kad pasiektų kiekvieno namus. Prancūziškos kultūros dvasios išsiilgę frankofilai mėgiamas veiklas galės išsirinkti iš gausaus sąrašo.

Karantinas pakoregavo planus

Prancūzakalbes šalis ir regionus vienijanti Frankofonija Kauną turėjo aplankyti ir praėjusiais metais, tačiau suplanuotus renginius netikėtai nutraukė pasaulį sukausčiusi koronaviruso pandemija. Atsižvelgus į šalyje paskelbtą karantiną, šįmet didžioji dalis suplanuotų veiklų, parodų ir kitų renginių, keliasi į virtualią erdvę.

„Džiugu, kad turėsime dar vieną galimybę sužinoti daugiau apie frankofoniškas šalis. Skirdami didžiausią dėmesį saugumui, renginius stebėsime ir juose dalyvausime būdami namuose. Tačiau tai tikrai nesutrukdys pajausti Frankofonijos dvasios“, – sakė Kauno mero pavaduotojas Mantas Jurgutis.

Nuo spektaklių iki parodų

Iš beveik 30 renginių susidedanti programa truks visą kovo mėnesį. Miesto gyventojų ir svečių lauks nuotolinės konferencijos, paskaitos, seminarai, pamokos, apžvalgos ir net degustacijos. Daugiau informacijos – specialioje Frankofonijos mėnesio programoje internete: bit.ly/Frankofonija2021.

Susipažinti su Prancūzijos istorijos pėdsakais Kaune, atrasti legendas, skonius ir kvapus kvies specialiai sukurtas virtualus maršrutas. Pasivaikščioti nuotoliniu būdu ar net gyvai bus galima naudojantis specialiu skaitmeniniu žemėlapiu „Bonjour, Kaunas“ (kaunastika.lt).

Savivaldybė drauge su Kauno miesto kameriniu teatru virtualioje platformoje padovanos Nauberto Jasinsko spektaklio „bowel“ premjerą, kurios personažai bandys pabėgti nuo gyvenimo rutinos ir tuo pačiu sieks su ja susigyventi.

Frankofonijos akcentai bus pastebimi ir Laisvės alėjoje – ją papuoš Kauno partnerio Grenoblio lauko paroda. Prancūzijos miestas sulaukė išskirtinio pripažinimo – 2022 metais jam bus įteiktas Europos Žaliosios sostinės titulas. Tad kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami susipažinti su šiuo miestu, jo kraštovaizdžiu, architektūra ir autentiška atmosfera.

Praminė Mažuoju Paryžiumi

Dar daugiau prancūziškų akcentų lauks tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Frankofoniškojo pasaulio kultūra ir politika“, kurią kovo 4–29 dienomis nuotoliniu būdu organizuoja Vytauto Didžiojo universiteto Frankofonijos šalių centras. Virtualiose paskaitose kalbės garbingi svečiai iš Kanados ir Prancūzijos, taip pat pranešimus Frankofonijos tematika skaitys VDU atstovai.

Kasmet drauge su pavasariu pasveikinantis Frankofonijos mėnuo – simboliškas istorinis ženklas Kaunui. Tarpukariu laikinąja sostine tapęs miestas išsiskyrė elegantiška architektūra, politiniu gyvenimu, vakarietiškais restoranais bei salonais. Dėl gyvenimo būdo ir mados pavyzdžio Kaunas buvo pramintas Mažuoju Paryžiumi.

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Darbą pradeda didžiausias vakcinavimo centras Lietuvoje – Kauno ledo rūmai

Kauno savivaldybės ryšių su visuomene skyrius

Paskelbta

Šią savaitę duris atvėrė greta „Girstučio“ komplekso, Kovo 11-osios g. 26, iškilę naujieji Kauno ledo rūmai. Sausį baigta statyti moderni žiemos sporto arena pandeminiu laikotarpiu tapo didžiausiu vakcinavimo centru Kaune ir visoje šalyje. Laikinai čia įsikūrę medikai nuo COVID-19 jau paskiepijo kelis šimtus senjorų. Skaičiuojama, kad dirbant pilnu pajėgumu per dieną bus galima aptarnauti iki 10 tūkst. kauniečių. 

Vietoje Centrinio pašto – arena

Vakcinavimui šalyje įgaunant pagreitį ir ruošiantis masiniam skiepijimui, Kaune atidaryti dažais dar kvepiantys ledo rūmai. Pagrindiniu vakcinavimo centru naujoji arena pasirinkta dėl palankiai išdėstytų didelių erdvių, kurios leis sklandžiau ir saugiau organizuoti kauniečių skiepijimą. 

Čia nuolat dirbs Kauno miesto poliklinikos suburta komanda. Ją sudarys apie 70 žmonių: 20 gydytojų, 40 slaugytojų ir bent dešimtis kito pagalbinio personalo. 

Iki šiol vakcinavimo epicentru Kaune buvo tapę Centrinio pašto rūmai, tačiau kol kas juos pasiliksime rezervui. Juolab kad gaunamų vakcinų kiekiai vis dar gana riboti. Taigi nuo kovo 1-osios visi procesai kelsis į ledo rūmus. Sieksime juos pilnai išnaudoti. Medikai sudėliojo veiksmų algoritmą, kad atvykstantieji čia jaustųsi saugiai ir būtų aptarnaujami maksimaliai greitai.

Simboliška ir tai, kad Kauno ledo rūmai iškilo su tikslu skatinti sveiką gyvenseną, o dabar tampa vieta, kuri padės mums greičiau sveikti bei grįžti į priešpandeminį ritmą. Šiuo metu skiepai yra geriausia prevencinė priemonė nuo COVID-19. Tikime, kad dauguma kauniečių pasikliaus šiandieniniu medicinos mokslu ir tūkstančiai jų, sulaukę savo eilės, apsilankys šiame vakcinavimo centre“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro vadovas Paulius Keras.

Dainavos mikrorajone, „Girstučio“ baseino kaimynystėje įsikūrę Kauno ledo rūmai lengvai pasiekiami viešuoju transportu, o automobiliu atvykstantiems kauniečiams paruošta 100 vietų stovėjimo aikštelė. Laikinasis vakcinavimo centras patogiai prieinamas ir negalios paliestiems žmonėms, pritaikytas sunkiau judantiems senjorams į sales galima patekti liftu. 

Pilnai išnaudota infrastruktūra

7,5 tūkst. kvadratinių metrų plote gyventojų srautai proporcingai išskirstomi ir nesimaišo tarpusavyje. Į vakcinavimo centrą kauniečiai pateks per vieną įėjimą, o namo iškeliaus kitu. Orientuotis lankytojams padeda būrelis Raudonojo Kryžiaus savanorių.

Ledo rūmuose pacientai iškart bus išskiriami į du srautus: vieni nukreipiami atskiroje salėje pildyti klausimynus bei sutikimo formas, o susitvarkiusieji dokumentus internetu iš karto keliaus arenos aikščių link, kuriose ledą laikinai pakeis ten išdėstyta gyvybiškai svarbi medicininė infrastruktūra.

Vienoje aikštėje įrengta skiepijimo zona, o antroje, prireikus, gali būti įrengta erdvė greitiesiems antikūnų serologiniams tyrimams. Šiuo metu čia pagal specialią schemą išdėstyta 16 vakcinavimo kabinų, tačiau esant poreikiui šis skaičius gali operatyviai padvigubėti.

Iš karto po skiepų gyventojai nukreipiami į 170 vietų stebėjimo salę, kurioje privalo praleisti bent 15 minučių. Saugiais atstumais sėdinčius pacientus po skiepų procedūros prižiūri budintys Greitosios medicinos pagalbos medikai, kad vos tik prireikus būtų skubiai suteikta kvalifikuota pagalba.

Skaičiuojama, kad vienu metu naujajame vakcinavimo centre gali būti aptarnaujama iki kelių šimtų pacientų, o darbuojantis pilnu pajėgumu Kauno mieste per dieną galės būti suvakcinuota iki 10 tūkstančių žmonių.

Atspirties taškas – tarptautiniai pavyzdžiai

„Dėl pandemijos miestas negalėjo pakviesti žiemos sporto mėgėjų į naujųjų ledo rūmų atidarymo šventę, tačiau dėl to turime idealią vietą darbui. Sąlygos vakcinavimui čia žymiai geresnės daugiau erdvės, geresnis apšvietimas, modernios šildymo ir vėdinimo sistemos, taip pat srautų valdymas.

Visi procesai vyksta sklandžiai vos per keletą dienų paskiepijome kelis šimtus senjorų, o šiandien vakcinuojamų žmonių sąraše turime dar 645 pacientus. Speciali informacinė sistema leidžia tiesiogiai matyti lankytojų srautus, procedūrų trukmę ir kitus svarbius parametrus, kurie padės darbą organizuoti dar kokybiškiau, atsižvelgiant į realią situaciją bei objektyvių duomenų analizę. Esame pasiruošę didinti tempą, kai tik sulauksime vakcinų papildymo“, – pirmaisiais įspūdžiais dalijosi Kauno miesto poliklinikos direktorius Paulius Kibiša.

Planuojant judėjimo srautus ir Kauno ledo rūmų patalpų panaudojimą, vienu iš atspirties taškų tapo įdirbis Centrinio pašto vakcinavimo centre. Be to, pasitarnavo ir tarptautinė praktika. Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, JAV ir kitose šalyse didžiosios sporto arenos jau kuris transformuojamos į skiepijimo centrus. Lietuvoje tokio masto centras – kol kas pirmasis.

COVID-19 vakcinavimo ir testavimo procesus koordinuojantis Kauno miesto poliklinikos Kalniečių padalinio vadovas Justinas Dzidzevičius pripažįsta, kad naujasis vakcinavimo centras Kaune įrengtas tik nuodugniai išanalizavus užsienio ir vietinius pavyzdžius. Ledo rūmuose pritaikyti labiausiai pasiteisinę pacientų srautų ir personalo valdymo procesai, patalpų skirstymo bei ženklinimo principai.

 

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Skaityti toliau

Miestas

Gatvių apšvietimo modernizavimas pasiekė piką: investicijos duoda keleriopą grąžą

kaunieciams.lt

Paskelbta

Nepaisant COVID-19 sukeltų iššūkių praėjusiais metais Kauno gatvės tapo dar šviesesnės bei saugesnės – fiksuotas rekordinis įrengtų modernių LED šviestuvų skaičius. Tai reiškia ne tik geresnį matomumą ir didesnį saugumą keliuose, bet ir pastebimai taupomą elektros energiją bei piniginius kaštus, o tuo pačiu ir gerokai mažesnę taršą aplinkai.

Šviestuvų daugėja – išlaidos mažėja

„Bendras šviestuvų skaičius mieste dėl urbanizacijos pastaraisiais metais tik didėjo, tad tarsi ir sunaudojamos energijos kiekis turėtų išaugti. Tačiau taip tikrai nėra. Įrengdami LED šviestuvus, kasmet sutaupome vis daugiau elektros energijos ir lėšų.

Svarbiausia, kad geresnis apšvietimas sumažina eismo įvykių riziką ir prisideda, kad gyventojai mieste jaustųsi saugiai tamsiuoju paros metu“, – sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Intensyvus gatvių apšvietimo atnaujinimas moderniais šviestuvais prasidėjo nuo 2015 metų. Šiuo metu Kaune iš viso yra per 34 tūkst. šviestuvų. Iš jų daugiau kaip 20 tūkst. – šiuolaikiški bei modernūs LED.

Akivaizdus kaštų skirtumas

Vien per 2019 metus Kauno gatvėse senus natrio šviestuvus pakeitė apie 6 tūkst. naujai įrengtų LED žibintų, o pernai jų įrengta net 10 tūkstančių. Kelis dešimtmečius skaičiuojančios senosios lempos pakeistos Taikos prospekte, Baterijos plente, Kęstučio, Kovo 11-osios ir kitose gatvėse.

Investicijos į apšvietimo atnaujinimą duoda apčiuopiamą naudą. Pastaraisiais metais sutaupyta virš pusantro milijono kilovatvalandžių elektros energijos. 2020-uosius palyginus su 2018 metais, kai vidutinė elektros kaina už kilovatvalandę buvo daugmaž vienoda, įdiegtos šiuolaikinės technologijos padėjo miestui sutaupyti apie 40 tūkst. eurų.

Netolimoje ateityje numatoma pakeisti šviestuvus Laisvės alėjoje nuo E. Ožeškienės g. iki Vytauto pr., Nepriklausomybės aikštėje, ant Vytauto didžiojo tilto ir po juo, Vaidoto gatvės atkarpoje nuo Tilto g. iki Kariūnų pl. Taip pat bus keičiami šviestuvai ir atramos miesto centre – Steigiamojo Seimo aikštėje.

Skaityti toliau

Skaitomiausi