Miestas

Kaunas ragina išnaudoti Nemuno potencialą ir ateityje į Vakarų Europą keliauti nauju vandens keliu

0

Vientiso kelio svarba

„Manome, kad Kauno regione turėtų būti planuojamas ir vystomas ne tik automobilių kelių ar geležinkelio susisiekimas. Lygiagrečiai dėmesį privalome skirti ir vidaus vandens tinklo plėtrai. Pasikartosiu – šliuzo įrengimas turėtų būti visos Lietuvos strateginės svarbos projektas.

Nemuno kaip vientiso kelio svarba yra ypatinga bendram šalies susisiekimo tinklo išplėtimui ir naujų tarptautinių krypčių atvėrimui“, – neabejoja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Šiuo metu Transeuropiniam transporto tinklui yra priskirtas vidaus vandens kelias Nemuno žemupiu, kuris jungia Kauną ir Klaipėdą.

Prie TEN-T prijungta nauja atkarpa Baltarusijos ir Lenkijos kryptimi leistų Laikinajai sostinei tikėtis europinės paramos bei planuoti tolesnius žingsnius.

„Kauno savivaldybė jau dabar pasirengusi pradėti planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą, projektinių pasiūlymų parengimą ir kitas reikalingas procedūras“, – užtikrino Kauno savivaldybės administracijos direktorius Vilius Šiliauskas.

Kaunas ėmėsi iniciatyvos

Daugiau kaip 60 metų veikianti KHE iki šiol yra kliūtis nenutrūkstamai laivybai ir žuvų migracijai Nemune dėl 20 metrų aukščio užtvankos.

Pavasario pradžioje iniciatyvos ėmęsis Kaunas ilgus metus neliestą klausimą dėl šliuzo įrengimo pradėjo spręsti bendradarbiaudamas su Valstybine vidaus vandens kelių direkcija (VVKD). Su aplinkosaugininkais konsultuotasi dėl galimybės įrengti žuvitakį.

Pasak V. Šiliausko, aukštupio ir žemupio sujungimas nėra utopija – tokia ambicija yra pažymėta Kauno miesto bendrajame plane. Šis sprendinys buvo įtrauktas ir į hidroelektrinės statybų projektą, tačiau taip ir liko neįgyvendintas.

Tvarkoma upės vaga

Šiais metais istorinį Nemuno tvarkymo projektą pradėjusi VVKD maždaug 225 kilometrų ilgio upėje dėmesį skirs hidrotechniniams statiniams – vagą reguliuos apie 500 pastatytų naujų ar atnaujintų bunų.

VVKD sutvarkyti atkarpą iki pat Kauno hidroelektrinės planuoja per porą metų.

„Turėdami pilnai funkcionuojantį vandens kelią, neišvengiamai kalbėsime apie šliuzo įrengimo darbus. Tačiau tam, kad viskas vyktų sklandžiai, turime jau dabar suremti pečius ir paruošti namų darbus. Šioje situacijoje vien tik miesto ir Vidaus vandens kelių direkcijos pastangų neužteks“, – tikino V. Matijošaitis.

VVKD teigimu, šliuzo įrengimas Kauno hidroelektrinėje galėtų kainuoti nuo 50 iki 70 milijonų eurų.

Ryšių su visuomene skyriaus informacija

Komentarai

Comments are closed.

Jums gali patikti

Dagiau iš temos: Miestas